Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-05-14 · Administracinė byla Nr. I-2923-739/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-14
Bylos Nr.
I-2923-739/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-03088-2018-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalia Pranckienė
Pareiškėjas
A. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2923-739/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03088-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 51.5; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 14 d.Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalia Pranckienė,sekretoriaujant Virginijai Kriukovienei,dalyvaujant pareiškėjui A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2–3) nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis nuo 2017 m. gruodžio 13 d. iki 2018 m. liepos 5 d. atliko bausmę Alytaus pataisos namuose, darbo zonoje, pažeidžiant teisės normų reikalavimus. Darbo zonos gyvenamosios patalpos ir cechai, kuriose dirbo nuteistieji, buvo viename pastate, taip neturėjo būti. Pirmame aukšte buvo štampavimo cechas, o virš jo – nuteistųjų gyvenamosios patalpos. Kadangi šiame ceche buvo dujų ir deguonies balionai bei nuolat veikė štampavimo presas, pastatas buvo nesaugus. Kilo pavojus sveikatai ir gyvybei. Be to, darbo zonos visi pastatai buvo seni, avarinės būklės, nė karto nedarytas remontas. Dėl aukštų lubų ir drėgnų sienų koridoriuje ant sienų matėsi pelėsis, jautėsi šaltis, drėgmė, nuo to kilo grėsmė susirgti. 6-toje gyvenamojoje patalpoje, kurioje jis buvo laikomas, buvo dvi vieno aukšto lovos, ir dvi dviejų aukštų lovos. Pagal teisės aktus dviejų aukštų lovose turi būti įrengtos kopėtėlės užlipti į antrą aukštą. Kadangi jis gulėjo antrame aukšte, tekdavo šokinėti nuo lovos, tai buvo pavojinga sveikatai. Virtuvėje ir gyvenamosiose patalpose buvo tarakonų, jų jis rasdavo drabužiuose, maiste. Darbo zonoje bausmę atlikdavo apie 150 žmonių. Rytą reikėdavo stovėti eilėse prie tualeto ir prausykloje, tai sukeldavo įtampą, nepatogumus. Teismo posėdyje paaiškino, kad sanitariniame mazge buvo tik 5 tualetai, dėl to tekdavo laukti eilėje. Skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad tualetai nuolat būdavo nešvarūs, netvarkingi, jausdavosi smarvė. Neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 10 000 Eur suma, kurią prašė priteisti iš atsakovės.

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujančių Alytaus pataisos namų atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą Alytaus pataisos namams pranešta tinkamai (b. l. 59). Byla išnagrinėta nedalyvaujant Alytaus pataisos namų atstovui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalis). Atsakovės atstovas atsiliepimu į skundą (b. l. 10–14) nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad virš darbo cechų gyvenamųjų patalpų nėra įrengta. Nurodė, kad Alytaus pataisos namai užtikrino pagal teisės normas santykinę oro drėgmę, oro temperatūrą. Nurodė, kad dviaukščių lovų įrengimas teisės aktams neprieštarauja, teisės aktuose nėra nustatyta reikalavimo įrengti kopėtėlės į antrą lovos aukštą. Nurodė, kad patalpas valo patys jose laikomi asmenys. Paaiškino, kad neturi duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į būrio viršininką ar pataisos namų administraciją dėl kopėtėlių sumontavimo. Nurodė, kad Alytaus pataisos namai sudarę sutartį su bendrove, atliekančia kenkėjų naikinimo darbus, jos paslaugomis naudojasi nuolat, pagal poreikį. Pateikė duomenis apie sanitarinį mazgą, sanitarinių įrenginių skaičių, ir nuteistųjų skaičių būriuose, kurie naudojosi šiuo sanitariniu mazgu. 2019 m. vasario 6 d. rašte Nr. 8-1393 „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ (b. l. 38) nurodė, kad neturi duomenų, jog tame pačiame pastate veikė štampavimo cechas, ir neturi duomenų, jog patalpos (7-tas lokalinis sektorius, darbo zona) buvo avarinės būklės ar seniai remontuotos. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsiliepime (b. l. 13) teigė, kad pareiškėjas skunde nurodė abstrakčius teiginius ir nepagrindė, kad yra visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, o jų nenustačius ir neįrodžius, nėra pagrindo žalos atlyginimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Alytaus pataisos namuose, atlyginimo.

Bylos duomenys (b. l. 11, 16) patvirtina, kad pareiškėjas buvo laikomas Alytaus pataisos namuose jo nurodytu laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 13 d. iki 2018 m. liepos 5 d. (su pertrauka nuo 2018 m. vasario 12 iki 15 d., kai buvo išvykęs iš Alytaus pataisos namų). Byloje esant tokiems duomenimis, byloje sprendžiama dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 13 d. iki 2018 m. liepos 5 d. (toliau – ginčo laikotarpis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

Bylos duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo priskirtas paprastajai grupei, ir buvo laikomas 7-tame lokaliniame sektoriuje, kuriame yra laikomi darbo zonoje dirbantys nuteistieji, 6-tame būryje (b. l. 11).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad darbo zonos gyvenamosios patalpos ir cechai, kuriose dirbo nuteistieji, buvo viename pastate; pirmame aukšte buvo štampavimo cechas, o virš jo – nuteistųjų gyvenamosios patalpos; kadangi šiame ceche buvo dujų ir deguonies balionai bei nuolat veikė štampavimo presas, pastatas buvo nesaugus, kilo pavojus sveikatai ir gyvybei.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą pažymėjo, kad Alytaus pataisos namuose virš darbo cechų gyvenamųjų patalpų nėra įrengta (b. l. 11), 2019 m. vasario 6 d. rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ nurodė, kad neturi duomenų, jog tame pačiame pastate veikė štampavimo cechas (b. l. 38). Teismas neturi pagrindo abejoti šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu. Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad tokios pat aplinkybės buvo nustatytos kitose administracinėse bylose. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 4 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2768-402/2016 nurodė, kad Alytaus pataisos namuose 6-to būrio gyvenamosios patalpos yra įrengtos atskirai nuo gamybinių patalpų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šį teismo sprendimą paliko nepakeistą ir jis įsiteisėjo. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-4845-406/2018 nurodė, kad Alytaus pataisos namuose gyvenamųjų patalpų virš darbo cechų nėra įrengta, šis teismo sprendimas nebuvo apskųstas apeliacine tvarka ir įsiteisėjo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, šie pareiškėjo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skundėsi, kad dėl aukštų lubų ir drėgnų sienų koridoriuje ant sienų matėsi pelėsis, jautėsi šaltis, drėgmė, nuo to kilo grėsmė susirgti.

Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galioja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), kurios 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. Atsakovės atstovas patvirtino, kad Alytaus pataisos namuose buvo užtikrinami minėti Higienos normos HN 134:2015 reikalavimai oro temperatūrai ir santykinei oro drėgmei. Teismas neturi pagrindo abejoti šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad patalpose buvo užtikrinama pagal aptartas teisės normas oro temperatūra ir drėgmė. Be to, bylos duomenimis, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamentas, 2016 m. gruodžio 7 d., t. y. iki ginčo laikotarpio, patikrinęs Alytaus pataisos namus, Higienos normos HN 134:2015 16 punkto, numatančio reikalavimus oro temperatūrai ir higienos drėgmei, pažeidimų Alytaus pataisos namuose nenustatė (b. l. 24).

Higienos normos HN 134:2015 39 punktas nustato, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 110 straipsnio 1 dalies 3 punktas įtvirtina nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigą administracijos paskyrimu eilės tvarka budėti gyvenamosiose patalpose. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 255 punktą, pataisos įstaigų nuteistieji privalo griežtai laikytis higienos taisyklių bei reikalavimų. Higienos normos HN 134:2015 34 punktas numato, kad bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka. Jos 35 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka. Jos 37 punktas numato, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės. Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad patalpas valo patys jose laikomi asmenys (b. l. 11). Bylos duomenimis, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo metu Alytaus pataisos namuose nustatė ir patikrinimo akte nurodė, kad patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, skiriamos valymo priemonės; patalpų valymui skirtas inventorius, patalpas valo ir tvarko paskirti tvarkiniai (b. l. 22), ir Higienos normos HN 134:2015 punktą, nustatančių reikalavimus patalpų valymui, pažeidimų nenustatė (b. l. 24). Bylos duomenimis, Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų laikymasis Alytaus pataisos namuose, be kita ko, ir 7-tame lokaliniame sektoriuje (b. l. 39, 42), kuriame ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas (b. l. 11), buvo patikrintas ir 2018 m. gruodžio 18 d., t. y. po ginčo laikotarpio. Šis patikrinimas yra artimas ginčo laikotarpiui. Nacionalinis visuomenės centras šio 2018 m. gruodžio 18 d. patikrinimo metu kontrolės klausimyne pažymėjo, kad bendrojo naudojimo patalpos yra švarios (nėra akivaizdžiai matomų nešvarumų) (Higienos normos HN 134:2015 34 punktas) (b. l. 47), ant gyvenamųjų patalpų sienų, lubų nėra vizualiai matomų pelėsių (Higienos normos HN 134:2015 39 punktas) (b. l. 48), patikrinimo akte nurodė, kad patalpų valymui skirtas inventorius, patalpas valo ir tvarko paskirti tvarkiniai (b. l. 40), ir Higienos normos HN 134:2015 punktų, nustatančių reikalavimus patalpų valymui ir dėl pelėsių buvimo, pažeidimų nenustatė (b. l. 24).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. T. apeliacinį skundą dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su pelėsiu, pažymėjo, kad iš nurodyto teisinio reglamentavimo (t. y. Higienos normos HN 37:2009 48 punkto, kuriame įtvirtinta, jog visos policijos areštinių patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs, langai ir durys sandarūs; patalpose ant sienų ir lubų paviršių neturi būti pelėsių, Areštinių veiklos taisyklių 9.2 punkto, kuriame įtvirtinta, kad asmenys, laikomi policijos areštinėje, privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos užtikrinimu kamerose) matyti, kad už gyvenamųjų patalpų švarą ir tvarką yra atsakingi patys jose laikomi asmenys, tame tarpe ginčo laikotarpiu ir pareiškėjas. Pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose nenurodė, kad jam nebuvo išduotos priemonės kameros švarai ir tvarkai palaikyti, tokių duomenų byloje nėra, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti valstybės valdžios institucijos (atsakovo atstovo ar jo pareigūnų) neteisėtus veiksmus analizuojamu aspektu (žr. Lietuvos vyriausiojo teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-662/2018). Atsižvelgdamas į atsakovės atstovo nurodytus duomenis dėl oro temperatūros ir drėgmės, dėl patalpų valymo, į minėtus patikrinimo aktų duomenis (nenustatyti pažeidimai), į nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus analizuojamu aspektu. Teismas, remdamasis tuo, kas nurodyta, atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus dėl netinkamos temperatūros, drėgmės ir pelėsio.

Pareiškėjas skundėsi, kad tualetai nuolat būdavo nešvarūs, netvarkingi, jausdavosi smarvė.

Kaip jau rašyta, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2016 m. gruodžio 7 d., t .y. iki ginčo laikotarpio, patikrinęs Alytaus pataisos namus, nustatė ir patikrinimo akte nurodė, kad patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, skiriamos valymo priemonės; patalpų valymui skirtas inventorius, patalpas valo ir tvarko paskirti tvarkiniai (b. l. 22), ir Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų patalpų valymui pažeidimų nenustatė (b. l. 24), 2018 m. gruodžio 18 d., t. y. po ginčo laikotarpio, patikrinęs Alytaus pataisos namus, kontrolės klausimyne pažymėjo, kad bendrojo naudojimo patalpos yra švarios (nėra akivaizdžiai matomų nešvarumų) (Higienos normos HN 134:2015 34 punktas) (b. l. 47), patikrinimo akte nurodė, kad patalpų valymui skirtas inventorius, patalpas valo ir tvarko paskirti tvarkiniai (b. l. 40), ir Higienos normos HN 134:2015 punktų, nustatančių reikalavimus patalpų valymui, pažeidimų nenustatė (b. l. 24).

Teismas sprendžia, kad pagal pirmiau nurodytus BVK 110 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Vidaus tvarkos taisyklių 255 punkto, Higienos normos HN 134:2015 34 punkto, 37 punkto reikalavimus, pareiškėjas ir pats turėjo pareigą užtikrinti švarą, tad švaros palaikymas priklausė ir nuo jo. Pareiškėjas taip pat turėjo galimybę pranešti pataisos namų administracijai, jeigu kiti asmenys nevykdė savo pareigų užtikrinti švarą patalpose. Byloje nėra duomenų, kad pataisos namų administracija nebūtų reagavusi į tokius pareiškėjo nusiskundimus. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, ir į minėtus patikrinimo aktų duomenis, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstruoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus analizuojamu aspektu. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstą šį pareiškėjo skundo argumentą.

Pareiškėjas skundėsi, kad Alytaus pataisos namų darbo zonos visi pastatai buvo seni, avarinės būklės, nė karto nedarytas remontas.

Atsakovės atstovas 2019 m. vasario 6 d. rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ nurodė, kad neturi duomenų, jog patalpos (7-tas lokalinis sektorius, darbo zona) buvo avarinės būklės ar seniai remontuotos (b. l. 38). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte yra duomenys, kad 1-ame bendrabutyje buvo atliktas kapitalinis remontas, skalbykloje ir švarių skalbinių sandėlyje atliktas remontas (b. l. 22), taigi, iš šių duomenų matyti, kad Alytaus pataisos namai pagal turimas finansines išgales atlieka remonto darbus ir stengiasi sudaryti geresnes laikymo sąlygas nuteistiesiems. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinęs Alytaus pataisos namus, jokių Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų nenustatė (b. l. 24), 2018 m. gruodžio 18 d. patikrinęs Alytaus pataisos namus, įskaitant ir 7-tą lokalinį sektorių, darbo zoną (b. l. 39, 42), Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų nuteistųjų gyvenamosiose patalpose ir darbo zonoje nenustatė. Pastarojo patikrinimo metu nustatytas tik pažeidimas mokymo klasėse, jog ant langų neįrengtos apsaugos nuo tiesioginių saulės spindulių (b. l. 39, 41, 49), ir nurodyta šį trūkumą pašalinti (b. l. 50). Todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad Alytaus pataisos namų patalpos, kuriose buvo laikomas ir kuriomis naudojosi pareiškėjas, neatitiko Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas atmeta kaip nepagrįstą šį pareiškėjo skundo argumentą.

Pareiškėjas taip pat teigė, kad 6-toje gyvenamojoje patalpoje, kurioje jis buvo laikomas, buvo dvi vieno aukšto lovos ir dvi dviejų aukštų lovos; teigė, kad pagal teisės aktus dviejų aukštų lovose turi būti įrengtos kopėtėlės užlipti į antrą aukštą; kadangi jis gulėjo antrame aukšte, tekdavo šokinėti nuo lovos, tai buvo pavojinga sveikatai.

Nuo 2017 m. birželio 8 d. galioja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – Aprūpinimo normos), kurių 1.1 papunktis numato, kad bendrabučio tipo gyvenamoji patalpa aprūpinama metaline lova (1 vnt. 1 asmeniui). Aprūpinimo normose nėra reglamentuota, ar lovos turi būti vieno aukšto, ar dviejų aukštų. Pareiškėjas skundėsi dėl to, kad nebuvo kopėtėlių į antrą lovos aukštą. Nei Aprūpinimo normos, nei kiti teisės aktai neįtvirtina reikalavimo įrengti kopėtėles į antrą lovos aukštą. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui išreiškus nusiskundimą Alytaus pataisos namų administracijai, jog jam sunku užlipti į antrą lovos aukštą ar paprašius įrengti kopėtėles, administracija nebūtų reagavusi į tokius pareiškėjo prašymus. Atstovas atsiliepime paaiškino, kad neturi duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į būrio viršininką ar pataisos namų administraciją dėl kopėtėlių sumontavimo (b. l. 12). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus, neįrengus kopėtėlių į antrą lovos aukštą.

Pareiškėjas skundėsi, kad virtuvėje ir gyvenamosiose patalpose buvo pilna tarakonų, jų jis rasdavo ir drabužiuose, ir maiste.

Higienos normos HN 134:2015 20 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų; laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad Alytaus pataisos namai nuo 2016 m. gruodžio 27 d. yra sudarę sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“, kuri Alytaus pataisos namuose pagal poreikį atlieka dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos darbus, šios bendrovės paslaugomis Alytaus pataisos namai naudojosi nuolat, pagal poreikį (b. l. 12). Pareiškėjo nurodytų tarakonų naikinimas vadinamas dezinsekcija (Vaitkevičiūtė, Vilija. Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius: „Žodynas“, 2007, p. 236), o žalingų graužikų naikinimas vadinamas deratizacija (ten pat, p. 231). Šias aplinkybes patvirtina 2016 m. gruodžio 27 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 157, sudarytos tarp Alytaus pataisos namų ir UAB „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“, ir jos priedo kopijos (b. l. 18–20). Pagal šios sutarties priedą, dezinsekcija Alytaus pataisos namuose gyvenamosiose patalpose atliekama tris kartus per mėnesį (b. l. 20). Byloje nėra duomenų, kad minėti sutartiniai įsipareigojimai nebuvo vykdomi. Be to, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, 2016 m. gruodžio 7 d., t. y. iki ginčo laikotarpio, patikrinęs Alytaus pataisos namus, Higienos normos HN 134:2015 20 punkto, numatančio kenkėjų stebėjimą ir naikinimą, pažeidimų nenustatė (b. l. 24). Nacionalinis visuomenės 2018 m. gruodžio 18 d., t. y. po ginčo laikotarpio, patikrinęs Alytaus pataisos namus, taip pat ir 7-tą lokalinį sektorių (b. l. 39, 42), kuriame ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas (b. l. 11), kontrolės klausimyne pažymėjo, kad patikrinimo metu nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų nepastebėta (nematyti nariuotakojų, graužikų ar akivaizdžių jų buvimo pėdsakų, pvz., išmatų (Higienos normos HN 134:2015 20 punktas), yra atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas ir, nustačius jų buvimo pėdsakų, jų naikinimas (Higienos normos HN 134:2015 20 punktas) (b. l. 43), ir šio patikrinimo metu Higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimų nenustatė (b. l. 41). Teismo vertinimu, paminėti bylos įrodymai leidžia daryti išvadą, kad Alytaus pataisos namuose yra skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų monitoringui ir naikinimui. Todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo šiuo aspektu (dėl kenkėjų buvimo) konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Šis pareiškėjo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad darbo zonoje bausmę nuolat atlikdavo apie 150 žmonių, dažniausiai rytą atsikėlus reikėdavo stovėti eilėse prie tualeto ir prausykloje, tai sukeldavo įtampą, nepatogumus; teismo posėdyje teigė, kad sanitariniame mazge buvo tik 5 tualetai, dėl to tekdavo laukti eilėje.

Aprūpinimo normų 7.4 papunktis numato, kad prausykla, tualetas aprūpinami praustuve (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų), 7.6 papunktis numato, kad prausykla, tualetas aprūpinami klozetu (kuris gali būti ir tupiamas) arba pisuaru (tik vyrams) (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų). Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.7 papunktis nustato, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam būriui). Nuo 2011 m. kovo 9 d. galioja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), kurių 6 punktas numato, kad kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti taisyklių 5.7 punkte nurodytą patalpą (sanitarinį ir higienos mazgą) kiekvienam būriui, ir nuteistųjų judėjimas būriuose neribojamas, ši patalpa gali būti įrengiama dviem būriams. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas 6-tame būryje (b. l. 11). Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 12) pateikė duomenis, kad ginčo laikotarpiu sanitarinis mazgas buvo skirtas naudotis 6-to, 8-to ir 13-to būrių (7-tame lokaliniame sektoriuje) nuteistiesiems, šiame sanitariniame mazge buvo įrengti 9 praustuvai, 5 unitazai ir 1 pisuaras, ir minėtuose trijuose būriuose iš viso buvo iki 157 nuteistųjų. Iš byloje esančių fotografijų taip pat matyti, kad 7-to lokalinio sektoriaus sanitariniame mazge įrengti 9 praustuvai, 5 kabinos (su unitazais) ir 1 pisuaras (b. l. 25–27). Sanitarinis mazgas įrengtas atskirai nuo miegamųjų (b. l. 11). Iš nurodytų duomenų matyti, kad 6-tam, 8-tam ir 13-tam būriui, t. y. trims būriams, buvo įrengtas vienas sanitarinis mazgas, tad pareiškėjas tuo laikotarpiu, kai buvo 6-tame būryje, naudojosi sanitariniu mazgu kartu su kitais dviem būriais. Nustačius byloje minėtas faktines aplinkybes ir įvertinus teisinį reglamentavimą, pripažintina, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nevykdė Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.7 papunkčio reikalavimo įrengti sanitarinį ir higienos mazgą kiekvienam nuteistųjų būriui, arba, kaip numato 6 punktas, bent jau dviem būriams, jeigu yra išimtinių aplinkybių, kliudančių jį įrengti kiekvienam būriui, kadangi 6-tam, 8-tam ir 13-tam būriams buvo įrengtas vienas sanitarinis mazgas. Atsakovas ginčo laikotarpiu taip pat nevykdė Aprūpinimo normų 7.4, 7.6 papunkčių nuostatų reikalavimų, kadangi pareiškėjas kartu su kitais nuteistaisiais nebuvo aprūpintas tinkamu sanitariniu įrenginių kiekiu 6-tame būryje, kadangi 157 žmonėms (įskaitant pareiškėją) teko tik 9 praustuvės, 5 unitazai ir 1 pisuaras), tad 18 asmenų teko 1 praustuvė (157 / 18 = 17,44 ? 15), 27 asmenims teko 1 unitazas ar pisuaras (157 / 6 = 26,17 ? 27). Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai dėl per mažo sanitarinių įrenginių kiekio, dėl eilių prie tualeto ir praustuvės ir dėl to patiriamų nepatogumų, laikytini pagrįstais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti ginčo laikotarpiu atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą. Nustatęs neteisėtą neveikimą, teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja esant ir kitus deliktinės atsakomybės elementus: žalą ir priežastinį ryšį (CK 6.247 ir 6.249 straipsniai).

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas įkalinimo pataisos namuose sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Barbulescu prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 61496/08; 2014 m. spalio 2 d. sprendimą Hansen prieš Norvegiją, pareiškimo Nr. 15319/09; 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimą O’Keeffe prieš Airiją, § 202, pareiškimo Nr. 35810/09; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, § 33, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2012). Administracinėse bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad pažeidimo pripažinimas šiuo atveju laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą (2018 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018; 2017 m. vasario 1 d. nutartis byloje Nr. A-376-662/2017; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis byloje Nr. A146-601/2013).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš sanitarinių įrenginių trūkumo tame pačiame Alytaus pataisos namų 7-tame lokaliniame sektoriuje, atsižvelgė į tai, kad dirbantys nuteistieji būna išvesti į darbą, kur darbo zonoje papildomai yra įrengti dušai, tualetai, kuriais galima naudotis, ir sprendė, kad ši aplinkybė sudaro pagrindą konstatuoti, jog dėl sanitarinių įrenginių trūkumo patirti nepatogumai nepripažintini tokio masto, kad jam būtų priteista neturtinė žala pinigais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-251-858/2016). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas teismo posėdžio metu teigė, kad jam reikėdavo ruoštis į darbą. Dėl to darytina išvada, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dirbo. Teismas atsižvelgdamas į atsakovės atstovo paaiškinimą, kad dauguma 7-to lokalinio sektoriaus (kuriame yra 6-tas būrys, ir šioje byloje nustatytas sanitarinių įrenginių trūkumas) nuteistųjų ginčo laikotarpiu dirbo valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ ir sanitarinius mazgus bei praustuves turėjo savo darbo vietoje (b. l. 12), į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, sprendžia, kad pareiškėjas galėjo pasinaudoti tualetu ir praustuve darbo vietoje, o tuo atveju, jeigu pareiškėjas dirbo ne visą ginčo laikotarpį, sanitarinių įrenginių trūkumu sukeltus nepatogumus 6-tame būryje sušvelnino tai, kad kiti nuteistieji jų darbo metu naudojosi sanitariniais įrenginiais darbo vietoje, o ne sanitariniame mazge 6-tame būryje.

Teismas, įvertinęs šią aplinkybę, sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Teismo sprendimu pripažįstama, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamą sanitarinių įrenginių kiekį įkalinimo vietoje, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad Alytaus pataisos namuose buvo pažeista A. S. teisė į tinkamą sanitarinių įrenginių kiekį įkalinimo vietoje.

Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Dalia Pranckienė