- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-03
- Bylos Nr.
- e2-4236-918/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24981-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Petrevičienė
- Atsakovas
- R. B.
- Ieškovas
- M. V.
- Kategorijos
- 3.2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovui R. B. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas M. V. kreipėsi į teismą ieškiniu (1-3 b. l.) prašydamas įskaičiuoti į ieškovo patirtų nuostolių atlyginimą atsakovo R. B. sumokėtą 450 EUR dydžio užstatą ir priteisti iš atsakovo R. B. ieškovo M. V. naudai 926,26 EUR dydžio nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. kovo 27 d. šalys sudarė buto nuomos sutartį (toliau – Sutartis), kuria vienerių metų laikotarpiui ieškovas perdavė atsakovui Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti ir naudoti butą su baldais, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius. 2015 m. rugsėjo 20 d. susitarimu atsakovui buvo padidinti mėnesiniai nuompinigiai. Teigė, kad atsakovas 2016 m. rugpjūčio 22 d. atlaisvino ieškovo butą ir pasirašė buto perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo patvirtino, jog butas grąžinimo metu neatitiko Sutarties 4.2.1 ir 4.2.4 punktų reikalavimų. Pažymėjo, kad buto trūkumų šalinimo išlaidos sudarė 993,41 EUR, kapitalinis valymas ir paruošimas nuomai – 250 EUR, o nepataisomai sugadintų daiktų vertė – 132,85 EUR. Ieškovo teigimu, bendra patirtų nuostolių suma sudaro 1376,26 EUR, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas buvo sumokėjęs 450 EUR užstatą, kuris jam nebuvo grąžintas, prašo negrąžintą užstatą įskaityti į nuostolių dydį ir priteisti iš atsakovo 926,26 EUR.
Dublike ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus ir argumentus (56-58 b. l.). Papildomai nurodė, kad visi 2016 m. spalio 24 d. lokalinėje sąmatoje nurodyti ir atlikti buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, darbai yra tiesiogiai susiję su 2016 m. rugpjūčio 22 d. buto priėmimo-perdavimo akte užfiksuotų sienų defektų remontu. Ieškovo teigimu, atsakovas privalėjo grąžinti jam butą neblogesnės būklės nei jis buvo nuomos termino pradžioje, todėl ieškovo atlikti remonto darbai buvo būtini, siekiant grąžinti butą į ikisutartinę būklę. Pažymėjo, kad atsakovas nepataisomai sugadino bute buvusį rašomąjį stalą, stalinę lempą ir WC šepetį, dėl ko atsakovo paliktas avansas buvo panaudotas minėtų daiktų įsigijimo išlaidoms padengti.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, ieškinį prašė tenkinti, paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad ieškovas neturi įrodymų, kurie patvirtintų faktinį patirtos žalos dydį, tokių įrodymų neketina teikti, visas aplinkybes gali paaiškinti liudytojas R. J..
Atsiliepimas
Atsakovas R. B. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (40-44 b. l.). Nurodė, kad visą nuomos laikotarpį atsakovas tinkamai vykdė nuomininko pareigas, todėl po 2016 m. balandžio 1 d. Sutarties pabaigos tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl nuomos termino pratęsimo. Teigė, kad 2016 m. rugpjūčio 22 d. pasirašant buto priėmimo-perdavimo aktą buvo nustatyti neesminiai buto trūkumai, kurie objektyviai atsirado nuomininkui naudojantis butu. Pažymėjo, kad ieškovo vardu ir interesais nuomos klausimus tvarkė R. J., kuriam ir buvo perduotas butas pasibaigus nuomos sutarčiai. Atsakovo teigimu, šalys buvo sutarusios, kad sumokėto 450 EUR užstato dalis turėjo būti įskaityta kaip buto defektų šalinimo išlaidos, o likusi dalis jam grąžinta. Pažymėjo, kad likusios užstato dalies ieškovas jam negrąžino, todėl, siekdamas užbaigti visus nuomos klausimus, visą 450 EUR užstatą paliko ieškovui. Pasak atsakovo, ieškovas po buto perdavimo-priėmimo akto pasirašymo jokių pretenzijų jam nereiškė, o po pusės metų nuo Sutarties pabaigos pateikė pretenziją dėl nuostolių atlyginimo. Atsakovo vertinimu, ieškovo prašomi priteisti nuostoliai yra nepagrįsti, dėl ko ieškovas jokių reikalavimų atsakovo atžvilgiu neturi.
Triplike atsakovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė ieškinį atmesti (60-63 b. l.). Papildomai nurodė, kas ieškovas pagal 2016 m. spalio 24 d. lokalinę sąmatą atliko kapitalinį buto remontą, šiuo ieškiniu siekia prisiteisti iš atsakovo nepagrįstas išlaidas. Atsakovo teigimu, jo palikto 450 EUR avanso turėjo visiškai pakakti 2016 m. rugpjūčio 22 d. priėmimo-perdavimo akte nurodytiems buto defektams pašalinti. Pažymėjo, kad praėjus savaitei po 2016 m. rugpjūčio 22 d. priėmimo-perdavimo akto pasirašymo, kartu su žmona lankėsi minėtame bute, kuris buvo sutvarkytas ir paruoštas naujiems nuomininkams. Teigė, kad ieškovas, remdamasis 2016 m. spalio 24 d. lokaline sąmata, reikalauja iš jo remonto, kuris nebuvo būtinas, išlaidų.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Nurodė, kad sutinka, jog išsikraustant buvo paliktos apgadintos sienos bei apgadintas stalas. Atsakovas butą buvo sutvarkęs. Butą ieškovo atstovas labai greitai suremontavo, visų sienų neperdažė, o tik pažeistas vietas. Į bylą nepateikta jokių įrodymų apie ieškovo patirtas išlaidas remontuojant butą ir jį valant, tačiau atsakovas neprieštarauja, kad jo ieškovui paliktas depozitas nebūtų grąžinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
nustatyta, kad ieškovas M. V. ir atsakovas R. B. 2015 m. kovo 27 d. sudarė buto nuomos sutartį 15-20 b. l.), pagal kurią ieškovas išnuomojo atsakovui butą (duomenys neskelbtini), Vilnius, o ieškovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį. Sutarties 2.4 punkte šalys susitarė, kad pasibaigus šiai sutarčiai ar šalims ją nutraukus, nuomininkas privalo nedelsiant, bet ne vėliau kaip paskutiniąją nuomos dieną atlaisvinti butą nuo visų nuomininkui priklausančių daiktų bei perduoti nuomotojui butą pagal abiejų šalių pasirašomą buto perdavimo – priėmimo aktą, tokios pačios būklės, kokios jis buvo perduotas nuomininkui, išskyrus normalų nusidėvėjimą. Butas atsakovui buvo perduotas pagal 2015 m. kovo 27 d. perdavimo-priėmimo aktą Nr. 1 (22 b. l.), kuriame nurodyta, jog butas perduodamas atsakovui puikios būklės, be dėmių, be apgadinimų, švarus, baldai taip pat perduodami puikios būklės. 2015 m. rugpjūčio 22 d. susitarimu (21 b. l.) nuomos sutartis pakeista – pratęstas jos terminas, padidinti nuompinigiai ir užstato suma. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas yra taip pat sumokėjęs 450 Eur dydžio užstatą, kuris nebuvo įskaičiuotas į jokius šalių mokėjimus pagal sutartį.
2016 m. rugpjūčio 22 d., pasibaigus nuomos sutarties terminui, atsakovas perdavė butą, atsakovui pasirašius buto priėmimo – perdavimo aktą (23 b. l.) detalizuoti buto trūkumai: 1) butas grąžinamas netvarkytas (nei grindys, nei plytelės, nei sienos, nei langai); 2) kampas tarp holo (įėjimo) ir koridoriaus nudaužtas; 3) kampas prie virtuvinio stalo (angokraštis) nudaužtas, 4) siena už šaldytuvo nudaužyta.
Ieškovas 2017 m. gegužės 31 d. ir gegužės 24 d. kreipėsi į atsakovą su pretenzija (10-14, 31 b. l.) , tačiau atsakovas atsisakė sumokėti pretenzijoje nurodytas sumas, nurodė, kad žalai atlyginti turi pakakti sumokėto depozito (4-6, 8 b. l.).
Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius jos sąlygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Įstatymo ar sutarties nurodytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti ir be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas (CK 6.205 straipsnis). Sutarties neįvykdymas nepreziumuojamas, todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, sutarties neįvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), privalo įrodyti ieškovas. Jis taip pat privalo įrodyti patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Ketvirtoji civilinės atsakomybės sąlyga – kaltė pagal bendrąją taisyklę yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
Įstatymas numato, kad nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį, išlaikyti jį tvarkingą, savo lėšomis daryti einamąjį remontą ir grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (CK 6.489 straipsnio 1 dalis, 6.493 straipsnis, 6.499 straipsnis). CK 6.499 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. CK 6.500 straipsnyje nurodyta nuomininko atsakomybė už daikto pabloginimą yra siejama su nuomininko kalte. CK 6.500 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Nuomotojas, leisdamas savo turtu naudotis kitiems asmenims, paprastai siekia gauti pajamų, t. y. gauti iš nuosavybės teise turimo daikto ekonominės naudos, todėl tais atvejais, kai išnuomotas daiktas netenka savo funkcionalumo ar jo dalies, daikto teikiama ekonominė nauda gali sumažėti, dėl ko nuomotojas gali patirti nuostolių. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 6.499 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais nuomotojas turi žinoti ir gali iš anksto numatyti išnuomojamo daikto pabloginimą, taigi jis negali pagrįstai tikėtis nuostolių atlyginimo dėl daikto pabloginimo, jeigu jam tokia teisė į nuostolių atlyginimą nesuteikta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2007; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2008). Remiantis kasacinio teismo praktika, aiškinančia CK 6.499 straipsnio 1 dalies bei 6.500 straipsnio nuostatas, konstatuotina, kad nuomininko atsakomybė už išsinuomoto daikto būklės pablogėjimą paprastai kyla tais atvejais, kai daikto vertė sumažėja arba daiktas netenka dalies savo funkcionalumo dėl sutarties sąlygų nesilaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2007).
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, ieškovas, siekdamas ieškinio patenkinimo, turėjo procesinę pareigą įrodyti padarytos žalos dydį, neteisėtus atsakovo veiksmus, priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų ir atsakovo kaltę (t. y. kad išnuomoto turto būklė pablogėjo ne dėl normalaus nusidėvėjimo).
Žalos padarymo faktas sukuria prievolę ją atlyginti – padengti natūra ar sumokėti nuostolius pinigais. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).
Šalių sudarytos sutarties 2.4 punkte numatyta nuomininko pareiga nuomotojui butą perduoti tokios pačios būklės, kokios jis buvo perduotas nuomininkui, išskyrus normalų susidėvėjimą. Sutarties 4.2.4 punkte iš esmės pakartota nuomininko pareiga pasibaigus nuomos sutarčiai perduoti butą nuomotojui ne blogesnės būklės (grindys, sienos, lubos, baldai ir sanitariniai mazgai) nei jis buvo nuomos termino pradžioje, atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą. Šalių sudarytos nuomos sutarties 4.2.1. punkte nustatyta, kad nuomininkas privalėjo butą naudoti pagal paskirtį, išlaikyti jį geros būklės, atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą, laikytis bute priešgaisrinės saugos, sanitarijos bei higienos, gyvenamųjų patalpų eksploatacijos reikalavimų. Šių sąlygų nesilaikymas leistų daryti išvadą, kad atsakovas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas.
2016 m. rugpjūčio 22 d., buto priėmimo – perdavimo akte (23 b. l.) detalizuoti buto trūkumai: 1) butas grąžinamas netvarkytas (nei grindys, nei plytelės, nei sienos, nei langai); 2) kampas tarp holo (įėjimo) ir koridoriaus nudaužtas; 3) kampas prie virtuvinio stalo (angokraštis) nudaužtas, 4) siena už šaldytuvo nudaužyta. Ieškovo įsitikinimu, šių trūkumų šalinimo išlaidas detalizuoja UAB „Daili statyba“ 2016 m. spalio 18 d. parengta lokalinė sąmata, pagal kurią buto trūkumų išlaidų suma sudaro 993,41 Eur (29-30 b. l.). Iš šios sąmatos matyti, kad skaičiavimai atlikti pagal 2016 m. kovo mėnesio skaičiuojamąsias kainas. Sąmatoje nurodytos sumos yra išskirstytos pagal defektų akto punktus (sąmatoje įvardijama kaip akto pozicija): nurodoma, kad akto 1 pozicijai sutvarkyti (sienai perdažyti) reikalinga 138 Eur suma, akto 2 pozicijai sutvarkyti reikalinga 56 Eur suma, akto 3 pozicijai reikalinga 152 Eur suma, akto 4 pozicijai reikalinga 56 Eur suma, baldų pernešimas, apsauga plėvele, valymas po remonto darbų įkainoti 77 Eur suma. Be to, į sąmatą yra įtraukti įvairaus pobūdžio papildomi mokesčiai, tokie kaip papildomas darbo užmokestis, socialinio draudimo išlaidos, pelnas, pridėtinės vertės mokestis ir pan., kurie sudaro 514 Eur sumą.
Ieškovui nepateikus įrodymų apie faktiškai patirtas išlaidas siekiant pašalinti atsiradusius patalpų defektus, nėra pagrindo spręsti dėl galėjusių būti išlaidų mokant darbo užmokestį, socialinio draudimo išlaidas, pelno ar pridėtinės vertės mokesčius. Nesant akivaizdžių įrodymų apie faktinius ieškovo nuostolius, o ieškovo atstovui bei ieškovo iniciatyva apklaustam liudytojui nesugebėjus nuosekliai paaiškinti, kokie asmenys atliko remonto darbus bei kokios sumos buvo išmokėtos, spręstina, kad ieškovo sąmatoje nurodytos sumos yra nepagrįstai didelės ir neatitinkančios realios ieškovo patirtos žalos, padarytos dėl atsakovo tinkamo nuomos sutarties sąlygų nesilaikymo. Pažymėtina, kad ieškovo iniciatyva apklaustas liudytojas R. J., kuris faktiškai organizavo nuomos sutarties su atsakovu sudarymą ir vykdymą, taip pat ir remonto darbų atlikimą, neatsakė į nei vieną konkretų klausimą dėl bylai reikšmingų aplinkybių. Šio liudytojo parodymai yra nenuoseklūs ir deklaratyvūs: liudytojas, kuris tvirtino, kad dėl savo būdo kaupia ir saugo visus dokumentus, nurodė, kad jokių įrodymų (apmokėjimo kvitų) dėl atliktų remonto darbų nėra išsaugojęs. Liudytoju apklaustas R. J. deklaratyviai nurodė, kad remonto darbus atliko sąmatą sudariusi įmonė, o šiai įmonei buvo sumokėta sąmatoje nurodyta suma. Atsakovas ir liudytoja apklausta M. B. patvirtino, o ieškovo atstovas ir liudytoju apklaustas R. J. neneigė, kad remonto darbai bute buvo atlikti iš karto išsikėlus iš patalpų atsakovui, t. y. 2016 m. rugpjūčio mėnesį. Į bylą pateikta sąmata sudaryta 2016 m. spalio mėnesį. Pažymėtina ir tai, kad sąmatos yra sudaromos pagal skaičiuojamąsias kainas, t. y. nurodomos tik orientacinės galimos sumos, kurios, faktiškai atliekant darbus, gali kisti. Iš liudytojo R. J. duotų parodymų nenuoseklumo ir deklaratyvumo akivaizdu, kad liudytojas vengė atskleisti tikrąsias bylos aplinkybes, į didžiąją dalį klausimų atsakydamas abstrakčiai, nenurodant konkrečių detalių. Be to, akivaizdu, kad liudytojas yra artimais ryšiais susijęs su ieškovu, yra ieškovui artimas asmuo, kuriam buvo patikėta organizuoti nuomos sutarties sudarymą ir vykdymą. Dar daugiau, iš į bylą pateikto elektroninio susirašinėjimo akivaizdu, kad ieškovo atstovui advokatui A. J. ieškinio pagrindą galinčius pagrįsti įrodymus (užklausas valymo paslaugas teikiančioms įmonėms, sąmatą) teikė būtent R. J.. Teismo vertinimu, šis liudytoju apklaustas asmuo turi netiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl šio liudytojo parodymai negali būti įvertinti kaip patikimi.
Pabrėžtina, kad aplinkybę, jog patalpų būklė jas perdavus nuomotojui buvo blogesnė ne dėl normalaus nusidėvėjimo, turėjo įrodinėti ieškovas, tačiau ieškovas tokių įrodymų nepateikė. Teismo vertinimu, apdaužyti sienų kampai ir angokraščiai nėra normalus nusidėvėjimas. Remiantis teismų praktika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2008), patalpų trūkumai, padaryti dėl mechaninių pažeidimų, yra nepriskiriami prie natūralaus susidėvėjimo. Vis dėlto tam tikri nedideli sienos paviršiaus dažų pažeidimai (nežymūs apibraižymai) priskirtini normaliam nusidėvėjimui. Defektų akto 1 punkte minima, kad sienos, grindys, langai yra nesutvarkyti, tačiau nedetalizuojami konkretūs šių objektų pažeidimai. Teismo posėdyje pateiktos nuotraukos yra nepakankamai ryškios (nedidelės rezoliucijos), iš to galima spręsti, kad nuotraukose fiksuoti sienų paviršiaus defektai faktiškai nėra dideli. Vien iš pateiktų nuotraukų, nesant specialistų ar ekspertų išvadų, kitų įrodymų negalima daryti išvados, kad visi nuotraukose fiksuoti sienų paviršiaus pažeidimai atsirado dėl atsakovo veiksmais sukelto mechaninio poveikio.
Nors atsakovui išsikėlus butas buvo suremontuotas, tačiau ieškovas į bylą nepateikė jokių faktines išlaidas patvirtinančių įrodymų. Teismo įsitikinimu, ieškovui nepateikus visiškai jokių faktinį žalos dydį patvirtinančių įrodymų ir teismui nustatant priteistinos žalos dydį, spręstina, kad atsakovo patirtą žalą sudaro pateiktos sąmatos 2-5 skyriuose nurodytų sumų skaičiavimai. Teismas sprendžia, kad sąmatos pirmame skyriuje nurodytos sienos perdažymas nesietinas su atsakovo galimu nuomos sutarties sąlygų pažeidimu, be to, ieškovui nepateikus duomenų apie faktiškai atliktus mokėjimus už atliktus darbus, nepagrįstas reikalavimas priteisti ir sąmatoje nurodytas papildomas sumas, kurias sudaro įvairių preliminariai galimų mokesčių skaičiavimai. Konstatuotina, kad ieškovas turi teisę į dėl atsakovo kaltės atsiradusių nuostolių, susijusių su žalos, nurodytos defektų akto 2-4 punktuose pašalinimu (t. y. už sienų dviejų kampų ir sienos už šaldytuvo nudaužymą), kurios dydis yra 341 Eur.
Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie atsakovo tariamai sugadintus daiktus – tualeto šepetį ir stalinę lempą, t. y. į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad šiuos daiktus neteisėtais veiksmais sugadino atsakovas. Be to, į bylą nėra pateikta duomenų ne tik apie tai, kokias faktines išlaidas ieškovas patyrė pirkdamas naują tualeto šepetį, stalinę lempą ar rašomąjį stalą, bet ir apie tai, kad iš viso tokie daiktai buvo pirkti. Vis dėlto, atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad rašomąjį stalą sugadino netinkamai šį stalą eksploatuodamas ir vėliau valydamas. Rašomasis stalas buvo įtrauktas į priedą prie nuomos sutarties Nr. 1– perdavimo priėmimo aktą, šiame akte nurodyta stalo vertė 400 Lt (115,85 Eur). Atsakovui nepateikus duomenų, kad rašomasis stalas ir po sugadinimo neprarado savo funkcionalumo, taip pat nepateikus duomenų, kad rašomo stalo estetinė išvaizda ir funkcionalumas galėjo būti atkurtas mažesnėmis sąnaudomis, spręstina, kad atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovui už sugadintą stalą jo vertę, nurodytą perdavimo – priėmimo akte, t. y. 115,85 Eur.
Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, kad nuomininkas neturėjo sutartinio įsipareigojimo buto išvalyti ir paruošti buto nuomai kitam nuomininkui. Iš bylos medžiagos negalima daryti išvados, kad būtent dėl nuomininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo nevykdant nuomos sutarties ar ją vykdant netinkamai pasibaigus nuomos sutarčiai nuomotojas galėjo patirti išlaidų, susijusių su patalpų valymu. Atsakovas neturi nei iš sutarties, nei iš įstatymo kylančios pareigos sutvarkyti ir išvalyti buto taip, kad šį iš karto būtų galima nuomoti kitiems asmenims. Sutartimi atsakovas įsipareigojo butą grąžinti tokios būklės, kokia ji buvo perduota, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Ieškovas į bylą pateikė elektroninius laiškus, iš kurių matyti galimi valymo paslaugas teikiančių įmonių įkainiai (24-28 b. l.). Pažymėtina, kad elektroniniai laiškai valymo paslaugas teikiančioms įmonėms išsiuntinėti tik 2017 m. gegužės mėnesį, kita vertus nėra jokių duomenų, kad ieškovas valymo paslaugomis naudojosi ir kad tai buvo objektyviai būtina būtent dėl netinkamo sutarties vykdymo. Vien tai, kad atitraukus virtuvės spintelę ar šaldytuvą buvo rasta šiukšlių, nepatvirtina aplinkybės, kad šių šiukšlių nebuvo atsakovui į nuomojamas patalpas įsikraustant. Kaip teismo posėdyje patvirtino atsakovas (o šios aplinkybės neneigė ir ieškovo atstovas), sudarius nuomos sutartį ir apžiūrint ketinamas išnuomoti patalpas, baldai nebuvo atitraukti, nebuvo tikrinama grindų švara po baldais. Vis dėlto, net ir tuo atveju, jei ieškovas faktiškai patyrė patalpų valymo išlaidas, byloje nėra jokių įrodymų, kad tokias išlaidas ieškovas galėjo patirti būtent dėl to, kad atsakovas netinkamai vykdė nuomos sutartį.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, remiantis šalių sudaryta sutartimi, CK 6.251 straipsnio nuostatomis, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra pagrindas spręsti dėl 456,85 Eur žalos atlyginimo už buto sienų ir jame buvusio rašomojo stalo sugadinimą. Atsakovas yra sumokėjęs 450 Eur dydžio avansą (užstatą), kuris dar nėra įskaičiuotas į jokius šalių mokėjimus pagal šią nuomos sutartį. Šalių sudarytos nuomos sutarties 3.2. punktas numato, kad užstatas grąžinamas nuomininkai pasibaigus nuomos sutarčiai, tačiau su sąlyga, kad nuomininkas yra visiškai atsiskaitęs su nuomotoju pagal šią sutartį ir kad butui nepadaryta jokia žala, išskyrus normalų nusidėvėjimą, arba už padarytą žalą yra atlyginta. Nuomotojas turi teisę pasilikti užstatą ar jo dalį įskaitymui už nuomininko nesumokėtas sumas pagal sutartį. Todėl esant tokioms aplinkybėms, minėtas atsakovo 450 Eur užstatas įskaitomas į 456,85 Eur sumą, ir likusi priteistina iš atsakovo ieškovui suma yra 6,85 Eur.
Ieškovui iš atsakovo taip pat priteistinos 5 % palūkanos nuo priteistos sumos (6,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017-06-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas yra sumokėjęs 42 Eur žyminį mokestį (7 b. l.) bei 605 Eur už advokato teikiamą teisinę pagalbą (103-104 b.l.), iš viso 647 Eur. Atsakovas už advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą yra sumokėjęs 300 Eur sumą, kurią sudaro 200 Eur už atsiliepimo surašymą ir 100 Eur už tripliko surašymą (82-84 b. l.). Šiuo nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas 33,20 procentų, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovo, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 214,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Proporcingai atmestų reikalavimų daliai, iš ieškovo atsakovui priteistina 200,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d.).
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovo M. V. ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo R. B. (R. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 6,85 Eur (šeši eurai aštuoniasdešimt penki centai) nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6,85 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. birželio 29 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 214,80 Eur (du šimtus keturiolika eurų aštuoniasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovo M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo R. B. (R. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 200,40 Eur (du šimtai eurų keturiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.