Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal P. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria netenkintas P. M. skundas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. liepos 31 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-10943/14-(1.1.56-SM3) paliktas nepakeistu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. M. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės V. B. 2014 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. A.11-10943/14–(1.1.56-SM3) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124⁵ straipsnį ir jam paskirta 80 Lt dydžio bauda dėl to, kad jis 2014 m. gegužės 28 d. 14.10 val., Pamėnkalnio g. 40, Vilniuje, nesilaikydamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų 17.4 punkto reikalavimų, pastatęs automobilį „Opel Frontera“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasibaigus apmokėtam stovėjimo laikui, nedelsdamas papildomai nesumokėjo nustatytos vietinės rinkliavos ir neišvyko iš mokamos stovėjimo vietos.

Pareiškėjas neigia padaręs ATPK 124⁵ straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Apie tai, jog šį pažeidimą padarė ne jis, o, tikėtina, jo šeimos narys, pareiškėjas teigia informavęs ir instituciją, priėmusią skundžiamą nutarimą, tačiau atsisakė nurodyti pastarojo duomenis, remdamasis Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalimi, įtvirtinančia draudimą versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius.

Jis nurodė, jog „Opel Frontera“ automobiliu naudojasi jo šeimos nariai, prieš kuriuos duoti parodymus jis atsisakė. Apie tai pareiškėjas informavo teismą ir savivaldybės administraciją raštu, nurodydamas, kad duomenis apie automobilio vairuotoją pateiks bylos nagrinėjimo metu, atvykęs i bylos nagrinėjimą, apie kurio laiką ir vietą pareiškėjas nebuvo informuotas. Pažymi, kad nėra tokios teisės normos, pagal kurią už veiksmus asmens, kuris naudojosi pareiškėjui priklausančiu automobiliu, nesumokėdamas rinkliavos, atsako automobilio savininkas, kuris atsisakė nurodyti asmenį, kuris naudojosi pareiškėjui priklausančiu automobiliu rinkliavos nesumokėjimo metu. Nurodo, jog vairuotojo paieška ir jo tapatybės nustatymas yra Savivaldybės prievolė , atsakomybė už atsisakymą nurodyti „Opel Frontera“ automobilį vairavusi asmenį yra numatyta ATPK 133(1) 1 dalyje, numatanti, jog transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų, nustatytų Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme neatlikimas, užtraukia baudą fiziniam asmeniui ar įmonės, įstaigos, organizacijos ar jos filialo vadovui, tačiau šios teisės normos sankcija nenumato, kad atsisakius nurodyti automobilį vairavusi ir teisės aktus pažeidusį asmenį, už šio asmens padarytą pažeidimą baudžiamas pats transporto priemonės savininkas. Be to, iš P. M. parodymų akivaizdu, kad jis automobilio nevairavo, tačiau nenurodo, kas "Opel Frontera" automobilį nurodytu atveju vairavo ne siekdamas išvengti atsakomybės, o atsisakydamas liudyti prieš save ir savo šeimos narius. Tai yra kiekvieno asmens konstitucinė teisė. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) atsakomybė už pareigų neatlikimą netaikoma, jei jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.

Anot apelianto, ATPK 276 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje liudytoju gali būti šaukiamas bet kuris asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors šioje byloje nustatytinos aplinkybės, o jo 2 dalimi nustatyta, kad bylą nagrinėjančio organo (pareigūno) šaukimu liudytojas privalo atvykti nurodytu laiku, duoti teisingus parodymus; pranešti visa, kas jam žinoma byloje, ir atsakyti į jam duodamus klausimus. Tad, aptariamu atveju, transporto priemonės savininkas (valdytojas), kuris kviečiamas į Savivaldybę ir (arba) kelių policijos ar kitas institucijas teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu ir turi nurodyti pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, turi būti vertinamas kaip liudytojas administracinio teisės pažeidimo byloje, o jo teikiami paaiškinimai - kaip liudytojo paaiškinimai (parodymai), nepriklausomai nuo to, ar jis tokį statusą bylos procese turi ir ar teikdamas paaiškinimus buvo įspėtas dėl atsakomybės. Nurodo, kad kyla pagrįstų abejonių, ar Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalis ir ATPK 276 straipsnio 2 dalis tose apimtyse, kiek jose nėra išlygų, leidžiančių neliudyti prieš savo šeimos narius ar artimus giminaičius, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 daliai. Pažymi, kad remiantis Konstitucinio Teismo 2013-04-12 nutarimu, Lietuvos Konstitucija ir Baudžiamuoju kodeksu bei Baudžiamojo proceso kodeksu, kurių teisės normos yra taikomos ir nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, atkreipiame dėmesį, kad Savivaldybės įgalioto pareigūno reikalavime nurodyti automobilio vairuotoją nėra nurodyta pareiškėjo procesinė padėtis (įtariamasis, specialusis liudytojas, paprastas liudytojas ir pan.), todėl yra pagrindas manyti, kad automobilio savininko pateikta informacija turėjo arba galėjo būti panaudoti kaip parodymai prieš jį patį arba jo šeimos narį administracinio teisės pažeidimo byloje. Pagal Konstitucinio Teismo 2013-04-12 nutarimą, automobilio savininkas privalo pateikti duomenis apie automobilį vairavusi asmenį ne visais atvejais, o tik tada, kai ši informacija nebus panaudota prieš automobilio savininką ir jo šeimos narius kaip parodymai administracinio teisės pažeidimo byloje. Pažymi, jog transporto priemonės savininkas (valdytojas) galėtų neatlikti pareigų, susijusių su jam priklausančia transporto priemone, inter alia galėtų atsisakyti nurodyti policijos pareigūnui, siekiančiam išaiškinti teisės pažeidimą, duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar naudojosi ja. Apeliantas pažymi, kad aiškindamas Konvencijos 6 straipsnį EŽTI ne kartą yra pažymėjęs, kad, nors tai jame tiesiogiai nurodyta, nėra abejonių, kad teisė tylėti per policijos apklausą ir teisė neduoti prieš save parodymų yra visuotinai pripažįstami tarptautiniai standartai, priskiriami teisės į teisingą bylos nagrinėjimą užtikrinimo sričiai. EŽTT, nagrinėdamas bylas dėl transporto priemonių savininkų (valdytojų) atsakomybės už atsisakymo nurodyti vairuotojo tapatybę nevykdymą ar netinkamą vykdymą, yra konstatavęs, kad gresianti atsakomybė už atsisakymą atskleisti vairuotojo tapatybę ar neteisingų duomenų nurodymą nepažeidžia teisės tylėti.

Nurodo, kad Vilniaus m. apylinkės teisme išnagrinėtoje byloje pareiškėjas yra nubaustas už rinkliavos nesumokėjimą, nes atsisakė nurodyti jam priklausantį automobilį vairavusį asmenį, nors tuo asmeniu galėjo buti jis pats arba jo šeimos nariai, todėl laikytina, kad teismas ir institucija pažeidė pareiškėjo teisę i teisingą teismą, nes vertė liudyti prieš save arba šeimos narius.

Šioje byloje akivaizdu, kad Vilniaus m. savivaldybė pažeidė P. M. nekaltumo prezumpciją, verčia jį duoti parodymus prieš save ir šeimos narius, parodymus ir įrodymus vertima pagal jų pateikimo šaltinį, o ne turinį, pažeidimo nepadarymo įrodinėjimo pareigą perkėlė P. M. ir nepanaikina byloje esančių įrodymų prieštaringumo, o visas abejones aiškino P. M. nenaudai, tuo iš esmės nukrypdama nuo teismų praktikos ir pažeisdama P. M. nekaltumo prezumpciją ir žmogaus teises. Anot apelianto, teismai skundžiamose nutartyse ir Institucija nutarime pažymėjo, jog minėtą pažeidimą padarė P. M., nes jis nenurodė asmens, galėjusio P. M. priklausanti automobilį "Opel Frontera", v.n. (duomenys neskelbtini) pastatyti rezervuotoje ir mokamoje stovėjimo vietoje ir nesumokėti vietinės rinkliavos. Tokia teismų ir Institucijos išvada yra nepagrista ir prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. Taigi, Institucija, nagrinėdama bylą, turėjo nurodyti konkrečius faktinius duomenis, kurių pagrindu priėmė nutarimą dėl baudos skyrimo, o ne apsiriboti abstrakčia sąvoka "nusižengimas įrodytas protokolu ir byloje surinkta medžiaga". Tokios formuluotės vartojimas yra netoleruotinas, užkertantis kelią apeliacinės instancijos teismui patikrinti asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų patikimumą bei leistinumą, pašalinti bet kokias abejones priimto sprendimo teisėtumu ir teisingumu. Nurodo, kad P. M. kaltė grindžiama tik automobilio nuosavybės faktu ir liudytojo parodymais, kurie sprendžiant iš juose gautų duomenų nėra pakankami tam, kad būtų priimtas sprendimas palikti galioti institucijos nutarimą.

Skundžiamu nutarimu nuspręsta, jog pareiškėjo kaltę ir automobilio valdymo faktą savaime įrodo aplinkybė, kad jis, kaip automobilio savininkas, neįvykdė prievolės, numatytos ATPK 260² straipsnyje ir nenurodė asmens, kuris naudojosi jam priklausančiu automobiliu bei šį pastatė mokamoje vietoje, tapatybės, todėl yra atsakingas už šio asmens nesumokėtą rinkliavą. Toks pažeidimo padarymo aplinkybių vertinimas, pareiškėjo manymu, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pasak apelianto, už ATPK 124⁵ straipsnyje numatytą pažeidimą atsako išskirtinai automobilio vairuotojas, bet ne savininkas, todėl jo kaltė negali būti grindžiama vien automobilio nuosavybės faktu. Tuo tarpu, protokolą surašęs organas nepasinaudojo visomis galimybėmis nustatyti asmens, pažeidimo metu vairavusio pareiškėjo automobilį, tapatybę, o kompetentinga institucija skundžiamą nutarimą priėmė neišsiaiškinusi visų administracinio teisės pažeidimo byloje reikšmingų aplinkybių, turinčių įtakos pareiškėjo kaltės nustatymui, kai tokia pareiga jai kyla pagal ATPK 284 straipsnį. Anot P. M., byloje be administracinio teisės pažeidimo protokolo, kuris pats savaime negali įrodyti pažeidimo sudėties požymių realizavimo fakto, remtasi tik liudytojo R. S. parodymais ir jo darytomis nuotraukomis, tačiau visiškai neatsižvelgta į tai, jog pastarasis neužfiksavo, kaip automobilis buvo pastatytas į stovėjimo vietą, o ir vairuotojo asmeniškai nematė. Be kita ko, byloje nebuvo apklausti jokie kiti asmenys, kurie padėtų nustatyti vairuotojo, pastačiusio automobilį į mokamą stovėjimo vietą, tapatybę. Teigia, jog pareiškėjo kaltė negali būti įrodyta vien tik Institucijos liudytojo subjektyviais paaiškinimais tarnybiniame pranešime ir administracinio teisės pažeidimo protokolu, nes tokie argumentai nėra pakankami. Protokolas ir tarnybinis pranešimas laikytini tik rašytiniais paaiškinimais, kurie negali būti prilyginami liudytojų parodymams. Nurodo, kad pats tarnybinis pranešimas, administracinio teisės pažeidimo protokolas, vien todėl, kad informacija jame pateikta raštu, negali būti vertinamas kaip neginčytinas įrodymas, o patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens parodymai - nepatikimais, kadangi jis apkaltintas.

Anot apelianto, teismas, nagrinėdamas administracinių teisės pažeidimų bylas, turi būti aktyvus ir imtis priemonių, kad būtų išsamiai, nešališkai ištirtos visos bylos aplinkybės. Tačiau bylą nagrinėjęs teismai nukrypo nuo šios praktikos.

Surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, pranešimas apie tai, kartu su administraciniu nurodymu, nepažeidžiant ATPK 257¹ straipsnio nuostatų, buvo išsiųstas į pareiškėjo darbovietę registruotu laišku, todėl P. M. apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai. Pareiškėjui išsiųstame pranešime, be kita ko, buvo nurodyta ATPK 260² str. 1 d. numatyta pareiga transporto priemonės savininkui, pranešti asmens, pažeidimo padarymo metu valdžiusio ar naudojusio transporto priemonės savininkui priklausančią transporto priemonę ir padariusio administracinį teisės pažeidimą, duomenis, tačiau jis šios pareigos neįvykdė. Kadangi ATPK 260² str. 1 d. išlyga dėl šeimos narių nenumatyta, pareiškėjo argumentai dėl atsisakymo pranešti pažeidimą padariusio asmens duomenis, kadangi šis yra P. M. šeimos narys, nepagrįsti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-29 nutartis, kuria paliktas galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus departamento 2014-07-31 nutarimas, yra teisėta ir pagrįsta.

P. M. apeliacinis skundas netenkinamas.

P. M. apeliaciniame skunde neigia padaręs ATPK 124⁵ straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, nurodydamas, kad jo kaltė nėra įrodyta byloje surinktais įrodymais. Šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 124⁵ str. numatyta administracinė atsakomybė už vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą. Vietinė rinkliava už naudojimąsi savivaldybės tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje renkama remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-07-13 sprendimu Nr. 1-127 patvirtintais Vietinės rinkliavos už naudojimąsi tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatais. Minėtų nuostatų 17.1 p. įtvirtinta, kad automobilio valdytojas (vairuotojas), pastatęs automobilį mokamoje stovėjimo vietoje, privalo iš karto susimokėti vietinę rinkliavą į bilietų automatą arba siųsdamas trumpąją mobiliojo ryšio žinutę. 17.4 p. numatyta, kad pasibaigus apmokėtam stovėjimo laikui, automobilio valdytojas (vairuotojas), privalo nedelsdamas papildomai sumokėti nustatytą vietinę rinkliavą arba išvykti iš mokamos vietinės stovėjimo vietos. Bilietą, patvirtinantį papildymą, privaloma palikti automobilyje 17.2 p. nustatyta tvarka. Pagal nuostatų 38 p., automobilio valdytojas (vairuotojas), padaręs šiuose nuostatose numatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimus, atsako ATPK, kitų teisės aktų bei šių nuostatų nustatyta tvarka.

Įvertinus byloje esančią medžiagą, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pagrįstai netenkino P. M. skundo ir paliko galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos saugaus miesto departamento administracinės veiklos skyriaus 2014 m. liepos 31 d. nutarimą. Pirmosios instancijos teismas priešingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas, teismo padarytos išvados yra pagrįstos. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą, jog P. M. 2014 m. gegužės 28 d. 14.10 val., Pamėnkalnio g. 40, Vilniuje, nesilaikydamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų 17.4 punkto reikalavimų, pastatęs automobilį „Opel Frontera“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasibaigus apmokėtam stovėjimo laikui, nedelsdamas papildomai nesumokėjo nustatytos vietinės rinkliavos ir neišvyko iš mokamos stovėjimo vietos.

Aplinkybė, kad P. M. nuosavybės teise priklausantis automobilis Opel Frontera“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasibaigus apmokėtam stovėjimo laikui, stovėjo pirmiau minėtoje vietoje neapmokėjus vietinės rinkliavos, patvirtina bylos medžiaga, o būtent: administracinio teisės pažeidimo protokole su administraciniu nurodymu bei prie jo pridėtose nuotraukose yra nustatyta, kad P. M. automobilio fiksavimas Vilniuje, Pamėnkalnio g. atliktas 2014 m. gegužės 28 d. 14.10 val.

Iš automobilyje palikto kvito matyti, kad automobilis galėjo stovėti iki šios dienos 13.53 val. Šie įrodymai, yra patvirtinti automobilio fiksavimą atlikusio kasininko-kontrolieriaus R. S. 2014 m. liepos 31 d. nutarime, o tai leidžia spręsti, kad minėtas automobilis stovėjo mokamoje vietoje nesumokėjus vietinės rinkliavos. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad šios aplinkybės neneigia ir administracinėn atsakomybėn patrauktas P. M., tačiau jis mano, jog yra nubaustas už rinkliavos nesumokėjimą, nes atsisakė nurodyti jam priklausantį automobilį vairavusį asmenį, nors tuo asmeniu galėjo būti jis pats arba jo šeimos nariai, todėl laikytina, kad teismas ir institucija pažeidė pareiškėjo teisę į teisingą teismą, nes vertė liudyti prieš save arba savo šeimos narius vykstančioje ir/arba ruošiamoje pradėti administracinėje byloje dėl rinkliavos už parkavimą nesumokėjimo. Tokie skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Institucija, nagrinėdama bylą privalo nustatyti, kuris asmuo tuo metu naudojosi automobiliu ir nustačiusi jo kaltę, būtent šį asmenį traukti administracinėn atsakomybėn. Tačiau, pažymėtina, kad tokia Institucijos pareiga nereiškia, kad Institucija visais atvejais, kai pažeidimas užfiksuotas ne pažeidimą padariusio asmens akivaizdoje, turi daryti išvadą, jog transporto priemone galėjo naudotis ne jos savininkas ir imtis neproporcingai plačių priemonių surasti visus galimus ar spėjamus tokią transporto priemonę naudojančius asmenis, juos apklausti ir aiškintis pažeidimo padarymo metu transporto priemonę vairavusio asmens tapatybę.

ATPK 260² str. 1 d. nustatyta, jog tais atvejais, kai, be kita ko ir ATPK 124⁵ str. numatytas administracinis teisės pažeidimas užfiksuojamas ne asmens, įtariamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, akivaizdoje, administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui). Tame pačiame ATPK straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu administracinį teisės pažeidimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per dešimt darbo dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo įteikimo dienos atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį teisės pažeidimą, ir pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris administracinio teisės pažeidimo padarymo metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Taigi, Institucijos pareiga aiškintis, koks asmuo padarė administracinį teisės pažeidimą, kyla tik tuo atveju, kai transporto priemonės savininkas Instituciją informuoja, kad pažeidimo laikotarpiu transporto priemonę vairavo ne pats savininkas, bei nurodo vieną ar kelis kitus asmenis, kuriems tuo metu buvo perduotas transporto priemonės valdymas.

Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, P. M. buvo informuotas apie savo pareigą informuoti institucijos pareigūnus apie tai, kad ne jis, o kitas asmuo pažeidimo padarymo metu valdė jo automobilį, tačiau šios pareigos neįvykdė. Taigi, per pirmiau minėtame straipsnyje nurodytą terminą negavus transporto priemonės savininko (valdytojo) pareiškimo ar paaiškinimo, būtent transporto priemonės savininkas traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124⁵ straipsnį. Tai, kad apeliantas siekia išvengti atsakomybės, teigdamas, jog naudojasi garantija, leidžiančia jam atsisakyti duoti parodymus prie savo šeimos narį, nepašalina jo atsakomybės dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo.

Nors apeliantas tiek apylinkės teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui nurodo, kad jis, gavęs 2014 m. birželio 20 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą su administraciniu nurodymu, pranešė Institucijai apie tai, kad transporto priemone pažeidimo padarymo metu naudojosi ne jis, o kitas asmuo, byloje duomenų, patvirtinančių šį faktą, nėra. Kaip matyti iš byloje pateikto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus įgalioto asmens V. B. 2014 m. rugsėjo 12 d. atsiliepimo į P. M. skundą, jame nurodoma, jog P. M. I. nepranešė apie tai, kad transporto priemone 2014 m. gegužės 28 d. naudojosi ne jis, o kitas asmuo (b.l.18-20). Iš bylos duomenų matyti, kad P. M. buvo tinkamai informuotas apie surašytą 2014 m. birželio 20 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą su administraciniu nurodymu, ir jis galėjo laiku informuoti Instituciją apie kitą, galimai transporto priemonę naudojusį, asmenį, tačiau to nepadarė. Kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas, esant tokioms aplinkybėms, Institucija neturėjo pareigos išsamiai papildomai aiškintis transporto priemonę pažeidimo fiksavimo metu naudojusį asmenį.

Kaip matyti iš aukštesniajam teismui pateiktos bylos medžiagos, Vilniaus apylinkės teisme 2014-09-18 15.00 val. šioje byloje buvo paskirtas teismo posėdis, tačiau į šį posėdį P. M. neatvyko.

Byloje esantis 2014-09-08 pranešimas apie skundo nagrinėjimą patvirtina, kad priešingai nei nurodo apeliantas, jam buvo žinoma apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Be to, 2014 m. rugsėjo 18 d. teisme gautas P. M. 2014 m. rugsėjo 17 d., 23.24 val. siųstas elektroniniu parašu pasirašytas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kuris motyvuojamas tuo, kad jis 2014 m. rugsėjo 18 d., 13.30 val. dalyvauja kitoje, anksčiau paskirtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)/2014, kuri nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad civilinės bylos nagrinėjimas baigėsi 2014-09-18 14.42 val., tame pačiame pastate, t.y. P. M. turėjo visas galimybes dalyvauti ir administracinio teisės pažeidimo bylos pagal jo skundą nagrinėjime, tačiau savarankiškai pasirinko nedalyvaujant teismo posėdyje. Be to, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, net ir būdamas nepasiruošęs bylos nagrinėjimui, P. M. turėjo galimybę atvykti į teismo posėdį, išsakyti savo poziciją bei prašyti žodžiu atidėti bylos nagrinėjimą.

ATPK 300 str. nustatyta, kad be kitų asmenų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jam apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą. Nagrinėjamu atveju, teismui nenustačius pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P. M. apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, jis pateikė tiek skundą, tiek rašytinius paaiškinimus, pagrįstai P. M. skundą išnagrinėjo jam nedalyvaujant, neatidedant bylos nagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjant bylą apylinkės teisme, procesinių pažeidimų nepadaryta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Vilniaus miesto savivaldybė administracijos saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. liepos 31 d. nutarimu P. M. buvo pagrįstai nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124⁵ str., todėl šis nutarimas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-29 nutartis paliekami galioti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

netenkinti P. M. apeliacinio skundo.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.