Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Kisielius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal P. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutarties, kuria P. M. skundas netenkintas ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Administracinių teisės pažeidimų tyrimo poskyrio 2014-02-21 nutarimas Nr. 64-7-1516 paliktas nepakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-01-20 Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą P. M. už tai, kad jis 2013-09-18, 14.16 val., Kaune, A. Mickevičiaus g., mokamoje automobilių stovėjimo vietoje pastatė automobilį „Opel“, valst. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo kelio ženklo Nr. 528 su papildoma lentele Nr. 840 „Mokama stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje, pažeisdamas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013-06-06 sprendimu Nr. T-345 patvirtintų „Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti nuostatų“ 13 punktą, už ką atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 124⁵ str.

2014-02-21 Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Administracinių teisės pažeidimų tyrimo poskyrio nutarimu Nr. 64-7-1516 P. M. už pažeidimą, numatytą ATPK 124⁵ str., buvo skirta 90 Lt dydžio bauda.

P. M. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2014 m. liepos 24 d. nutartimi jo skundo netenkino ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Administracinių teisės pažeidimų tyrimo poskyrio 2014-02-21 nutarimą Nr. 64-7-1516 paliko nepakeistą.

Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo P. M. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Apelianto teigimu, vairuotojo paieška ir jo tapatybės nustatymas yra savivaldybės ir/arba policijos prievolė. Atsakomybė už atsisakymą nurodyti automobilį „Opel Frontera“ vairavusį asmenį yra numatyta ATPK 133-1 str. 3 dalyje, tačiau šios normos sankcija nenumato, kad atsisakius nurodyti automobilį vairavusį ir teisės aktus pažeidusį asmenį, už šio asmens padarytą pažeidimą baudžiamas pats transporto priemonės savininkas. Teigia, kad yra nubaustas už rinkliavos nesumokėjimą, nes atsisakė nurodyti jam priklausantį automobilį vairavusį asmenį, nors tuo asmeniu galėjo būti jis pats arba jo šeimos nariai, todėl laikytina, kad teismas ir institucija pažeidė pareiškėjo teisę į teisingą teismą, nes vertė liudyti prieš save arba savo šeimos narius vykstančioje ir/arba ruošiamoje pradėti administracinėje byloje dėl rinkliavos už parkavimą nesumokėjimo. Be to, apelianto kaltė grindžiama tik automobilio nuosavybės faktu ir liudytojo E. Ramanausko paaiškinimais. E. Ramanauskas asmeniškai transporto priemonės pastatymo į stovėjimo vietą jo vykdymo metu nefiksavo ir automobilio vairuotojo asmeniškai nematė. Buvo surinkti ne visi įrodymai, reikšmingi nagrinėjant šią administracinę bylą, nors APTPK 284 str. 1 d. įpareigoja organą (pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą, išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingai bylai išspręsti, o galutinis aktas turi būti priimtas tik visapusiškai išnagrinėjus įrodymų visetą.

Įvertinus visus skunde išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu, nes nebuvo visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingai bylai aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Vieni iš ATPK 248 straipsnyje nurodytų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes bei išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pagal formuojamą teismų praktiką administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.

ATPK 124⁵ str. numatyta atsakomybė už Vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą.

Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127, 12.6. – 12.6.5 p. numatyti automobilio stovėjimo rezervuotoje stovėjimo vietoje rinkliavos dydžiai, suskirstyti pagal zonas, mokami už ne trumpesnį laikotarpį nei mėnuo. Minėtų nuostatų 16.3 p. įtvirtinta, kad tokia vietinė rinkliava mokama banko pavedimu. Pagal Nuostatų 17.6 p., leidimas, suteikiantis teisę statyti automobilį rezervuotoje stovėjimo vietoje leidime nurodytu adresu iki nurodytos datos, privalo būti pritvirtintas (užklijuotas) ant priekinio stiklo keleivio pusėje vidinėje apatinėje dalyje iš lauko gerai matomoje vietoje taip, kad ant leidimo spausdinta informacija būtų gerai įskaitoma iš lauko.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2014-02-21 nutarimu nustatyta, kad P. M. 2013-09-18, 14.16 val., Kaune, A. Mickevičiaus g., mokamoje automobilių stovėjimo vietoje pastatė automobilį „Opel“, valst. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo kelio ženklo Nr. 528 su papildoma lentele Nr. 840 „Mokama stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje, pažeisdamas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013-06-06 sprendimu Nr. T-345 patvirtintų „Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti nuostatų“ 13 punktą, už ką atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 124⁵ str. Pažymėtina, kad šios aplinkybės neneigia ir administracinėn atsakomybėn patrauktas P. M., tačiau jis mano, jog yra nubaustas už rinkliavos nesumokėjimą, nes atsisakė nurodyti jam priklausantį automobilį vairavusį asmenį, nors tuo asmeniu galėjo būti jis pats arba jo šeimos nariai, todėl laikytina, kad teismas ir institucija pažeidė pareiškėjo teisę į teisingą teismą, nes vertė liudyti prieš save arba savo šeimos narius vykstančioje ir/arba ruošiamoje pradėti administracinėje byloje dėl rinkliavos už parkavimą nesumokėjimo. Tokie skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, P. M. buvo informuotas apie savo pareigą informuoti institucijos pareigūnus apie tai, kad ne jis, o kitas asmuo pažeidimo padarymo metu valdė jo automobilį, tačiau šios pareigos neįvykdė. Tai, kad apeliantas bando išvengti atsakomybės, teigdamas, jog naudojasi garantija, leidžiančia jam atsisakyti duoti parodymus prie savo šeimos narį, nepašalina jo atsakomybės dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo.

Skunde P. M. nurodo, kad byla išnagrinėta jam nedalyvaujant, todėl buvo pažeistos jo teisės, tačiau nėra pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, duomenų, patvirtinančių skundo teiginius, kad apie bylos nagrinėjimą nebuvo tinkamai pranešta, byloje nėra. Bandant įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį atvesdinti P. M., pastarasis nebuvo rastas savo gyvenamojoje vietoje, tačiau apie atvykimą į teismą buvo informuotas P. M. tėvas K. M.. Be to, administracinėn atsakomybėn patrauktas P. M. dalyvavo paskelbiant skundžiamą nutartį Vilniaus miesto apylinkės teisme, taigi žinojo apie bylos nagrinėjimą, o tai tik patvirtina, kad asmens teisės nebuvo pažeistos.

Išnagrinėjus bylą, daroma išvada, kad P. M. padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 124⁵ str., yra įrodytas, todėl naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutarties skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Minėta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį nepakeistą ir P. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.