Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-02-23 · Civilinė byla Nr. e2S-269-826/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-10-14Klaipėdos apylinkės teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-12-22Klaipėdos apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2017-02-23Klaipėdos apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2017-04-10Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-23
Bylos Nr.
e2S-269-826/2017
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-01936-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Dobrovolskis
Ieškovas
R. T.
Atsakovas
T. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-269-826/2017Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01936-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.11; 3.2.6.6.5; 3.3.2.4 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovo R. T. (R. T.) atstovo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovei T. D. dėl teisės pripažinimo be nekilnojamojo daikto bendraturtės T. D. sutikimo pakeisti registro duomenis Nekilnojamojo turto registre,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

2016 m. spalio 14 d. Klaipėdos rajono apylinkės teisme buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškovo ieškinys buvo patenkintas visiškai.2016 m. lapkričio 3 d. teisme gautas ieškovo prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo prašė papildomai iš atsakovės ieškovui priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2-2535-586/2016. Nurodė, kad teismas ieškovo reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino iš dalies, t. y. ieškovo naudai iš atsakovės priteisė tik ieškovo sumokėtą žyminį mokestį. Teismas nepriteisė turėtų advokato išlaidų motyvuodamas tuo, kad ieškovas nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Civilinėse bylose prasidėjus procesui nėra galimybės įvertinti proceso trukmės, o ji turi reikšmę bylinėjimosi išlaidų dydžiui, dėl to galutiniai atsiskaitymai atliekami ir juos pagrindžiantys dokumentai yra sudaromi proceso pabaigoje, dėl ko ieškovo išlaidas už suteiktas teisines paslaugas pagrindžiantys dokumentai proceso pradžioje negalėjo būti pateikti. Ieškinyje nebuvo suformuluotas procesinis prašymas civilinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, bet Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 14 d. išnagrinėjo civilinę bylą rašytinio proceso tvarka ir priėmė sprendimą už akių ginčo šalims nepranešęs, jog bylą nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka, ir apie priimtą teismo sprendimą ieškovas sužinojo 2016 m. spalio 14 d. Prašė priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 600 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi ieškovo R. T. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino. Teismo motyvai: Ieškovas nepateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai. Įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus, per kuriuos asmenys turi teisę pateikti rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, siekia užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas R. T. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria netenkintas jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą. Skundo motyvai:

5.1. Teismas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo vertino tik formaliai, neatsižvelgė į tai, jog byla išnagrinėta šalims nepranešus. Dėl šių aplinkybių jis neturėjo galimybės teismui pateikti rašytinius įrodymus.

5.2. Civilinėje byloje prasidėjus procesui nėra galimybės įvertinti proceso trukmę, o ji turi reikšmę bylinėjimosi išlaidų dydžiui, dėl to galutiniai atsiskaitymai atliekami ir juos pagrindžiantys dokumentai yra sudaromi proceso pabaigoje, dėl ko ieškovo išlaidas už suteiktas teisines paslaugas pagrindžiantys dokumentai proceso pradžioje negalėjo būti pateikti.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Šioje byloje tikrinamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas priimti papildomą sprendimą ir priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, teisėtumas ir pagrįstumas.Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; arba (ir) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; arba (ir) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Išdėstyta teisės norma leidžia daryti išvadą, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą.CPK 277 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatos numato, kad papildomas sprendimas gali būti apskųstas apeliacine tvarka per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos; dėl teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas papildomo sprendimo priėmimo klausimu, gali būti duodamas atskirasis skundas.Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 14 d. sprendimu už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovei T. D. dėl teisės pripažinimo be nekilnojamojo daikto bendraturtės T. D. sutikimo pakeisti registro duomenis Nekilnojamojo turto registre, ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė tik iš dalies, t. y. priteistos įrodytos išlaidos bei atsakovei tenkanti išlaidų dalis, proporcinga nuosavybės teise valdomo turto daliai (1/2) – 70,00 Eur. Ieškovas pateikė prašymą priimti papildomą sprendimą ir priteisti jam išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, nes teismas priėmė sprendimą už akių, todėl neturėjo galimybės iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pristatyti įrodymus apie turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Šiuo atveju teismas apelianto prašymą išnagrinėjo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi ir ieškovo R. T. prašymo netenkino.Iš 2016 m. lapkričio 8 d. procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2535-586/2016 rezoliucinės dalies neaišku, ar pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo (nesprendė dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo padaręs išvadą, kad nėra pagrindo priimti papildomą sprendimą), ar iš esmės išnagrinėjo ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jo netenkino. Tik nustačius skundžiamos nutarties esmę galima padaryti išvadą, koks procesinis sprendimas yra priimtas ir kokia to procesinio sprendimo apskundimo tvarka.Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo motyvuojamosios dalies paskutinės pastraipos turinio nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė papildomą sprendimą ir juo netenkino ieškovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė proceso teisės normas, procesiniame sprendime nurodė klaidingą procesinio sprendimo pavadinimą ir jo apskundimo tvarką, todėl nepagrįstai pradėjo apeliacijos procesą pagal atskirąjį skundą.Papildomas sprendimas yra skundžiamas apeliaciniu, o ne atskiruoju skundu, skiriasi skundų dėl šių procesinių sprendimų ir atsiliepimų į juos pateikimo, procesinio sprendimo priėmimo ir paskelbimo terminai (CPK 307 straipsnio 1 dalis, 325 straipsnio 2 dalis, 318 straipsnio 1 dalis, 335 straipsnis, 336 straipsnis 3 dalis), teismo sudėtis (CPK 319 straipsnio 1 dalis, 336 straipsnio 2 dalis), kt. Konstatavus šioje nutartyje aptartus procesinių teisės normų pažeidimus, pirmosios instancijos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. civilinėje byloje Nr. e2-2535-586/2016 priimtas procesinis sprendimas laikytinas papildomu sprendimu, naikintina šio procesinio sprendimo rezoliucinė dalis, kurioje nustatyta jos apskundimo tvarka, ir ieškovo apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Pažymėtina ir tai, kad 2016 m. lapkričio 15 d. atskirąjį skundą pasirašė advokato padėjėjas M. C.. Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį advokato padėjėjas neturi teisės pasirašyti apeliacinio skundo ir pateikti teismui, nes įstatymo draudžiami tokio asmens įgaliojimai apeliacinėje instancijoje. Atskirojo skundo surašymas ir pateikimas yra apeliacijos dalis. Pirmosios instancijos teismas šio skundo trūkumų nepašalino, į tai turi būti atsižvelgta sprendžiant iš naujo byloje pateikto apeliacinio skundo priėmimo klausimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

ieškovo R. T. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

2016 m. lapkričio 5 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2535-586/2016 priimtą procesinį dokumentą laikyti papildomu sprendimu.

Panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 5 d. procesinio sprendimo rezoliucinės dalies dalį dėl jos apskundimo ir ieškovo apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Teisėjas Marius Dobrovolskis