- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-10-28
- Bylos Nr.
- 1A-416-497/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38473-2024-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
- Nuteistasis
- E. Š.
- Advokatai
- Gintaras Petukauskas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus prokurorės Kristinos Rekertienės (toliau – prokurorė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo E. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, jam skirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. Š. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu – 3 mėnesiais ir jam paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant E. Š. intensyvią priežiūrą, įpareigojant E. Š. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu visą bausmės laikotarpį dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, gydytis nuo alkoholizmo, dalyvauti elgesio pataisos programoje, per aštuonis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
A. C. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. E. Š. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 284 straipsnyje padarymo, už tai, kad 2024 m. spalio 1 d. apie 14.50 val. E. Š. viešoje vietoje – prie pastato, esančio Giedraičių g. 20, Vilniuje, kitų žmonių akivaizdoje tyčia, įžūliais ir vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: išbėgo į važiuojamąją kelio dalį, pribėgo prie A. C. priklausančio automobilio „Toyota Corolla“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) ir užšokęs ant variklio dangčio pradėjo šokinėti ant automobilio priekinio stiklo ir stogo, tokiu būdu apgadino A. C. priklausantį automobilį „Toyota Corolla“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini)
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu prokurorė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 20 d. nuosprendį pakeisti dalyje, kurioje E. Š. paskiria 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmės terminas sutrumpintas vienu trečdaliu – 3 mėnesiais ir E. Š. paskirta galutinė – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė – nuteistajam E. Š. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, skirti 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taip pat, pakeisti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsniu E. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant jam intensyvia priežiūra bei įpareigojimus – BK 75 straipsnio nuostatą nelaikyti. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
2.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam E. Š. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, tinkamai parinko bausmės rūšį, tačiau paskyrė per švelnų jos dydį. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybe. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.
2.2. Nurodoma, kad E. Š. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai, numatytą BK 284 straipsnyje. Nusikalstamą veiką jis padare viešoje vietoje, gatvėje, esančioje centrinėje miesto dalyje, dienos metu, matant pašaliniams asmenims, visiškai be jokios priežasties, akivaizdžiai demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, užšoko ant atsitiktinio šalimais esančio automobilio, kuriame sėdėjo jo savininkas, variklio dangčio, ir ant jo šokinėjo. Nusikalstamą veiką E. Š. padarė veikdamas tiesiogine tyčia. t. y. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdi, numatė kilsiančius padarinius ir jų norėjo. Padarydamas nusikalstamą veiką E. Š. ne tik sutrikdė visuomenės rimti ir tvarką, bet ir padarė turtine žalą nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. C..
2.3. Skirdamas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, teismas ne tik neatsižvelgė į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, bet ir tinkamai neįvertino E. Š. asmenybės, o būtent: E. Š. yra 9 kartus teistas (paskutinį kartą 2021 m. spalio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir I78 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta terminuota – 1 metų 6 mėnesių 1 dienos laisvės atėmimo bausmė), teistumas nėra išnykęs. E. Š. ne kartą baustas administracine tvarka. Iš ANR išrašo matyti, kad per paskutinių metų laikotarpį E. Š. daug kartų baustas administracine tvarka, už padidinto pavojingumo pažeidimus, jam paskirtų administracinių baudų nemoka. Sodros duomenimis, nuteistasis nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. niekur nedirba, šiuo metu taip pat niekur nedirba. Šie nuteistąjį charakterizuojantys duomenys neabejotinai patvirtina jo pavojingumą visuomenei, taip pat leidžia teigti, kad nuteistasis nėra linkęs prisiimti atsakomybės už savo padarytas nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus, yra abejingas jo veiksmais sukeltiems padariniams. E. Š. po paskutinio jo nuteisimo teigiamų išvadų nepadarė, jis nėra linkęs laikytis įstatymų ir nustatytų elgesio taisyklių, yra linkęs nusikalsti ir sąmoningai nepaiso draudimų. Už ankstesnes nusikalstamas veikas jam ne kartą buvo paskirtos tiek arešto, tiek laisvės atėmimo bausmės, tačiau tai jo nuo pakartotinio nusikalstamos veikos padarymo nesulaikė, jo nepaveikė, kad jis nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
2.4. Apeliaciniu skundu sutinkama su teismo nustatytomis nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis: nuteistojo E. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkina tai, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. nuosprendžiu būdamas pripažintas kaltu padaręs tyčinius nusikaltimus, kas, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reiškia, kad E. Š. yra recidyvistas. Taip pat jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
2.5. Neteisinga bausme pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-693/2015, 2K-122-976/2021, 2K-7-719/2021 ir kt.). BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki 2 metų. Teismas E. Š. už šios nusikalstamos veikos padarymą paskyrė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra ženkliai mažesnė už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, todėl, atsižvelgiant į E. Š. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei nuteistojo asmenybę yra aiškiai per švelni, todėl neteisinga. Kaip minėta, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus. E. Š. paskiriant aiškiai per švelnią, jo padarytos veikos ir asmenybės pavojingumo neatitinkančią bausmę, ne tik nebus pasiekti bausmės skyrimo tikslai bet ir pažeistos teisingumo principo viršenybę įtvirtinančios nuostatos. Bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam E. Š. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą, paskyrus 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažinus vienu trečdaliu, E. Š. paskirtina galutinė 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
2.6. Prokurorės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas nuteistojo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas, netinkamai vadovavosi BK 41 straipsnyje išdėstytais bendraisiais principais ir bausmės paskirties pagrindais, todėl nepagristai nuteistojo atžvilgiu pritaikė bausmės vykdymo atidėjimo institutą, tuo netinkamai pritaikydamas baudžiamąjį įstatymą. E. Š. atitinka formalias BK 75 straipsnio taikymo sąlygas, tačiau net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 straipsnio taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymima, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.
2.7. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardinta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausima, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/20l8). Tai reiškia, kad teismas šią išvadą gali padaryti tik įvertinęs BK 41 straipsnio, reglamentuojančio bausmę ir jos paskirtį, nuostatų kontekstą, t. y. įvertinęs, ar nuteistas asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, ar bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti kitas naujas nusikalstamas veikas, ar laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) viena ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-170-630/2017).
2.8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nuosprendžio dalyje, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimo institutų, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis sutiko gydytis priklausomybę nuo alkoholio ir atlyginti padarytą žalą, tačiau šiuo atveju tinkamai neįvertino nuteistojo asmenybės, kuri yra vienas iš būtinųjų vertintinų kriterijų, darant išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismo vidiniam įsitikinimui užteko formalaus pažado, kad turtinė žala nukentėjusiajam bus atlyginta ir nuteistasis gydysis priklausomybę nuo alkoholio. Tačiau taikant BK 75 straipsnį, nebuvo laikomasi reikalavimo baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimų atlikti du kartus: pirmą vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais įvertinti nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir atsižvelgiant į aplinkybių visumų, parinkti sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antrą nustačius BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, šias aplinkybes įvertinti dar kartų, sprendžiant, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas to tinkamai neįvertino, padarydamas išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti E. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 3 metams.
Šalies argumentai
2.9. Skunde nurodoma, kad nuteistasis E. Š. naują nusikalstamą veiką, dėl kurios priimtas skundžiamas nuosprendis, padarė būdamas recidyvistu, turėdamas neišnykusį teistumą. Pažymima, kad teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.). E. Š. turėdamas neišnykusį teistumą, tą aiškiai suprasdamas ir suvokdamas, padarė naują nusikalstamą veiką, priskirtiną nesunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat jis praeityje ne kartą teistas už nusikaltimus žmogaus sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai, daug kartų baustas administracine tvarka už pavojingus nusižengimus. Iš E. Š. ankstesnių teistumų matyti, kad jam buvo skirtos tiek švelnesnės, tiek griežtesnės bausmės, tarp kurių buvo ir laisvės atėmimo bausmės, tačiau nuleistasis išvadų dėl savo neteisėto, nusikalstamo elgesio nepadarė, nepakeitė savo požiūrio į visuomenėje priimtinas elgesio taisykles bei baudžiamajame įstatyme numatytus reikalavimus ir toliau darė naujas veikas. Kaip minėta, nuteistasis yra nedirbantis ir nėra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialines apsaugos ir darbo ministerijos, todėl nėra aiškus jo pragyvenimo šaltinis. Pažymėtina, kad jokių realių veiksmų, susijusių su gydymusi ar žalos atlyginimu E. Š. nesiėmė, nors veika padaryta prieš reikšmingą laiko tarpą (2024 m. spalio 1 d.). Šios aplinkybės nepatvirtina, kad nuteistasis yra pasiruošęs keistis, nebedaryti naujų nusikalstamų veikų ir laikytis įstatymų. Priešingai nuteistajam jo ankstesni teistumai, paskirtos bausmės poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, o teisės pažeidimų darymas nėra atsitiktinis reiškinys nuteistojo gyvenime.
2.10. Skunde pažymima ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų ir nepagarbos įstatymui. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-459/2007, 2K-181/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.). Šiuo atveju, nuteistajam E. Š. paskyrus aiškiai per švelnią galutinę 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei taikant jos vykdymo atidėjimą yra formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos, neužtikrinamas teisingumo principo įgyvendinimas bei nusikaltimų prevencija.
2.11. Skundu nesutinkama su teismo padaryta išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. Š. paskirtą laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant nuteistajam nurodytas pareigas ir draudimus. Vien tai, kad nuteistasis įsipareigojo atlyginti padarytą materialinę žalą bei gydytis priklausomybę nuo alkoholio neužtikrina, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priešingai atidedant laisvės atėmimo vykdymą, nuteistasis nebus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, nebus pakankamai nubaustas, jam nebus apribota galimybė daryti kitas naujas nusikalstamas veikas, nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti nuleistasis E. Š. gali būti pataisytas ir perauklėtas tik izoliavus jį nuo visuomenės, nes kitos rūšies bausmių nuteistojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti jau nepakanka.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis prašė neskirti realios laisvės atėmimo bausmė o jo gynėjas prašė prokurorės skundą tenkinti iš dalies – skirti nuteistajam galutinę 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tačiau taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą 3 metų terminui.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju iš apeliacinio skundo matyti, kad prokurorė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų nusikaltimo faktinių aplinkybių ir jų teisinio kvalifikavimo, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, išklausiusi apeliacinės instancijos teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu išsakytus proceso dalyvių argumentus ir patikrinusi skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai išspręsdamas bausmės skyrimo klausimą, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą atidėdamas nuteistajam E. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
6. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas pirmiausia yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę švelninti ar griežtinti gali tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusiojo asmenybę, nėra per griežta.
7. Pagal BK 54 straipsnio 1, 2 dalis, teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas bausmę skiria įvertinęs šių aplinkybių visumą, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020).
8. Nagrinėjamu atveju E. Š. pirmosios instancijos teismo pripažintas kaltu ir nuteistas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje. Šio straipsnio sankcija numato galimybė kaltininkui skirti viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas E. Š. paskyrė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
9. Tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė paskirta nuteistajam nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgus į visas esmines BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į E. Š. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas tyčinis nusikaltimas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai), į tai, kad buvo nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - jis prisipažino padaręs jam įkaltinamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką jis padarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. nuosprendžiu būdamas pripažintas kaltu padaręs tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, kas, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reiškia, kad E. Š. yra recidyvistas, taip pat E. Š. atsakomybę sunkina ir tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
10. Nors apeliaciniu skundu prašoma pakeisti pirmosios instancijos teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę, vietoj 9 mėnesių skiriant 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo prašymu ir jį pagrindžiančiais skundo argumentais. Skunde formaliai vertinami nuteistojo teistumai, tačiau iš paskutinių 3 E. Š. teistumų matyti, kad jo nusikalstamos veikos neturi tendencijos sunkėti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nuosprendžiu E. Š. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, jam buvo skirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžiu jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), BK 22 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, jam skirta 1 metams laisvės atėmimo bausmė, subendrinus su 2015 m. spalio 1 d. nuosprendžiu – 6 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, jam skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, subendrinus su neatliktąja 2016 m kovo 23 d. nuosprendžiu skirtos bausmės dalimi, galutinė bausmė nustatyta 1 metams 6 mėnesiams 1 dienai. Bausmę atlikęs 2023 m. liepos 27 d. Taigi pastaroji nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje, yra objektyviai mažesnio pavojingumo nei praeityje padarytos nusikalstamos veikos. Įvertinus išdėstytą, teisėjų kolegijos nuomone, paskirtoji galutinė 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per švelni, prokurorės apeliacinis skundas šioje dalyje nėra tenkintinas.
11. Taigi nors pirmosios instancijos teismas tinkamai parinko bausmės rūšį ir dydį, teisėjų kolegija sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, jog nuteistajam neturėjo būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos ir atidėtas paskirtos bausmės vykdymas.
12. Aukštesnysis teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nors E. Š. atitinka formalias BK 75 straipsnio taikymo sąlygas, tačiau net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 straipsnio taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
13. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016). Kadangi baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas šį klausimą, teismai turėtų vadovautis bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018 ir kt.). Kitaip tariant, toks sprendimas turi atitikti BK 41, 54 ir kituose straipsniuose įtvirtintus reikalavimus skiriamai bausmei. Taigi, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo (arba asmeniui atlikus tik jos dalį) ir kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, intensyvią priežiūrą ir (ar) BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatytas pareigas. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179-693/2017, 2K-244-976/2021, 2K-197-719/2022 ir kt.).
14. Pirmosios instancijos teismas atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymą atsižvelgė tai, kad E. Š. teisiamojo posėdžio metu sutiko gydytis priklausomybę nuo alkoholio, atlyginti padarytą turtinę žalą. Aukštesniojo teismo vertinimu, vien formalūs nuteistojo pažadai gydytis ir atlyginti padarytą žalą negali būti pakankamu pagrindu išvadai, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės įvykdymo. Kaip teisingai apeliaciniame skunde pastebi prokurorė, jokių realių veiksmų, susijusių su gydymusi ar žalos atlyginimu E. Š. nesiėmė, nors veika padaryta prieš reikšmingą laiko tarpą (2024 m. spalio 1 d.), aukštesniajam teismui taip pat nepateikti duomenys, kad E. Š. būtų ėmęsis priemonių gydymuisi nuo priklausomybės. Pastebėtina ir tai, kad iš 2021 m. spalio 21 d. nuosprendžio, 2022 m. sausio 14 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria atmestas E. Š. apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. nuosprendžio, matyti, kad jau tada nuteistasis buvo identifikavęs jo nusikalstamą elgesį paskatinančias priežastis (alkoholio vartojimą), teigė, kad yra pasiruošęs jas spręsti ir sutiktų gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, tačiau jokių priemonių taip ir nesiėmė ir toliau tęsia savo nusikalstamą elgesį. Tai rodo, kad nėra jokių objektyvių prielaidų manyti, kad jis nebevartos psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) ir gydysis nuo šios priklausomybės.
15. Taip pat, E. Š. demonstruoja nenorą dirbti, nurodydamas, kad jam tuo užsiimti sunku, turi nustatytą neįgalumą, tačiau tai patvirtinančių duomenų teismui nėra pateikęs. Nors teigia, kad nori dirbti ir atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, jokių objektyvių duomenų, kad E. Š. laikysis savo teiginių byloje nėra. Iš SODROS informacijos matyti, kad nuo 2021 metų nuteistasis nėra oficialiai dirbęs, apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad anksčiau jis dirbo apie trejus metus, rinko obuolius, tačiau šiuo metu jis nedirba.
16. Byloje esantys duomenys rodo, kad E. Š. elgesys po paskutinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos 2023 m. liepos 27 d. ir po inkriminuojamo nusikaltimo padarymo neleidžia daryti išvados, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo ir kad E. Š. vykdys jam skirtus įpareigojimus. Kaip matyti, praėjus nepilniems metams po paleidimo iš įkalinimo įstaigos nuteistasis padarė naują nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, iš ANR išrašo matyti, kad jis nuolatos darė administracinius nusižengimus, pažeidinėjo Kelių eismo taisykles, vairavo neturėdamas teisės vairuoti, vairavo transporto priemonę su ne tai transporto priemonei išduotais valstybinio numerio ženklais, viršijo nustatytą leistiną greitį, pabėgo iš sukelto eismo įvykio, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir kt., paskirtų administracinių baudų nemoka.
17. Šios ir kitos anksčiau nutartyje nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad jis yra socialiai pavojingas, o jo siekis būti laisvėje negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Konstatuotina, jog esant išvardytų aplinkybių visumai E. Š. taikyti BK 75 straipsnio nuostatų ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą visiškai arba iš dalies atidėti nėra teisinio pagrindo, nes pasiekti bausmės tikslus – atimti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir sulaikyti jį nuo tokių veikų darymo – šiuo metu galima tik paskyrus realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Baigiamųjų kalbų metu nuteistojo gynėjo išsakyti argumentai tokios išvados paneigti negali ir nesudaro prielaidų išvadai, kad nuteistojo resocializacija šiuo atveju galima be realaus laisvės atėmimo. Aukštesnysis teismas, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą sprendžia, kad prokurorės apeliacinis skundas šioje dalyje yra pagrįstas ir tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus prokurorės Kristinos Rekertienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, buvo atidėtas E. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.