Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2A-1397-661/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-07-04
Bylos Nr.: e2A-1397-661/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-20034-2022-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alvydas Barkauskas (pran.), Andrius Ignotas, Rūta Petkuvienė
Ieškovas: akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas: AB „Energijos skirstymo operatorius“

Civilinė byla Nr. e2A-1397-661/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20034-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.4; 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.20

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Rūtos Petkuvienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 9 864,53 Eur žalos atlyginimo, 256,51 Eur kompensacinių palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo už priteistą sumą, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinys pareikštas dėl dviejų tarpusavyje nesusijusių įvykių, kurių metu, kaip nurodoma ieškinyje, dėl Atsakovės kaltės ir neteisėtų veiksmų sugedo Ieškovės draudėjams priklausantys elektros prietaisai bei įrenginiai, t. y. dėl 2021-03-07 įvykio, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Klaipėdos įvykis) ir dėl 2021-07-12 įvykio, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Trakų raj. įvykis). Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad dėl elektros sutrikimų – išsijungimo ir įsijungimo, kurio metu susidarė viršįtampis, buvo sugardinti ginčo įrenginiai.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškinys pareikštas dėl dviejų tarpusavyje nesusijusių įvykių, kurių metu dėl atsakovės kaltės, neteisėtų veiksmų sugedo ieškovės draudėjams priklausantys elektros prietaisai, įrenginiai. Nurodė, jog 2020-11-01 tarp atsakovės ir V. L. sudaryta elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartis Nr. 37141501-53512/102017 dėl elektros tiekimo objektui, esančiam (duomenys neskelbtini). Tarp ieškovės ir V. L. sudaryta draudimo sutartis, kuria buvo apdraustas objektas adresu (duomenys neskelbtini). 2022-03-24 ieškovė atsakovei pateikė pretenziją dėl 7 327,90 Eur sumos atlyginimo. Teigė, jog atsakovė ieškovei 2022-04-26 raštu nurodė, jog 2021-03-07 dėl gedimo elektros įrenginiuose buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas į pirmąjį objektą. Siekiant sąžiningai, objektyviai įvertinti žalos atsiradimo aplinkybes, atsakovės pavedimu UAB „Jodesta“ specialistai atliko vartotojo vidaus tinklo ir įrenginių apžiūrą, kurios metu nustatyta, jog viršįtampių ribotuvai nėra įrengti.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismas, žodinio proceso tvarka nagrinėjęs bylą, 2023-02-01 nutartimi nutarė atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės, įpareigojo atsakovę pateikti papildomus įrodymus.

Atsiliepimas

5. Atsakovė pateikė 2023-02-17 rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Klaipėdos įvykio atveju dėl trumpalaikių elektros energijos tiekimo pertrūkių 10 kV skirstomojo tinklo dalyje elektros energijos tiekimas dviem skirtingais etapais buvo nutrauktas 8 transformatorinėms, 726 vartotojams, tačiau daugiau jokių pretenzijų dėl sugadintos įrangos atsakovė nėra gavusi. Atsakovė nurodo, kad teikia informaciją apie Klaipėdos regione laikotarpiu nuo 2021-02-03 iki 2021-06-25 gautas pretenzijas, kad visos minėtu laikotarpiu Klaipėdos regione gautos vartotojų pretenzijos yra nesusijusios su Klaipėdos įvykiu (išskyrus paties ieškovės kreipimąsi dėl Klaipėdos įvykio), kadangi gautos iš vartotojų, kurie įsikūrę nuo objekto, adresu (duomenys neskelbtini), geografiškai nutolusiose vietose, ir kuriems elektros energijos tiekimas užtikrinamas iš kitų elektros skirstomojo tinklo dalių (kitų transformatorių pastočių).

6. Atsakovė nurodė, kad Trakų raj. įvykio atveju dėl kabelinės linijos gedimo 10 kv. skirstomojo tinklo dalyje elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas 13 transformatorinių, iš viso 321 vartotojų, tačiau daugiau jokių pretenzijų dėl sugadintos įrangos atsakovė nėra gavusi.

7. Atsakovė pateikė informaciją apie Vilniaus regione laikotarpiu nuo 2021-06-28 iki 2021-10-19 Atsakovės gautas pretenzijas, nurodo, kad visos minėtu laikotarpiu Vilniaus regione gautos vartotojų pretenzijos yra nesusijusios su Trakų raj. įvykiu, kadangi gautos iš vartotojų, kurie įsikūrę nuo objekto, adresu (duomenys neskelbtini), geografiškai nutolusiose vietose, ir kuriems elektros energijos tiekimas užtikrinamas iš kitų elektros skirstomojo tinklo dalių (kitų transformatorių pastočių).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 28 d. nusprendė ieškinį atmesti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė turi įrodyti, jog žala atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (nekokybiškai teikiamos elektros energijos) ir kad žala neatsirado dėl kokių nors asmens, apdraudusio turtą neteisėtų veiksmų (neatsargumo), pavyzdžiui netinkamos vidinių elektros tinklų priežiūros, į tinklą pajungtų prietaisų saugumo neužtikrinimo ir kt.

9. Pirmosios instancijos teismas sprendė kad atsakovė neturėjo pareigos teikti vartotojams elektros energiją nenutrūkstamai, nepriklausomai nuo jokių aplinkybių, kadangi pareigos užtikrinti nenutrūkstamą elektros energijos tiekimą atsakovei nenustato nei teisės aktai, nei sutartys.

10. Teismas taip pat įvertino ieškovės pateiktą UAB „Viarmi Energetika“ 2021-03-10 defektinį aktą, kuriame nurodyta, kad 2021-03-07dėl elektros tiekimo sutikimo (viršįtampio) buvo sudeginta šilumos siurblio valdymo plokštė, kad nustatant gedimą, pultas rodo klaidą P 22, kas reiškia, kad buvo viršįtampis. Šilumos siurblys turi apsaugas nuo viršįtampių ribose iki 15 proc. svyravimuose, kad viršįtampis viršijo 15 proc. ribą. Su ieškiniu pateiktas išrašas apie tiekėjo ESO neplaninį atjungimą nuo 2021-03-07 20:23:57 iki 21:13:02, gedimo priežastis – elektros įrangos gedimas, aprašymas „(duomenys neskelbtini), 10 kV jungtumas L-SP-14-2“.

11. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino atsakovės 2022-04-26 raštą, kuriame ji nurodė ieškovei, kad neatlygins žalos, nes UAB „Jodesta“ specialistai atliko vartotojo vidaus tinklo ir įrenginių apžiūrą, kurios metu nustatyta, kad techninės priemonės apsaugančios turtą - viršįtampių ribotuvai – nėra įrengtos. Vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 150.6 papunkčiu „Operatorius neatlygina vartotojui patirtų nuostolių, kai jam elektros energijos persiuntimas ir (ar) tiekimas nutraukiamas ar apribojamas arba elektros energijos kokybės parametrai neatitinka nustatytų sutartyje: dėl vartotojo veiksmų ar neveikimo (kai vartotojas nesilaiko sutartyse ar teisės aktuose nustatytų reikalavimų, neįdiegia teisės aktuose ir sutartyse nustatytų nuostolių mažinimo techninių priemonių).“

12. Teismas taip pat vertino byloje pateiktą UAB „Jodesta“ 2022-04-19 vartotojo elektros instaliacijos apžiūros aktą, atsakovės inžinieriaus R. V. 2023-02-08 paaiškinimą, kad 2021-03-07 AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros tinkle elektros transformatorių pastotėje TP (duomenys neskelbtini) užfiksuotas kabelio įžemėjimas. Gedimo paieškai 20 val. 23 min. 57 sek. trumpalaikiai (41 sek.) ir 21 val. 08 min. 19 sek. trumpalaikiai (43 sek.) iš TP (duomenys neskelbtini) atjungta 10 kV kabelių linija L-SP-14-2 su 8 (aštuoniomis) 10/0,4 kV transformatorinėmis, be kita ko, ir transformatorine TR-309, iš kurios elektros energija buvo tiekiama į vartotojos V. L. objektą, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad dėl minėtų trumpalaikių tiekiamos elektros energijos pertrūkių į Kliento Objektą negalėjo būti patiekta pagal Lietuvos standartą LST EN 50160:2010 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ netinkamos kokybės elektros energija, t. y. negalėjo susiformuoti elektros energijos įtampa neleistinose ribose. Šiuo atveju trumpam buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas Kliento imtuvams, o, nesant elektros energijos, jokios įtampos apskritai nebuvo. Pažymėjo, kad nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog atnaujinus elektros energijos tiekimą, neva galėjo susiformuoti pagal Standartą neleistina elektros energijos įtampa ESO elektros tinkle, kuri neva būtų galėjusi patekti į Kliento Objektą – tiek skirstomajame punkte SP-14, iš kurio 10 kV įtampos linijomis elektros energija buvo tiekiama transformatorinei TR-309, tiek transformatorinėje TR-309, kurioje elektros energija buvo transformuojama į žemesnės įtampos elektros energiją ir atitinkamai 0,4 kV įtampos linija tiekiama į Kliento Objektą, buvo įrengti tinkamai veikiantys viršįtampių ribotuvai, kurie užtikrino, kad elektros energija iki klientų (įskaitant Klientą) vidaus tinklų būtų patiekiama (paskirstoma) leistinose pagal Standartą normos ribose, t. y. 360-440 V įtampos (trifazėje sistemoje). Pažymėjo, kad dėl 2021-03-07 buvusio elektros energijos trumpalaikio tiekimo nutraukimo 10 kV kabelių linijoje L-SP-14-2 su 8 (aštuoniomis) 10/0,4 kV transformatorinėmis, be kita ko, ir transformatorine TR-309, išskyrus pretenziją dėl apdrausto sugadinto turto Objekte, nebuvo gautos jokios kitos vartotojų pretenzijos.

13. Atsakovė pateikė duomenis (priedą Nr. 15) apie elektros 2021-07-12 atjungimo laiką: nuo 21:41 val. iki 23:26 val., nutraukimo priežastis – operatoriaus atsakomybė, aprašymas – OLS L-355 L-356 nudegė kabelio galinės movos gysla, pagrindinė vieta – KL- gedimas movoje.

14. Atsakovė 2021-07-13 pateikė el. laišką, kuriuo patvirtinta, kad 2021-07-12 AB Energijos skirstymo operatorius eksploatuojamame elektros tinkle, kuriuo elektros energija tiekiama objekte: (duomenys neskelbtini), buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas dėl atsijungimo 10 kV tinkle.

15. Į bylą pateiktas atsakovės inžinieriaus R. V. 2023-02-08 paaiškinimas, kad 2021-07-12, 21:41 val. AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros tinklo elektros skirstomajame punkte SP-415 suveikus avarijų prevencijos automatikai buvo atjungta 10 kV linija L-MT2336 su 13 (trylika) 10/0,4 kV transformatorinių, be kita ko, ir transformatorine L-350, iš kurios elektros energija buvo tiekiama į vartotojos O. K. objektą, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas). Operatyvinio valdymo komandos specialistai nustatė, jog nuo 10 kV oro linijos skyriklio OLS L-355 į transformatorinę L-356 nudegė kabelio galinės movos gysla. Atlikus kabelio remonto darbus elektros energijos tiekimas visiems 321 vartotojui atnaujintas 23:26 val. Dėl minėto tiekiamos elektros energijos pertrūkio į Kliento Objektą negalėjo būti patiekta pagal Lietuvos standartą LST EN 50160:2010 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ (toliau – Standartas) netinkamos kokybės elektros energija, t. y. negalėjo susiformuoti elektros energijos įtampa neleistinose ribose. Šiuo atveju gedimas įvyko geografiškai toli nuo transformatorinės L-350, iš kurios elektros energija tiekiama Objekto imtuvams. Teigia, kad nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog atnaujinus elektros energijos tiekimą, neva galėjo susiformuoti pagal Standartą neleistina elektros energijos įtampa ESO elektros tinkle, kuri neva būtų galėjusi patekti į Kliento Objektą – tiek skirstomajame punkte SP-415, iš kurio 10 kV įtampos linijomis elektros energija buvo tiekiama transformatorinei L-350, tiek transformatorinėje L-350, kurioje elektros energija buvo transformuojama į žemesnės įtampos elektros energiją ir atitinkamai 0,4 kV įtampos linija tiekiama į Kliento Objektą, buvo įrengti tinkamai veikiantys viršįtampių ribotuvai, kurie užtikrino, kad elektros energija iki klientų (įskaitant Klientą) vidaus tinklų būtų patiekiama (paskirstoma) leistinose pagal Standartą normos ribose, t. y. 360-440 V įtampos (trifazėje sistemoje). Nurodė, kad dėl 2021-07-12 buvusio elektros energijos trumpalaikio tiekimo nutraukimo 10 kV linijoje L-MT2336 su 13 (trylika) 10/0,4 kV transformatorinių, be kita ko, ir transformatorine L-350, išskyrus pretenziją dėl apdrausto sugadinto turto Objekte, nebuvo gautos jokios kitos vartotojų pretenzijos.

16. Vadovaujantis Taisyklių 85.1. papunkčio reikalavimais, tuo atveju, kai vartotojui suteikiama trečia (III) patikimumo kategorija, nutrūkus elektros energijos persiuntimui, aprūpinimas elektros energija ties operatoriaus ir vartotojo elektros tinklų nuosavybės riba turi būti atkurtas ne vėliau kaip per 24 (dvidešimt keturias) valandas.

17. Teismas sprendė, kad byloje nėra ginčo, kad abiem objektams buvo suteikta trečia (III) patikimumo kategorija, elektros energijos tiekimas vartotojams atkurtas neviršijant Taisyklėse nustatyto laiko.

18. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, kad atsakovė elektros energijos tiekimo nutrūkimo metu tinkamai vykdė Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčių, Elektros energetikos įstatymo bei Taisyklių reikalavimus, suteikiančius teisę atsakovei, siekiant likviduoti elektros energijos tiekimo sistemos gedimą, laikinai iki 24 val. nutraukti elektros energijos tiekimą vartotojoms, kurioms nustatyta trečia (III) elektros energijos tiekimo patikimumo kategorija. Tokiais veiksmais atsakovė nepažeidė teisės aktuose ir sutartyje jai įtvirtintų pareigų vartotojų atžvilgiu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

19. Ieškovė (apeliantė) AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliantė nurodė šiuos argumentus:

19.1. Pirmosios instancijos teisme neatskleista bylos esmė, kadangi nebuvo išsiaiškinta dėl kokių priežasčių įvyko elektros oro linijų gedimai abiem atvejais;

19.2. Atsakovė nepateikė informacijos dėl iš vartotojų gautų pretenzijų;

19.3. Pirmosios instancijos teismas Sprendime nepagrįstai teigia, jog Atsakovė neturėjo pareigos teikti vartotojams elektros energiją nenutrūkstamai, nepriklausomai nuo jokių aplinkybių, kadangi pareigos užtikrinti nenutrūkstamą elektros energijos tiekimą Atsakovei nenustato nei teisės aktai, nei sutartys;

19.4. Pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą išvadą dėl Klaipėdos įvykio priežastingumo, grindžiamo 2021-03-10 UAB „Viarmi Energetika“ defektiniu aktu;

19.5. Pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą išvadą dėl Trakų raj. įvykio priežastingumo, grindžiamo 2021-08-25 UAB „Žali projektai“ gamybos vadovo pasiūlymu;

19.6. Ieškovės vertinimu, ji į bylą abiem atvejais pateikė įrodymus (defektinius aktus), patvirtinančius, jog vartotojų (Ieškovės draudėjų) vidaus tinklai buvo tvarkingi ir kad šilumos siurblys ir šildymo katilas buvo eksploatuojami tinkamai;

19.7. Ieškovės teigimu, jos draudėjai yra buitiniai vartotojai, todėl jiems nekeliami reikalavimai įsirengti viršįtampių ribotuvus;

19.8. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas išimtinai pasirėmė atsakovės pateikta teismų praktika ir visiškai ignoravo ieškovės pateiktą teismų praktiką;

19.9. Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštos pareigą tarp bylos šalių.

Atsiliepimas

20. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė šiuos argumentus:

20.1. Nagrinėjamu atveju vadovaujantis Neplaninių atjungimų sąrašo duomenimis (Atsakovės atsiliepimo priedas Nr. 6) 2021-03-07 įvyko 2 (du) trumpalaikiai adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pirmasis objektas) pagal 2020-11-01 tarp V. L. ir Atsakovės sudarytą Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį Nr. 37141501-53512/102017 (toliau – ir Pirmoji sutartis) tiekiamos elektros energijos pertrūkiai dėl vykdytos elektros įrenginių gedimo tikslios lokacijos paieškos, t. y. nuo 20:23:57 iki 20:24:38 bei nuo 21:08:19 iki 21:09:02 buvo laikinai, dviem skirtingais etapais, nutrauktas elektros energijos tiekimas 8 transformatorinėms, 726 vartotojams. Identifikavus gedimo vietą elektros skirstomajame tinkle, linija buvo įjungta – elektros energijos tiekimas Pirmajam objektui galutinai atnaujintas 21:09:02, t. y. minėti elektros energijos tiekimo pertrūkiai, kuomet elektros energijos tiekimas Pirmajam objektui buvo nutrauktas, truko ne ilgiau kaip po 1 minutę.

20.2. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, kad minėti elektros energijos tiekimo pertrūkiai dėl vykdytos elektros įrenginių gedimo tikslios lokacijos paieškos buvo inicijuoti 10 kV skirstomojo tinklo dalyje – Transformatorių pastotėje (TP) (duomenys neskelbtini). Ši dalis yra tik viena iš elektros energijos kelio į buitinių vartotojų namus dalių, tačiau Pirmasis objektas tiesiogiai prie šios 10 kV linijos nėra prijungtas ir elektros energijos tiesiogiai iš šios linijos negauna. Elektros energija keliaudama iki Pirmojo objekto pereina per kitas tinklo dalis, transformatoriuose transformuojama į 0,4 kV ir tik tuomet tiekiama buitiniams vartotojams.

20.3. Atsakovė pridėjo aktualių elektros linijų schemą, kurioje pažymėta 110/10 kV transformatorių pastotė (TP) (duomenys neskelbtini), būtent kurioje buvo inicijuoti trumpalaikiai elektros energijos tiekimo nutraukimai tolimesnėms tinklo grandims, 10/0,4 kV transformatorių pastotė TR-309, iš kurios yra tiekiama elektros energija Pirmajam objektui (Klaipėdos), bei Pirmojo objekto buvimo vieta (Atsakovės atsiliepimo priedas Nr. 8). Taip pat Atsakovė pridėjo aktualių elektros linijų schemą, kurioje pažymėta 110/10 kV transformatorių pastotė (TP) (duomenys neskelbtini) bei elektros skirstomojo tinklo gedimo vieta (kabelinėje linijoje TR445-TR354), į kurią elektros energija iš transformatorių pastotės (TP) (duomenys neskelbtini) yra tiekiama kita išeinančia linija nei kad Pirmajam objektui ir kuri yra geografiškai nutolusi ne tik nuo Pirmojo objekto (Klaipėdos objektas), bet ir nuo transformatorių pastotės TR-309, iš kurios Pirmajam objektui yra tiekiama elektros energija.

20.4. Pirmasis objektas (Klaipėdos įvykis) elektros energiją gauna iš transformatorinės TR-309 elektros linija L-400, kurioje nebuvo jokių gedimų. Kaip minėta, Atsakovė į bylą yra pateikęs elektros tinklų schemas, iš kurių matoma, kad elektros skirstomojo tinklo dalis, kurioje buvo inicijuoti trumpalaikiai elektros energijos pertrūkiai bei, kurioje buvo fiksuotas gedimas, yra pernelyg geografiškai nutolusios nuo transformatorinės TR-309, todėl neleistinų Pirmajam objektui tiesiogiai tiekiamos elektros energijos įtampos svyravimų sąlygoti negalėtų.

20.5. Dėl priežasčių, lėmusių elektros energijos tiekimo nutraukimą Trakų raj. įvykio atveju ieškovė nurodo, kad 2021-07-12 įvykio metu, adresu (duomenys neskelbtini), dėl elektros tiekimo sutrikimų (dėl viršįtampio) buvo sugadintas draudėjos turtas – geoterminis šildymo katilas „Ekontech“.

20.6. Nagrinėjamu atveju vadovaujantis Neplaninių atjungimų sąrašo duomenimis (Atsakovės atsiliepimo priedas Nr. 15) dėl gedimo 10 kV kabelinėje linijoje, 2021-07-12 nuo 21:41:00 iki 23:26:00 buvo laikinai nutrauktas elektros energijos tiekimas 13 transformatorinių, iš viso 321 vartotojui. Pašalinus gedimus, linija buvo įjungta – elektros energijos tiekimas atnaujintas 23:26:00, t. y. elektros energijos tiekimas adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Antrasis objektas) buvo atnaujintas per ne ilgiau kaip 1 valandą 45 minutes. Antrajam objektui (Trakų įvykis) elektros energija įvykio metu buvo tiekiama 2007-07-13 tarp J. K. ir AB „Rytų skirstomieji tinklai“ 1 sudarytos Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties Nr. 7240444-20334/270783 (toliau – ir Antroji sutartis) pagrindu. Prie atsiliepimo į Ieškinį Atsakovė pridėjo aktualių elektros linijų schemas, kuriose pažymėta minėtos kabelinės linijos gedimo vieta, skirstymo punktas SP-415, transformatorių pastotė L-350, iš kurios yra tiekiama elektros energija Antrajam objektui, bei Antrojo objekto buvimo vieta (Atsakovės atsiliepimo priedai Nr. 17, 18).

20.7. Pridėtoje transformatorinės L-350 schemoje pažymėti viršįtampių ribotuvai OCP1-12S (2 vnt.). Atitinkamai, skirstymo punkte SP-415, iš kurio per elektros liniją L-MT2636 yra tiekiama elektros energija link transformatorių pastotės L-350, taip pat yra įrengti viršįtampių ribotuvai. Pridedamoje skirstymo punkto SP-415 schemoje pažymėtas viršįtampių ribotuvas LS, įrengtas prieš elektros linijos atsišakojimą į liniją L-MT2636 (Atsakovės atsiliepimo priedas Nr. 20). Nurodytų apsaugos aparatų paskirtis apsaugoti elektros įrenginius nuo žalingo viršįtampių ir kitų reiškinių poveikio. Byloje nėra duomenų, jog apsaugos įrenginiai 2021-07-12 būtų buvę sugadinti, taigi nėra ir pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju kabelinės linijos gedimas 10 kV skirstomojo tinklo dalyje, dėl kurio buvo laikinai nutrauktas elektros energijos tiekimas Antrajam objektui, galėtų sąlygoti viršįtampius linijoje, kuria elektros energija jau tiesiogiai tiekiama Antrajam objektui (Trakų įvykis).

Žemesnės instancijos teismas

20.8. Nei sutarčių nuostatos, nei teisės aktai nenustato, kad Atsakovė elektros energiją turėtų tiekti nepertraukiamai ir be jokių įtampos svyravimų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai Ieškinį atmetė nustatęs, kad Ieškovė neįrodė nekokybiškos elektros energijos tiekimo fakto.

20.9. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl Ieškovės neįrodyto Klaipėdos įvykio ir vartojo įrangos gedimo priežastingumo, grindžiamo 2021-03-10 UAB „Viarmi Energetika“ defektiniu aktu. 2021-03-10 defektiniame akte nėra jokios informacijos ir duomenų apie tai, kokiais objektyviais kriterijais remdamasis 2021-03-10 defektinį aktą surašęs asmuo nustatė, kad įranga sugedo būtent dėl viršįtampio ir būtent 2021-03-07. Atsakovės vertinimu, Ieškovės į bylą pateikta šilumos siurblio gamintojo instrukcija (jos dalies vertimas) nepatvirtina, jog klaidos (perspėjimo) kodas P22 vienareikšmiškai reiškia įrangos gedimą dėl viršįtampio.

20.10. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą dėl Ieškovės neįrodyto Trakų raj. įvykio ir vartotojo įrangos gedimo priežastingumo, grindžiamo 2021-08-25 UAB „Žali projektai“ gamybos vadovo pasiūlymu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl reikšmingų faktinių aplinkybių

22. Ieškinys pareikštas dėl dviejų tarpusavyje nesusijusių įvykių, kurių metu, kaip nurodoma Ieškinyje, dėl Atsakovės kaltės ir neteisėtų veiksmų sugedo Ieškovės draudėjams priklausantys elektros prietaisai bei įrenginiai, t. y. dėl 2021-03-07 įvykio, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Klaipėdos įvykis) ir dėl 2021-07-12 įvykio, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Trakų raj. įvykis).

23. Byloje esančiais nustatytais įrodymais nustatyta, kad 2020-07-30 AB „Lietuvos draudimas“ draudėjai V. L. išdavė Būsto draudimo liudijimą Serija LD Nr. 118140328, TIA Nr. 298136848, patvirtinantį, kad laikotarpiu nuo 2020-09-08 iki 2021-09-07 buvo apdraustas maksimaliu variantu draudėjos turtas – gyvenamasis namas, garažas, stiklinis šiltnamis, kiemo aikštelė, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat civilinė atsakomybė.

24. Ieškovė nurodo, kad 2021-03-07 įvykio metu, adresu (duomenys neskelbtini), dėl elektros tiekimo sutrikimų (dėl viršįtampio) buvo sugadintas draudėjos turtas – šilumos siurblys oras-vanduo „Airpac“ (modelis W484E), dėl ko buvo patirta 8 246,55 Eur žala. Į bylą pateikta 2021-04-19 PVM sąskaita-faktūra Nr. 2021WB19041 8 246,55 Eur sumai bei 2021-04-19 priėmimo-perdavimo aktas su nuotraukomis, 2022-03-24 raštas dėl išmokos išieškojimo Nr. R0002626425 (pretenzija). Ieškovė 2021-03-07 įvykį pripažino draudiminiu ir draudėjui išmokėjo 8 206,55 Eur draudimo išmoką (pritaikius 40 Eur išskaitą), ką patvirtina SEB banko sąskaitos išrašai (2 960 Eur + 5 246,55 Eur). Ieškovė paskaičiavo 4 562,60 Eur nusidėvėjimą nuo medžiagų, todėl galutinė subrogacinio reikalavimo suma yra 3 643,95 Eur (8 246,55 Eur – 40 Eur (išskaita) – 4 562,60 Eur.

25. Ieškovė 2020-10-15 draudėjai O. K. išdavė Būsto draudimo liudijimą Serija LD Nr. 118726647, TIA Nr. 449867254, patvirtinantį, kad laikotarpiu nuo 2020-11-11 iki 2021-11-10 buvo apdraustas maksimaliu variantu draudėjos turtas – gyvenamasis namas bei gyvenamajame name esantis namų turtas, kiemo vartai, adresu (duomenys neskelbtini), Trakai, taip pat civilinė atsakomybė.

26. Ieškovė nurodo, kad 2021-07-12 įvykio metu, adresu (duomenys neskelbtini), dėl elektros tiekimo sutrikimų (dėl viršįtampio) buvo sugadintas draudėjos turtas – geoterminis šildymo katilas „Ekontech“. Į bylą pateikta 2021-11-24 PVM sąskaita-faktūra Nr. SFZP2021117, 11 346,90 Eur sumai, 2021-11-25 Pranešimas apie žalos atlyginimą 11 306,90 Eur, 2022-04-26 raštas dėl išmokos išieškojimo Nr. R0002999236 (pretenzija). Ieškovė 2021-07-12 įvykį pripažino draudiminiu, ji draudėjui išmokėjo 11 306,90 Eur draudimo išmoką (pritaikius 40 Eur išskaitą), ką patvirtina Swedbank banko sąskaitos išrašai (6 737 Eur ir 4 569,90 Eur ). Ieškovė paskaičiavo 5 086,32 Eur nusidėvėjimą nuo medžiagų, todėl galutinė subrogacinio reikalavimo suma yra 6 220,58 Eur (11 346,90 Eur – 40 Eur (išskaita) – 5 086,32 Eur (nusidėvėjimas).

Dėl ginčo esmės

27. CK 6.1015 str. 1 d. nustatyta, kad draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (nukentėjusiojo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 str. 2 d.). Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.).

28. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

29. Pagal CK 6.386 straipsnio 1 dalį energijos kokybė turi atitikti sutarties bei kokybės standartų, kitų energijos kokybę reglamentuojančių norminių dokumentų nustatytus reikalavimus. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad abonentas turi teisę į nuostolių, patirtų dėl netinkamos kokybės energijos tiekimo, atlyginimą. Elektros energetikos įstatymo 50 straipsnio 1 dalis numato, kad perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriai privalo užtikrinti saugų, patikimą ir nepertraukiamą elektros energijos persiuntimą iki vartotojo objekto nuosavybės ribos. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriai privalo laikytis nustatytų elektros energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimų. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų 2010-02-11 Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38, 50.4 punkte numatyta, kad operatorius privalo sudaryti sutartis ir teikti vartotojams elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo vietoje kokybišką elektros energijos persiuntimo paslaugą, persiųsti kokybišką elektros energiją. Elektros energijos persiuntimo paslaugos ir elektros energijos kokybė turi atitikti sutarties, Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ ir kitų kokybę reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus.

30. Nagrinėjamu atveju taikytina CK 6.270 straipsnio 1 dalis, pagal kurią asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda be kaltės, t. y. didesnio pavojaus šaltinio valdytojas gali būti atleistas nuo atsakomybės tik įrodęs buvus force majeure aplinkybes arba nukentėjusiojo tyčią ar didelį neatsargumą.

31. Kita vertus, didesnio pavojaus šaltinio kaltės prezumpcija neatleidžia ieškovės nuo pareigos įrodinėti visas kitas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, nagrinėjamu atveju didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiksmų (neveikimo) neteisėtumą (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249 straipsnis), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo (CK 6.247 straipsnis). Neįrodžius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-474-219/2017).

32. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

33. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38, 49.4 punktu (redakcija, galiojanti abejų įvykių metu), elektros energijos persiuntimo paslaugos ir elektros energijos kokybė turi atitikti sutarties, Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ ir kitų kokybę reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad vadovaujantis Standarto nuostatomis, elektros tinkluose galimi ir leistini trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai bei viršįtampiai. Taigi, ieškovei kilo pareiga įrodyti, kad nuostoliai abejais atvejai buvo patirti dėl elektros įtampos svyravimų, o atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad elektros įtampos svyravimai atitinka Standarto nuostatas, todėl ji nėra atsakinga už padarytą žalą.

Dėl Klaipėdos įvykio.

34. Byloje Ieškovė įrodinėjo, kad 2021-03-07 įvykio metu, adresu (duomenys neskelbtini), dėl elektros tiekimo sutrikimų (dėl viršįtampio) buvo sugadintas draudėjos turtas – šilumos siurblys oras-vanduo „Airpac“ (modelis W484E). <...>Ieškovė taip pat nurodo, jog žala atsirado dėl Atsakovės kaltės, kuris tiekia elektros energiją klientui.

35. Nagrinėjamu atveju vadovaujantis Neplaninių atjungimų sąrašo duomenimis (atsakovės atsiliepimo Priedas Nr. 6) 2021-03-07 įvyko 2 (du) trumpalaikiai Pirmajam objektui tiekiamos elektros energijos pertrūkiai dėl vykdytos elektros įrenginių gedimo tikslios lokacijos paieškos, t. y. nuo 20:23:57 iki 20:24:38 bei nuo 21:08:19 iki 21:09:02 buvo laikinai, dviem skirtingais etapais, nutrauktas elektros energijos tiekimas 8 transformatorinėms, 726 vartotojams. Pašalinus gedimus, linija buvo įjungta – elektros energijos tiekimas Pirmajam objektui galutinai atnaujintas 21:09:02, t. y. minėti elektros energijos tiekimo pertrūkiai, kuomet elektros energijos tiekimas Pirmajam objektui buvo nutrauktas, truko ne ilgiau kaip po 1 minutę.

36. Atsakovė įrodinėja, kad įvertinus 2021-03-07 elektros energijos įtampos matavimo duomenis, nustatyta, jog į objektą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buvo tiekiama tinkamos įtampos elektros energija. Atsakovės pozicija yra tokia, kad tiek Pirmajam objektui, tiek ir objektui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, elektros energija yra tiekiama iš to paties šaltinio – transformatorių pastotės TR-309. Todėl įvertinus faktinius apskaitos prietaiso (skaitiklio) užfiksuotus elektros energijos įtampos matavimų duomenis objekte, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir nustačius, jog šiam objektui buvo tiekiama tinkamos kokybės elektros energija, atsakovės manymu, darytina išvada, jog analogiškai tinkamos kokybės elektros energija buvo tiekiama ir Pirmajam objektui. Ieškovės Ieškinyje minimi viršįtampiai susiformuoti negalėjo, Ieškovė neįrodė jų egzistavimo fakto.

37. Atsakovės inžinierius nurodė, jog: „dėl minėtų trumpalaikių tiekiamos elektros energijos pertrūkių į Kliento Objektą negalėjo būti patiekta pagal Lietuvos standartą LST EN 50160:2010 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ netinkamos kokybės elektros energija, t. y. negalėjo susiformuoti elektros energijos įtampa neleistinose ribose. Šiuo atveju buvo trumpalaikiai nutrauktas elektros energijos tiekimas Kliento imtuvams o, nesant elektros energijos, jokios įtampos apskritai nebuvo“. Taigi, atsakovės inžinierius nurodė, jog dėl trumpalaikių elektros energijos pertrūkių negalėjo būti patiekta netinkamos kokybės elektros energija, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Atsakovės inžinierius toliau nurodė, jog „buvo įrengti tinkamai veikiantys viršįtampių ribotuvai“, tačiau nepateikė jokių įrodymų, jog tokie viršįtampių ribotuvai buvo tinkamai veikiantys, t. y. nėra viršįtampių ribotuvų nei apžiūros aktų, nei informacijos apie jų nusidėvėjimo laipsnį ir pan.

38. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pirmuoju atveju elektros energija buvo dingusi net 3 kartus, tačiau ieškovės inžinierius nepateikė visiškai jokio paaiškinimo dėl šios aplinkybės. Ieškinyje nurodyta, jog „draudėja nurodė, jog įvykio metu (2021-03-07) elektros energija buvo dingusi net 3 kartus kelių minučių bėgyje, t. y. 2021 metų kovo 7 dieną apie 20 val. 30 min. pradingo elektra 1 sekundei (duomenys neskelbtini). Po dešimt minučių vėl trumpam pradingo elektra. Trečią kartą elektra pradingo ilgesniam laikui (žr. ieškinio Priedas Nr. 3). Taigi, akivaizdu, jog buvo įvykusi avarija elektros tinkluose, kadangi elektros energija buvo dingusi net 3 kartus. Akivaizdu, jog kai elektros energija dingsta/atsiranda tokiu būdu net 3 kartus, tai kenkia elektriniams prietaisams, kadangi staigiai pasikeičia elektros energijos įtampa. O būtent šiuo atveju, dėl gedimo elektros energijos tinkluose atsirado viršįtampis“. Taigi, kaip matyti, elektros energija buvo atjungta net 3 kartus.

39. Kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą išvadą dėl pirmojo įvykio (duomenys neskelbtini), jog UAB „Viarmi Energetika“ 2021-03-10 defektinis aktas remiasi iš esmės prietaise nurodyta klaida (P22), tačiau tai negali patvirtinti gedimo priežasties, nenustačius faktinio viršįtampio (byloje tokių įrodymų nėra). Pirmosios instancijos teismo sprendimas, kad nagrinėjamu atveju nebuvo viršįtampio, prieštarauja byloje esantiems įrodymams bei paties prietaiso instrukcijai, t. y. ieškovė į bylą pateikė UAB „Viarmi Energetika“ 2021-03-10 defektinį aktą (žr. ieškinio priedą Nr. 6.1-6.2) ir gamintojo instrukciją (žr. ieškinio priedą Nr. 7.1-7.2). nagrinėjamu atveju gamintojas, pagaminęs šį prietaisą, nurodė, jog kai būna viršįtampis, tai tokiu atveju atsiranda klaida P22. Taigi, AB „Viarmi Energetika“ 2021-03-10 defektinis aktas remiasi ne prielaida, o paties gamintojo prietaiso instrukcija, kurioje aiškiai nurodyta, jog P22 klaida reiškia viršįtampį.

40. Pirmuoju atveju (Klaipėdos atveju) atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad apžiūros metu nustatyta, kad techninės priemonės apsaugančios turtą – viršįtampių ribotuvai – nėra įrengtos. Pabrėžtina, jog įpareigojimas turėtų viršįtampių ribotuvus yra nustatytas tik nebuitiniams vartotojams. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų 2010 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38, 90 punkte įtvirtina, jog nebuitinis vartotojas nepriklausomai nuo to, kokia patikimumo kategorija jam yra suteikiama, privalo įdiegti technines priemones, reikalingas technologiniams procesams saugiai sustabdyti ir galimiems nuostoliams išvengti ar maksimaliai juos sumažinti“. Taigi, fiziniams buitiniams vartotojams (o būtent toks yra pirmasis draudėjas) teisės aktai nėra nustatę įpareigojimo savo vidaus tinkluose įsirengti viršįtampių ribotuvus. Tokiems fiziniams buitiniams vartotojams pakanka turėtų tvarkingus vidaus elektros tinklus.

41. Esant šiomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė, jog dėl Klaipėdos atvejo egzistuoja visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti (CK 6.246 – 6.249 str.), t. y. pakanka įrodymų konstatuoti, jog dėl atsakovės teiktos nekokybiškos paslaugos (elektros energijos), susidarė viršįtampis, dėl kurio nukentėjo Klaipėdos objekte apdrausta įranga, o ją apdraudęs asmuo patyrė žalą, kurią atlygino ieškovė, išmokėdama draudimo išmoką. Taigi, ieškovė pagrįstai reikalauja, jog ši žala būtų priteista iš atsakovės.

42. Darytina išvada, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio dalį dėl žalos, atsiradusios (duomenys neskelbtini), šis ieškinio reikalavimas turėtų būti tenkintas ir iš atsakovės ieškovei turėtų būti priteista 3643,95 Eur žalos atlyginimo. Taip pat turėtų būti tenkinti kiti – išvestiniai reikalavimai.

43. Remiantis CK 6.261 straipsniu, darytina išvada, kad iš atsakovės ieškovei turėtų būti priteista 107,22 Eur kompensacinių palūkanų. Tai pagrindžia pateikiamas kompensacinių palūkanų skaičiavimas: (107,22 Eur (3.643,95 Eur [žala] * 0,06 [palūkanų dydis] / 365 [dienų skaičius metuose] * 179 [pradelstų dienų skaičius]) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (nuo 2022-04-09 (+15 dienų nuo pranešimo (2022-03-24) atsakovei išsiuntimo) Pranešimo atsakovei) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (iki 2022-10-05).

44. CK 6.210 str. 2 d. nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovės ieškovei turėtų būti priteistos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2022-10-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

45. Tenkinus dalį ieškinio, ieškovei proporcingai turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93, 98 str.). Ieškovė už ieškinį sumokėjo 228 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė pateikė įrodymus, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 360 Eur atstovavimo išlaidų. Reikalavimas dėl žalos ir kompensacinių palūkanų už Klaipėdos įvykį priteisimo sudaro 37,06 procento visų reikalavimų. Taigi, ieškovei iš atsakovės priteistina 84,50 Eur žyminio mokesčio ir 133,42 Eur atstovavimo išlaidų.

Dėl Trakų įvykio

46. Ieškinyje nurodoma, jog buvo padaryta žala turtui, buvusiam Trakų (antrajame) objekte, t. y. geoterminio šildymo katilui „Ekontech“.

47. Ieškovė prie ieškinio pridėjo 2021-08-25 UAB „Žali projektai“ Pasiūlymą Nr. 201801631 (toliau – 2021-08-25 aktas), kuriame nurodoma: „atliekant bandomąjį Servisinį paleidimą nustatyta: įranga nerodo jokių indikacijų; sugedęs kompresoriaus paleidimo įrenginys (Softstarter); sugedęs kontroleris Siemens RVS21; sugedęs kompresorius (matuojant rodo varžą į korpusą). Išvada: Bendros išvados: gedimas įvyko dėl stiprių įtampos svyravimų nesuderinamų su įrangos galimybėmis juos kompensuoti. Vadovaujantis Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ nuostatomis yra leidžiami įtampos svyravimai +/- 10 % nominalios įtampos. Šiuo atveju, viršįtampis buvo didesnis (viršijo + 10% nominalią įtampą), ko pasekmėje, įvyko nurodytas gedimas, kadangi apžiūros metu šilumos siurblyje valdymo plokštės kontrolerio bei paleidimo įrenginio perdegė. Negalime nustatyti tikslaus gedimo laiko (tokį gedimą išprovokuoja ryškiai didesni nuokrypiai nei leidžia gamintojas). Papildomos prevencinės apžiūros metu papildomai buvo patikrinta namo elektros tiekimo / skirstymo sistema (trūkumų nestebėta). Gedimas įvyko dėl elektros tinklo netolygaus veikimo ar viršįtampio (šuolio) nesuderinamo su standartu iš išorės (įvado pusės)“.

48. Tačiau minėtame dokumente nėra jokios informacijos ir duomenų apie tai, kaip buvo nustatyta įrangos gedimo priežastis, kokiais objektyviais kriterijais remdamasis aktą surašęs asmuo nustatė, kad įranga sugedo būtent dėl viršįtampio ir būtent 2021-07-12. Taigi neatlikus jokių specialių tyrimų (įtampos matavimų), nebuvo galima nustatyti, kad įranga Antrajame objekte sugedo būtent dėl viršįtampio elektros tinkluose. Kolegijos vertinimu deklaratyvus 2021-08-25 akto teiginys, kad žalą sąlygojo elektros tinklo netolygus veikimas ar viršįtampis negali pagrįsti nei paties viršįtampio buvimo fakto, nei juo labiau jo dydžio, kuris leistų nustatyti, ar toks viršįtampis yra leistinas pagal Lietuvos standartą LST EN 50160:2010.

49. Pažymėtina, jog Atsakovė kartu su 2023-02-17 rašytiniais paaiškinimais pateikė 2023-02-08 Tinklų technologijų ir planavimo departamento Planavimo komandos vyresniojo inžinieriaus R. V. paaiškinimus dėl Trakų raj. įvykio (2023-02-17 Atsakovės rašytinių paaiškinimų priedas Nr. 4), kuriuose detaliai ir išsamiai kvalifikuoto asmens paaiškinta, dėl kokių priežasčių nutrūko elektros energijos tiekimas Antrajam objektui.

50. Kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovės pateiktas 2021-08-25 aktas surašytas praėjus pakankamai ilgam laikui (apie 1,5 mėn.) po nurodomo 2021-07-12 buvusio įvykio. Dėl tos priežasties, nėra galimybės nustatyti, ar 2021-08-25 akte nurodomos aplinkybės yra susijusius būtent su 2021-07-12 buvusiu įvykiu Antrajame objekte ar bet kokiomis kitomis aplinkybėmis, galimai sąlygojusiomis Antrojo objekto draudėjo įrangos gedimą.

51. Trakų raj. įvykio atveju Ieškovės pozicija yra grindžiama įrodinėjamais buvusiais viršįtampiais, nors paties Ieškovės į bylą teikiamas 2021-08-25 aktas to kategoriškai nepatvirtina.

52. Atsakovė į bylą teikė turimus aktualius faktinius įtampos matavimų duomenis. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad transformatorių pastotėje L-350 yra įrengtas apskaitos prietaisas, turintis technines galimybes matuoti elektros energijos įtampą. Įvertinus 2021-07-12 elektros energijos įtampos matavimo duomenis, nustatyta, jog vartotojams iš transformatorių pastotės L-350, buvo tiekiama tinkamos įtampos elektros energija. Vadovaujantis Lietuvos standartu LST EN 50160:2010, standartinė vardinė žemoji įtampa 1 fazės sistemoje yra 230 V ± 10%, 3 fazių sistemoje – 400 V ± 10%.Transformatorių pastotėje L-350 elektros energija yra tiekiama 3 fazių sistemoje, todėl Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 neatitinkantis viršįtampis galėtų būtų tik tuo atveju, jei įtampa viršytų – 400 V ± 10%.Pagal transformatorių pastotėje L-350 įrengto įtampą matuojančio prietaiso užfiksuotus duomenis, tiekiamos elektros energijos įtampa laikotarpiu nuo 2021-07-11 iki 2021-07-13 atitiko Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 ribas – žemiausia užfiksuota įtampa buvo 405,612 V, aukščiausia – 413,383 V. Tai patvirtina pridedami įtampos matavimų duomenys iš transformatorių pastotės L-350 (Atsakovės atsiliepimo priedas Nr. 21).

53. Kolegija, konstatuoja, jog įvertinus 2021-07-12 elektros energijos įtampos matavimo duomenis ir nustačius, jog vartotojams iš transformatorių pastotės L-350, buvo tiekiama tinkamos įtampos elektros energija, nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai, jog Antrajam objektui galėjo būti tiekiama netinkamos įtampos elektros energija. Ieškovės Ieškinyje minimi viršįtampiai susiformuoti negalėjo, Ieškovė neįrodė jų egzistavimo fakto.

54. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė šiuo atveju neįrodė viršįtampių egzistavimo fakto, todėl pagrįstai atmetė reikalavimą priteisti žalą dėl Trakų įvykio.

Dėl bylos baigties

55. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad dėl Klaipėdos įvykio pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir todėl nepagrįstai atmetė šią ieškinio dalį. Kitoje sprendimo dalyje – dėl Trakų įvykio pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl pagrįstai atmetė likusią ieškinio dalį. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies – patenkinamas reikalavimas dėl Klaipėdos įvykio ir atmetamas reikalavimas dėl Trakų įvykio.

56. Kadangi pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, konstatuodamas, kad jis nepagrįstas, o apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad ieškinys turi būti patenkintas iš dalies, t. y. iš esmės padarė priešingą išvadą nei pirmosios instancijos teismas, yra pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei iš atsakovės 3643,95 Eur žalos atlyginimo, 107,22 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2022-10-05), 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2022-10-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 84,50 Eur žyminio mokesčio ir 133,42 Eur atstovavimo išlaidų.

57. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

58. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, turi būti paskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 str.). Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 228 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 360 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovė nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi buvo patenkinta 37,06 procento ieškinio reikalavimų, tai tiek pat yra patenkinta ir apeliacinio skundo reikalavimų. Taigi, ieškovei iš atsakovės priteistina 84,50 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 133,42 Eur atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies2 punktu, teismas

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834) iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ (į. k.304151376) 3643,95 Eur žalos atlyginimo; 107,22 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2022 m. spalio 5 d.); 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. spalio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 84,50 Eur žyminio mokesčio ir 133,42 Eur atstovavimo išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834) iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ (į. k.304151376) 84,50 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 133,42 Eur atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Alvydas BarkauskasAndrius IgnotasRūta Petkuvienė