- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-23
- Bylos Nr.
- 2S-1564-258/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11885-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Ieškovas
- T. B.
- Atsakovas
- R. S.
- Trečiasis asmuo
- V. J.
- Kategorijos
- 3.1.18.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo T. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovui R. S., trečiasis asmuo V. J., dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškininiu reikalavimu dėl 22 156 Eur negrąžintos skolos, 5 procentų palūkanų nuo 2016 m. vasario 14 d. iki paskolos grąžinimo dienos, 5 procentų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovuo turtui areštą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 7 d. nutartimi prašymą atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovas nenurodė pakankamai motyvų, kurie patvirtintų būtinumą atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog jų nesiėmus pasunkės arba pasidarys negalimas galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas. Teismui nėra pateikta duomenų apie šalių turtinę padėtį, mokumą, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei turtines teises, turimas prievoles kitiems kreditoriams, o taip pat kitų įrodymų, kurie leistų spręsti apie sunkią šalių turtinę padėtį. Teismas neturi duomenų apie atsakovo turtinį pajėgumą. Taigi teismas neturi pagrindo teigti, jog reikalavimo suma –22 156 Eur būtų sunkiai įvykdoma atsakovui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas (ieškovas) T. B. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-07 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo R. S. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises ar pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis ieškinio sumos ribose. Nesutinka su pirmos instancijos teismo nutartimi ir remdamasis teismų praktika dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodo, jog teismas neįvertino apelianto prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytų aplinkybių.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas R. S. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad jo su apeliantu nesieja jokie paskoliniai santykiai, jis atsakovui neskolingas. Šiuo metu gyvena iš neįgalumo pensijos, kuri yra pervedama į atsakovo banko sąskaitą, todėl areštas jam būtų nepakeliamas. Pažymi, kad jo ir žmonos buto areštas būtų neproporcinga priemonė atsakovo atžvilgiu, kadangi buto vertė yra ženkliai didesnė nei nurodyta ieškovo reikalavimo suma.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo turtui, yra pagrįsta ir teisėta.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).
Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad atsakovas skolos negrąžina, o ieškinio suma atsakovui kaip fiziniam asmeniui yra didelė. Tačiau motyvų, pagrindžiančių, kodėl vien didelės turtinės vertės pareikštas ieškinio reikalavimas turėtų būti vertinamas kaip sukeliantis grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, pirmosios instancijos teismas nenurodė. Pažymėtina, jog šalys civiliniame procese yra lygios (CPK 17 str.). Tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų dydis iš esmės priklauso nuo paties ieškovo valios, todėl ieškinio pateikimas ir jame didelės vertės reikalavimo nurodymas pats savaime nesuteikia ieškovui pranašumo prieš atsakovą ir kartu nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-66-407/2016; 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-274-186/2016).
Būtina sąlyga tam, kad būtų pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta prielaida, kad jų nesiėmus realiam būsimo teismo sprendimo įvykdymui iškils grėsmė (CPK 144 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė į bylą jokių objektyvių faktinių duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių realią grėsmę galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui ar kad atsakovas ketintų slėpti ir realizuoti turimą turtą, tokiu būdu siekdamas išvengti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo (CPK 178 str.), t. y. jis neįrodė grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nenustačius jokių konkrečių aplinkybių, kurios rodytų galimą atsakovo nesąžiningumą, vien didelės sumos ieškinio pateikimas nėra pakankamas pagrindas varžyti atsakovo teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones. Dėl to spręstina, jog ieškovas neįrodė, kad egzistuoja grėsmė būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nesant šios sąlygos, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos, todėl atskirasis skundas netenkintinas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir teismas nenustatė, todėl ji paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.