- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-11
- Bylos Nr.
- I-4845-406/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Čekanauskas
- Pareiškėjas
- D. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN) 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunduose (b. l. 2-4, 9-11) nurodė, kad jis nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d. iki 2017 m. balandžio 13 d. Alytaus PN gyveno virš darbo cechų, kuriuose buvo laikomi dujų balionai, todėl jo gyvybei ir sveikatai buvo nuolat keliamas pavojus. Akcentavo, kad vieną kartą buvo kilęs gaisras, tačiau pareigūnai nesiėmė jokių veiksmų, kad nuteistieji būtų evakuoti iš patalpos, nors dūmai kilo į jų gyvenamąsias patalpas. Pažymėjo, jog Alytaus PN nebuvo laikomasi priešgaisrinės saugos reikalavimų, todėl nebuvo užtikrintas jo saugumas. Dėl tokių Alytaus PN veiksmų jis bijodavo užmigti naktimis, todėl į darbą eidavo neišsimiegojęs. Teigė, kad dirbant jam darbo zonoje nebuvo išduoti akiniai, veido kaukė bei darbo rūbai. Kalėdamas tokiomis sąlygomis jis jautė psichologinius bei dvasinius išgyvenimus, kančias t. y. neturtinę žalą, kurią patikslintu skundu vertino 20 000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovės.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą (b. l. 15-17) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, jog pareiškėjas buvo įdarbintas į Valstybės įmonės „Mūsų amatai“ Alytaus filiale, todėl minėta įstaiga ir turėjo pareiškėjui išduoti apsaugos priemones. Atsakovės atstovo nuomone, Alytaus PN šioje byloje nėra tinkamas atsakovas, todėl prašė pakeisti tinkamu, ir atsakovu byloje laikyti Valstybės įmonės „Mūsų amatai“. Pažymėjo, jog 2015 m. kovo 3 d. uždaroje zonoje buvo kilęs gaisras, todėl visi nuteistieji buvo evakuoti iš patalpų, tačiau tuo metu pareiškėjas Alytaus PN bausmės neatliko (pareiškėjas bausmę Alytaus PN atlieka nuo 2016 m. birželio 14 d.). Pabrėžė, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala. Būtina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų išraišką (pasekmes) asmeniui Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio prasme. Pareiškėjas turi įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtų viešojo administravimo subjekto veiksmų. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas nepagrįstas ir atmestinas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš neteisėtų Alytaus pataisos namų veiksmų, neužtikrinus jam saugių kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d. iki 2017 m. balandžio 13 d., taip pat dėl Alytaus PN veiksmų, nesudarant jam tinkamų darbo sąlygų.
Atsakovės atstovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad Alytaus PN šioje byloje yra netinkamas atsakovas, kadangi pareiškėjas darbo santykius turėjo su Valstybės įmone „Mūsų amatai“, todėl atsakovas turi būti patikslintas.
Pareiškėjas siekia neturtinės žalos atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį. Šio straipsnio 1 dalis numato, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pagal Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 51 straipsnio 1 dalį, valstybei teisme, arbitraže atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės institucija (įstaiga), įstatymų nustatytais atvejais – kita institucija; Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisme, arbitraže atstovauja jos įgaliota valstybės institucija (įstaiga); atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei teismuose taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Subjektai, atstovaujantys valstybę ir Vyriausybę teismuose, yra nustatyti Lietuvos Respublikos 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“. Šio nutarimo 3.23 papunktyje numatyta, kad kitose nei šio nutarimo 3.22.2 papunktyje nurodytose bylose dėl žalos atlyginimo (t. y. išskyrus bylas dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo), kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, taip pat bylose dėl lėšų išieškojimo regreso (atgręžtinio reikalavimo) tvarka iš asmenų, melagingai pranešusių apie nusikalstamą veiką, melagingai įskundusių, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą, davusių melagingus parodymus, melagingą eksperto ar revizoriaus išvadą, melagingą specialisto paaiškinimą ar išvadą arba pateikusių neteisingą vertimą žinant, kad jis neteisingas, kai žala buvo atlyginta, vykdant Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus dokumentus, valstybei atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Šio nutarimo 5 punktu nutarta suteikti šio nutarimo 1–4 punktuose nurodytoms institucijoms (įstaigoms) ir valstybės įmonėms visas procesines teises, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse atsakovui, ieškovui, trečiajam asmeniui, ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme – teises, nustatytas atsakovui, pareiškėjui, trečiajam suinteresuotam asmeniui, taip pat teisę apskųsti teismų sprendimus, nutartis, atsisakyti skundo (prašymo) reikalavimų ar juos pripažinti, keisti skundo (prašymo) pagrindą ir (ar) dalyką, perįgalioti, sudaryti taikos sutartį, perduoti bylą kitam teismui, gauti vykdomąjį raštą ir pateikti jį vykdyti. Šio nutarimo 7 punktu nustatyta, kad šio nutarimo 1–4 punktuose nurodytos institucijos (įstaigos) ir valstybės įmonės atstovauja valstybei remdamosi Atstovavimo valstybei ir Vyriausybei teismuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 497. Atstovavimo valstybei ir Vyriausybei teismuose taisyklių 5 punkte, be kita ko, numatyta, jog ieškovas, pareiškėjas, teismas, valstybės institucija ir įstaiga valstybės atstovą nustato vadovaudamiesi atstovavimą valstybei teismuose reglamentuojančiais teisės aktais ir valstybės interesų gynimo efektyvumo principu, kartu atsižvelgdami į taisyklių 3.4 papunktyje nurodytų juridinių asmenų nuostatus (įstatus), pavestą valdymo ar veiklos sritį. Šių taisyklių 3.4 papunktyje yra įtvirtintas valstybės atstovo apibrėžimas: valstybės atstovas – tai teisės aktų nustatyta ar teisės aktų nustatyta tvarka įgaliota ministerija, Vyriausybės įstaiga, įstaiga prie ministerijos, kita valstybės institucija (įstaiga) ar kitas juridinis asmuo, kuriame eina pareigas valstybės tarnautojas arba dirba pagal darbo sutartį darbuotojas, atstovaujantis valstybei teisme pagal Ministro Pirmininko suteiktą įgaliojimą. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnyje yra pateiktos pagrindinės šio įstatymo sąvokos. Pagal šio straipsnio 4 dalį, viešojo administravimo subjektas – tai valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, viešasis administravimas – tai įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.
Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, jog valstybės įmonės nėra savaime laikytinos vykdančiomis viešąjį administravimą ir, atitinkamai, galinčiomis atstovauti valstybę bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, t. y. jos nėra valstybinio administravimo subjektai 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.23 papunkčio prasme. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, pavyzdžiui, ministro įsakymų, įmonės įstatų, patvirtinančių, jog VĮ „Mūsų amatai“ yra įgaliota vykdyti kokias nors viešojo administravimo funkcijas, dėl kurių ji galėtų būti pripažinta subjektu, galinčiu atstovauti atsakovę Lietuvos valstybę.
Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, į teismų praktiką (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis Nr. A-186-492/2018), į tai, jog pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo Alytaus pataisos namuose bei dirbo Valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ Alytaus filiale bei į tai, jog Alytaus pataisos namai organizuoja nuteistųjų užimtumą darbu įstaigoje ir už jos teritorijos ribų bei vykdo viešąjį administravimą Lietuvos valstybės atstovu šioje byloje laikytini Alytaus pataisos namai.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas savo teisių pažeidimą siejo su netinkamomis, nesaugiomis darbo sąlygomis, kadangi nebuvo išduodamas respiratorius, akiniai, darbo rūbai.
Nuteistųjų darbas organizuojamas remiantis darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiais teisės aktais (BVK 128 str. 5 d.). Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 28 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyta, jog kolektyvinių darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įrengimas darbo vietose ir (ar) darbo patalpose turi būti numatomas darbo ar gamybos technologinių procesų projektavimo metu, įvertinant darbo ar gamybos procesuose naudojamas medžiagas, darbo priemones ir galimus rizikos veiksnius. Pasikeitus darbo, technologiniams procesams ar pradėjus naudoti medžiagas, darbo priemones, darbdavys, įvertinęs profesinę riziką, prireikus tobulina esamas ir (ar) įrengia naujas kolektyvines apsaugos priemones. Jei kolektyvinės apsaugos priemonės neužtikrina darbuotojų apsaugos nuo rizikos veiksnių, darbuotojams privalo būti išduodamos asmeninės apsaugos priemonės. Asmeninės apsaugos priemonės darbuotojui išduodamos tik įvertinus jį veikiančius rizikos veiksnius ir turi būti parenkamos tokios, kad apsaugotų darbuotoją nuo rizikos veiksnių poveikio. Asmeninės apsaugos priemonės turi būti pritaikytos darbui, patogios naudoti, neturi sudaryti papildomų pavojų darbuotojų saugai ir atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus (2 d.).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Valstybės įmonės „Mūsų amatai“ Alytaus filialo direktoriaus 2016 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 7/05-1-256 buvo paskirtas dirbti apmokant darbo vietoje nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. mokiniu dažytoju (b. l. 22). Kad pareiškėjas pasirašytinai buvo supažindintas su saugos klausimais darbo vietoje patvirtinta Valstybės įmonės „Mūsų amatai“ Darbuotojų, instruktavimo darbų saugos klausimais darbo vietoje žurnalas (b. l. 28-30). Taip pat matyti, kad pareiškėjas Valstybės įmonės „Mūsų amatai“ Alytaus filialo direktoriaus 2017 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 7/05-1-161 buvo atleistas iš dažytojo pareigų (b. l. 21).
Valstybės įmonės profesinės rizikos nustatymo kortelė Nr. 1, kurios tyrimo objektas buvo Baldų gamybos baras, dažytojų milteliniu būdu darbo vietos prie Miltelinio dažymo linijos tyrimas (b. l. 24-27), patvirtina, jog įvertinus 27 profesinės rizikos veiksnių parametrus, nei vienas iš jų nebuvo pripažintas nepriimtinu dažytojo darbo vietai. Taigi akivaizdu, kad aukščiau nurodyti įrodymai paneigia pareiškėjo tvirtinimą dėl sveikatai pavojingų darbo sąlygų ginčo laikotarpiu jam dirbant dažytojo pareigose. Todėl darbdaviui šiuo atveju ir nekilo pareiga aprūpinti darbuotoją specialiomis apsaugos nuo rizikos veiksnių priemonėmis. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas būtų kreipęsis į Valstybės įmonės „Mūsų amatai“ direktorių dėl jam neišduotų apsaugos priemonių, todėl, teismo nuomone, jis nemanė, jog jo teisės galimai buvo pažeidžiamos. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui atliekant minėtą darbą, kaip teisingai nurodė pats pareiškėjas, buvo išduodamos pirštinės. Nors pareiškėjas teigė, kad respiratorius (veido kaukė) niekada jam nebuvo išduota, tačiau Asmeninių apsauginių priemonių išdavimo – priėmimo registravimo žurnalas paneigia pareiškėjo argumentus, kadangi 2017 m. sausio 2 d., 2017 m. vasario 2 d., 2017 m. kovo 3 d. pareiškėjas gavo ne tik pirštines, bet ir respiratorių, tai patvirtindamas savo parašu (b. l. 32-36), todėl pareiškėjo argumentas, jog jis dirbo kenksmingomis sąlygomis ir darbdavys nesirūpino, jog būtų laikomasi saugos priemonių atmestini kaip nepagrįsti.
Atmestini pareiškėjo teiginiai, kad jam Alytaus PN neužtikrino saugių kalinimo sąlygų, kadangi jam teko gyventi virš darbo cechų, kuriuose buvo laikomi dujų balionai ir kurie galėjo bet kada sprogti, kadangi atsakovės atstovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą pažymėjo, jog Alytaus PN gyvenamųjų patalpų virš darbo cechų nėra įrengta (b. l. 15). Taigi pareiškėjo bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kilus gaisrui jis nebuvo evakuotas.
Atsakovės atstovas atsikirsdamas į minėtus pareiškėjo teiginius nurodė, jog gaisras Alytaus PN uždarojoje zonoje buvo kilęs 2015 m. kovo 3 d., o pareiškėjas į Alytaus PN atvyko tik 2016 m. birželio 14 d. (b. l. 16, 18). Duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą pareiškėjas nepateikė, taip pat nenurodė konkrečios datos, kada galimai buvo kilęs gaisras, neįvardino kokios pasekmės jam galimai kilo (buvo sutrikdyta sveikata ar pan.). Teismas pažymi, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai išvardinti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Atsižvelgiant į išdėstyta, pareiškėjo teiginiai dėl saugumo neužtikrinimo kalinimo įstaigoje, atmestini kaip neįrodyti.
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Pareiškėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Pareiškėjui tik darant prielaidą, kad priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymas galėjo sukelti jam nepatogumus ir neindividualizavus, kuo konkrečiai pasireiškė priešgaisrinės saugos reikalavimų galimo nesilaikymo jam sukelta žala, nepateikus žalos fakto galimybę patvirtinančių įrodymų, teismas neturi teisinio pagrindo išvadai, kad nurodytos aplinkybės sukėlė jam perteklinius nepatogumus, todėl šie pareiškėjo argumentai, nesant duomenų apie patį žalos faktą, atmestini kaip nepagrįsti.
Taigi akivaizdu, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Alytaus PN) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), Valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. G. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.