Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, neturintis pastovios gyvenamosios vietos, nedirbantis, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 258 straipsnio 2 dalyje ir 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. B. neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, o būtent: 2023 m. kovo 16 d., V. Š. IĮ "Gentis" parduotuvėje, esančioje Kėdainiuose, Parko skg. 4, neteisėtai, A. P. vardu, šiam pateikus savo tapatybę patvirtinantį asmens dokumentą, nusipirkdamas įgijo pramoniniu būdu pagamintą, 4,5 mm kalibro, D kategorijos, pneumatinį, tinkamą šaudymui, UMAREX Elite II nešaunamąjį ginklą - pistoletą Nr. D22B011212, skirtą šaudyti 4,5 mm kalibro sviediniais, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 10 dalį, ir šį nešaunamąjį ginklą nešiojo vežiodamasis jį su savimi automobilyje "Renault Vel Satis", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2023 m. lapkričio 3 d., 1 val. 15 min., kol Telšių apskrities VPK pareigūnai kratos šiame automobilyje metu jį surado ir paėmė.

Taip pat jis, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2023 m. lapkričio 2 d., apie 5-6 val., kelio Kuršai - Žarėnai 2 km 300 m, vairuodamas automobilį "Renault Vel Satis", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, sudarė kliūtį jų eismui, tuo pažeisdamas KET 9 punkte nurodytus reikalavimus, priverstinai sustojęs neapšviestame kelio ruože tamsiuoju paros metu, ties ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, kai tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos ir bortelio (kelio atitvaro) buvo mažesnis kaip 3 m atstumas, neįjungė avarinio sustojimo signalo, nepastatė avarinio sustojimo ženklo, informuojančio apie priekyje esančią kliūtį, ir kuo skubiau nepašalino transporto priemonės nuo kelio, palikęs automobilį "Renault Vel Satis", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėti draudžiamoje vietoje, tuo pažeisdamas KET 92, 150.7 ir 151 punktuose nurodytus reikalavimus, dėl ko į šį automobilį 2023 m. lapkričio 2 d., apie 17 val. 45 min., atsitrenkus J. L. vairuojamam automobiliui "Toyota Avensis", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) J. L. dėl abiejų blauzdikaulių lateralinių sąnarinių krumplių lūžių su dislokacija buvo nesunkai sutrikdyta sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G50/2024(04) nustatyta, kad J. L. kontaktuojant su bukomis kietomis automašinos salono dalimis padaryti abiejų blauzdikaulių lateralinių sąnarinių krumplių lūžiai su dislokacija; jai nustatyti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytą laiką ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl abiejų blauzdikaulių lateralinių sąnarinių krumplių lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (2 t., b. l. 4).

Teismo medicinos eksperto išvada Nr. EG 750/2024(04) patvirtino, kad J. L. nustatyti kūno sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl abiejų blauzdikaulių lateralinių sąnarinių krumplių lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Kauno III teritorinio skyriaus dalyvumo lygio vertinimo akto Nr. DL-2062 duomenimis, J. L. 6 mėnesių laikotarpiui nuo 2024-05-07 iki 2024-11-06 nustatytas 45 procentų dalyvumo lygis ir 55 procentų netekto dalyvumo lygis atsižvelgiant į klinikinę diagnozę, nusiskundimus, amžių, tikintis būklės pasikeitimo (pagerėjimo) per 6 mėnesius, darančio įtaką asmens dalyvumui ir savarankiškumui, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas neatsižvelgiant į terminuotai nustatytą 55 procentų netekto dalyvumo lygį (3 t., b. l. 75-77).

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Paties kaltinamojo paaiškinimai, nukentėjusiosios ir liudytojo O. P. parodymai, faktinės aplinkybės nustatytos eismo įvykio vietoje bei apžiūrint transporto priemonių sugadinimus, specialisto ir eksperto išvados, patvirtina, jog kaltinamasis P. B. 2023 m. lapkričio 2 d., tamsiu paros metu (apie 5-6 val.), paliko sugedusį automobilį „Renault Vel Satis“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelio Kuršai – Žarėnai, 2,300 km, kelio važiuojamojoje dalyje, neįjungdamas avarinio sustojimo signalo, nepastatydamas avarinio sustojimo ženklo, informuojančio apie priekyje esančią kliūtį ir kuo skubiau nepašalino transporto priemonės nuo kelio, palikęs automobilį stovėti draudžiamoje vietoje (neapšviestame kelio ruože, ties ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, kai tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos ir bortelio (kelio atitvaro) buvo mažesnis kaip 3 m atstumas), taip pažeidė KET 9, 92, 150.7, 151 punktų reikalavimus, ko pasėkoje į kaltinamojo paliktą automobilį, tamsiu paros metu, 2023 m. lapkričio 2 d., apie 17 val. 45 min., atsitrenkė J. L. vairuojamas automobilis, ir jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas baudžiamasis nusižengimas ir neatsargus nusikaltimas, kaltinamasis laikytinas neteistu, tačiau jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nedirba, neturi jokio turto, dėl padarytos nusikalstamos veikos jam gresia regresiniai civiliniai ieškiniai bei proceso išlaidos, todėl kaltinamajam neskirtina švelniausia straipsnių sankcijose numatyta bausmė – bauda, nes nėra jokių objektyvių duomenų, kad bauda bus sumokėta ir atliks bausmės paskirtį. Įvertinus nustatytas aplinkybes, kaltinamajam už baudžiamąjį nusižengimą skirtina straipsnio sankcijoje numatyta arešto bausmė, o už neatsargų nusikaltimą skirtina straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Paskirtos bausmės subendrintinos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, visiško sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę bausmę.

Kaltinamasis P. B. savo kaltę pilnai pripažino, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad kaltinamasis laikomas neteistu, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai P. B. atžvilgiu gali būti pasiekti jam suteikiant galimybę pasitaisyti ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje, todėl jam taikytinos BK 75 straipsnio 2, 4 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant jam pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 8 punktuose, 6 dalyje – per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). P. B. neturi teisės vairuoti transporto priemones, tačiau vis tiek vairavo, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko buvo sutrikdyta žmogaus sveikata, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams (BK 68 straipsnio 2 dalis). Taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 2 dalis), konfiskuojant uždraustos veikos įrankius ir priemones: automobilį „Renault Vel Satis“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei pistoletą "Elite II“.

Dėl civilinių ieškinių ir proceso išlaidų

Nukentėjusioji J. L. pareiškė civilinį ieškinį atsakovams P. B. ir Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biurui ir prašo subsidiariai priteisti iš atsakovų 25 163,90 Eur sumą turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 145-166; 3 t., b. l. 29-37). Civiliniame ieškinyje nurodė, jog turtinę žalą sudaro 5163,90 Eur negautos pajamos dėl jai nustatyto nedarbingumo (860,65 Eur mėnesinis darbo užmokestis „į rankas“ x 6 nedarbingumo mėnesių ? 5163,90 Eur). Savo patirtą neturtinę žalą nukentėjusioji J. L. įvertino 20 000 Eur. Neturtinę žalą įvertino, atsižvelgdama į patirtus sužalojimus, į išgąstį, patirtą ir patiriamą skausmą, nepatogumus, gyvenimo kokybės praradimą, dvasines kančias ir išgyvenimus, baimę dėl ilgalaikių pasekmių.

Civilinis atsakovas Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras (toliau ir Biuras) pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį, su ieškiniu nesutinka (3 t., b. l. 21-27; 56-66). Nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 41straipsnio 4 dalimi (galiojanti įstatymo redakcija nuo 2023-12-23), civilinis ieškinys Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biurui gali būti pareikštas tik civilinio proceso tvarka, o ne baudžiamojoje byloje. Taip pat nesutinka ir su civilinio ieškinio dydžiu, nurodė, jog Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras paskaičiavo nukentėjusiosios negautas pajamas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau Taisyklės) 8 punktu ir 55 punktu, (į atlygintinos žalos dydį įskaitant ligos pašalpas, socialinio draudimo išmokas, netekto darbingumo pensijas ar kompensacijas) ir paskaičiavo negautas pajamas už nurodytą nedarbingumo laikotarpį (nuo 2023-11-05 iki 2024-05-07) 1293,76 Eur. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 4.2.4; 5.1 punktais, kai esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo laikotarpį virš 6 mėnesių, orientacinis neturtinės žalos dydis atlygintinas iki 8 MMA (MMA ? 840 Eur), bei orientacinis neturtinės žalos dydis papildomai padidinamas 25 procentais, kai nukentėjęs asmuo neteko 45 -55 procentų darbingumo, todėl ieškovei, atsižvelgus į sužalojimus, Biuro vardu atlygintina 8400 Eur suma (8MM x 840 Eur+ 25 proc.). Iš viso, Biuro paskaičiavimu, ieškovė patyrė 9693,76 Eur žalą.

Kaip matyti civilinis atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras neginčija Biuro prievolės atlyginti nukentėjusiosios patirtą turtinę ir neturtinę žalą, tačiau nesutinka, kad civilinis ieškinys būtų nagrinėjamas baudžiamojoje byloje, taip pat nesutinka ir su ieškinio dydžiu.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį ar jį atmeta.

Nagrinėjamu atveju, pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas 17 straipsnio 1 punktą Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims ir tais atvejais, kai kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę ir dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Tai reiškia, jog Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras tokiu atveju yra BPK 111 straipsnyje numatyta įstaiga, atsakanti už nusikalstama veika kaltinamo asmens padarytą žalą. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog ta aplinkybė, kad nukentėjusieji dėl žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17, 18, 19 straipsnių nustatyta tvarka ir terminu tiesiogiai nesikreipia į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą, o baudžiamajame procese pareiškia civilinį ieškinį, nepanaikina Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pareigos atlyginti žalą. Įvertinus nustatytas nagrinėjamos bylos aplinkybes, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pripažinimas civiliniu atsakovu ir civilinio ieškinio nagrinėjimas baudžiamojoje byloje atitinka BPK 109, 111 straipsnių ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13, 17 straipsnių nuostatas ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir TPVCAPDĮ) 41 straipsnio nuostatoms (pav. Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus 2024-05-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-278-928/2024).

Nukentėjusioji J. L. prašė priteisti 5163,90 Eur negautas pajamas dėl jai nustatyto nedarbingumo (860,65 Eur mėnesinis darbo užmokestis „į rankas“ x 6 nedarbingumo mėnesių ? 5163,90 Eur). Civilinis atsakovas Biuras nurodė, jog į atlygintinos žalos dydį, skaičiuojant negautas pajamas, turi būti įskaitytos ligos pašalpos, socialinio draudimo išmokos, netekto darbingumo pensijos ar kompensacijos, todėl Biuras, atlikęs visus įskaitymus, paskaičiavo negautas pajamas už nurodytą nedarbingumo laikotarpį (nuo 2023-11-05 iki 2024-05-07) 1293,76 Eur. Teismo vertinimu, Biuro paskaičiuota turtinė žala atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių reikalavimus, ir yra paskaičiuota teisingai, todėl nukentėjusiajai iš Biuro priteistina 1293,76 Eur turtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika. Pagal CK 6.250 straipsnį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusioji J. L. prašo subsidiariai priteisti iš atsakovų 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Civilinis atsakovas Biuras yra paskaičiavęs, jog nukentėjusiajai galėtų būti atlygintina neturtinė žala 8400 Eur (3 t., b. l. 56-66).

Pažymėtina, jog teismų praktikoje eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiami įvairūs neturtinės žalos dydžiai, teismų praktika šiuo klausimu vis tik nėra identiška. Vyraujančios neturtinės žalos sumos yra nuo 500 iki 5000 Eur (kasacinės nutartys 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-38-942/2017, 2K-95-222/2017, 2K-201-895/2020, 2K-191-942/2021, 2K-132-942/2021, 2K-9-976/2022). Tačiau kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teismų praktika nelaikytina vieninteliu kriterijumi, kuriuo remiantis sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo. Teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nebūna analogiškos. Kai nukentėjusiam asmeniui atliekama daugiau sudėtingų operacijų, jis ilgai gydomas, po ko vis tiek išlieka neigiamų padarinių, neturtinės žalos atlyginimo suma gali būti didinama. Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, į nukentėjusiosios patirtus sužalojimus bei gydymosi laiką, į tai, kad po eismo įvykio J. L. patyrė didelius skausmus ir dvasines kančias, į patirtus nepatogumus lūžus abiejų kojų blauzdikauliams, į tai, kad iki šiol negali nevaržomai judėti fiziškai ir savimi tinkamai pasirūpinti, į tai, kad negali gyventi pilnaverčio socialinio gyvenimo, - jai iki 2024-11-06 nustatytas 55 procentų netekto dalyvumo lygis, į tai, kad nukentėjusiosios veiksmuose dėl eismo įvykio kilimo nei neteisėtų, nei neatsargių veiksmų nebuvo nustatyta, teismas daro išvadą, jog nukentėjusiajai padaryta 9 500 Eur neturtinė žala, kuri priteistina iš Biuro (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.254 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.987 straipsnis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, TPVCAPDĮ 11, 17 straipsniai, 19 straipsnio 6 dalis).

Šiaulių teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį 1970.02 Eur sumai, kurią sudaro išlaidos už nukentėjusiosios gydymą (1 t., b. l. 110-119). Ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas, priteisiant šią sumą iš nuteistojo P. B. (CK 6.263, 6.279, 6.280 straipsniai, 6.290 straipsnio 3 dalis, BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiškė civilinį ieškinį 2855,33 Eur sumai už nukentėjusiajai J. L. išmokėtas išmokas už nedarbingumo laikotarpį nuo 2023-11-03 iki 2024-02-13 (1 t., b. l. 93-104). Ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas, priteisiant šią sumą iš nuteistojo P. B. (CK 6.263 straipsnis, 6.290 straipsnio 3 dalis, BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusioji prašo priteisti iš kaltinamojo išlaidas, patirtas advokato paslaugoms apmokėti 2500 Eur (3 t., b. l. 1-4). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusiosios atstovas advokatas Andrej Proškin susipažino su bylos medžiaga, rengė civilinį ieškinį, teikė prašymus, dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose, pasisakė baigiamosiose kalbose. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog prašomas priteisti nukentėjusiosios patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra proporcingas teiktoms teisinėms paslaugoms, atitinka maksimalių atlygintinų advokato išlaidų sumą pagal Rekomendacijas dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo, patvirtintas 2022 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-184, todėl nukentėjusiosios patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo P. B. (BPK 103, 106 straipsniai).

Byloje Telšių AVPK pareiškė prašymą dėl patirtų transporto priemonės transportavimo išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis (2 t., b. l. 39-49). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 5 ir 6 punktai numato, jog proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Iš 2021-11-11 Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „Tomadas“ sudarytos Transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 86-ST2-102, PVM sąskaitos faktūros Nr. TOM1 0006366, Suteiktų paslaugų perdavimo ir priėmimo akto nustatyta, kad transporto priemonės transportavimo įkainis, kai priverstinai nuvežamos transporto priemonės pristatomos į Telšių AVPK teritoriją yra 205,70 Eur. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidos ir išieškotinos iš nuteistojo P. B. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Daiktiniai įrodymai: nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilis "Toyota Avensis", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris perduotas saugoti J. L., paliktinas savininko nuosavybėje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 p.); automobilis „Renault Vel Satis“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo užvedimo raktelis – konfiskuotini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas); nuoplovos su galimais biologiniais pėdsakais, mikrodalelės, dokumentai, popieriaus lapelis su užrašais ir "Jingpai" etikete, skardinė, plastikinis buteliukas, nuorūkos, foninis kvapas ir kvapų pėdsakai iš a/m „Renault Vel Satis“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu: Žemaitės g. 34, Telšiai (1 t., b. l. 187-188), sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas); pistoletas "Elite II", perduotas saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriui Kvitas Nr. GN00000005498 (2 t., b. l. 23), konfiskuotinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas); prie baudžiamosios bylos 2 tomo viršelio esantys automobilio „Renault Vel Satis", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros talonas ir registracijos liudijimas perduotini Telšių AVPK (kadangi automobilis konfiskuotinas) (BPK 94 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

P. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje, 281 straipsnio 1 dalyje ir paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį - 30 parų arešto;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 1 (vienerius) metus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinti paskirtas bausmes sudėjimo būdu, prie griežtesnes bausmės pridedant švelnesnę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 (vienerius) metus 1 (vieną) mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuonis) mėnesius 20 (dvidešimt) dienų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5, 8 punktais, 6 dalimi, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, P. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, transporto priemonę – automobilį "Renault Vel Satis", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo užvedimo raktelį, saugomus Telšių AVPK, taip pat UMAREX Elite II nešaunamąjį ginklą - pistoletą Nr. D22B011212, saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriuje, konfiskuoti.

Iki nuosprendžio vykdymo nuteistajam palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą.

J. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro, kodas 125709291, J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1293,76 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt tris Eur 76 ct) turtinės žalos atlyginimui ir 9 500 Eur (devynis tūkstančius penkis šimtus Eur) neturtinės žalos atlyginimui.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš nuteistojo P. B. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 1970,02 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt Eur 02 ct) žalos atlyginimui, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kodas 191351679, sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333 „Swedbank“ AB, banko kodas 73000.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš nuteistojo P. B. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, kodas 193180814, naudai 2855,33 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt penkis Eur 33 ct) žalos atlyginimui.

Nukentėjusiosios J. L. patirtas atstovavimo išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje pripažinti proceso išlaidomis. Priteisti iš nuteistojo P. B. nukentėjusiajai J. L. 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus Eur) proceso išlaidas.

Transporto priemonės transportavimo išlaidas 205,70 Eur pripažinti proceso išlaidomis. Priteisti 205,70 Eur (du šimtus penkis Eur 70 ct) proceso išlaidas iš nuteistojo P. B. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kodas 190547027, naudai, sumokant šią sumą į sąskaitą Nr. LT21 7044 0600 0790 7451, esančią AB SEB banke.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus: 1) automobilį "Toyota Avensis", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti savininko nuosavybėje; 2) nuoplovas su galimais biologiniais pėdsakais, mikrodaleles, dokumentus, popieriaus lapelį su užrašais ir "Jingpai" etikete, skardinę, plastikinį buteliuką, nuorūkas, foninius kvapus ir kvapų pėdsakus iš a/m „Renault Vel Satis“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu: Žemaitės g. 34, Telšiai, sunaikinti; 3) prie baudžiamosios bylos 2 tomo viršelio esančius automobilio „Renault Vel Satis", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros taloną ir registracijos liudijimą, perduoti Telšių AVPK.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.