Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-11-30 · Civilinė byla Nr. e2A-1595-653/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-30
Bylos Nr.
e2A-1595-653/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Ieškovas
M. V.
Atsakovas
R. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1595-653/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24981-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.12; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. lapkričio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) M. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4236-918/2018 pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovui R. B. (R. B.) dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. V. kreipėsi į teismą (e. b. l. 1–3), prašydamas įskaičiuoti į ieškovo patirtų nuostolių atlyginimą atsakovo R. B. sumokėtą 450 Eur dydžio užstatą ir priteisti iš atsakovo ieškovui 926,26 Eur dydžio nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2015 m. kovo 27 d. šalys sudarė nuomos sutartį (toliau – ir Sutartis), kuria vienerių metų laikotarpiui ieškovas perdavė atsakovui Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti ir naudoti butą su baldais, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas). 2015 m. rugsėjo 20 d. susitarimu atsakovui buvo padidinti mėnesiniai nuompinigiai. Atsakovas 2016 m. rugpjūčio 22 d. atlaisvino Butą ir pasirašė perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo patvirtino, jog Butas grąžinimo metu neatitiko Sutarties 4.2.1 ir 4.2.4 punktų reikalavimų. Pažymėjo, kad Buto trūkumų šalinimo išlaidos sudarė 993,41 Eur, kapitalinis valymas ir paruošimas nuomai – 250 Eur, o nepataisomai sugadintų daiktų vertė – 132,85 Eur. Ieškovo teigimu, bendra patirtų nuostolių suma sudaro 1 376,26 Eur, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas buvo sumokėjęs 450 Eur užstatą, kuris jam nebuvo grąžintas, prašo negrąžintą užstatą įskaityti į nuostolių dydį ir priteisti iš atsakovo 926,26 Eur. Teigia, jog atsakovas nenori gera valia išspręsti ginčo, kadangi nesutiko su ieškovo siųstomis pretenzijomis.

Atsiliepimas

3. Atsakovas R. B. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (e. b. l. 40–44).

4. Atsiliepime nurodė, kad visą nuomos laikotarpį tinkamai vykdė nuomininko pareigas, todėl po 2016 m. balandžio 1 d. Sutarties pabaigos tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl nuomos termino pratęsimo. Teigė, kad 2016 m. rugpjūčio 22 d., pasirašant Buto priėmimo-perdavimo aktą, buvo nustatyti neesminiai buto trūkumai, kurie objektyviai atsirado naudojantis Butu. Pažymėjo, kad ieškovo vardu ir interesais nuomos klausimus tvarkė R. J., kuriam ir buvo perduotas Butas pasibaigus nuomos sutarčiai. Atsakovo teigimu, šalys buvo sutarusios, kad sumokėto 450 Eur užstato dalis turėjo būti įskaityta kaip Buto defektų šalinimo išlaidos, o likusi dalis – grąžinta. Pažymėjo, kad likusios užstato dalies ieškovas jam negrąžino, todėl, siekdamas užbaigti visus nuomos klausimus, visą 450 Eur užstatą paliko ieškovui. Pasak atsakovo, ieškovas po Buto perdavimo-priėmimo akto pasirašymo jokių pretenzijų jam nereiškė, o po pusės metų nuo Sutarties pabaigos pateikė pretenziją dėl nuostolių atlyginimo. Atsakovo vertinimu, ieškovo prašomi priteisti nuostoliai yra nepagrįsti, dėl ko ieškovas jokių reikalavimų atsakovo atžvilgiu neturi.

5. Dublike ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus ir argumentus (e. b. l. 56–58). Papildomai nurodė, kad visi 2016 m. spalio 24 d. lokalinėje sąmatoje nurodyti ir atlikti Buto darbai yra tiesiogiai susiję su 2016 m. rugpjūčio 22 d. priėmimo-perdavimo akte užfiksuotų sienų defektų remontu. Ieškovo teigimu, atsakovas privalėjo grąžinti jam Butą ne blogesnės būklės, nei jis buvo nuomos termino pradžioje, todėl ieškovo atlikti remonto darbai buvo būtini, siekiant grąžinti butą į ikisutartinę būklę. Pažymėjo, kad atsakovas nepataisomai sugadino bute buvusį rašomąjį stalą, stalinę lempą ir WC šepetį, dėl ko atsakovo paliktas avansas buvo panaudotas minėtų daiktų įsigijimo išlaidoms padengti. Be to, atsakovas privalėjo grąžinti ieškovui Butą sutvarkytą ir švarų.

6. Triplike atsakovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė ieškinį atmesti (e. b. l. 60–63). Papildomai nurodė, kas ieškovas pagal 2016 m. spalio 24 d. lokalinę sąmatą atliko kapitalinį buto remontą ir ieškiniu siekia prisiteisti iš atsakovo nepagrįstas išlaidas. Atsakovo teigimu, jo palikto 450 Eur avanso turėjo visiškai pakakti 2016 m. rugpjūčio 22 d. priėmimo-perdavimo akte nurodytiems buto defektams pašalinti. Pažymėjo, kad praėjus savaitei po 2016 m. rugpjūčio 22 d. priėmimo-perdavimo akto pasirašymo, kartu su žmona lankėsi minėtame bute, kuris buvo sutvarkytas ir paruoštas naujiems nuomininkams. Teigė, kad ieškovas, remdamasis 2016 m. spalio 24 d. lokaline sąmata, reikalauja iš jo remonto, kuris nebuvo būtinas, išlaidų. Minėtą sąmatą turi pasirašyti darbus atlikusi įmonė ir darbus užsakęs asmuo, o ne atsakovas. Parašai ant lokalinės sąmatos atsirado tik ieškovui kreipiantis į teismą su ieškiniu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 3 d. sprendimu (e. b. l. 105–110) ieškovo M. V. ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovui 6,85 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6,85 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. birželio 29 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 214,8 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio reikalavimų dalį teismas atmetė. Teismas taip pat priteisė iš ieškovo atsakovui 200,4 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Iš byloje esančios medžiagos teismas nustatė, kad šalys sudarė Sutartį, pagal kurią ieškovas išnuomojo atsakovui Butą, o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį. Butas atsakovui buvo perduotas pagal 2015 m. kovo 27 d. perdavimo-priėmimo aktą Nr. 1, kuriame nurodyta, jog butas perduodamas atsakovui puikios būklės, be dėmių, be apgadinimų, švarus, baldai taip pat perduodami puikios būklės. 2015 m. rugpjūčio 22 d. susitarimu Sutartis pakeista – pratęstas jos terminas, padidinti nuompinigiai ir užstato suma. Teismas nurodė, kad byloje ginčo dėl to, kad atsakovas yra sumokėjęs 450 Eur dydžio užstatą, nėra. Pasibaigus nuomos sutarties terminui, atsakovas 2016 m. rugpjūčio 22 d. perdavė butą, atsakovui pasirašius buto priėmimo – perdavimo aktą, kuriame buvo detalizuoti šie Buto trūkumai: 1) butas grąžinamas netvarkytas (nei grindys, nei plytelės, nei sienos, nei langai); 2) kampas tarp holo (įėjimo) ir koridoriaus nudaužtas; 3) kampas prie virtuvinio stalo (angokraštis) nudaužtas, 4) siena už šaldytuvo nudaužyta. Ieškovas 2017 m. gegužės 31 d. ir gegužės 24 d. kreipėsi į atsakovą su pretenzija, tačiau atsakovas atsisakė sumokėti pretenzijoje nurodytas sumas, bei nurodė, kad žalai atlyginti turi pakakti sumokėto depozito.

9. Teismas, vadovaudamasis ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, konstatavo, jog ieškovas turėjo procesinę pareigą įrodyti padarytos žalos dydį, neteisėtus atsakovo veiksmus, priežastinį ryšį ir atsakovo kaltę (t. y. kad išnuomoto turto būklė pablogėjo ne dėl normalaus nusidėvėjimo). Teismas iš byloje esančios sąmatos nustatė, kad skaičiavimai atlikti pagal 2016 m. kovo mėnesio skaičiuojamąsias kainas. Sąmatoje nurodytos sumos yra išskirstytos pagal defektų akto punktus: nurodoma, kad akto 1 pozicijai sutvarkyti (sienai perdažyti) reikalinga 138 Eur suma, akto 2 pozicijai sutvarkyti reikalinga 56 Eur suma, akto 3 pozicijai reikalinga 152 Eur suma, akto 4 pozicijai reikalinga 56 Eur suma, baldų pernešimas, apsauga plėvele, valymas po remonto darbų įkainoti 77 Eur suma. Be to, į sąmatą yra įtraukti įvairaus pobūdžio papildomi mokesčiai, tokie kaip papildomas darbo užmokestis, socialinio draudimo išlaidos, pelnas, pridėtinės vertės mokestis ir pan., kurie sudaro 514 Eur sumą. Teismas vertino, jog ieškovui nepateikus įrodymų apie faktiškai patirtas išlaidas siekiant pašalinti atsiradusius patalpų defektus, nėra pagrindo spręsti dėl galėjusių būti išlaidų mokant darbo užmokestį, socialinio draudimo išlaidas, pelno ar pridėtinės vertės mokesčius. Nagrinėjamu atveju nesant akivaizdžių įrodymų apie faktinius ieškovo nuostolius, o ieškovo atstovui bei ieškovo iniciatyva apklaustam liudytojui nesugebėjus nuosekliai paaiškinti, kokie asmenys atliko remonto darbus bei kokios sumos buvo išmokėtos, teismas sprendė, kad ieškovo sąmatoje nurodytos sumos yra nepagrįstai didelės ir neatitinkančios realios ieškovo patirtos žalos, padarytos dėl atsakovo tinkamo nuomos sutarties sąlygų nesilaikymo.

10. Teismas pažymėjo, kad liudytojas R. J., kuris faktiškai organizavo nuomos sutarties su atsakovu sudarymą ir vykdymą, taip pat ir remonto darbų atlikimą, neatsakė į nei vieną konkretų klausimą dėl bylai reikšmingų aplinkybių. Šio liudytojo parodymai yra nenuoseklūs ir deklaratyvūs: liudytojas, kuris tvirtino, kad dėl savo būdo kaupia ir saugo visus dokumentus, nurodė, kad jokių įrodymų (apmokėjimo kvitų) dėl atliktų remonto darbų nėra išsaugojęs. Liudytoju apklaustas R. J. deklaratyviai nurodė, kad remonto darbus atliko sąmatą sudariusi įmonė, o šiai įmonei buvo sumokėta sąmatoje nurodyta suma. Atsakovas ir liudytoja apklausta M. B. patvirtino, o ieškovo atstovas ir liudytoju apklaustas R. J. neneigė, kad remonto darbai bute buvo atlikti iš karto išsikėlus iš patalpų atsakovui, t. y. 2016 m. rugpjūčio mėnesį, tuo tarpu į bylą pateikta sąmata sudaryta 2016 m. spalio mėnesį. Teismas nurodė, kad sąmatos yra sudaromos pagal skaičiuojamąsias kainas. Teismas laikė, kad iš liudytojo R. J. duotų parodymų nenuoseklumo ir deklaratyvumo akivaizdu, kad liudytojas vengė atskleisti tikrąsias bylos aplinkybes, į didžiąją dalį klausimų atsakydamas abstrakčiai, nenurodant konkrečių detalių, todėl šio liudytojo parodymai negali būti įvertinti kaip patikimi. Be to, teismas vertino, kad liudytojas yra artimais ryšiais susijęs su ieškovu, yra ieškovui artimas asmuo, kuriam buvo patikėta organizuoti nuomos sutarties sudarymą ir vykdymą. Iš į bylą pateikto elektroninio susirašinėjimo taip pat akivaizdu, kad ieškovo atstovui advokatui A. J. ieškinio pagrindą galinčius pagrįsti įrodymus (užklausas valymo paslaugas teikiančioms įmonėms, sąmatą) teikė būtent R. J..

11. Pabrėžė, kad ieškovas aplinkybės, jog patalpų būklė jas perdavus nuomotojui buvo blogesnė ne dėl normalaus nusidėvėjimo, neįrodė. Teismas vertino, jog apdaužyti sienų kampai ir angokraščiai nėra normalus nusidėvėjimas, tačiau tam tikri nedideli sienos paviršiaus dažų pažeidimai (nežymūs apibraižymai) priskirtini normaliam nusidėvėjimui. Defektų akto 1 punkte minima, kad sienos, grindys, langai yra nesutvarkyti, tačiau nedetalizuojami konkretūs šių objektų pažeidimai. Teismas vertino, jog byloje pateiktos nuotraukos yra nepakankamai ryškios (nedidelės rezoliucijos), todėl iš to galima spręsti, kad nuotraukose fiksuoti sienų paviršiaus defektai faktiškai nėra dideli. Vien iš pateiktų nuotraukų, nesant specialistų ar ekspertų išvadų, kitų įrodymų negalima daryti išvados, kad visi nuotraukose fiksuoti sienų paviršiaus pažeidimai atsirado dėl atsakovo veiksmais sukelto mechaninio poveikio.

12. Teismas nurodė, kad nors atsakovui išsikėlus butas buvo suremontuotas, ieškovas į bylą nepateikė jokių faktines išlaidas patvirtinančių įrodymų. Teismo įsitikinimu, ieškovui nepateikus visiškai jokių faktinį žalos dydį patvirtinančių įrodymų ir teismui nustatant priteistinos žalos dydį, spręstina, kad atsakovo patirtą žalą sudaro pateiktos sąmatos 2–5 skyriuose nurodytų sumų skaičiavimai. Teismas sprendė, kad sąmatos pirmame skyriuje nurodytos sienos perdažymas nesietinas su atsakovo galimu nuomos sutarties sąlygų pažeidimu, be to, ieškovui nepateikus duomenų apie faktiškai atliktus mokėjimus už atliktus darbus, nepagrįstas reikalavimas priteisti ir sąmatoje nurodytas papildomas sumas, kurias sudaro įvairių preliminariai galimų mokesčių skaičiavimai. Teismas konstatavo, kad ieškovas turi teisę į dėl atsakovo kaltės atsiradusių nuostolių, nurodytų defektų akto 2–4 punktuose, pašalinimu, kurių dydis yra 341 Eur.

13. Teismas nurodė, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie atsakovo tariamai sugadintus daiktus – tualeto šepetį ir stalinę lempą. Be to, į bylą nebuvo pateikta duomenų apie tai, kad tokie daiktai iš viso buvo pirkti. Vis dėlto, atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad rašomąjį stalą sugadino netinkamai šį stalą eksploatuodamas ir vėliau valydamas. Rašomasis stalas buvo įtrauktas į priedą prie nuomos sutarties Nr. 1– perdavimo priėmimo aktą, kuriame nurodyta stalo vertė 400 Lt (115,85 Eur). Atsakovui nepateikus duomenų, kad rašomasis stalas ir po sugadinimo neprarado savo funkcionalumo, taip pat nepateikus duomenų, kad rašomo stalo estetinė išvaizda ir funkcionalumas galėjo būti atkurtas mažesnėmis sąnaudomis, teismas sprendė, kad atsakovas atlyginti ieškovui už sugadintą stalą jo vertę – 115,85 Eur.

14. Teismas pabrėžė, kad nuomininkas neturėjo sutartinio įsipareigojimo buto išvalyti ir paruošti buto nuomai kitam nuomininkui. Sutartimi atsakovas įsipareigojo butą grąžinti tokios būklės, kokia ji buvo perduota, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Teismas, įvertinęs ieškovo į bylą pateiktus elektroninius laiškus, kuriose nurodomi galimi valymo paslaugas teikiančių įmonių įkainiai, nurodė, kad elektroniniai laiškai valymo paslaugas teikiančioms įmonėms išsiuntinėti tik 2017 m. gegužės mėnesį. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovas valymo paslaugomis naudojosi ir kad tai buvo objektyviai būtina būtent dėl netinkamo sutarties vykdymo. Vien tai, kad atitraukus virtuvės spintelę ar šaldytuvą buvo rasta šiukšlių, nepatvirtina aplinkybės, kad šių šiukšlių nebuvo atsakovui į nuomojamas patalpas įsikraustant. Kaip teismo posėdyje patvirtino atsakovas, sudarius nuomos sutartį ir apžiūrint ketinamas išnuomoti patalpas, baldai nebuvo atitraukti, nebuvo tikrinama grindų švara po baldais.

15. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovui yra priteistina 456,85 Eur suma, bei įvertinęs tai, kad atsakovas yra sumokėjęs 450 Eur dydžio užstatą, jį įskaitė į 456,85 Eur sumą.

16. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškinys yra patenkintas 33,2 proc., todėl ieškovui iš atsakovo, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, priteistina 214,8 Eur bylinėjimosi išlaidų. Proporcingai atmestų reikalavimų daliai, iš ieškovo atsakovui priteistina 200,4 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo argumentai

17. Apeliantas ieškovas pateikė teismui apeliacinį skundą (e. b. l. 116–125), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4236-918/2018 dalyje, kuria buvo atmesta dalis ieškinio reikalavimų, ir priimti naują sprendimą – M. V. ieškinį tenkinti visiškai. Apeliantas taip pat prašė priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

18. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, pažeidė įrodymų naštos paskirstymo bei įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijos, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Apeliantas sutiko su teismo argumentais, jog atsakovo sutartinei civilinei atsakomybei atsirasti egzistuoja visos įstatyme numatytos sąlygos, todėl apeliantas šių aplinkybių neginčija.

19. Teismas skundžiamą sprendimą motyvavo išvada, jog apeliantas nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių pastarojo faktiškai patirtas išlaidas, susijusias su Buto defektų šalinimu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normas bei kasacinio teismo jurisprudenciją, tokia teismo išvada iš byloje esančių įrodinėjimo priemonių neišplaukia. Priešingai, byloje esantys įrodymai pagrindžia apelianto faktines išlaidas, patirtas šalinant Buto trūkumus, t. y. apelianto atstovas teikdamas teismui paaiškinimus teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad apeliantas ieškinyje nurodytas ir prašomas priteisti iš atsakovo Buto trūkumų šalinimo išlaidas patyrė sumokėdamas ieškinyje nurodytą pinigų sumą R. J., kuris ir organizavo bei atliko Buto atstatymo darbus po Buto grąžinimo apeliantui. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. J. nurodė, kad gavo iš apelianto ieškinyje nurodytą pinigų sumą Buto atstatymo į normalią būklę darbams atlikti, taip pat patvirtino, kad organizavo šiuos darbus ir pats tiesiogiai mokėjo tokius darbus atlikusiems asmenims. Analogiškai R. J. patvirtino ir tai, kad Buto valymo darbams atlikti samdė įmonę bei su ja atsiskaitė už valymo darbus. Į civilinę bylą pateikta UAB „Daili statyba“ sudaryta sąmata bei valymo paslaugas teikiančių įmonių pasiūlymai, teismo turėjo būti vertinami ne kaip apelianto faktines išlaidas pagrindžiantys dokumentai, o tik kaip tokių išlaidų atitikimą protingumo kriterijui patvirtinantys rašytiniai įrodymai. Taip pat teismas sprendime nenurodė, kuo vadovaudamasis konstatavo, jog apeliantas neturėjo realių išlaidų Buto atstatymo darbams, ir nenurodė argumentų, dėl kurių atmetė apelianto faktines išlaidas Buto atstatymo darbams apmokėti pagrindžiančius įrodymus.

Šalies argumentai

20. Teismas, nustatydamas apelianto patirtų nuostolių dydį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Atsakovas apsiribojo tik deklaratyviu teiginiu, esą Buto defektų šalinimui apeliantui turėjo pakakti atsakovo apeliantui sumokėto 450 Eur dydžio užstato, tačiau nepateikė teismui absoliučiai jokių įrodymų paneigiančiu apelianto teismui pateiktoje sąmatoje nurodytų Buto defektų šalinimo darbų kainos atitikimą protingumo kriterijui. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas vien tik remdamasis atsakovo deklaratyviais teiginiais sprendė, kad sąmatoje nurodyta ir apskaičiuota Darbų defektų šalinimo kaina yra per didelė ir į apelianto patirtų nuostolių dydį neįtraukė sąmatoje nurodytų pridėtinių išlaidų (darbo užmokesčio, socialinio draudimo išlaidų ir pelno bei pridėtinės vertės mokesčių), kurios, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014 pateiktus teisės išaiškinimus, turėjo būti įskaičiuotos į apelianto patirtų nuostolių dydį.

21. Teismas, nustatydamas apelianto patirtų nuostolių dydį, neatsižvelgė į byloje esančio Buto priėmimo-perdavimo akto turinį ir jo teisinę reikšmę. Pagal Sutartį, atsakovas turėjo perduoti Butą tokios pačios būklės, kokios jis buvo perduotas atsakovui, išskyrus normalų nusidėvėjimą. Apeliantas perduodamas, o atsakovas, priimdamas Butą, aprašė sienų būklę, nurodydami, jog sienos yra dažytos, be dėmių, švarios, ir tai patvirtino parašais. Grąžinant Butą priėmimo–perdavimo akte šalys nurodė visus Buto trūkumus, kuriuos pastarieji nelaikė natūraliu Buto nusidėvėjimo. Taigi, šalys savo parašais patvirtino Buto būklę prieš ir po nuomos termino. Atsakovas šių duomenų neginčijo, o teismo posėdžio metu pripažino, jog akte nurodyti Buto defektai iš tiesų buvo. Ieškovas papildomai pateikė fotonuotraukas. Tačiau teismas skundžiamame sprendime nurodė prieštaringus motyvus, spręsdamas, jog sąmatos pirmame skyriuje nurodytas sienos dažymas nelaikytinas Buto defektų ištaisymu, nes siena esą natūraliai nusidėvėjo. Apelianto teigimu, sienos paviršiaus mechaninis pažeidimas, pažeidžiant dažų sluoksnį, nėra laikytinas natūraliu nusidėvėjimu. Juolab, kad iš atsakovo paaiškinimų ir liudytojo E. M. (E. M.) parodymų matyti, kad Bute gyveno tik du suaugę asmenys, o vėliau tik atsakovas.

22. Maža to, atsakovas, teikdamas teismui paaiškinimus, nurodė, kad sienų mechaniniai pažeidimai galimai atsirado dėl važinėjimo Bute riedžiu. Mano, kad atsakovas nesilaikė Buto eksploatavimo taisyklių, dėl ko apgadino Buto sienas, kurios perduodant Butą atsakovui apskritai neturėjo jokių mechaninių pažeidimų. Tai reiškia, kad sienų mechaniniai pažeidimai, užfiksuoti teismo tirtose nuotraukose bei priėmimo–perdavimo akte, yra laikytini Buto defektais, neatitinkančias natūralaus nusidėvėjimo. Todėl teismas nepagrįstai į apelianto patirtų nuostolių atlyginimą neįskaičiavo sąmatos pirmame punkte nurodytų sienos atstatymo išlaidų.

23. Teigia, jog sąmatoje yra keturių sienų dažymo darbai. Byloje nėra ginčo, jog nuomos metu buvo nudaužti dviejų skirtingų sienų išoriniai kampai. Teismas, pripažindamas trijų sienų remonto darbus (sąmatos 2–4 skyriai imtinai) Buto defektų šalinimo darbais, absoliučiai nepagrįstai nepripažino ketvirtos sienos remonto darbus Buto defektų šalinimo darbais.

24. Teigia, jog atsakovas turėjo pareigą grąžinti apeliantui išvalytą Butą. Šalys, sudarydamos Buto priėmimo-perdavimo aktą, patvirtino, jog butas grąžinamas apeliantui netvarkingas. Apeliantas privalėjo išvalyti Buto grindis, plyteles, sienas ir langus, todėl buto išvalymo išlaidos turėjo būti priskirtinos prie apelianto patirtų išlaidų. Teismas nepagrįstai nurodė, jog vien tik tai, kad atitraukus virtuvės spintelę buvo rasta šiukšlių, nepatvirtina aplinkybės, kad šių šiukšlių nebuvo atsakovui įsikraustant į Butą. Šią išvadą paneigia Buto priėmimo–perdavimo akto, kuriuo Butą apeliantas perdavė atsakovui turinys. Minimame akte nėra užfiksuotas šiukšlių Bute buvimas, o tai, kad atsakovas atidžiai netikrino Buto jo perdavimo metu, savaime nesuponuoja išvados, jog jau tuo metu už virtuvės spintelių buvo šiukšlės.

Atsiliepimas

25. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (e. b. l. 131–137).

26. Atsiliepime nurodė, kad teismas ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, aktualią teismų praktiką, todėl padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Priešingai, nei nurodo apeliantas, teismas sprendime nurodė, kad nesant akivaizdžių įrodymų apie faktinius ieškovo nuostolius, o ieškovo atstovui bei ieškovo iniciatyva apklaustam liudytojui nesugebėjus nuosekliai paaiškinti, kokie asmenys atliko remonto darbus bei kokios sumos buvo išmokėtos, spręstina, kad ieškovo sąmatoje nurodytos sumos yra nepagrįstai didelės ir neatitinkančios realios ieškovo patirtos žalos, padarytos dėl atsakovo tinkamo nuomos sutarties sąlygų nesilaikymo. Ieškovas jam tenkančios įrodinėjimo pareigos, t. y. pareigos įrodyti patirtus nuostolius, neįvykdė, kadangi teismui nepateikė nei vieno konkretaus įrodymo, kuris patvirtintų, jog ieškovas bendrovei UAB „Daili statyba“ būtų sumokėjęs už tariamai ginčo bute pagal šios bendrovės lokalinę sąmatą atliktus remonto darbus.

Šalies argumentai

27. Ieškovas teismui taip pat nepateikė jokių konkrečių įrodymų, jog valymo bendrovėms buvo sumokėta už buto valymo paslaugas. Akivaizdu, jog tik el. paštu valymo bendrovėms parašytos užklausos apie valymo kainas niekaip nepatvirtina, jog būtent tokios paslaugos buvo užsakytos ir už jas buvo atsiskaityta. Akivaizdu, jog mokėjimo pavedimai, sąskaitos–faktūros, o ne kreipimaisi į valymo bendroves, patvirtintų realių išlaidų būvimą. Apeliantas, apart lokalinės sąmatos bei valymo įmonių pasiūlymų, daugiau jokių įrodymų nepateikė.

28. Dėl liudytojo R. J. parodymų pažymėjo, jog teismas skundžiamame sprendime minėto liudytojo parodymus vertino kaip nepatikimais. Ieškovo iniciatyva apklaustas liudytojas turėjo tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl jo parodymai nėra objektyvūs. Minėtas liudytojas atvirai neatsakė į nei vieną teismo ir atsakovo užduotą esminį klausimą apie apmokėjimą už tariamai atliktus remonto darbus, tame tarpe ir į klausimą dėl jo sąsajų su UAB „Daili statyba”, taip pat neatsakė ir į kitus teismo užduotus klausimus, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo vadovautis liudytojo parodymais.

29. Teismas sprendime aiškiai nurodė, kad teismas sprendžia, jog ieškovui nepateikus duomenų apie faktiškai atliktus mokėjimus už atliktus darbus, nepagrįstas reikalavimas priteisti ir sąmatoje nurodytas papildomas sumas, kurias sudaro įvairių preliminariai galimų mokesčių skaičiavimai. Apeliantui deklaratyviai teigiant, jog buvo apmokėta UAB „Daili statyba“ lokalinė sąmata (tame tarpe ir darbuotojų darbo užmokestis ir kt.), turėjo būti pateikti tai patvirtinantys konkretūs įrodymai. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovas realiai patyrė nuostolius buto remontui, kuriuos sudarė ir lokalinėje sąmatoje nurodytas darbo užmokestis, socialinio draudimo išlaidos, pelno ir pridėtinės vertės mokesčiai, todėl teismas dėl šių sumų ir nepasisakė. Ieškovo nurodomo kasacinio teismo išaiškinimo ratio decidendi (lot. sprendimo pagrindas, motyvacija) nesutampa su nagrinėjama byla, t. y. iš esmės skiriasi bylų faktinis pagrindas.

30. Bylą nagrinėjęs teismas atsižvelgė ir įvertino buto Priėmimo–perdavimo aktą ir jame detalizuotus buto trūkumus, už kuriuos būtent ir skyrė atitinkamą išlaidų atlyginimą. Todėl apelianto teiginys, jog teismas neatsižvelgė į buto perdavimo priėmimo aktą (aktus), nevertino šio dokumento teisinės svarbos, atmestinas kaip nepagrįstas ir nemotyvuotas.

Šalies argumentai

31. Teismas teisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir nustatė, jog atsakovas neturėjo sutartinės pareigos buto paruošti kitam nuomininkui. Prieš pasirašant buto priėmimo–perdavimo aktą ir jį grąžinant apeliantui, Butas buvo sutvarkytas atsakovo ir jo sutuoktinės, ką pastarieji patvirtino apklausti teismo posėdžio metu. Butas buvo perduotas toks, koks buvo gautas, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Akivaizdu, jog šiukšlių buvimo po virtuvės spintele ar šaldytuvu atsakovas objektyviai netikrino nei prieš pasirašydamas nuomos sutartį, ir tuo labiau neturėjo pareigos „išblizginti“ tokias objektyviai neprieinamas vietas. Faktas, kad atsakovas butą atlaisvino 2016 m. rugpjūčio mėn., o ieškovas tik po pusės metų, t. y. 2017 m. gegužės mėn. kreipėsi į valymo bendroves dėl Buto išvalymo, patvirtina, jog jokio poreikio Butą tvarkyti objektyviai nebuvo. Toks poreikis netikėtai atsirado tik prieš kreipiantis su pretenziją į atsakovą dėl nuostolių atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

33. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.

34. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas M. V. ir atsakovas R. B. 2015 m. kovo 27 d. sudarė Sutartį (e. b. l. 15–20), pagal kurią ieškovas išnuomojo atsakovui Butą, o ieškovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį. Butas atsakovui buvo perduotas pagal 2015 m. kovo 27 d. perdavimo-priėmimo aktą Nr. 1 (e. b. l. 22), kuriame nurodyta, jog Bute, be kita ko, esančios sienos yra dažytos, be dėmių, švarios, lubos – be dėmių, švarios. Pažymėtina, jog šiame akte nebuvo nurodoma, kad atsakovui yra perduodamas WC šepetys ir stalinė lempa. Šalys 2015 m. rugpjūčio 22 d. pakeitė nuomos sutartį – pratęsė jos terminą, padidino nuompinigius ir užstato sumą (e. b. l. 21). 2016 m. rugpjūčio 22 d., pasibaigus nuomos sutarties terminui, atsakovas perdavė butą, atsakovui pasirašius buto priėmimo-perdavimo aktą (e. b. l. 23) detalizuoti buto trūkumai: 1) butas grąžinamas netvarkytas (nei grindys, nei plytelės, nei sienos, nei langai); 2) kampas tarp holo (įėjimo) ir koridoriaus nudaužtas; 3) kampas prie virtuvinio stalo (angokraštis) nudaužtas, 4) siena už šaldytuvo nudaužyta. Ieškovas 2017 m. gegužės 24 ir 31 d. kreipėsi į atsakovą su pretenzija (e. b. l. 10–14, 31), tačiau atsakovas atsisakė sumokėti pretenzijoje nurodytas sumas, teigdamas, jog žalai atlyginti turi pakakti sumokėto depozito (e. b. l. 4–6, 8).

35. Byloje yra ginčas dėl įrodymų vertinimo, sprendžiant dėl atsakovo prievolės atlyginti ieškovui nuostolius dėl buto remonto ir valymo, pasibaigus šalių nuomos sutarčiai. Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad butas ieškovui buvo grąžintas su trūkumais, nurodytais priėmimo-perdavimo akte.

36. Apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai konstatavo byloje nesant įrodymų, pagrindžiančių faktiškai apelianto patirtas išlaidas šalinant Buto defektus, nustatytos po jo grąžinimo apeliantui momento. Apeliantas nurodo, kad ieškinyje nurodytas ir prašomas priteisti iš atsakovo Buto trūkumų šalinimo išlaidas patyrė sumokėdamas ieškinyje nurodytą pinigų sumą R. J., kuris ir organizavo bei atliko Buto atstatymo darbus po Buto grąžinimo apeliantui. Liudytojas R. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad iš apelianto gavo ieškinyje nurodytą sumą.

37. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Pagal CPK 12 ir 178 str., šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Tuo tarpu teismas, nustatydamas ginčo sprendimui reikšmingas aplinkybes, įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle ir išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužė 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-684/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552-219/2015; kt.).

38. Apeliacinis teismas pažymi, kad byloje nėra įrodomų, patvirtinančių, jog ieškovas R. J. sumokėjo ieškinyje nurodytą pinigų sumą, jog ieškovas sumokėjo valymo bendrovėms už valymo paslaugas bei UAB „Daili statyba“ buvo sumokėta sąmatoje nurodyta suma; tualeto šepetys ir stalinė lempa buvo perduoti atsakovui, bei kad šie daiktai buvo sugadinti. Apeliantas nurodo vienintelį motyvą, patvirtinantį patirtų išlaidų realumą, t. y. kad teismo posėdžio metu liudytojas R. J. patvirtino ieškovo nurodytą aplinkybę, jog ieškovas sumokėjo jam ieškinyje nurodytą pinigų sumą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė išsamius motyvus dėl ko nebuvo vadovaujamasi šio liudytojo parodymais, dėl ko teismas juos vertino kaip objektyvius, nepatikimus. Ieškovas apeliaciniame skunde šių teismo motyvų pagrįstumo nepaneigė, tame tarpe neginčijo, jog R. J. yra artimais ryšiais susijęs su ieškovu, todėl turi netiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi. Taigi, apeliantas neįrodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles.

39. Pažymėtina, jog apeliantas apeliacinio skundo 24 ir 26 punktuose nurodo vienas kitam prieštaraujančius teiginius. Viena vertus, apeliacinio skundo 24 punkte nurodoma, kad „Į civilinę bylą pateikta UAB „Daili statyba“ sudaryta sąmata bei valymo paslaugas teikiančių įmonių pasiūlymai, teismo turėjo būti vertinami, ne kaip apelianto faktines išlaidas pagrindžiantys dokumentai, o tik kaip tokių išlaidų atitikimą protingumo kriterijui patvirtinantys rašytiniai įrodymai.“, vėliau, t. y. 26 punkte, nurodoma iš esmės priešinga pozicija – „<...> teismas <...> nepagrįstai ir neteisėtai apelianto teismui pateiktą lokalinę sąmatą bei valymo paslaugų komercinius pasiūlymus, apelianto gautus iš liudytojo R. J., vertino kaip dokumentus esą pagrindžiančius tik tikėtinus apelianto nuostolius, sąlygotus atsakovo netinkamu Sutarties vykdymu.“. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas byloje esančią sąmatą vertino kaip dokumentą, pagrindžiantį tikėtinus apelianto patirtus nuostolius, bet ne kaip realiai patirtus nuostolius, iš esmės motyvuodamas tuo, kad sąmatose nurodomos tik orientacinės galimos sumos, kurios, faktiškai atliekant darbus, gali kisti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, papildomai nurodydamas, jog lokalinė sąmata yra tik galimų išlaidų apskaičiavimas, bet ne faktiškai patirtų išlaidų įrodymas.

40. Nutarties 37–39 punktuose nurodyti argumentai leidžia teigti, jog apelianto teiginiai, jog teismas skundžiamame sprendime nenurodė, kuo vadovaudamasis konstatavo, kad apeliantas neturėjo realių išlaidų Buto atstatymo darbams, ir nenurodė argumentų, dėl kurių atmetė apelianto faktines išlaidas Buto atstatymo darbams apmokėti pagrindžiančius įrodymus (apelianto paaiškinimai ir liudytojo R. J. parodymai), yra nepagrįsti, kadangi iš skundžiamame teismo sprendimo motyvų aiškiai matyti, jog tokias išvadas teismas padarė motyvuotai, įvertinęs aplinkybes, susijusias su R. J. parodymų patikimumu, bei tai, kad byloje nėra įrodymų apie faktiškai patirtas išlaidas siekiant pašalinti atsiradusius patalpų defektus. Apeliacinis teismas šiuo atveju neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nustatydamas faktines aplinkybes ir jų pagrindu darydamas išvadas, netinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ar nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

41. Apelianto teigimu, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014 formuojamos teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju ginčo tarp šalių, jog Buto remonto darbai buvo atlikti atsakovui iš karto išsikėlus iš patalpų atsakovui, o į bylą pateikta lokalinė sąmata buvo sudaryta 2016 m. spalio mėn., nėra. Tai, kad remonto darbai buvo atlikti iš karto atlaisvinus butą, patvirtino ieškovo atstovas teismo posėdžio metu. Taigi, nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog lokalinė sąmata buvo parengta jau įvykdžius remonto darbus. Tuo tarpu apelianto nurodomoje kasacinio teismo praktikoje buvo nagrinėjama situacija, kuomet remonto darbai dar nebuvo atlikti. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje išaiškino, jog „vien tokia aplinkybė (t. y. kuomet nėra pradėti paruošiamieji statybos darbai, tačiau yra prašoma atlyginti nuostolius), kad ieškovė jų gali ir nepatirti, negalima apriboti žalą patyrusio asmens teisės į kokybišką darbų atlikimą. Šios išlaidos realiai tikėtinos, pagrįstos objektyviais duomenimis ir skaičiavimais, kasatorė nepateikė įrodymų, paneigiančių apskaičiuotų išlaidų pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą šias išlaidas pripažinti ieškovės patirta žala“. Taigi, kaip teisingai nurodė atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, skiriasi ieškovo nurodomo kasacinio teismo išaiškinimo ratio decidendi su nagrinėjama byla, t. y. iš esmės skiriasi bylų faktinis pagrindas. Atsižvelgiant į tai, apelianto su tuo susiję argumentai, įskaitant ir argumentus, jog teismas nepagrįstai pridėtinių išlaidų (darbo užmokesčio, socialinio draudimo išlaidų, pelno bei pridėtinės vertės mokesčių) nepripažino apelianto patirtais nuostoliais, atmetami kaip nepagrįsti.

42. Apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai skundžiamu sprendimu nepriteisė sąmatos pirmame skyriuje nurodytų išlaidų – 138 Eur, kadangi nepagrįstai teigė, jog sienos dažymas nelaikytinas Buto defektų ištaisymu, nes siena esą natūraliai nusidėvėjo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuostolių dydį, iš dalies vadovavosi ieškovo pateikta lokaline sąmata, pripažindamas, kad išlaidų, atliekant remonto darbus, ieškovas turėjo.

43. Sutarties 2.4, 4.2.4 p. nurodoma, kad nuomininkas privalo perduoti nuomotojui butą tokios pačios būklės (ne blogesnės), kokios jis buvo perduotas nuomininkui, išskyrus normalų susidėvėjimą. Byloje esantis 2012 m. kovo 27 d. priėmimo-perdavimo aktas (e. b. l. 22) patvirtina, kad Buto sienos dažytos, be dėmių, švarios. Tuo tarpu 2016 m. rugpjūčio 22 d. priėmimo-perdavimo akte (e. b. l. 23) detalizuoti tokie Buto trūkumai: 1) butas grąžinamas netvarkytas (nei grindys, nei plytelės, nei sienos, nei langai); 2) kampas tarp holo (įėjimo) ir koridoriaus nudaužtas; 3) kampas prie virtuvinio stalo (angokraštis) nudaužtas, 4) siena už šaldytuvo nudaužyta. Taigi, byloje ginčo dėl to, kad sienų defektai atsirado po nuomos termino, nėra.

44. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš esmės teigė, jog sąmatos pirmame skyriuje nurodytos sienos perdažymas nesietinas su atsakovo galimu nuomos sutarties sąlygų pažeidimu, kadangi ji natūraliai nusidėvėjo; nėra duomenų, kad visi nuotraukose fiksuoti sienų paviršiaus pažeidimai atsirado dėl atsakovo veiksmais sukelto mechaninio poveikio. Apeliacinės instancijos teismas su tokio pobūdžio pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog Bute jis važinėjo riedžiu, atsiliepime į apeliacinį skundą dėl šių apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių nieko nepasisakė. Be to, nėra paneigta ir tai, jog minėtą sieną reikėjo remontuoti dėl priėmimo-peravimo akte užfiksuotų pažeidimų. Dėl šių aplinkybių darytina labiau tikėtina išvada, jog šiuo atveju sienų paviršiaus mechaninis pažeidimas (pažeidžiant dažų sluoksnį) nėra laikytinas natūraliu nusidėvėjimu. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo patirtos žalos nesudarė lokalinės sąmatos 1 skyriuje nurodytos išlaidos, susijusios su sienų perdažymu – 138 Eur. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino įrodymus, dėl ko sprendimas iš dalies keičiamas ir minėtos išlaidos (138 Eur) priteisiamos ieškovui iš atsakovo.

45. Kaip teisingai pažymėjo apeliantas, Sutarties 2.4 punktu atsakovas įsipareigojo perduoti apeliantui Butą tokios pačios būklės, kokios jis buvo perduotas atsakovui, išskyrus normalų nusidėvėjimą. Pagal Sutarties 4.1.1 punktą, apeliantas įsipareigojo perduoti nuomininkui Butą tvarkingos būklės su įrengtais baldais. Minėta, jog 2016 m. rugpjūčio 22 d. priėmimo-perdavimo akte yra nurodyta, kad Butas grąžinamas netvarkytas (nei grindys, nei plytelės, nei sienos, nei langai). Tai, kad su nurodytomis aplinkybėmis sutinka, savo parašu patvirtino pats atsakovas, todėl jo nurodyti argumentai, kad Butas buvo sutvarkytas, atmetami kaip nepagrįsti. Vadinasi, nustatytos aplinkybės patvirtina, jog Butas apeliantui nebuvo grąžintas tokios pačios būklės, kokios jis buvo perduotas atsakovui, t. y. Butas nebuvo sutvarkytas. Tačiau nei priėmimo-perdavimo akte, nei sutartyje nėra nurodyta nuomininko įsipareigojimų išvalyti butą taip, kad jis būtų paruoštas kitam nuomininkui. Be to, apeliantas neįrodė, jog realiai patyrė išlaidas buto valymui bei kad buto sutvarkymas reikalavo esminių sąnaudų. Byloje taip pat nėra duomenų, jog ieškovas naudojosi valymo įmonių teikiančiomis paslaugomis bei kad buto sutvarkymui tokios apimties paslaugos buvo būtinos. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog išlaidos, už patirtas valymo paslaugos, nepriteisiamos, todėl nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

46. Apibendrindamas išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo dėl 138 Eur išlaidų priteisimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiamo sprendimo dalis dėl nuostolių atlyginimo keistina, papildomai priteisiant iš atsakovo ieškovo naudai 138 Eur (iš viso ieškovui priteisiama 144,85 Eur (138 Eur + 6,85 Eur) dydžio suma) (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą.

48. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo 138 Eur nuostolių priteisimo, ieškinys pirmosios instancijos teisme turėjo būti patenkintas 45 proc., todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 291,15 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d.). Proporcingai atmestų reikalavimų daliai, iš ieškovo atsakovui priteistina 165 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d.).

49. Apeliantas prašė (e. b. l. 147) teismo priteisti 484 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, t. y. už apeliacinio skundo surašymą civilinėje byloje. Kaip įrodymus, patvirtinančius minėtos sumos sumokėjimo faktą, pateikė PVM sąskaitą-faktūrą ir išrašą iš atsiskaitomosios sąskaitos banke, iš kurių matyti, jog apeliantas šias išlaidas apmokėjo (e. b. l. 148–149). Pažymėtina ir tai, jog ieškovas yra sumokėjęs 21 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą (e. b. l. 127), taigi, iš viso apeliantas patyrė 505 Eur išlaidų. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo surašymą neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.9 punkte nustatyto maksimalaus priteistino dydžio. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas patenkintas 15 proc., todėl vadovaujantis CPK 93 str. 2 ir 3 d., apeliantui iš atsakovo, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, priteistina 75,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

50. Atsakovas prašė (e. b. l. 142–143) teismo priteisti 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, t. y. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Kaip įrodymus, patvirtinančius minėtos sumos sumokėjimo faktą, pateikė mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad pateikė PVM sąskaitą-faktūrą ir išrašą iš atsiskaitomosios sąskaitos banke, iš kurių matyti, atsakovas šias išlaidas sumokėjo (e. b. l. 144). Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto maksimalaus priteistino dydžio. Proporcingai atmestų reikalavimų daliai, iš ieškovo atsakovui priteistina 212,5 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.,

nutaria:

apelianto ieškovo M. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. sprendimą dalyje, kurioje iš atsakovo R. B. (R. B.) ieškovo M. V. naudai priteistas 6,85 Eur nuostolių atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (6,85 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. birželio 29 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 214,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, bei kurioje priteista iš ieškovo M. V. atsakovo R. B. naudai 200,4 Eur bylinėjimosi išlaidų, pakeisti, ir šias dalis išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 144,85 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus ir aštuoniasdešimt penkis euro centus) nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (144,85 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. birželio 29 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 291,15 Eur (du šimtus devyniasdešimt vieną eurą ir penkiolika euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 165 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.“.

Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 75,75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus septyniasdešimt penkis euro centus) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo M. V., a. k. a. k. (duomenys neskelbtini) 212,5 Eur (du šimtus dvylika eurų ir penkiasdešimt euro centų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja Jelena Šiškina