Alytaus apylinkės teismo nutartis

Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus (toliau – ir probacijos tarnyba) atstovei Gabrielei Lenkutienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo probacijos tarnybos teikimą dėl R. B. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme gautas probacijos tarnybos teikimas, kuriame siūloma nuteistajam paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti į areštą.

Teikime nurodoma, kad nuteistojo R. B. elgesį probacijos tarnyba kontroliuoja nuo (duomenys neskelbtini) R. Blažys supažindintas su laisvės apribojimo bausmės vykdymo sąlygomis bei teisinėmis nevykdymo pasekmėmis, sudarytas individualus bausmės priežiūros planas. Asmeniui buvo siūlyta uždėti elektroninio stebėjimo įrangą, tačiau prižiūrimasis atsisakė. Nuteistasis registruojasi Užimtumo tarnyboje, nuo (duomenys neskelbtini) vykdo individualią veiklą, dirba statybų srityje. R. B. nevykdo laisvės apribojimo bausmės sąlygų: (duomenys neskelbtini), 01 val. 38 min. naktinio patikrinimo metu neatidarė durų, neatsiliepė telefonu. Paaiškinime nurodė, kad neatidarė durų, nes miegojo ir negirdėjo. (duomenys neskelbtini), 01 val. 06 min. naktinio patikrinimo metu neatidarė durų, telefonu neatsiliepė. Paaiškinime nurodė, kad durų neatidarė, nes buvo pas draugę, buvo pamatęs raktus. Prižiūrimajam individualus darbas buvo suintensyvintas, pradėti motyvacinio interviu pokalbiai. (duomenys neskelbtini), 23 val. 13 min. naktinio patikrinimo metu nuteistasis neatidarė durų, susisiekus telefonu, pasakė, kad jo nėra namuose, teigė, kad yra pas draugę. Paaiškinime nurodė, kad neatidarė durų, nes buvo pas draugę, vėlavo, nepažiūrėjo į laikrodį, po pokalbio iškart grįžo į namus.

Probacijos tarnybos atstovė teismo posėdžio metu teikimą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Nuteistasis teismo posėdyje paaiškino, kad pirmą kartą neatidarė durų, nes sirgo, jam buvo pakilusi temperatūra, todėl negirdėjo, kad buvo atvykę probacijos tarnybos pareigūnai. Gyvena bendrabutyje, galimai buvo užrakintos pagrindinės durys. Dokumentų dėl ligos nepateikė, probacijos pareigūnai dokumentų neprašė. (duomenys neskelbtini) nustatytu laiku nebuvo namie, nes pametė raktus, buvo pas draugę. (duomenys neskelbtini) taip pat buvo pas draugę, ji gyvena apie 2 km nuo jo namų. Dirba, kartais uždirba 1 400 Eur, kartais nebūna darbo. Iš dalies įvykdė baudžiamojo poveikio priemonę, sumokėjo 200 Eur. Kitą savaitę planuoja sumokėti dar dalį.

Prokurorė teismo posėdžio metu siūlė teikimą tenkinti, kadangi nuteistasis nevykdo jam paskirtų įpareigojimų ir baudžiamojo poveikio priemonės.

Motyvuojamoji dalis

Probacijos tarnybos teikimas atmetamas.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad šioje byloje nagrinėjamas probacijos teikimas Alytaus apylinkės teisme buvo gautas ir užregistruotas (duomenys neskelbtini) Pirmasis teismo posėdis buvo suorganizuotas (duomenys neskelbtini), tačiau buvo paskelbta pertrauka, kadangi nuteistasis prašė suteikti laiko įvykdyti dalį jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Antrasis teismo posėdis įvyko ir byla išnagrinėta (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad nuteistajam R. B. paskirtos bausmės sugriežtinimo klausimas buvo išnagrinėtas jau pasibaigus šios bausmės taikymo terminui. Minėtos aplinkybės kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymas nenumato teismui galimybės pratęsti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės termino. Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-548-487/2016). Kita vertus, įtvertinus tą aplinkybę, kad probacijos tarnyba į teismą kreipėsi dar iki nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo termino pabaigos, paskirtos bausmės vykdymo pabaigos aplinkybė nelaikytina besąlygiška prielaida atmesti teismui pateiktą probacijos tarnybos teikimą. Priešingai, sprendimui dėl nuteistajam paskirtos bausmės pakeitimo ar nepakeitimo priimti būtina vertinti visumą byloje esančių aplinkybių, įskaitant bausmės pabaigą, tiek duomenis, charakterizuojančius patį nuteistąjį ir jo elgesį jam paskirtos bausmės vykdymo metu.

BK 48 straipsnio 8 dalis numato, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Pažymėtina ir tai, kad vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę nelaikytini atvejai, kai nuteistasis nesilaiko ar pažeidžia draudimus, nevykdo ar netinkamai vykdo įpareigojimus, pažeidžia atsiskaitymo tvarką ar neatsiskaito dėl objektyvių priežasčių arba kitų svarbių priežasčių (pvz. ligos, ligonio slaugymo ir pan.), taip pat pavieniai smulkūs, formalūs pažeidimai. Nustatant, ar asmuo iš tikrųjų vengė jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo, būtina nustatyti ar jis tai daro sąmoningai bei piktybiškai ir kokios yra to įpareigojimo nevykdymo priežastys. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos – probacijos tarnybos teikimu.

Šiuo atveju iš probacijos tarnybos pateiktų duomenų matyti, kad probacijos tarnyba nuteistojo R. B. priežiūrą vykdo nuo (duomenys neskelbtini), jis buvo supažindintas su bausmės vykdymo tvarka ir sąlygomis, teisėmis ir pareigomis, atsakomybe už teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymą. Bausmės pabaiga – (duomenys neskelbtini). Kaip matyti, nuteistasis laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu pažeidė jam taikomos probacijos sąlygas ir tris kartus nustatytu laiku nebuvo namuose.

Teismo nuomone, įvertinus nuteistojo elgesį, atsižvelgiant į tai, kad jis nevykdo įpareigojimo nustatytu laiku būti namuose, formalus pagrindas paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu egzistuoja. Aptartas nuteistojo elgesys be jokios abejonės vertintinas neigiamai. Vis dėlto, teismo vertinimu, svarbu pažymėti ir tai, kad, nepaisant padarytų probacijos pažeidimų, nuteistasis vykdo kitas jam paskirtas pareigas – registruojasi Užimtumo tarnyboje ir vykdo individualią veiklą, bendradarbiauja su teismu ir probacijos tarnybos specialistais, jokių kitų pažeidimų nustatyta nėra, iš dalies įvykdė jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Jokių naujų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta, administracinių nusižengimų nepadarė.

Atkreiptinas dėmesys į BK 48 straipsnio 8 dalies nuostatą, kuri numato, kad jei nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių <...> ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Įvertinus BK 48 straipsnyje įtvirtintos teisės normos konstrukciją yra akivaizdi įstatymo leidėjo valia, kad nuteistam asmeniui vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, pirmiausia, turi būti sprendžiama dėl papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų skyrimo, ar intensyvios priežiūros skyrimo. Bausmės rūšies keitimas galimas tik jei teismas spręstų, jog aukščiau minėtos papildomos priemonės ir draudimai yra neefektyvūs bei nepritaikomi ir nustatytas nuteistojo piktybiškumas (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-481-485/2021).

Įvertinus visumą aplinkybių, teismas pripažįsta, kad nuteistasis nepadarė tokio turinio pažeidimų, dėl kurių jo elgesys turėtų būti vertinamas kaip vengimas atlikti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę. Visgi, teismas, įvertinęs nuteistojo paaiškinimus, konstatuoja, kad šiuo atveju byloje nėra vienareikšmiškai nustatyta, kad nuteistasis tyčia ir piktybiškai vengė atlikti laisvės apribojimo bausmę. Nuteistasis paaiškino, kodėl nustatytu laiku nebuvo namuose ir, nors nuteistojo paaiškinimai stokoja pagrįstumo ir vertinami neigiamai, tačiau vien tik šios aplinkybės neleidžia spręsti dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu. Tokios nuomonės iš esmės laikėsi ir probacijos tarnyba, kadangi anksčiau dėl papildomų įpareigojimų nuteistajam skyrimo į teismą nesikreipė, dėl bausmės pakeitimo griežtesne kreipėsi tik nuteistajam trečią kartą pažeidus įpareigojimą nustatytu laiku būti namuose. Teismo nuomone, laisvės apribojimo bausmės pakeitimas arešto bausme šiuo atveju nebūtų proporcingas ir neatitiktų teisingumo principo reikalavimų, todėl tenkinti probacijos tarnybos teikimą nėra pagrindo. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju laisvės apribojimo bausmė pasibaigė (duomenys neskelbtini), per šį laikotarpį fiksuoti trys įpareigojimo būti namuose pažeidimai, kurie, teismo nuomone, atsižvelgiant į bausmės vykdymo stadiją, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo spręsti, kad laisvės apribojimo bausmės pakeitimas areštu būtų proporcinga priemonė padarytų pažeidimų pobūdžiui.

Nors nuteistasis įvykdė tik dalį jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, tačiau ši baudžiamojo poveikio priemonė buvo vykdoma ne probacijos tarnyboje, o išduodant patvarkymą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondui. Tokiu būdu vien tai, kad asmuo laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nėra įvykdęs jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, nėra pagrindas laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Pažymėtina, kad vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemonę yra nusikalstama veika, už kurią baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 243 straipsnyje.

Atsižvelgus į visas anksčiau aptartas aplinkybes, taip pat įvertinus BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį bei probacijos instituto esmę bei paskirtį, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis nurodo dirbantis, duomenų apie naujų nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų padarymo nebuvimą bei šios teismo nutarties priėmimo metu jau pasibaigusį nuteistajam paskirtos bausmės laisvės apribojimo bausmės terminą, pripažintina, kad šiuo atveju nėra pagrindo probacijos tarnybos teikimo tenkinti ir laisvės apribojimo bausmę pakeisti į areštą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 ir 364 straipsniais, teismas

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus teikimą dėl R. B. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.