Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. D. įstatyminės atstovės A. D. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys D. D., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad turimais duomenimis A. D. atžvilgiu vaiko teisių pažeidimų nustatyta nebuvo, atvejo vadybos procesas šeimai netaikomas, socialinės paslaugos neteikiamos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja prašo atnaujinti terminą palikimui priimti nepilnamečio vaiko vardu, o palikimas bus priimamas pagal apyrašą, mano, kad praleisto termino atnaujinimas ir palikimo priėmimas pagal apyrašą nepažeis nepilnamečio vaiko teisėtų interesų.

5. Suinteresuotas asmuo D. D. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 577 straipsniu, 2025 m. kovo 3 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka, apie bylos nagrinėjimą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešimu paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje. Prašymų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka šalys nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

7. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas A. D., gimęs (duomenys neskelbtini)., yra nepilnametis. Jo tėvai yra A. D. ir D. D., kurių santuoka (duomenys neskelbtini). nutraukta (b. l. 5, 6). Iš mirties liudijimo matyti, kad (duomenys neskelbtini). D. D. mirė (b. l. 7). 2025 m. balandžio 30 d. Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biuro notaro G. B. išduotas liudijimas patvirtina, kad po D. D. mirties paveldėjimo byla nebuvo užversta, duomenų apie palikimo priėmimo faktus nėra (b. l. 9). Tai patvirtina ir byloje pateiktas 2025 m. balandžio 30 d. testamentų registro išrašas (b. l. 11). Po D. D. mirties liko nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) sav. bei pensijų kaupimo sąskaitoje sukauptos lėšos – 3 071,23 Eur (b. l. 10, 13). Pareiškėjos šeima Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui nėra žinoma (b. l. 33).

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

9. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

11. Nagrinėjamu atveju, spręsdamas, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas tiek palikimo atsiradimo momentu buvo ir šiuo metu yra nepilnametis ir savarankiškai įgyvendinti savo teisių į palikimą negalėjo ir šiuo metu negali be kitų asmenų – savo įstatyminių atstovų, t. y. tėvų. Iš byloje pateikto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašto matyti, kad buvo kreiptasi į nepilnamečio pareiškėjo įstatyminę atstovę A. D. nurodant, kad ji turėtų kreiptis į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti po nepilnamečio sūnaus tėvo mirties ir taip apginti nepilnamečio sūnaus turtinius interesus paveldėti mirusio tėvo turtą. Pilnai tikėtina, kad dėl teisinių žinių stokos pareiškėjo įstatyminė atstovė laiku nepradėjo tvarkyti paveldėjimo dokumentų. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad nepilnamečio pareiškėjo galimybės laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo buvo apribotos dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios. Įvertinus pareiškėjo įstatyminės atstovės elgesį, matyti, jog sužinojusi apie galimybę priimti palikimą pagal apyrašą, ji ėmėsi aktyvių veiksmų, siekiant realizuoti nepilnamečio sūnaus teisę priimti palikimą. Vertintina, jog nepilnametis ir jo įstatyminė atstovė neatsisakė teisės į palikimą įgyvendinimo, tačiau įstatyme nustatytu terminu šios teisės neįgyvendino dėl objektyvių priežasčių. Todėl yra pakankamas pagrindas palikimo priėmimo terminui atnaujinti (CK 5.50, 5.57 straipsniai).

12. Nagrinėjamu atveju, ginčo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nėra. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškimo patenkinimas pažeistų kitų asmenų teisėtus interesus bei viešąjį interesą.

13. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Todėl pareiškėjo įstatyminės atstovės pareiškimas dėl termino atnaujinimo priimti palikimą po D. D. mirties nepilnamečio A. D. vardu pagal apyrašą, tenkintinas.

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.52 straipsnyje numatyta, jog įpėdinis, priėmęs palikimą turto valdymo priėmimu arba padavęs pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, tuo tarpu kreipęsis dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo (CK 5.53 str.) – tik paveldėtu turtu. Spręstina, jog palikimą priimančio asmens teisės labiausiai apsaugomos priimant palikimą pagal apyrašą. Todėl siekiant maksimaliai apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, atnaujintinas terminas priimti A. D. D. D. palimimą pagal apyrašą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 442 straipsnio 13 punktu, 577–578 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti nepilnamečiui A. D., gimusiam (duomenys neskelbtini)., atstovaujamam įstatyminės atstovės A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą palikimui priimti po D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)., pagal turto apyrašą.

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminas skaičiuotinas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.