Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės T. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovei T. D. dėl teisės be nekilnojamojo daikto bendraturtės T. D. sutikimo pakeisti registro duomenis nekilnojamojo turto registre pripažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-10-14 priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, pripažino bendraturčio R. T. teisę be bendraturtės T. D. sutikimo atlikti visus reikalingus veiksmus, parengti dokumentus, susijusius su nekilnojamojo turto įregistravimu viešame registre ir pakeisti registro duomenis Nekilnojamojo turto registre, nekilnojamųjų neįregistruotų ir įregistruotų daiktų - esančių adresu: (duomenys neskelbtini), - žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato - sodo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato-šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); priteisė iš atsakovės T. D. 46,00 EUR žyminio mokesčio, 70,00 EUR už dokumentų parengimą, susijusį su bendrosios dalinės nuosavybės tvarkymu, atsakovui R. T.. Atsakovė pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, jog nesutinka su priimtu sprendimu už akių, kadangi teismas, atsakovei tinkamai neįteikė jai skirtų procesinių dokumentų bei nesudarė abiem šalims vienodų ir tinkamų galimybių naudotis įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus. Motyvavo, kad T. D. šioje byloje neprivalėjo gauti procesinių dokumentų elektroninių ryšių priemonėmis ir nebuvo davusi sutikimo šioje byloje gauti procesinius dokumentus savo paskyroje. Sprendime už akių konstatuotos tikrovėje neegzistuojančios faktinės aplinkybės ir išspręstas neegzistuojantis ginčas. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-12-22 nutartimi netenkino atsakovės pareiškimo dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-10-14 sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, jog atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi nurodyti aplinkybių, nepateikus atsiliepimo į ieškinį, svarbumą. Šiuo atveju, atsakovė nurodo aplinkybę, kad teismas atsakovei tinkamai neįteikė jai skirtų procesinių dokumentų bei nesudarė abiem šalims vienodų ir tinkamų galimybių naudotis įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus. Atsakovė nurodė, kad ji šioje byloje neprivalėjo gauti procesinių dokumentų elektroninių ryšių priemonėmis ir nebuvo davusi sutikimo šioje byloje gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, todėl nepateiktas atsiliepimas. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė neginčija tos aplinkybės, kad ji turi susikūrusi savo LITEKO VEP posistemio paskyrą. Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 6P-95-(1.1) 8 punktas numato, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, nurodyti Juridinių asmenų registre (kai paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo) ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiuos veiksmus: 8.1 įveda privalomus pateikti registracijos duomenis arba patvirtina LITEKO VEP posistemyje nurodytų duomenų tinkamumą; 8.2 patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šis sutikimas kartu laikomas paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje); 8.3 patvirtina, jog sutinka, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi paslaugų teikimo tikslais. Taisyklių 33 punktas taip pat numato, kad, jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti visų bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Taigi šiuo atveju atsakovė prisijungdama prie LITEKO VEP posistemio išreiškė sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Atitinkamai, visi teismo procesiniai dokumentai pagrįstai buvo siunčiami elektroninio ryšio priemonėmis kaip tai numato CPK 175¹ straipsnio 9 dalis ir Aprašo 21 punktas (Taisyklių 8.2, 33 p.), todėl atsakovė elgdamasi neapdairiai ir neatsakingai, praleido atsiliepimo padavimo terminą ne dėl svarbių priežasčių.Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti 2016-12-22 pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-10-14 sprendimą už akių panaikinti ir civilinę bylą Nr. e2-2535-586/2016 nutraukti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo atsakovės prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, netinkamai taikė įstatymą, neįvertino ir nepasisakė dėl atsakovės nurodytų faktų bei motyvų dėl teismo priimto sprendimo už akių neteisingumo, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Atsakovė niekuomet nesudarė kliūčių atlikti naujus žemės sklypo ir sodo pastato kadastrinius matavimus, neatsisakė pasirašyti tinkamai parengtų dokumentų ir neprieštaraus duoti sutikimą įregistruoti VĮ Registrų centre patikslintą žemės sklypo ir sodo pastato kadastrinę bylą.Atsakovė yra pasirašiusi jai pateiktus tris žemės sklypo su jame esančiais statiniais planus, tačiau matininkams kadastrinius matavimus atlikus netinkamai nekilnojamojo turto registras atsisakė tvirtinti atnaujintą kadastrinių matavimų bylą. 2016-11-28 kadastrinių matavimų darbai pradėti iš naujo ieškovui pagalbon pasitelkus kitą matininkų įmonę. Patikslinta kadastrinių matavimų byla nėra suformuota iki šiol. Akivaizdu, kad kadastrinė byla nėra suformuota ir neregistruota VĮ Registrų centre ne dėl atsakovės, o dėl paties ieškovo kaltės.Atsakovė šioje byloje neprivalėjo gauti procesinių dokumentų elektroninių ryšių priemonėmis ir nebuvo davusi sutikimo šioje byloje gauti procesinius dokumentus savo paskyroje. Procesiniai dokumentai atsakovei nebuvo įteikti tinkamai, todėl teismas neturėjo pagrindo byloje priimti sprendimą už akių. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.Sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti neatvykusios šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai, CPK 287 straipsnyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo.Pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktą pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad atsakovė šioje byloje neprivalėjo gauti procesinių dokumentų elektroninių ryšių priemonėmis ir nebuvo davusi sutikimo šioje byloje gauti procesinius dokumentus savo paskyroje. Procesiniai dokumentai atsakovei nebuvo įteikti tinkamai, todėl teismas neturėjo pagrindo byloje priimti sprendimą už akių. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad ieškovo R. T. ieškinys pirmosios instancijos teisme priimtas 2016-09-06. Ieškinio kopija, pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo išsiųstas atsakovei 2016-09-06 per epp sistemą. Vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi, įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena, todėl laikytina, kad procesiniai dokumentai atsakovei įteikti 2016-09-07. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas 2016-10-14 priėmė sprendimą už akių. Procesinių dokumentų įteikimą elektroninių ryšių priemonėmis reglamentuojančio CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje numatyta, kad advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 16 punktu, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu jo LITEKO VEP posistemio paskyroje bei nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas. Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 6P-95-(1.1) (aktuali redakcija) 7 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, nurodyti Juridinių asmenų registre (kai paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo) ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiuos veiksmus: 7.1. įveda privalomus pateikti registracijos duomenis arba patvirtina LITEKO VEP posistemyje nurodytų duomenų tinkamumą; 7.2. patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje); 7.3. patvirtina, kad sutinka, jog jo asmens duomenys būtų tvarkomi paslaugų teikimo tikslais. Tų pačių taisyklių 34 punkte nurodyta, kad, jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą. Paslaugų gavėjai, neprivalantys procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, gali atšaukti savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis kiekvienoje konkrečioje byloje pateikdami bylą nagrinėjančiam teismui prašymą pakeisti procesinių dokumentų teikimo formą. Bylą nagrinėjančiam teismui nusprendus tenkinti tokį prašymą ir LITEKO pažymėjus, kad paslaugų gavėjui procesiniai dokumentai teikiami ne elektroninių ryšių priemonėmis, šios bylos procesinių dokumentų teikimas į paslaugų gavėjo paskyrą tampa nebegalimas (Taisyklių 35 punktas). Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė neginčija aplinkybės, jog buvo prisijungusi prie epp sistemos. Todėl vadovaujantis minėtų Taisyklių 7.2 punktu, laikytina, kad atsakovė išreiškė sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje. Kadangi byloje nėra įrodymų, jog atsakovė, vadovaudamasi Taisyklių 35 punkte nustatyta tvarka, būtų pateikusi bylą nagrinėjančiam teismui prašymą pakeisti procesinių dokumentų įteikimo formą arba deaktyvavusi savo paskyrą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovei skirtus procesinius dokumentus išsiuntė atsakovei per epp sistemą. Atsakovė, vadovaujantis Taisyklių 34 punktu, kaip išreiškęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje asmuo, privalėjo naudotis savo paskyra visų bylų, kuriose dalyvauja, proceso metu. Kadangi nustatytu terminu atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, esant ieškovo prašymui, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę priimti sprendimą už akių. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nenustatyta CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodyta antroji sąlyga, kuriai esant būtų pagrindas panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.Atskirajame skunde taip pat nurodytas argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, netinkamai taikė įstatymą, neįvertino ir nepasisakė dėl atsakovės nurodytų faktų bei motyvų dėl teismo priimto sprendimo už akių neteisingumo, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Teigė, kad atsakovė niekuomet nesudarė kliūčių atlikti naujus žemės sklypo ir sodo pastato kadastrinius matavimus, neatsisakė pasirašyti tinkamai parengtų dokumentų ir neprieštaraus duoti sutikimą įregistruoti VĮ Registrų centre patikslintą žemės sklypo ir sodo pastato kadastrinę bylą. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas savo ieškinį motyvavo tuo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės T. D. ieškinį atsakovui R. T. dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šalių ginčas kyla dėl nekilnojamojo turto - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), vertės dydžio. Buvo atlikti statinio projekto pakeitimai, dėl ko reikalinga atlikti neįregistruotų patalpų registraciją. Siekiant įregistruoti neįregistruotas gyvenamojo namo patalpas buvo reikalinga papildyti kadastrinių matavimų bylą, atlikti žemės sklypo kuriame, stovi gyvenamasis namas ribų paženklinimą ir užpildyti deklaraciją apie statybos užbaigimą tuomet visi dokumentai su prašymu įregistruoti patalpą yra priduodami VĮ Registrų centrui. Minėtiems veiksmams atlikti yra reikalingas abiejų bendraturčių sutikimas, tačiau T. D. sutikimo neduoda.Atsakovė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo grindė tuo, kad niekada neprieštaravo atlikti naujus žemės sklypo ir sodo pastato kadastrinius matavimus, neatsisakė pasirašyti tinkamai parengtų dokumentų ir neprieštaraus duoti sutikimą įregistruoti VĮ Registrų centre patikslintą žemės sklypo ir sodo pastato kadastrinę bylą. Teigė, jog yra pasirašiusi jai pateiktus tris žemės sklypo su jame esančiais statiniais planus. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo detaliai nurodė, kokie veiksmai dėl ginčo namo bei žemės sklypo kadastrinių dokumentų buvo atliekami. Atsakovė su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo taip pat pateikė įrodymus, kurie pagrindžia jos pareiškime nurodytas aplinkybes dėl sprendimo už akių nepagrįstumo. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių nurodytų aplinkybių, kuriomis atsakovė grindžia priimto sprendimo už akių neteisėtumą ir nepagrįstumą, nevertino atsakovės nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, reikšmingų pareiškimo teisingam išnagrinėjimui, dėl šios pareiškimo dalies nepasisakė, todėl nepagrįstai netenkino pareiškimo iš esmės jo neišnagrinėjęs, todėl darytina išvada, kad neatskleidė bylos esmės.Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Pagal CPK 327 straipsnį byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik trimis atvejais: pirma, jeigu apeliacinės instancijos teismas nustato CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus pagrindus; antra, jeigu yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme; trečia, jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali bylos dalį dėl neišspręstų reikalavimų grąžinti pirmosios instancijos teismui, o kita bylos dalis išnagrinėjama apeliacine tvarka. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, neatskleidus bylos esmės, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kadangi tik įvertinus atsakovės nurodytas aplinkybes bei įrodymus, kuriais ji grindžia 2016-10-14 sprendimo už akių neteisėtumą ir nepagrįstumą, galima spręsti dėl pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrįstumo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus atsakovės pareiškimą be įstatymų nustatyto pagrindo būtų suvaržyta asmenų teisė į apeliaciją.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį ir grąžinti atsakovės T. D. prašymą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-10-14 sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.