- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-04
- Bylos Nr.
- ATP-311-200/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-03-3-02763-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Pažeidėjas
- P.
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinių pažeidimų tyrimo skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas P. M. skundas, panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės N. J. 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarimas Nr. A11-12082-(1.1.56-SM3) ir byla grąžinta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinių pažeidimų tyrimo skyriui,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės N. J. 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. A11-12082-(1.1.56-SM3) P. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124⁵ straipsnyje, dėl to, kad jis 2012 m. kovo 30 d. apie 13.45 val. Kalinausko g. 11, Vilniuje, pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokomomis vietomis automobiliams statyti nuostatų 17.1 punkto reikalavimus, t. y. dėl to, kad automobilį Opel Frontera, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pastatęs mokamoje stovėjimo vietoje iš karto nesusimokėjo nustatytos vietinės rinkliavos nei į bilietų automatą, nei siųsdamas trumpąją mobiliojo ryšio žinutę.
Nesutikdamas su minėtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas P. M. padavė teismui skundą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 18 d. nutartimi P. M. skundą patenkino iš dalies, panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės N. J. 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarimą Nr. A11-12082-(1.1.56-SM3) ir grąžino bylą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinių pažeidimų tyrimo skyriui, kad būtų surastas automobilį vairavęs ir neleistinoje vietoje jį pastatęs asmuo.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinių pažeidimų tyrimo skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį pažeidžiant procesines teisės normas, todėl nutartis yra naikintina.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas įvykdė įstatyme numatytą pareigą, t. y. vadovaujantis ATPK 260² str. 1 d. pranešė apie asmenį, kuris administracinio teisės pažeidimo metu naudojosi transporto priemone, tačiau naudodamasis Konstitucijos 31 str. 3 d. suteiktomis garantijomis atsisakė duoti parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje prieš savo šeimos narį. ABTĮ 4 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Teismų įgaliojimai sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai įtvirtinti Konstitucijoje. Konstitucijos 110 str. 2 d. nustatyta, jog tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. Apeliantas pabrėžia, kad pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui), kurios privalo būti pašalintos, kad teismas byloje galėtų priimti teisingą sprendimą (kitą baigiamąjį teismo aktą). Pašalinti šias abejones pagal savo kompetenciją gali tik Konstitucinis Teismas.
Apeliantas nurodo, kad Konstituciniame Teisme yra pateikti ir priimti prašymai: 1) Byla Nr. 132/2010 prašymas byloje: 1B-145/2010, 2010-12-06, Dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2007 m. lapkričio 22 d. redakcija) 20 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos ATPK 276 str. 2 d. ta apimtimi, kuria jose nėra išlygų, leidžiančių neliudyti prieš savo šeimos narius ar artimus giminaičius, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 3 d.; 2) Byla Nr. 8/2010 prašymas byloje: 1 B-8/2010, 2010-02-24, Dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2007 m. lapkričio 22 d. redakcija) 20 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos ATPK 276 str. 2 d. ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, jose nėra išlygų, leidžiančių neliudyti prieš savo šeimos narius ar artimus giminaičius, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 3 d. Apeliantas pažymi, kad ABTĮ 98 str. 1 d. 4 p. nustatyta, jog teismas sustabdo bylą tais atvejais, kai teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar įstatymas arba kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas byloje, atitinka Konstituciją. ABTĮ 4 str. nustatyta, jog teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.
Apeliantas nurodo, kad Konstitucinio Teismo priimtuose nagrinėti prašymuose bus nagrinėjamos tokios pačios įstatymo nuostatos atitikimo Konstitucijai klausimas. Pasak apelianto, nagrinėjamoje byloje iškeltas įstatymo atitikimo Konstitucijai klausimas tinkamai motyvuotas ir aktualus įstatymo taikymo aspektu. Atsižvelgiant į tai, jog analogiški prašymai yra priimti nagrinėti Konstituciniame Teisme, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę bylą stabdyti. Vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais, taip pat ATPK 302¹² str. 1 d. 4 p., apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikintina.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinių pažeidimų tyrimo skyrius, nagrinėdamas bylą, neišsiaiškino visų reikšmingų faktų, neištyrė visų galimų įrodymų ir įvykio versijų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai grąžino bylą šiai institucijai papildomam tyrimui atlikti, įpareigodamas surasti automobilį vairavusį ir neleistinoje vietoje jį pastačiusį asmenį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad byloje pakanka surinktų įrodymų konstatuoti, kad P. M. priklausantis automobilis stovėjo mokamoje stovėjimo vietoje, už stovėjimą nebuvo sumokėta, tačiau vien dėl šio fakto P. M. kaltė padarius ATPK 124⁵ straipsnyje numatytą pažeidimą negali būti preziumuojama. P. M. laiku įvykdė ATPK 260² str. 1 d. nustatytą pareigą pranešti apie jam priklausančią transporto priemonę vairavusį asmenį, tačiau atsisakė šį asmenį įvardinti, naudodamasis garantijomis, suteiktomis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje, kur numatyta, kad draudžiama versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius, t. y. jis atsisakė duoti parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje prieš savo šeimos narį. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinių pažeidimų tyrimo skyrius nesiėmė visų galimų veiksmų kilusiems neaiškumams panaikinti. Šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog byloje turi būti imamasi priemonių kilusioms abejonėms išsklaidyti, t. y. kyla būtinybė rinkti papildomus įrodymus, kas leistų nustatyti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 str. yra nustatyta, jog Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos tiesiogiai taikė Konstitucijos 31 str. 3 d. nuostatas, todėl pagrįstai pasinaudojo diskrecijos teise ir atsisakė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2007 m. lapkričio 22 d. redakcija) 20 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos ATPK 276 str. 2 d. ta apimtimi, kuria jose nėra išlygų, leidžiančių neliudyti prieš savo šeimos narius ar artimus giminaičius, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 3 d. Dėl šių priežasčių apeliacinis skundas atmetamas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai nebuvo išaiškintos bei įvertintos visos reikšmingos bylai aplinkybės, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis, kuria iš dalies patenkintas P. M. skundas, panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės N. J. 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarimas Nr. A11-12082-(1.1.56-SM3) ir byla grąžinta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinių pažeidimų tyrimo skyriui, yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinių pažeidimų tyrimo skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.