- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-18
- Bylos Nr.
- II-82-784/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-03-3-02763-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gediminas Viederis
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis, sekretoriaujant Vitai Jurgaitienei, dalyvaujant asmeniui, dėl kurio priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, P. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), skundą
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausioji specialistė N. J. 2012 m. rugsėjo 27 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo P. M. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124⁵ straipsnyje ir paskyrė 110 Lt baudą. Šiame nutarime konstatuota, kad P. M. 2012 m. kovo 30 d. apie 13.45 val. Kalinausko g. 11, Vilniuje, pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokomomis vietomis automobiliams statyti nuostatų 17.1 punkto reikalavimus, t. y. dėl to, kad automobilį Opel Frontera, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pastatęs mokamoje stovėjimo vietoje iš karto nesusimokėjo nustatytos vietinės rinkliavos nei į bilietų automatą, nei siųsdamas trumpąją mobiliojo ryšio žinutę.
Šalies argumentai
P. M. dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė teismui skundą, kuriuo prašo minėtą nutarimą panaikinti, taip pat sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol nebus išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartimi priimtas kreipimasis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą bei sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti ir nustatyti, ar Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalis ir ATPK 276 straipsnio 2 dalis tose apimtyse, kiek jose nėra išlygų, leidžiančių neliudyti prieš savo šeimos narius ar artimus giminaičius, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 daliai.
Teismui pateiktame skunde P. M. nurodė, kad jis nesutinka su jo atžvilgiu priimtu nutarimu, kadangi jis nepadarė jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo. Jo teigimu, pažeidimą dėl kurio buvo priimtas ginčijamas nutarimas, tikėtina padarė jo šeimos narys, kurio duomenis, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalimi, jis atsisakė nurodyti. Kadangi automobiliu Opel Frontera naudojasi ir jo šeimos nariai, prieš kuriuos jis atsisako duoti parodymus, todėl vairuotojo paieška ir jo tapatybės nustatymas yra policijos prievolė. Pažymėjo, kad nenurodydamas šeimos nario, kuris pažeidimo dieną vairavo automobilį ir jį paliko apmokestinamoje vietoje nesumokėjęs vietinės rinkliavos, siekia ne išvengti atsakomybės, o atsisako liudyti prieš save ir savo šeimos narius. Todėl institucijos surašytas jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas ginčijamas nutarimas vien tik dėl to, kad jis nenurodė asmens, kuris galimai padarė teisės pažeidimą, yra nepagrįstas ir prieštarauja suformuotai teismų praktikai. Jo kaltė grindžiama tik automobilio nuosavybės faktu ir liudytojo J. J. paaiškinimais, kurie pasak pareiškėjo nėra pakankami tam, kad būtų priimtas sprendimas palikti galioti institucijos nutarimą. Pareiškėjo teigimu, šioje byloje nėra jokių aplinkybių, galinčių įrodyti jo kaltę, kadangi nebuvo pateikta jokių patvirtinančių įrodymų, kad minėtoje vietoje automobilį pastatė būtent jis, o ne kuris nors kitas asmuo arba jo šeimos narys. Pareiškėjo manymu, kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo negali būti įrodyta vien tik savivaldybės tarnautojo subjektyviais paaiškinimais tarnybiniame pranešime ir administracinio teisės pažeidimo protokolu, nes tokie argumentai nėra pakankami. Pareiškėjo teigimu, šioje byloje nėra jokių jo kaltės įrodymų, o J. J. rašytiniai paaiškinimai - vieninteliai kaltės įrodymai, prieštarauja jo (P. M.) paties parodymams. Pats teisės pažeidimo protokolas, pasak pareiškėjo, gali patvirtinti tik teisei priešingos veikos fiksavimo faktą, bet pats savaime negali užfiksuoti teisės pažeidimo sudėties elementų, todėl juo negalima remtis kaip tiesioginiu įrodymu, paliudijančiu jo kaltę. Pareiškėjo vertinimu, esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį jam buvo skirta 110 Lt bauda. Taip pat P. M. teismui pateiktame skunde nurodė, kad byloje nėra pateiktas institucijos nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą posėdžio protokolas, dėl ko nėra galimybės patikrinti ar jo pateikti prašymai buvo tenkinami ar atmetami ir, ar iš viso tinkamai nagrinėjami. Institucija priimdama ginčijamą nutarimą, nepasisakė ir dėl jo pateikto prašymo dėl bylos sustabdymo. Dėl ko, jo teisės proceso metu buvo pažeistos, o reikšmingos bylai aplinkybės neišaiškintos. Šioje byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyrius pažeidė nekaltumo prezumpciją, vertė jį (P. M.) duoti parodymus prieš save ir šeimos narius, o įrodymus vertino pagal jų pateikimo šaltinį, o ne turinį, dėl ko pažeidimo įrodinėjimo pareigą perkėlė jam pačiam ir nepanaikino byloje esančių įrodymų prieštaringumo bei visas abejones aiškino jo (P. M.) nenaudai, taip nukrypstant nuo teismų praktikos ir pažeidžiant žmogaus teises.
Teismo posėdžio metu apklaustas P. M. patvirtino skunde išdėstytas faktines aplinkybes bei prašė panaikinti 2012 m. rugsėjo 27 d. jo atžvilgiu priimtą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti bei netenkinti jo prašymo dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismas, nes šis prašymas netenka prasmės.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. J. paaiškino, kad pažeidimas buvo fiksuotas Kalinausko gatvėje. Jis prie minėtos gatvės namo, pažymėto vienuoliktu numeriu, pastebėjo džipą, ant kurio panelės nebuvo apmokėjimą, už stovėjimą nurodytoje vietoje, įrodančio bilieto. Pažeidimo fiksavimo metu, automobilio vairuotojo vietoje nebuvo. Jis užfiksavo pažeidimą, nufotografavo valstybinį numerį, priekinį stiklą, išrašė pranešimą. Pažeidimo fiksavimo metu buvo užfiksuotas automobilio stovėjimas apmokestinamoje vietoje faktas, tačiau apmokėjimą patvirtinančio dokumento nebuvo. Įvedęs į programą automobilio valstybinį numerį, nustatė, jog nebuvo ir jokios išsiųstos SMS žinutės dėl apmokėjimo nurodytoje vietoje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus įgaliotasis asmuo N. J. prašo skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta galimybė panaikinti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir grąžinti bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Nors ši nuostata taikoma tik išimtiniais atvejais, teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje susidarė tokia situacija, kuomet be papildomo aplinkybių tyrimo nėra galimybės nustatyti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį.
Teismo nuomone, byloje pakanka surinktų įrodymų konstatuoti, kad P. M. priklausantis automobilis stovėjo mokamoje stovėjimo vietoje, tačiau už stovėjimą nebuvo sumokėta. Šioje dalyje skundžiamas nutarimas pagrįstas. Tačiau vien dėl šio fakto P. M. kaltė padarius ATPK 124⁵ straipsnyje numatytą pažeidimą negali būti preziumuojama. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad teisės pažeidimas buvo užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, akivaizdoje. Todėl aptariamu atveju susidarė faktinė ir teisinė situacija, kurią reglamentuoja ATPK 260² straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad tokiu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui). Jeigu administracinį teisės pažeidimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per dešimt darbo dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo įteikimo dienos atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį teisės pažeidimą, ir pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris administracinio teisės pažeidimo padarymo metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Po šių veiksmų atlikimo šiam asmeniui surašomas naujas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o ankstesnis protokolas laikomas negaliojančiu. Bylos medžiaga rodo, kad P. M. laiku įvykdė ATPK 260² straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą pranešti jam priklausančią transporto priemonę vairavusį asmenį, tačiau atsisakė šį asmenį įvardinti, naudodamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje suteiktomis garantijomis. Tokia P. M. pozicija reiškia, kad protokolą surašiusi institucija turėjo pasinaudoti visomis įstatymų jai suteiktomis galimybėmis ir surasti automobilį vairavusį ir neleistinoje vietoje pastačiusį asmenį, kadangi Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas ribotas asmenų ratas, prieš kuriuos draudžiama asmenį versti duoti parodymus – šeimos nariai ir artimi giminaičiai. Šiuos asmenis nesunku nustatyti, gavus atitinkamus duomenis apie P. M. šeimos sudėtį ir giminystės ryšius. Teismas sutinka su tuo, kad tokio tyrimo kaštai gali būti didesni, palyginti su padaryto pažeidimo pavojingumu, vis dėlto, administracinio teisės pažeidimo byloje asmens kaltė negali būti grindžiama prielaidomis, juolab, kad byloje nėra įrodymų, paneigiančių P. M. teiginius apie tai, kad jis nepastatė savo automobilio mokamoje stovėjimo vietoje. Todėl skundžiamas nutarimas naikintinas.
Atsižvelgiant į tyrimo reikalingumą, ATPK 35 straipsnyje numatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas pratęstinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis sietuvos Respublikos ATPK 35 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės N. J. 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir grąžinti bylą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinių pažeidimų tyrimo skyriui.
Administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsti iki vienerių metų, skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.