Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Ingai Bakšaitei, Daliai Gipaitei, Elenai Plyševskajai,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorei Ivetai Galkevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. B. 2022 m. lapkričio 3 d. apie 19.00 val., gatvėje ties gyvenamuoju namu, esančiu Klonių g. 7, Alešiškių I k., Onuškio sen., Trakų r. sav., tarp jo ir R. K. kilusio konflikto metu, tyčia mušė ir kitaip smurtavo R. K. atžvilgiu - vieną kartą kumščiu sudavė R. K. į veidą, jam parkritus, rankoje laikomu mobiliojo ryšio telefonu sudavė vieną smūgį į viršugalvį ir ne mažiau kaip du kartus spyrė jam į veidą, tokiais tyčiniais smurtiniais veiksmais, ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajam R. K.poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, muštinę žaizdą viršugalvyje, kairiųjų 1-o, 2-o dantų vainikų nuskilimą, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

4. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

5. Nors kaltinamasis R. B. savo kaltės dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiojo R. K. atžvilgiu nepripažino, tačiau ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimai R. B. pasitvirtino. Kaltinamasis kilusio konflikto metu veikė tiesiogine tyčia, sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, suprato, kad savo pavojingais veiksmais kėsinasi į nukentėjusiojo sveikatą, dėl to galinčius kilti padarinius ir norėjo taip veikti.

6. Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis R. B., 2022 m. lapkričio 3 d. apie 19.00 val., gatvėje ties gyvenamuoju namu, esančiu Klonių g. 7, Alešiškių I k., Onuškio sen., Trakų r. sav., konflikto metu tarp jo ir R. K. be jokios priežasties, tyčia, vieną kartą kumščiu sudavė R. K. į veidą, jam parkritus, rankoje laikomu mobiliojo ryšio telefonu sudavė vieną smūgį į viršugalvį ir vieną kartą spyrė į veidą, taip sukeldamas nukentėjusiajam R. K.fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, muštinę žaizdą viršugalvyje, kairiųjų 1-o, 2-o dantų vainikų nuskilimą. Teismo vertinimu, R. B. veiksmuose egzistuoja tiek objektyvieji (veika, padariniai, priežastinis ryšys), tiek subjektyvieji (kaltė, motyvas, tikslas) požymiai, numatyti BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė veikos pavojingumą (suprato, kad atliekama veika, t. y. smurto naudojimas prieš asmenį yra uždraustas / negalimas / neteisėtas), numatė atliekamos veikos pavojingus padarinius (fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajam) ir tokių padarinių (nukentėjusiojo sumušimo / fizinio skausmo sukėlimo) norėjo. Analizuojamas nusikaltimas buvo spontaniškas, tačiau baigtas – smūgiai suduoti. Tikslas ir motyvai aptariamu atveju nekonkretizuoti, aiškiai neišreikšti, pasak nukentėjusiojo „iš niekur nieko“, „be jokios priežasties“ (smurto protrūkis buvo ūmi reakcija į vienokio ar kitokio pobūdžio replikas ar kitokio pobūdžio veiksmus).

8. Teismas įvertinęs byloje esančius nukentėjusiojo parodymus, taip pat kitus byloje esančius teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, sprendžia, kad toks kaltinamojo kaltės neigimas yra tik jo gynybinė versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

9. Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį būtinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei taip neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Taigi veika, kuri nors formaliai ir atitinka baudžiamojo įstatymo nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, tačiau padaryta neperžengiant būtinosios ginties ribų, nelaikoma pavojinga ir nėra uždrausta. Vertinant, ar konkretaus įvykio metu egzistavo būtinosios ginties situacija, pirmiausia būtina išsiaiškinti, ar buvo pavojingas kėsinimasis, ar jis buvo realus (tikras, o ne asmens įsvaizduojamas) ir akivaizdus, t. y. prasidėjęs ir dar nepasibaigęs, o teisė į būtinąją gintį neišnykusi. Tik nustačius šias sąlygas, aiškinamasi, ar gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą, ar nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Kaltinamojo teigimu, nukentėjusysis sustabdė jo vairuojamą automobilį iššokdamas ant kelio su akmeniu, jam sustojus nukentėjusysis akmenį numetė prie automobilio ir pasakė, kad jį būtų metęs į jį, jei jis nebūtų sustojęs. Vertinant kaltinamojo parodymus, kad akmuo sustojus buvo numestas, akivaizdu, kad tai nebuvo realus (tikras, o ne įsivaizduojamas) ir akivaizdus kėsinimasis, nes jis buvo nutrauktas. Kaltinamojo pozicija, kad nukentėjusysis per atvirą langą pasiūlė jam į galvą, tačiau nesiėmė jokių realių, aktyvių veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip realus ir akivaizdus kėsinimasis, nes po tokio pasiūlymo kaltinamasis išlipo iš automobilio „gražiai“ pasikalbėti su nukentėjusiuoju ir jį nuraminti, kad leistų jam važiuoti, todėl kaltinamojo elgesys niekaip nepatvirtina, kad jis būtų išsigandęs nukentėjusiojo elgesio. Kaltinamojo argumentai, kad nukentėjusysis jam trenkė pirmas, vertintini taip pat kritiškai kaip gynybinė versija. Kaltinamojo teigimu pirmasis smūgis jam buvo suduotas į kairę veido pusę, o antruoju smūgiu pataikyta į lūpą, kuri buvo praskelta. Tačiau iš prie šios bylos prijungto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, jog apklausų metu kaltinamasis nurodė atvirkštinę tariamai suduotų smūgių seką, kadangi 2022 m. lapkričio 10 d. apklausos metu parodė, kad „tada R. jam pasakė, „nori, trenksiu tau į veidą“. Jis jam pasakė, kad jei jis jam trenks, iškvies policiją ir pasiėmęs savo mobilųjį telefoną į ranką išlipo iš automobilio. Tada R. jam sudavė rankos kumščiu į veido sritį, po ko jie abu susistumdė. Grumtynių metu R. jam antrą kartą sudavė kumščiu į kairės pusės veido žandą. Nuo jo suduotų smūgių jis pajuto fizinį skausmą. Tada jis susinervino ir jam sudavė 2-3 smūgius kumščiu į veido sritį“. 2023 m. kovo 17 d. apklausos metu R. B. parodė, kad „2022 m. lapkričio 3 d. vakare, konflikto metu R. K. sudavė rankos kumščiu du smūgius jam į veidą, t. y. vieną kartą sudavė į veido apatinę lūpą, smūgis buvo stiprus, o kitas smūgis kumščiu buvo į kairį veido žandą, kuris nebuvo stiprus“. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis pats parodė, jog įvykio metu, atlikdamas smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu turėjo mobiliojo ryšio telefoną, nors apklaustas teisiamajame posėdyje kategoriškai tai neigia. Pastebėtina ir tai, kad teisiamajame posėdyje pateiktose kaltinamojo fotonuotraukuose iš priešpriešinio ikiteisminio tyrimo, nėra užfiksuoti kaltinamojo nurodyti sužalojimai (prakirsta lūpa). Tokio patirto sužalojimo nenurodė ir pats kaltinamasis, jo neparodė policijos pareigūnams, nesikreipė į teismo medikus ar gydymo įstaigą. Kad ant R. B. veido jokių akivaizdžių smurto požymių, kraujosruvų (mėlynių), patinimų ar įbrėžimų nesimatė teisiamojo posėdžio metu šią aplinkybę patvirtino liudytojas Laurynas Lazickas. Tiek iš kaltinamojo, tiek iš nukentėjusiojo parodymų, duotų teisiamajame posėdyje matyti, kad nukentėjusysis R. K. kaltinamajam suduoti neketino, tik galimai pasiūlė trenkti į veidą, todėl tokie veiksmai teisės asmeniui gintis ir suduoti nukentėjusiajam eilę smūgių, kaltinamajam nesuteikia.

10. Teismas, apibendrinęs aukščiau aptartus duomenis, sprendžia, jog kaltinamojo R. B. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalį sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų aspektų, susijusių su skirtina bausme

12. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam R. B. atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas nesunkus tyčinis baigtas nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis); į tai, kad kaltininko atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta; teistas (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka; apie psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitas duomenų nėra. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamą veiką paskyrus 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

13. Teismas sprendžia, jog aptariamu atveju tikslinga kartu su laisvės apribojimo bausme skirti papildomų draudimų ir pareigų, t. y. įpareigoti R. B. būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis; skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL (750 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Dėl civilinių ieškinių (ne)pagrįstumo

14. Nustatyta, kad biudžetinė įstaiga (toliau – BĮ) Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2023 m. vasario 22 d. pareiškė civilinį ieškinį Nr. 34005 dėl žalos atlyginimo, kuriame prašė iš kalto asmens atlyginti 46,04 Eur žalą Privalomojo socialinio draudimo fondo biudžetui dėl nukentėjusiojo gydymo bei priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Civilinė ieškovė ieškinį grindė tuo, kad buvo sužalotas R. K., kuris dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF).

15. Analizuojant prie civilinio ieškinio pridėtus įrodymus matyti, jog Gydymo paslaugų apskaitos 2023 m. vasario 21 d. išrašas Nr. 2G-2232/MT patvirtina, kad nukentėjusiajam R. K. buvo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, o gydymo (sveikatos priežiūros paslaugų) išlaidų kaštai sudaro 46,04 Eur. Daroma išvada, jog civilinės ieškovės reikalavimas priteisti iš kaltinamojo 46,04 Eur nukentėjusiojo gydymo išlaidas yra pagrįstas, todėl tenkintinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

16. Civilinė ieškovė pareiškė ir reikalavimą priteisti 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo momento. Kasacinio teismo išaiškinta, jog: pirma, teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje; antra, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos priteisiamos nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019, nutarties 8 ir 10 punktai). Kadangi civilinė ieškovė reikalavimą priteisti procesines 5 proc. dydžio palūkanas pareiškė civiliniame ieškinyje BPK nustatyta tvarka ir terminais, o civilinės ieškovės reikalavimas dėl 46,04 Eur žalos atlyginimo buvo tenkintas, todėl yra teisinis pagrindas, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostata, priteisti iš kaltinamojo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

17. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti jo naudai iš kaltinamojo 2 000,00 Eur moralinės ir fizinės žalos atlyginimą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas pareiškė, jog civilinį ieškinį pareiškė „už dantis“ (dantims sutvarkyti) ir nurodė, jog neturtinė žala jam padaryta nebuvo, tačiau prašymą dėl turtinės žalos palaikė. Nurodė, kad buvo pas gydytojus, tačiau dokumentų, patvirtinančių padarytos turtinės žalos dydį neturi.

18. Baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

19. Turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis.

20. Nustatyta, kad vienintelis argumentas, kuriuo grindžiamas ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo yra dantų atstatymas. Įrodymų turtinei žalai pagrįsti nukentėjusysis nepateikė. Visgi, teismo nuomone, kadangi neteisėtais tyčiniais smurtiniais veiksmais kaltinamasis nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, medicininiai dokumentai patvirtina, kad R. K. padaryta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, muštinė žaizda viršugalvyje, kairiųjų 1-o, 2-o dantų vainikų nuskilimas, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, į sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, teismo nuomone 500,00 Eur dydis už kaltinamojo nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes yra pakankamas turtinei žalai atlyginti.

21. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

22. Nors byloje ir nustatyta, kad kaltinamojo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam R. K. buvo sukeltas fizinis skausmas, padaryta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, muštinė žaizda viršugalvyje, kairiųjų 1-o, 2-o dantų vainikų nuskilimas, tačiau nukentėjusysis civiliniame ieškinyje jokių skriaudos požymių (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita), kurie pagrįstų prašomą priteisti neturtinės žalos dydį nenurodė, be to, teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog neturtinė žala jam padaryta nebuvo, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Dėl kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės likimo (galiojimo)

23. Nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2023 m. sausio 16 d. nutarimu kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Teismo vertinimu, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį ir kaltinamąjį pripažinus kaltu, taip pat paskyrus su laisvės apribojimu susijusią bausmę, turi būti užtikrinamas nuosprendžio įvykdymas, todėl kardomoji priemonė paliekama galioti (tęsiama) iki nuosprendžio įsiteisėjimo (BPK 139 straipsnio 3 dalis). Įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui kardomoji priemonė baigia galioti ex lege (liet. pagal įstatymą).

24. Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmeną su garso ir vaizdo įrašais, esančią baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis.

Paskirti R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL (750 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti nuteistajam, kad paskirta įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332 (gavėjas – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas 188604955), mokėjimo paskirtyje nurodant asmens, kuriam paskirta ši pareiga, vardą, pavardę, asmens kodą.

Tenkinti BĮ Vilniaus teritorinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 188783796, civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo ir priteisti iš R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 46,04 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 04 ct) žalos ir 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, už nukentėjusiojo R. K. gydymą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai (žala turi būti apmokėta į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, juridinio asmens kodas 191351679, mokėjimo paskirtyje nurodyti – „žala PSDF už R. K. gydymą“).

Nukentėjusiojo R. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo R. K., gimusio (duomenys neskelbtini), naudai 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Kitą nukentėjusiojo R. K. civilinio ieškinio dalį atmesti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2023 m. sausio 16 d. nutarimu R. B. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti (tęsti) iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus laikyti, jog kardomoji priemonė nebegalioja ex lege (liet. pagal įstatymą).

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmeną su garso ir vaizdo įrašais, esančią baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.