- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-02
- Bylos Nr.
- e2A-986-854/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24842-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- A. J., E. L.
- Atsakovas
- Ryanair DAC
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) Ryanair DAC apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. J. ir E. L. ieškinį atsakovei Ryanair DAC pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai A. J. ir E. L. kreipėsi į teismą 2007 m. liepos 11 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 861/2007, nustatančio Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, (toliau – Reglamentas Nr. 861/2007) 4 straipsnio 1 dalyje apibrėžta tvarka, t. y. užpildydami standartinę A ieškinio formą.
2. Ieškovai, naudodamiesi Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra, prašo iš atsakovės Ryanair DAC priteisti 1 115,05 Eur dydžio skolą (kompensaciją), 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir 25 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Standartinės A ieškinio formos 8 paragrafe ieškovai nurodė, kad turtinius reikalavimus atsakovei reiškia remdamiesi tuo, kad atsakovė 2018 m. kovo 1 d. atšaukė skrydį Nr. FR1737 iš Vilniaus į Paryžių. Atsakovės pranešime dėl skrydžio atšaukimo pasiūlytos galimybės ieškovams netiko, todėl jie įsigijo bilietus iš kitos oro linijų bendrovės ir skrido maršrutu iš Vilniaus į Varšuvą, tuomet iš Varšuvos į Paryžių. Už skrydžio bilietus buvo sumokėta 383,79 Eur, kurių atsakovė nekompensavo. Ieškovai taip pat iš anksto buvo užsisakę pervežimą autobusu iš Paryžiaus Buvės oro uosto į Paryžiaus centrą. Už dviejų asmenų bilietus ieškovai sumokėjo 29 Eur. Autobuso bilietai nebuvo panaudoti, kadangi ieškovai su kita aviakompanija skrido į kitą Paryžiaus oro uostą. Atsakovė nevykdė 2018 m. liepos 31 d. Civilinės aviacijos administracijos sprendimo Nr. 12R-1115, todėl kiekvienam ieškovui priklauso 400 Eur kompensacija. Ieškovai nukentėjo dėl atsakovės kaltės, todėl nurodytos sumos turi būti priteistos ieškovams iš atsakovės.
3. Atsakovo pozicija pirmosios instancijos teisme priimta nebuvo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino. Teismas nusprendė priteisti ieškovei E. L. iš atsakovės Ryanair DAC 715,05 Eur kompensaciją, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2018 m. balandžio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 25 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas taip pat nusprendė priteisti ieškovui A. J. iš atsakovės Ryanair DAC 400 Eur kompensaciją ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2018 m. balandžio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
5. Teismas nustatė, kad ieškovai iš atsakovės Ryanair DAC buvo įsigyję du lėktuvo bilietus 2018 m. kovo 2 d. turėjusiam įvykti skrydžiui Nr. FR1737 iš Vilniaus į Paryžių. Šį skrydį atsakovė Ryanair DAC atšaukė 2018 m. kovo 1 d. ir pasiūlė ieškovams arba susigrąžinti bilietus už skrydį, arba pakeisti skrydį. Ieškovų paaiškinimai ir pateikti dokumentai patvirtina, kad jie buvo užsiregistravę dalyvauti 2018 m. kovo 4 d. vykusiame Paryžiaus pusmaratonyje ir įsigiję atgalinio iš Paryžiaus į Vilnių skrydžio, turėjusio vykti 2018 m. kovo 5 d., bilietus. Taigi atsakovės pasiūlytas kito skrydžio laikas, sutapęs su grįžimo diena, ieškovams netiko dėl objektyvių priežasčių.
6. Pagal ieškovų pateiktus dokumentus teismas taip pat nustatė, kad jie, jog nuvyktų į Paryžių suplanuotu laiku, įsigijo lėktuvo bilietus iš kitos oro linijų bendrovės maršrutu Vilnius–Varšuva–Paryžius. Už nurodytus bilietus ieškovė E. L. sumokėjo 383,79 Eur. Iš ieškovų prie pareiškimo pridėtų dokumentų taip pat nustatyta, kad dėl atšaukto skrydžio jie neteko galimybės pasinaudoti iš anksto įsigyta pervežimo iš oro uosto, į kurį turėjo nuskraidinti atsakovė, į Paryžiaus centrą paslauga. Pagal pateiktus dokumentus už šią paslaugą ieškovė sumokėjo 29 Eur. Teismas padarė išvadą, kad dėl atsakovės veiksmų atšaukus skrydį, ieškovė patyrė tiesioginius 315,05 Eur dydžio nuostolius, kuriuos sudaro 286,05 Eur atšaukto ir naujo skrydžio bilietų kainos skirtumas (383,79 Eur – 97,74 Eur) ir 29 Eur pervežimo paslaugos mokestis.
7. Teismas konstatavo, kad byloje ieškovų pateiktas nepriklausomos institucijos – Civilinės aviacijos administracijos 2018 m. liepos 31 d. raštas Nr. 12R-1115 patvirtina, jog atsakovė atšaukė skrydį nebuvus ypatingoms aplinkybėms. Priešingą faktą galinčių patvirtinti įrodymų atsakovė Ryanair DAC nepateikė nei Civilinės aviacijos administracijai, nei šiame teisminiame procese. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad oro sąlygos 2018 m. kovo 2 d. Vilniuje buvo tokios, kad dėl jų negalėjo įvykti atsakovės iš anksto suplanuotas skrydis. Nustatęs, kad ieškovams apie skrydžio atšaukimą buvo pranešta likus mažiau nei parai iki skrydžio ir ieškovams nebuvo pasiūlyta keliauti kitu lygiaverčiu maršrutu, teismas sprendė esant pagrindą taikyti 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (EB) Nr. 261/2004, nustatančiame bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (toliau – Reglamentas Nr. 261/2004), 7 ir 12 straipsniuose nustatytas teisines pasekmes.
8. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovai dėl atsakovės veiksmų patyrė nepatogumų, o atstumas tarp Vilniaus ir Paryžiaus yra didesnis kaip 1 500 km. Dėl to padarė išvadą, kad pagal Reglamento Nr. 261/2004 4 straipsnio 3 dalį ir 7 straipsnio 1 dalies b įtrauką ieškovai įgijo teisę reikalauti iš atsakovės Ryanair DAC kiekvienam iš jų išmokėti 400 Eur dydžio kompensaciją. Teismas pažymėjo, kad pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnį mokamos kompensacijos paskirtis – kompensuoti keleiviams dėl skrydžių atšaukimo bei atidėjimo atsiradusius nemalonumus ir nepatogumus (Preambulės 2, 12 punktai, 1 straipsnio 1 dalis). Nurodytos kompensacijos išmokėjimas neatima iš keleivių teisės gauti papildomą kompensaciją pagal Reglamento Nr. 261/2004 12 straipsnio nuostatas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad oro transporto keleiviams pagal Reglamento Nr. 261/2004 12 straipsnį suteikta kompensacija skirta papildyti kitas šiame reglamente numatytas priemones, kad keleiviams būtų kompensuota visa žala, patirta dėl to, kad oro vežėjas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų. Taigi, šia nuostata nacionaliniam teismui leidžiama nurodyti oro vežėjui atlyginti žalą, kurią keleiviai patyrė dėl oro transporto sutarties nevykdymo, remiantis kitu nei Reglamentas Nr. 261/2004 teisiniu pagrindu, t. y. Monrealio konvencijoje ar nacionalinėje teisėje numatytomis sąlygomis (2011 m. spalio 13 d. sprendimas byloje Aurora Sousa Rodr?guez ir kiti v. Air France SA, bylos Nr. C‑83/10, 38 punktas). Teismas išaiškino, kad keleivio teisė reikalauti priteisti Reglamente Nr. 261/2004 apibrėžtą kompensaciją ir reikalauti atlyginti dėl skrydžio atšaukimo patirtus tiesioginius nuostolius nėra tapati. Dėl to konstatavo, jog keleivis turi teisę reikalauti, kad oro vežėjas atlygintų ir jo tiesioginius nuostolius, nepriklausomai nuo to, ar keleiviui buvo priteista ir nurodyta pagal Reglamento Nr. 261/2004 nuostatas apskaičiuota kompensacija.
9. Teismas sprendė, kad ieškovės E. L. pateikti dokumentai patvirtina, jog ji dėl atsakovės įsipareigojimų pažeidimo patyrė 315,05 Eur dydžio žalą, už kurią yra atsakinga atsakovė, todėl ieškovei iš atsakovės papildomai priteisė 315,05 Eur nuostolių atlyginimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 straipsnis, 6.251 straipsnio 1 dalis).
10. Teismas konstatavo, kad ieškovams iš atsakovės taip pat priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už kiekvienam iš jų priteistą sumą nuo 2018 m. balandžio 5 d., kai pagal atsakovės vežimo taisykles pasibaigė kompensacijų išmokėjimo terminas, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Be to, ieškovei E. L. iš atsakovės priteisė dėl šio teisminio proceso inicijavimo patirtas 25 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (sumokėtas žyminis mokestis), vadovaudamasis Reglamento Nr. 861/2007 16 straipsniu.
11. Teismas išaiškino, kad atsakovė Ryanair DAC turi teisę prašyti Vilniaus miesto apylinkės teismo, kad šis sprendimas būtų peržiūrėtas per 30 (trisdešimt) dienų nuo susipažinimo su šiuo sprendimu dienos, jeigu yra vienas iš Reglamento Nr. 861/2007 18 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų. Teismas taip pat pažymėjo, kad sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Vadovaujantis Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalimi oro vežėjas neprivalo mokėti Reglamento 7 straipsnyje nurodytos kompensacijos tuo atveju, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Pagal Europos Teisingumo Teismo praktiką oro vežėjas atleidžiamas nuo pareigos mokėti kompensaciją esant visoms nurodytoms sąlygoms (žr., pavyzdžiui, 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimo, priimto byloje Wallentin-Hermann, Nr. C-549/07, Rink. 2008 I-11061, 20–22, 40–41 punktus).
12.2. Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalyje nurodytas atvejis, kada oro vežėjo atsakomybė keleiviams yra ribota, t. y. jei oro vežėjas gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Šios išimties taikymas detalizuojamas Reglamento Nr. 261/2004 14 punkte, kuriame nurodyta, dėl ko gali susidaryti ypatingos aplinkybės, o viena iš priežasčių yra meteorologinės sąlygos.
12.3. Šiuo atveju buvo ypatingai blogos oro sąlygos 2018 m. kovo 2 d. Vilniaus oro uoste, iš kurio lėktuvas negalėjo pakilti tinkamai ir laiku, taip pat oro sąlygos Beauvais oro uoste, į kurį lėktuvas šiame oro uoste taip pat negalėjo nusileisti. Vilniaus oro uoste snigo, buvo didelė minusinė temperatūra, o sniego lygis buvo apie 14-16 cm., taip pat pūtė stiprūs vėjai. Tuo laiku, kada lėktuvas turėjo leistis Beauvais oro uoste Paryžiuje, oro sąlygos buvo ypač nepalankios: vyravo stiprūs vėjai ir sniegas, dėl ko lėktuvui nusileisti būtų buvę ypač sudėtinga arba netgi neįmanoma. Taigi, atsakovės teigimu, skrydžio atšaukimo priežastys šiuo atveju aiškiai buvo meteorologinės.
Atsiliepimas
12.4. Atsakovė nurodo, kad ginčo skrydis buvo atšauktas 2018 m. kovo 1 d. išanalizavus orų prognozes bei atsižvelgiant į situaciją Vilniaus bei Beauvais oro uostuose. K. O., Ryanair skrydžių operacijų valdymo vadovo, ataskaitoje nurodyta, jog dėl sniego valymo darbų oro uoste, dėl orlaivių apledėjimo šalinimo darbų ir transporto priemonių susikaupimo riedėjimo takuose ir peronuose, vėlavo orlaivių išvykimas. Taigi prastos oro sąlygos ir trikdžiai oro uoste vyravo jau 2018 m. kovo 1 d., todėl dėl oro prognozių bei trikdžių, kuriuos sąlygojo prastos oro sąlygos Vilniaus bei Beauvais oro uostuose, buvo priimtas sprendimas atšaukti ginčo skrydį.
Šalies argumentai
12.5. Apeliantė teigia, kad jos pateikiamoje ataskaitoje FR1737 VNO-BVA 2018-03-02 nurodoma, jog Vilniaus oro uostas buvo uždarytas skrydžio dieną dėl stipraus snigimo ir besikaupiančio gausaus sniego, o jo uždarymo padariniai buvo jaučiami likusiam dienos tvarkaraščiui. Orlaiviai, kaip nurodoma ataskaitoje, negalėjo išvykti dėl blogėjančių oro sąlygų Vilniaus oro uoste. Kad orlaivis galėtų saugiai pakilti, reikėjo pašalinti ant jo susikaupusį sniegą, nuvalyti takus. Dėl to lėktuvas, turėjęs atlikti skrydį, dėl kurio pateiktas ieškinys, liko stovėti Vilniaus oro uoste.
12.6. Atsakovė aiškina, kad esant užšalimui ir krituliams, yra labai svarbu, kad orlaivis būtų neapledėjęs. Dėl apledėjimo valdymo paviršiai tampa šiurkštūs ir nelygūs, tai trikdo sklandų oro srautą ir ypatingai sumažina sparno gebėjimą generuoti kilimą bei padidina tempimą. Tokia situacija gali sukelti avariją. Atskilę didžiuliai ledo gabalai orlaiviui judant gali patekti į variklius ir sukelti katastrofas. Užšalę teršalai gali užkimšti valdymo paviršius, dėl ko jie negalės tinkamai judėti. Dėl šios potencialiai grėsmingos pasekmės, ledo šalinimas yra atliekamas oro uostuose, kai temperatūra yra apie 0 °C (32 °F). Kadangi saugumas visada yra svarbiausias, Ryanair orlaiviai privalo būti neapledėję prieš išvykstant, kai oro sąlygos yra nepalankios. Skrydžio metu kamuoliniuose debesyse, kokie buvo susidarę lėktuvo planuoto pakilimo metu, dažnai būna labai šalto vandens lašelių. Jie susiformuoja į ledą, kai susiduria su praskrendančių lėktuvų sparnais ir staigiai kristalizuojasi. Tai sutrikdo oro srautą virš sparno, sumažina kilimą, todėl orlaiviai, kuriems tenka skristi tokiomis sąlygomis yra aprūpinti ledo šalinimo sistema. Ledo šalinimo technologija taip pat pasitelkiama, siekiant užtikrinti, jog variklio angos ir įvairūs orlaivio išorėje esantys sensoriai nebūtų apsnigti ar apledėję.
12.7. Apeliantės teikiamoje Beauvais oro uosto ataskaitoje dėl skrydžio Nr. FR9977 nurodyta, kad skrydis iš Prancūzijos Beauvais oro uosto į Pisa miestą Italijoje Nr. FR9977 tą pačią dieną buvo atšauktas dėl labai blogų oro sąlygų visoje Europoje. Paslaugų teikėjo LESMA Handling group pranešime apie atšauktą skrydį FR5444 nurodoma, kad skrydis, turėjęs vykti ginčo dieną, t.y. 2018 m. kovo 2 d., buvo atšauktas dėl blogų oro sąlygų, kurios turėjo įtakos Prancūzijos oro erdvei. Dėl to atsakovė teigia, kad jei ieškovų būtų skrydis įvykęs, egzistavo reali galimybė, kad lėktuvas Beauvais oro uoste nebūtų nusileidęs.
12.8. Apeliantė paaiškino, kad ginčo dieną atšaukė ir daug kitų skrydžių, kadangi tą dieną oro sąlygos buvo ypač blogos. Siekdama tai įrodyti, su apeliaciniu skundu pateikė Ryanair 2018 m. kovo 2 d. atšauktų skrydžių sąrašą.
12.9. Apeliaciniame skunde teismas papildomai informuojamas, jog kadangi dėl šio ginčo skrydžio yra gauti ir kitų asmenų ieškiniai ir vyksta civilinės bylos kituose teismuose, atsakovė papildomai kreipėsi į Beauvais oro uostą, kad būtų pateikti papildomi paaiškinimai dėl ginčo skrydžio bei skrydžių FR5444 ir FR9977 atšaukimo aplinkybių, tačiau atsakymas dar nėra gautas.
Atsiliepimas
13. Ieškovai atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas atsakovės atsiliepimą į ieškovų ieškinį laikė nepaduotu, atsakovė tokios teismo nutarties neskundė. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovė pateikia naujus paaiškinimus ir įrodymus, tačiau nenurodo jokių motyvų, kodėl šie įrodymai turėtų būti prijungti prie bylos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
13.2. Apeliacinis procesas turi būti nutrauktas. Sprendimas, priimtas pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, gali būti peržiūrėtas esant tam nustatytoms sąlygoms. Tai iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtintą sprendimo už akių procedūrą, o teismo priimtas sprendimas savo pobūdžiu yra sprendimas už akių. Ieškovų nuomone, atsakovė turėjo naudotis Reglamente Nr. 861/2007 įtvirtinta sprendimo peržiūrimo procedūra ir neturėjo teisės teikti apeliacinio skundo. Šiuo atveju atsakovė nepasinaudojo teise prašyti peržiūrėti teismo priimtą sprendimą. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas, kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. CPK 315 straipsnio 5 dalis numato, jei nurodytas trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.
13.3. Atsakovė aplinkybes apie blogas meteorologines sąlygas grindžia savo paties surašyta ataskaita FR1737 VNO-BVA 2018-03-02, todėl jau vien dėl šios priežasties šis dokumentas ir jame nurodytos aplinkybės vertintinos kritiškai. Jame nurodomos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, pavyzdžiui, kad skrydžio dieną (2018-03-02) Vilniaus oro uostas buvo uždarytas dėl stipraus snigimo ir besikaupiančio stipraus sniego. Ieškovai tą pačią dieną (2018-03-02) iš Vilniaus oro uosto išskrido į Varšuvą, o iš jos į Paryžių. Skrydis iš Vilniaus oro uosto į Varšuvą buvo panašiu laiku, kaip ir turėjo įvykti atšauktas skrydis: atsakovės atšauktas skrydis turėjo įvykti 2018-03-02 07:10 val., o ieškovai į Varšuvą išskrido 2018-03-02 06:25 val. Taigi, Vilniaus oro uostas tikrai nebuvo uždarytas, kaip bando tvirtinti atsakovė, priešingu atveju jame nebūtų kilę kiti orlaiviai. Be to, atsakovės surašytoje ataskaitoje FR1737 VNO-BVA 2018-03-02 nurodyta skrydžio atšaukimo priežastis (staigus ir labai didelio kiekio sniego iškritimas, dėl kurio buvo uždaryti kilimo ir tūpimo takai, oro uostai negebėjo greitai ir saugiai išvalyti kilimo ir tūpimo, riedėjimo takų ir peronų) negalėjo būti aiški skrydžio atšaukimo momentu. Atsakovė skrydį atšaukė dar 2018-03-01 19:00 val., o skrydis turėjo įvykti 2018-03-02 07:10 val. Atšaukimo momentu tikrai nebuvo aišku ir neturėjo būti aišku, kad pakilimo ir nutūpimo takai bus nenuvalyti skrydžio vykdymo metu, nes 12 val. laikotarpis, manytina, yra pakankamas tokiems veiksmams atlikti, net jeigu ir atsakovės ataskaitoje nurodyta situacija egzistavo skrydžio atšaukimo momentu (su kuo ieškovai kategoriškai nesutinka).
13.4. Atsakovės su apeliacinius skundu pateikta sniego lygio prognozė nėra oficialus dokumentas, be to, tai yra prognozė - ne faktiškai egzistavusi situacija. Kaip matyti iš ieškovų pirmosios instancijos teismui pateikto Civilinės aviacijos administracijos sprendimo, oficialaus rašytinio įrodymo, Civilinės aviacijos administracija, atlikdama tyrimą, kreipėsi į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybą, kuri pateikė duomenis, jog oro sąlygos buvo tinkamos skrydžiui vykdyti. Civilinės aviacijos administracija nenustatė meteorologinių sąlygų nulemtų ypatingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrįstą pagrindą skrydį atšaukti.
13.5. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodyta nauja skrydžio atšaukimo priežastis - blogos meteorologinės sąlygos Beauvais oro uoste, nėra įvardijama jos pačios sudarytoje ataskaitoje FR1737 VNO-BVA 2018-03-02. Civilinės aviacijos tarnybos sprendime yra nurodyta, jog atsakovė kaip skrydžio atšaukimo motyvą įvardijo blogas oro sąlygas Vilniaus oro uoste. Taigi, blogos meteorologinės sąlygos Beauvais oro uoste yra atsakovės sugalvota nauja, papildoma versija savo veiksmams pateisinti. Atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad meteorologinės sąlygos Beauvais oro uoste buvo tokios, kurios neleistų vykdyti skrydžio.
13.6. Tam tikri apeliaciniame skunde minimi dokumentai (Beauvais oro uosto raštas, kuriame nurodoma, kad ginčo skrydis buvo atšauktas dėl labai blogų oro sąlygų, 2019-12-18 Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos raštas) į bylą nėra pateikti, jie nėra teikiami ir kartu su apeliaciniu skundu, todėl konstatuotina, kad apeliaciniame skunde remiamasi dokumentais, kurių nėra byloje.
Šalies argumentai
13.7. Ieškovai apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuos prašo priimti. Juose nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 3 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-259-560/2020, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovės pareigos mokėti kompensacijas, atšaukus tą patį skrydį, dėl kurio atšaukimo kompensacijos klausimas yra sprendžiamas šioje civilinėje byloje. Nurodytoje nutartyje Vilniaus apygardos teismas sprendė, kad skrydis buvo atšauktas nesant ypatingų aplinkybių, todėl konstatavo, jog iš atsakovės kompensacija keleiviams priteista pagrįstai. Prašo apeliacinės instancijos teismą nurodoma nutartimi vadovautis.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo, taikant Reglamentą Nr. 861/2007, nustatantį Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, buvo patenkinti ieškovų reikalavimai dėl kompensacijos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl procesinių klausimų
17. Byloje nustatyta, kad ieškovai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą Reglamento Nr. 861/2007, nustatančio Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. užpildydami standartinę A ieškinio formą.
18. Ieškinys buvo teismo priimtas, o standartinės C atsiliepimo formos I dalis kartu su ieškovų pateiktais dokumentais atsakovei įteikti 2019 m. rugsėjo 4 d. Atsiliepimui į ieškinį pateikti buvo nustatytas 30 dienų terminas, atsakovė apie tai aiškiai informuota.
19. Teismo veiksmai ir nurodymai atsakovei visiškai atitiko Reglamento Nr. 861/2007 5 straipsnio 3 dalį, pagal kurią atsakovas turi pateikti atsiliepimą per 30 dienų nuo ieškinio formos ir atsiliepimo formos įteikimo, užpildydamas standartinės C atsiliepimo formos II dalį, atitinkamais atvejais kartu pateikdamas susijusius pagrindžiančius dokumentus ir grąžindamas ją teismui, arba bet kuriuo kitu tinkamu būdu nenaudodamas atsiliepimo formos.
20. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį 2019 m. spalio 16 d., nustatytą 30 dienų terminą šiam veiksmui atlikti praleidusi 12 dienų.
21. Esant išskirtinėms aplinkybėms, teismas gali pratęsti 4 straipsnio 4 dalyje, 5 straipsnio 3 ir 6 dalyse bei 7 straipsnio 1 dalyje numatytus terminus, jei tai būtina siekiant apsaugoti šalių teises (Reglamento Nr. 861/2007 14 straipsnio 2 dalis).
22. 2019 m. spalio 16 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas, pažymėjęs, kad nagrinėjamu atveju atsiliepimas į ieškinį pateiktas praleidus Reglamento Nr. 861/2007, nustatančio Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, 5 straipsnio 3 dalyje nustatytą 30 dienų terminą, taip pat pastebėjęs, kad standartinės C atsiliepimo formos I dalis kartu su ieškovų pateiktais dokumentais atsakovei įteikti dar 2019 m. rugsėjo 4 d., o iš kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktos atstovavimo sutarties matyti, jog sutartis pasirašyta 2019 m. rugsėjo 9 d., teismas atkreipė dėmesį, jog nepaisant to, kartu su atsiliepimu nėra pateiktas prašymas atnaujinti praleistą terminą atsiliepimui pateikti (CPK 78 straipsnis). Be to, nustatęs atsiliepimo trūkumų, teismas jau minėta 2019 m. spalio 16 d. nutartimi nustatė atsakovei Ryanair DAC 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos pateikti: motyvuotą prašymą dėl praleisto termino atsiliepimui į ieškinį pateikti atnaujinimo; atsiliepimo į ieškinį priedų vertimus į lietuvių kalbą; dokumentus, patvirtinančius, kad advokato padėjėjas yra įgaliotas vesti bylą atsakovės vardu asmuo, arba įgalioto asmens pasirašytą atsiliepimą į ieškinį. Teismas išaiškino atsakovei, kad nustatytu terminu nepašalinus nurodytų atsiliepimo į ieškinį trūkumų, atsiliepimas į ieškinį bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
23. Per nustatytą terminą iš atsakovės visiškai jokių procesinių dokumentų negavęs, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 25 d. nutartimi nutarė laikyti atsakovės atsiliepimą į ieškovų ieškinį nepaduotu. Atsakovė šios nutarties neskundė.
24. 2019 m. lapkričio 6 d. atsakovė pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą dokumentams byloje pateikti, priimti jos atsiliepimą į ieškinį.
25. 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas, pažymėjęs, kad 2019 m. spalio 16 d. nutartyje, be kita ko, buvo nurodyta, jog atsakovė yra Reglamento Nr. 861/2007, nustatančio Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, 5 straipsnio 3 dalyje nustatytą 30 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti, taip pat pažymėjęs, kad atsakovė nepateikė prašymo atnaujinti termino atsiliepimui pateikti (CPK 78 straipsnis), bei atkreipęs dėmesį į tai, kad tokio prašymo atsakovė nesuformulavo ir 2019 m. lapkričio 6 d. prašyme dėl praleisto termino atnaujinimo, trūkumų šalinimo ir atsiliepimo byloje priėmimo, konstatavo, jog teikdama prašymą dėl procesinio termino, nustatyto teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartyje, atnaujinimo atsakovė nepašalino nurodyto trūkumo. Teismas padarė išvadą, kad esant tokiai situacijai, nėra pagrindo tenkinti atsakovės pateikto prašymo, nes jo teigiamas išsprendimas nesukels procesinių teisinių pasekmių, t. y. atsiliepimas į ieškinį negali būti priimtas, nes atsakovė yra praleidusi terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti ir neprašo šio termino atnaujinti (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Nurodytais motyvais teismas nutarė netenkinti atsakovės Ryanair DAC prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo, trūkumų šalinimo ir atsiliepimo byloje priėmimo. Atsakovė 2019 m. lapkričio 8 d. nutarties atskiruoju skundu neskundė, ji yra įsiteisėjusi.
26. Pagal Reglamento Nr. 861/2007 7 straipsnio, reglamentuojančio Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros užbaigimą, 3 dalį, jei teismas iš atitinkamos šalies atsiliepimo negauna per 5 straipsnio 3 ar 6 dalyse nustatytą terminą, jis priima sprendimą dėl ieškinio ar priešieškinio. Šiuo atveju nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai užbaigė pradėtą Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, priimdamas skundžiamą 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą dėl ieškovų pareikštų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad susiklosčius nutarties 20-25 punktuose aptartai procesinei situacijai, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą pagrįstai nevertino atsakovės argumentų dėl ginčo esmės, nes jie į bylą priimti nebuvo.
27. Apeliaciniame skunde apie savo netinkamą procesinį elgesį, pasyvumą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu bei to priežastis apeliantė nepasisakė.
28. Dėl to, kad atsakovės atsiliepimas pirmosios instancijos teismo nebuvo priimtas, apeliantės argumentai dėl ginčo esmės, išdėstyti apeliaciniame skunde, o taip pat su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai, apie tai, kad atsakovė neturi pareigos mokėti ieškovams kompensacijų vadovaujantis Reglamento Nr. 261/2004 nuostatomis, nes skrydis buvo atšauktas dėl blogų meteorologinių sąlygų, laikytini naujais, nes jie nebuvo nagrinėti ir vertinti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
29. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37–38 punktai).
30. Nagrinėjamu atveju nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti atsakovės atsiliepimą į ieškovų jai keltus reikalavimus, nebuvo skųsta ir yra įsiteisėjusi (nutarties 25 punktas). Objektyvių duomenų, jog atsakovė negalėjo savo pozicijos paaiškinimų forma, o taip pat ją pagrindžiančių įrodymų, pateikti anksčiau, nenustatyta. Nesant pagrindo taikyti nutarties 29 punkte aprašytos taisyklės išimtį, apeliacinės instancijos teismas neprijungia prie bylos, dėl to nevertina, atsakovės apeliaciniame skunde dėstomų paaiškinimų bei su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų, kuriais ji grindžia nesutikimą su jai ieškovų pareikštais reikalavimais, kadangi jais grindžiamos faktinės aplinkybės, kurios nebuvo tirtos pirmosios instancijos teisme.
Žemesnės instancijos teismas
31. Pasisakant dėl ieškovų prašymo priimti jų papildomai apeliacinės instancijos teismui duotus paaiškinimus, pažymėtina, kad vadovaudamasis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, be to, kaip teisingai pastebėjo ieškovai, pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Dėl to teismas šioje byloje turi pagrindą atsižvelgti į Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-259-560/2020 padarytas išvadas.
32. Ieškovai teigia, kad apeliacinis procesas pagal atsakovės skundą negalimas, todėl turi būti nutrauktas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu aiškinimu nesutinka.
33. Ieškovai teisingai pastebėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinių teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 30 straipsnyje nustatyta, jog Reglamento Nr. 861/2007 18 straipsnio 1 dalyje nustatytas atvejais sprendimas yra peržiūrimas. Pagal Reglamento Nr. 861/2007 18 straipsnio 1 dalį atsakovas turi teisę teismo, kurio jurisdikcijoje yra valstybė narė, kurioje sprendimas buvo priimtas, prašyti, kad sprendimas, priimtas pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, būtų peržiūrėtas, kai: (i) ieškinio forma arba šaukimas į posėdį buvo įteikti negaunant patvirtinimo, kad atsakovas jį gavo asmeniškai, kaip numatyta Reglamento 805/2004 14 straipsnyje; ir dokumentai ne dėl atsakovo kaltės buvo įteikti nepaliekant pakankamai laiko, kad atsakovas galėtų pasiruošti gynybai, (ii) atsakovas negalėjo užginčyti ieškinio dėl force majeure aplinkybių ar dėl nepaprastų aplinkybių, susidariusių ne dėl jo kaltės, su sąlyga, kad bet kuriuo atveju jis veikia nedelsdamas. Šiuo atveju atsakovė tokia savo teise, apie kurią jai be kita ko buvo išaiškinta skundžiamame 2019 m. lapkričio 25 d. sprendime, nesinaudojo. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu ši aplinkybė nereiškia, kad atsakovė neturi teisės skųsti teismo priimto pagal ieškovų reikalavimus sprendimo apeliacine tvarka, o šiai procedūrai, priešingai ieškovų teiginiams, netaikytina CPK nuostatų, reglamentuojančių teismo sprendimo už akių priėmimo, peržiūrėjimo ir įsiteisėjimo procesus, analogija dėl žemiau nurodytų argumentų.
34. Pagal Reglamento Nr. 861/2007 17 straipsnio 1 dalį, Valstybės narės praneša Komisijai, ar pagal jų proceso teisę sprendimą, priimtą pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, galima apskųsti apeliacine tvarka ir per kokį laikotarpį toks apeliacinis skundas turėtų būti pateiktas. Komisija šią informaciją paskelbia viešai.
Dėl bylos baigties
36. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Dispozityvių civilinių bylų procese be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai).
37. Nagrinėjamu atveju ieškovai į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais įrodė, jog dėl to, kad atsakovė atšaukė suplanuotą skrydį, jie turėjo 315,05 Eur tiesioginių nuostolių, kuriuos sudaro 286,05 Eur atšaukto ir naujo skrydžio bilietų kainos skirtumas (383,79 Eur – 97,74 Eur) ir 29 Eur pervežimo paslaugos mokestis, todėl vadovaujantis Reglamento Nr. 261/2004 7 ir 12 straipsnių nuostatomis bei CK 6.247 straipsniu, 6.251 straipsnio 1 dalimi įgijo teisę į jų visišką atlyginimą, o taip pat į 400 Eur kompensaciją kiekvienam. Atitinkamai pagrįstai pirmosios instancijos teismo sprendimu patenkinti ir jų išvestiniai reikalavimai dėl procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
38. Aplinkybę, kad atsakovė skrydį atšaukė esant ypatingoms aplinkybėms (Reglamento Nr. 261/2004 preambulės 14 punktas), pareigą įrodyti turėjo atsakovė, tačiau to nepadarė. Priešingai, ieškovų į bylą pateiktas nepriklausomos institucijos – Civilinės aviacijos administracijos, 2018 m. liepos 31 d. sprendimas Nr. 12R-1115 patvirtina tokių aplinkybių nebuvus. Be to, aplinkybė, kad 2018 m. kovo 2 d. Ryanair DAC skrydis FR1737 iš Vilniaus į Paryžių atšauktas nesant tam ypatingų aplinkybių, yra konstatuota įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu, kuris peržiūrėtas apeliacine tvarka ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-259-560/2020 paliktas nepakeistas.
39. Ieškovams pareiškus reikalavimus dėl nuostolių kompensavimo teisme ir pateikus turimus įrodymus jiems pagrįsti, tinkamai apie tai informuota atsakovė, siekdama užsitikrinti teisę į tinkamą teisminę gynybą bei įvykdyti savo pareigą įrodinėjimo procese, t.y. įrodyti, kad skrydį atšaukė esant ypatingoms aplinkybėms, dėl kurių jos prievolės ieškovams galėtų būti ribojamos, turėjo teisę ir pareigą teikti savo poziciją ginčo klausimu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovei buvo sudarytos protingos sąlygos pasinaudoti tokia teise, tačiau procese ji veikė pasyviai ir turi prisiimti dėl to jai tenkančias neigiamas teisines pasekmes.
40. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti atsakovo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atsakovės apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.