Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui P. M., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal P. M. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės V. B. 2014 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. A11-10943/14-(1.1.56-SM3), kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 124⁵straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. M. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės V. B. 2014 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. A.11-10943/14–(1.1.56-SM3) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124⁵ straipsnį ir jam paskirta 80 Lt dydžio bauda dėl to, kad jis 2014 m. gegužės 28 d. 14.10 val., Pamėnkalnio g. 40, Vilniuje, nesilaikydamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų 17.4 punkto reikalavimų, pastatęs automobilį „Opel Frontera“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasibaigus apmokėtam stovėjimo laikui, nedelsdamas papildomai nesumokėjo nustatytos vietinės rinkliavos ir neišvyko iš mokamos stovėjimo vietos.

Skundu pareiškėjas nesutinka padaręs ATPK 124⁵ straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Apie tai, jog šį pažeidimą padarė ne jis, o, tikėtina, jo šeimos narys, pareiškėjas teigia informavęs ir instituciją, priėmusią skundžiamą nutarimą, tačiau atsisakė nurodyti pastarojo duomenis, remdamasis Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalimi, įtvirtinančia draudimą versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius. Nepaisant to, skundžiamu nutarimu nuspręsta, jog pareiškėjo kaltę ir automobilio valdymo faktą savaime įrodo aplinkybė, kad jis, kaip automobilio savininkas, neįvykdė prievolės, numatytos ATPK 260² straipsnyje ir nenurodė asmens, kuris naudojosi jam priklausančiu automobiliu bei šį pastatė mokamoje vietoje, tapatybės, todėl yra atsakingas už šio asmens nesumokėtą rinkliavą. Toks pažeidimo padarymo aplinkybių vertinimas, pareiškėjo manymu, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pasak pareiškėjo, už ATPK 124⁵ straipsnyje numatytą pažeidimą atsako išskirtinai automobilio vairuotojas, bet ne savininkas, todėl jo kaltė negali būti grindžiama vien automobilio nuosavybės faktu. Tuo tarpu, protokolą surašęs organas nepasinaudojo visomis galimybėmis nustatyti asmens, pažeidimo metu vairavusio pareiškėjo automobilį, tapatybę, o kompetentinga institucija skundžiamą nutarimą priėmė neišsiaiškinusi visų administracinio teisės pažeidimo byloje reikšmingų aplinkybių, turinčių įtakos pareiškėjo kaltės nustatymui, kai tokia pareiga jai kyla pagal ATPK 284 straipsnį. Anot P. M., byloje be administracinio teisės pažeidimo protokolo, kuris pats savaime negali įrodyti pažeidimo sudėties požymių realizavimo fakto, remtasi tik liudytojo R. S. parodymais ir jo darytomis nuotraukomis, tačiau visiškai neatsižvelgta į tai, jog pastarasis neužfiksavo, kaip automobilis buvo pastatytas į stovėjimo vietą, o ir vairuotojo asmeniškai nematė. Be kita ko, byloje nebuvo apklausti jokie kiti asmenys, kurie padėtų nustatyti vairuotojo, pastačiusio automobilį į mokamą stovėjimo vietą, tapatybę. Pareiškėjo teigimu, jam nebuvo tinkamai pranešta apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, kadangi institucijos pranešimai buvo siunčiami ne į žinomą pareiškėjo gyvenamąją vietą, bet į jo darbovietę, todėl byla išnagrinėta pažeidžiant ATPK 272 straipsnio nuostatas, nesuteikiant pareiškėjui galimybės paaiškinti įvykio aplinkybių, kas būtų svarbu, kadangi pažeidimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo pažeidimo padarymu, akivaizdoje.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjas mano, kad byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, jog būtent jis, vairuodamas minėtą automobilį, pastatė šį mokamoje stovėjimo vietoje ir nesumokėjo nustatytos rinkliavos, todėl administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124⁵ straipsnį jis patrauktas nepagrįstai, todėl nutarimas naikintinas, o byla, vadovaujantis ATPK 302 straipsnio 1 dalies punktu grąžintina protokolą įgaliotai surašyti institucijai, siekiant išsiaiškinti asmenį, padariusį administracinį teisės pažeidimą.

Pažymėtina, jog P. M. neįžvelgia savo atsakomybės ir pagal ATPK 133¹ straipsnio 1 dalį, kuri jam galėtų kilti pripažinus, jog jis, atsisakydamas atskleisti kompetentingai institucijai šeimos nario, pažeidimo metu valdžiusio jam priklausančią transporto priemonę, duomenis, pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalies reikalavimą. Nagrinėjamu atveju tokių duomenų nurodymas vertintinas kaip parodymų davimas prieš savo šeimos narį, kadangi būtent šių parodymų pagrindu pareiškėjo šeimos nariui būtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir skirta administracinė nuobauda, todėl toks įstatymo nuostatos reikalavimas yra nesuderinamas su jau aptarta asmens konstitucine teise. Be kita ko, pareiškėjo teigimu, ATPK 276 straipsnio 2 dalies prasme, jis neturi galimybės atsisakyti duoti parodymus apie visas jam žinomas administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, taigi ir nurodyti šeimos nario, tikėtina, padariusio pažeidimą, asmens duomenis, todėl ši nuostata taip pat laikytina pažeidžianti Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje numatytą imperatyvą. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjas mano, jog byloje egzistuoja reikiamybė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu spręsti, ar minėtos teisės aktų nuostatos atitinka Konstituciją.

Motyvuojamoji dalis

P. M. padaryto pažeidimo esmė bei sudėtis įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu ir kita surinkta medžiaga: pažeidimo faktas fiksuotas nuotraukomis, jį paliudijo ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vyresnysis kasininkas – kontrolierius R. S.. P. M. pažeidimas kvalifikuotas tinkamai, o jo atžvilgiu priimtas 2014 m. liepos 31 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas byloje surinktų įrodymų visumos vertinimu.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – P. M. – skundas atmestinas.

Administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nedalyvaujant. Teismo posėdis šioje byloje buvo paskirtas 2014 m. rugsėjo 18 d. 15.00 val., tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. M. į teismo posėdį neatvyko. 2014 m. rugsėjo 18 d. teisme gautas P. M. 2014 m. rugsėjo 17 d., 23.24 val. siųstas elektroniniu parašu pasirašytas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kuris motyvuojamas tuo, kad P. M. 2014 m. rugsėjo 18 d., 13.30 val. dalyvauja kitoje, anksčiau paskirtoje civilinėje byloje Nr. 2-4284-566/2014, kuri nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme. Teismas šios aplinkybės nepripažįsta svarbia, sudarančia pagrindą atidėti bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad P. M. nurodytoje civilinėje byloje 2014 m. rugsėjo 18 d. 13.30 val. surengtas posėdis baigėsi tos pačios dienos 14.42 val. (b. l. 45-46). Taigi P. M. turėjo visas galimybes dalyvauti ir administracinio teisės pažeidimo bylos pagal jo skundą nagrinėjime, apie kurį jam akivaizdu, kad buvo žinoma. Būdamas nepasiruošęs bylos nagrinėjimui, P. M. turėjo galimybę atvykti į teismo posėdį ir išsakyti analogišką poziciją bei žodžiu pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nepaisant to, jis savarankiškai pasirinko savo elgesio variantą neatvykti į teismo posėdį. Pažymėtina, kad pagal ATPK 300 straipsnį, be kitų asmenų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jam apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P. M. apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, jis pateikė tiek skundą, tiek rašytinius paaiškinimus, kurie itin išsamūs. Dėl šių aplinkybių teismas neturi pagrindo tenkinti ir P. M. prašymą atidėti bylos nagrinėjimą bei jo skunde išdėstytus prašymus, pripažinti būtinu skunde nurodytų asmenų dalyvavimą.

ATPK 124⁵ straipsnyje nustatyta atsakomybė už Vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą.

Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127, 17.4 punkte nustatyta, kad pasibaigus apmokėtam stovėjimo laikui, kai už stovėjimą mokama į bilietų automatą, nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 10 minučių nuo apmokėto stovėjimo laiko pabaigos, privaloma papildomai sumokėti nuostatų 12.1–12.4 punktuose nustatyto dydžio vietinę rinkliavą nuostatų 17.1 punkte nustatyta tvarka arba išvykti iš mokamos stovėjimo vietos. Bilietą, patvirtinantį papildomą apmokėjimą, privaloma palikti automobilyje nuostatų 17.2 punkte nustatyta tvarka.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės V. B. 2014 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. A.11-10943/14–(1.1.56-SM3) nustatyta, kad P. M. 2014 m. gegužės 28 d. 14.10 val., Pamėnkalnio g. 40, Vilniuje, nesilaikydamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų 17.4 punkto reikalavimų, pastatęs automobilį „Opel Frontera“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasibaigus apmokėtam stovėjimo laikui, nedelsdamas papildomai nesumokėjo nustatytos vietinės rinkliavos ir neišvyko iš mokamos stovėjimo vietos. Šis pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 124⁵ straipsnį. Aplinkybė, kad P. M. nuosavybės teise priklausantis automobilis Opel Frontera“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasibaigus apmokėtam stovėjimo laikui, stovėjo pirmiau minėtoje vietoje neapmokėjus vietinės rinkliavos, patvirtina bylos medžiaga, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu bei prie jo pridėtos nuotraukos, kuriose užfiksuota, kad P. M. automobilio fiksavimas Vilniuje, Pamėnkalnio g. atliktas 2014 m. gegužės 28 d. 14.10 val., tuo tarpu iš automobilyje palikto kvito matyti, kad automobilis galėjo stovėti iki šios dienos 13.53 val. Šie įrodymai, kartu ir automobilio fiksavimą atlikusio kasininko-kontrolieriaus R. S. 2014 m. liepos 31 d. nutarime nurodytas liudijimas, leidžia spręsti, kad minėtas automobilis stovėjo mokamoje vietoje nesumokėjus vietinės rinkliavos. Pažymėtina, kad skunde šios aplinkybės iš esmės neneigia ir pats P. M., tačiau nurodo, kad jis dėl šio pažeidimo negali būti traukiamas atsakomybėn, nes automobilį mokamoje vietoje nesumokėjus vietinės rinkliavos pastatė ne jis, o jo šeimos narys, prieš kurį jis, vadovaudamasis Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu draudimu versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius, atsisakė nurodyti. Išties, P. M. teisingai skunde nurodo, jog vien faktas, kad mokamoje vietoje užfiksuotas automobilis, už kurį nesumokėta vietinė rinkliava, nesudaro pagrindo pripažinti jį kaltu pagal ATPK 124⁵ straipsnį. Teismas pažymi, kad vadovaujantis ATPK 9 straipsniu, administracinė atsakomybė kyla tik asmeniui, kuris kaltas padaręs pažeidimą. Taigi, Institucija, nagrinėdama bylą privalo nustatyti, kuris asmuo tuo metu naudojosi automobiliu ir nustačiusi jo kaltę, būtent šį asmenį traukti administracinėn atsakomybėn. Vis dėlto, pažymėtina, kad tokia Institucijos pareiga nereiškia, kad Institucija visais atvejais, kai pažeidimas užfiksuotas ne pažeidimą padariusio asmens akivaizdoje, turi daryti hipotetinę išvadą, jog transporto priemone galėjo naudotis ne jos savininkas ir imtis neproporcingai plačių priemonių surasti visus galimus ar spėjamus aktualią transporto priemonę naudojančius asmenis, juos apklausti ir aiškintis pažeidimo padarymo metu transporto priemonę vairavusio asmens tapatybę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ATPK 260² straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai, inter alia ir ATPK 124⁵ straipsnyje numatytas administracinis teisės pažeidimas užfiksuojamas ne asmens, įtariamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, akivaizdoje, administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui). Be to, tame pačiame ATPK straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu administracinį teisės pažeidimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per dešimt darbo dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo įteikimo dienos atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį teisės pažeidimą, ir pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris administracinio teisės pažeidimo padarymo metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Taigi, Institucijos pareiga aiškintis, koks asmuo padarė administracinį teisės pažeidimą, kyla tik tuo atveju, kai transporto priemonės savininkas Instituciją informuoja, kad pažeidimo laikotarpiu transporto vairavo ne pats savininkas, bei nurodo vieną ar kelis kitus asmenis, kuriems tuo metu buvo perduotas transporto priemonės valdymas. Pažymėtina, kad pirmiau aptartų teisės normų turinio analizė leidžia spręsti, kad nustato tam tikras pareigas ne tik Institucijai, bet ir transporto priemonės savininkui. Taigi, per pirmiau minėtame straipsnyje nurodytą terminą negavus transporto priemonės savininko (valdytojo) pareiškimo ar paaiškinimo, būtent transporto priemonės savininkas traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124⁵ straipsnį. Tuo tarpu gavus transporto priemonės savininko (valdytojo) pareiškimą, kad transporto priemone pažeidimą padarė ne jis, tačiau jam atsisakius nurodyti asmenį, kuris tuo laikotarpiu valdė transporto priemonę, transporto priemonės savininko atsakomybė pagal ATPK 124⁵ straipsnį negalima, tačiau jis gali būti traukiamas atsakomybėn pagal ATPK 133¹ straipsnį.

Priešingai nei teigia P. M., byloje nėra jokių duomenų, kad jis, gavęs 2014 m. birželio 20 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą su administraciniu nurodymu, pranešė Institucijai apie tai, kad transporto priemone pažeidimo padarymo metu naudojosi ne jis, o kitas asmuo. Iš byloje pateikto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus įgalioto asmens V. B. 2014 m. rugsėjo 12 d. atsiliepimo į P. M. skundą matyti, kad jame taip pat nurodoma, jog P. M. Institucijai nepranešė apie tai, kad transporto priemone 2014 m. gegužės 28 d. naudojosi ne jis, o kitas asmuo. Esant tokioms aplinkybėms Institucija neturėjo pareigos išsamiai papildomai aiškintis transporto priemonę pažeidimo fiksavimo metu naudojusį asmenį. Pažymėtina, kad P. M. versija dėl neva kito transporto priemonę naudojusio asmens atsirado tik Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl Institucijos nutarimo pateiktame skunde, kuriame jis, be kita ko, nurodo, kad automobilį pažeidimo dieną naudojo ne jis, o jo šeimos narys, kurį jis, vadovaudamasis Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalimi, atsisako nurodyti. Teismas sprendžia, kad taip P. M. siekia išvengti administracinės atsakomybės.

Šiame kontekste svarbu, ar P. M. buvo tinkamai informuotas apie surašytą 2014 m. birželio 20 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą su administraciniu nurodymu, ir, ar jis galėjo laiku informuoti Instituciją apie kitą, galimai transporto priemonę naudojusį, asmenį. Pats P. M. nurodo, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tačiau tokius jo teiginius paneigia bylos medžiaga. Pažymėtina, kad pagal ATPK 257¹ straipsnį, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio teisės pažeidimo bylos procese dalyvaujančiam asmeniui siunčiami į oficialiai deklaruotą asmens gyvenamąją vietą arba jo darbovietę registruotu laišku. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai įteikiami asmeniškai, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylos procese dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, o darbovietėje – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą. Taigi, pagal šią įstatymo nuostatą šaukimai administracinio teisės pažeidimo byloje asmenims gali būti įteikiami dviem alternatyviais būdais. Vienu iš šių būdų ir pasinaudojo Institucija, išsiųsdama administracinį teisės pažeidimo protokolą su administraciniu nurodymu, kuriame nurodytas bylos nagrinėjimo laikas ir vieta, į P. M. darbovietę (b. l. 14). Teismo vertinimu, toks šio procesinio dokumento įteikimas laikytinas tinkamu.

Skunde P. M. nurodo, kad Institucija priimdama skundžiamą nutarimą nukrypo nuo analogišku klausimu suformuotos praktikos jo paties kitoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-82/784/2013 (apeliacinės instancijos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-311-200/2013), kurioje buvo priimtas jam iš dalies palankus sprendimas. Teismas pažymi, kad ši ir pirmiau nurodytos bylos nėra analogiškos savo faktinėmis aplinkybėmis. Anksčiau nagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje P. M. surašytas nutarimas panaikintas ir byla grąžinta Institucijai, nes nustatyta, kad jis Instituciją buvo informavęs apie tai, kad pažeidimo padarymo metu transporto priemone naudojosi ne jis, o jo šeimos narys, kurį jis atsisakė nurodyti pasinaudodamas Konstitucijos suteiktomis garantijomis. Šioje byloje tokia aplinkybė Institucijai nagrinėjant bylą nenustatyta. Kita vertus pažymėtina ir tai, kad praktikoje yra išnagrinėta ir dar viena byla – ATP-948-315/2014 – dėl to paties asmens padaryto analogiško administracinio teisės pažeidimo, kurioje pareiškėjo skundas atmestas.

Pirmiau išdėstytais argumentais nustačius, kad P. M. apskritai neinformavo Institucijos apie tai, kad pažeidimo fiksavimo metu transporto priemonę vairavo ne jis, o jo šeimos narys, prieš kurį jis atsisako duoti parodymus pasinaudodamas Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalimi, nebeaktualu pasisakyti dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalies bei ATPK 133¹ straipsnio atitikimo jau minėtam Konstitucijos straipsniui, ar kreiptis šiuo klausimu į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Kita vertus pažymėtina, kad šie klausimai jau išspręsti Lietuvos Konstitucinio Teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2007 m. lapkričio 22 d. redakcija) 20 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 276 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.

Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms ir išvadoms teismas daro bendrą išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus departamento Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. liepos 31 d. nutarimas Nr. A11-10943/14-(1.1.56-SM3) teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti P. M. skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus departamento Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. liepos 31 d. nutarimą Nr. A11-10943/14-(1.1.56-SM3) palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.