- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-30
- Bylos Nr.
- eI3-4764-386/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00230-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė (pirm.), Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- UAB "Vėgėlė"
- Trečiasis asmuo
- Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų, uždarosios akcinės bendrovės „Žydrutis“
- Atsakovas
- Valstybės įmonės Registrų centras
- Advokatai
- Gintarė Dmukauskienė
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vėgėlė“ atstovei advokatei Gintarei Dmukauskienei,
atsakovės Valstybės įmonės Registrų centro ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos atstovei L. K.,
2021 m. birželio 16 d. teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vėgėlė” skundą atsakovui Valstybės įmonei Registrų centras, tretieji suinteresuoti asmenys Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija ir uždaroji akcinė bendrovė „Žydrutis“, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Vėgėlė” (toliau – ir pareiškėja, UAB „Vėgėlė“) skundu kreipėsi į teismą prašydama :
1) Panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto kadastro departamento Tauragės skyriaus (toliau – ir Kadastro tvarkytojas) 2020 m. lapkričio 17 d. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimą prašymą atmesti Nr. NSPR 5-6044 (14.4) ir Turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto registro departamento Tauragės skyriaus (toliau – ir Registro tvarkytojas) 2020 m. lapkričio 23 d. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimą prašymą atmesti Nr. NSPR 4-5450 (14.5E);
2) Panaikinti 2021 m. vasario 5 d. Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio Registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – Centrinis registratorius ir Komisija) sprendimą Nr.CSPR-27;
3) Įpareigoti Valstybės įmonės Registrų centro Tauragės filialą įregistruoti UAB „Vėgėlė“, įmonės kodas 176557526, priklausančius nekilnojamuosius daiktus ir nuosavybės teises į juos, kurių unikalūs Nr. .: (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja skunde nurodo, kad VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto kadastro departamento Tauragės skyrius priėmė sprendimą 2020 m. lapkričio 17 d. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimą prašymą atmesti Nr. NSPR 5-6044 (14.4) bei VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto registro departamento Tauragės skyrius priėmė sprendimą 2020 m. lapkričio 23 d. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimą prašymą atmesti Nr. NSPR 4-5450 (14.5E). Pareiškėja, nesutikdama su priimtais sprendimais, šiuos sprendimus apskundė VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2021 m. vasario 5 d. sprendimu Nr.CSPR-27 „Dėl teritorinio registratoriaus priimtų sprendimų“ nusprendė palikti galioti Kadastro tvarkytojo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. NSPR5-6044 (14.4) ir Registrų tvarkytojo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. NSPR4-5450 (14.5 E).
Nurodo, kad pareiškėja 2018 m. vasario 2 d. ir 2018 m. kovo 7 d. kreipėsi į Valstybės įmonės Registrų centras (toliau - ir VĮ Registrų centras) Tauragės filialą prašydama įregistruoti nekilnojamuosius daiktus - inžinierinius statinius, esančius (duomenys neskelbtini) ir daiktines teises į juos nekilnojamojo turto registre. Šie pareiškėjo prašymai VĮ Registrų centro Tauragės filialo buvo atmesti 2018 m. vasario 13 d. sprendimu “Dėl daiktų, daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo Nr. (9.7.19) (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. kovo 12 d. sprendimu “Dėl daiktų, daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo Nr. (9.7.19) (duomenys neskelbtini)”. Pareiškėja VĮ Registrų centro Tauragės filialo 2018 m. kovo 12 d. sprendimą apskundė VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2018 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr.cspr1-108 paliko galioti Tauragės filialo 2018 m. kovo 12 d. priimtą sprendimą Nr. (9.7.19) (duomenys neskelbtini). Pareiškėja apskundė Regionų apygardos administraciniam teismui VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. balandžio 17 d. sprendimą ir VĮ Registrų centro Tauragės filialo 2018 m. kovo 12 d. sprendimą. Regionų apygardos administracinis teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr.eI-4739-609/2018 pareiškėjos UAB „Vėgėlė“ skundą atmetė kaip nepagrįstą. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.eI-4739-609/2018 buvo apskųstas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT). LVAT 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.eA-863-520/2020 pareiškėjos UAB „Vėgėlė“ apeliacinį skundą tenkino iš dalies – panaikino Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir perdavė bylą Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. spalio 6 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-4620-289/2020, kuriuo pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – panaikino VĮ Registrų centras Tauragės filialo 2018 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. (9.7.19) (duomenys neskelbtini); panaikino VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. cspr1-108; įpareigojo atsakovą VĮ Registrų centras nagrinėti iš naujo pareiškėjos UAB „Vėgėlė“ 2018 m. kovo 7 d. prašymą.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, kad nepagrįsti Registratoriaus atsisakymai registruoti daiktus ir daiktines teises yra tai, jog hidrotechniniai statiniai yra žemės sklype (toliau – ir Žemės sklypas), kuris nuosavybės teise priklauso uždarajai akcinei bendrovei „Žydrutis“ (toliau – ir UAB „Žydrutis“) pagal 2013 m. rugsėjo 12 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr.1-3142. Registratorius nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.395 straipsnio 1 dalis numato, kad parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Jeigu šis klausimas sutartyje bus neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui. Registratoriaus ir Komisijos teigimu, 2013 m. rugsėjo 12 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties Nr.1-3142 (toliau – ir Sutartis) punkte 2.4 punkte nurodyta, kad šalių pareiškimu žemės sklype, kuris šioje Sutartyje aprašytas kaip Daiktas 1, stovi UAB „Žydrutis“ nuosavybės teisėmis priklausantys statiniai (inžinieriniai įrenginiai). Pareiškėja nesutinka su Centrinio registratoriaus ir Komisijos Sutarties 2.4 punkto vertinimu. Teigia, kad Žemės pirkimo sutartyje nėra indentifikuoti kokie inžinieriniai įrenginiai (tvenkiniai) priklauso UAB „Žydrutis“, todėl sprendime negali būti konstatuojamas faktas, kad Sutartyje yra aptarti pareiškėjos prašomi įregistruoti tvenkiniai. Nei viena iš žemės pirkimo pardavimo sutartį sudariusių šalių negalėjo Sutartyje konstatuoti fakto, kad UAB “Vėgėlė” priklausantys tvenkiniai priklauso UAB “Žydrutis” arba, kad jie yra perleisti, nes nei vienas iš jų (nei UAB „Žydrutis“, nei Valstybė) neturi ir neturėjo nuosavybės teisės į juos.
Pareiškėjos nuomone, jokie teisės aktai nenumato, kad registruojant nekilnojamuosius daiktus ir nuosavybės teises į seniai pastatytus statinius būtų reikalingas žemės sklypo savininko sutikimas. 2003 m. kovo 3 d. Lietuvos Respublikos nutarimas Nr.278 „Dėl dokumentų teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d. sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Sąrašas) į dokumentų teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui sąrašą nėra įtraukta, kad būtų reikalingas žemės sklypo savininko sutikimas tokius pastatus registruoti. Teigia, kad pagal pateiktas kadastro bylas matyti, kad statiniai pastatyti 1965 metais. CK 6.394 straipsnio 3 dalis nedraudžia asmenims nuosavybės teise turėti statinius ne jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Žemės sklypo pardavimas nekeičia tvenkinių buvimo fakto ir nuosavybės teisių, nes ir prieš žemės sklypo pardavimą ir po jo, prašomi įregistruoti tvenkiniai yra ir buvo toje pačioje žemės sklypo vietoje ir jie pardavimo metu buvo pažymėti žemės sklypo plane. UAB „Žydrutis“, sudarant 2013 m. rugsėjo 12 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 1-3142, ir UAB „Žydrutis“, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrius žinojo, kad Žemės sklype yra UAB „Vėgėlė“ priklausantys tvenkiniai. Minimi tvenkiniai, tiek priklausantys UAB „Žydrutis“, tiek UAB „Vėgėlė“ buvo pažymėti Žemės sklypo plane. Nurodo, kad žemės pirkimo- pardavimo sutarties ir žemės sklypo duomenų netinkamas vertinimas pažeidžia UAB „Vėgėlė“ nuosavybės teises, o ne UAB „Žydrutis“.
Nurodo, kad pareiškėjos prašomi įregistruoti Rungio sistemos tvenkiniai yra pastatyti 1965 metais, o UAB „Žydrutis“ žemės sklypą nusipirko 2013 m. rugsėjo 12 d. Perkant Žemės sklypą visi tvenkiniai buvo pažymėti žemėtvarkos projektuose nuo jų pastatymo (1965 m.). Naujai suformuotame ir UAB „Žydrutis“ įsigytame Žemės sklype (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo metu buvo 2 tvenkiniai Nr. 7 ir Nr. 8, kurie buvo įregistruoti registre, o taip pat ir UAB „Vėgėlė“ priklausantys tvenkiniai nuo Nr. 14 iki Nr. 60, kurie nėra įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Pažymi, kad UAB „Žydrutis“ tvenkinius Nr. 7 ir Nr. 8 2005 m. įsigijo irgi iš pareiškėjo UAB „Vėgėlė“, kuri ir juos privatizavimo būdu įgijo iš Padievyčio valstybinio žuvų ūkio.
Pastebi, kad nekilnojamojo turto registro duomenys rodo, jog Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo metu 2013 m. rugsėjo 12 d. (kai UAB „Žydrutis“ pirko Žemės sklypą iš valstybės), jo perkamame Žemės sklype buvo du Rungio sistemos tvenkiniai Nr. 7 ir Nr. 8 ir dėl to 2013 m. rugsėjo 12 d. žemės Pirkimo-pardavimo sutarties 2.4 punktas nustatė, kad Žemės sklype yra pirkėjui nuosavybės teise priklausantys statiniai, o būtent tvenkiniai Nr. 7 ir Nr. 8, esantys (duomenys neskelbtini). Valstybė, parduodama minimą Žemės sklypą, taip pat neturėjo jame jokių statinių ar inžinierinių įrenginių. Tačiau šiame Žemės sklype buvo ir yra ne tik UAB „Žydrutis“ priklausę tvenkiniai Nr. 7 ir Nr. 8, bet ir neįregistruoti tvenkiniai nuo Nr.14 iki Nr. 60, priklausantys pareiškėjai UAB „Vėgėlė“, kuriuos ji ir prašo įregistruoti.
Nurodo, kad neįregistruoti Rungio sistemos tvenkiniai nuo Nr. 14 iki Nr. 60 iki Šilalės rajono Padievyčio valstybinio ūkio privatizavimo priklausė Padievyčio valstybiniam ūkiui ir visi jie buvo pažymėti žemėtvarkos ir apskaitos (inventorizacijos) dokumentuose. Privatizavus įmonę 1993 m. balandžio 16 d. Padievyčio valstybinio žuvų ūkio tvenkinių ir sandėlio perdavimo-priėmimo aktu ir Padievyčio žuvininkystės ūkio tvenkinių plotų paskirstymo pagal kategorijas dokumentais (punktai nuo 40-56), šie tvenkiniai buvo perduoti UAB „Vėgėlė“ nuosavybėn. Akcentuoja, kad UAB „Žydrutis“ neturi ir nėra įgijęs nuosavybės teisės į pareiškėjos prašomus įregistruoti Rungio sistemos tvenkinius Nr.14-60.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, kad Centrinis registratorius taip pat nurodė, jog pareiškėjos UAB „Vėgėlė“ pateikti registravimui dokumentai nepatvirtina nuosavybės teisių atsiradimą į nekilnojamuosius daiktus, kadangi juose nėra duomenų, leidžiančių identifikuoti nekilnojamuosius daiktus. Pateiktose kadastrinių matavimų bylose nurodyta, kad nekilnojamieji daiktai yra (duomenys neskelbtini)., o 1993 m. kovo 5 d. viešo akcijų pasirašymo sutartyje Nr. 21 adresas nurodomas (duomenys neskelbtini). Su šiuo Centrinio registratoriaus ir Komisijos teiginiu pareiškėja nesutinka. Paaiškina, kad 1993 m. kovo 5 d. viešo akcijų pasirašymo sutartyje Nr. 21 yra nurodytas Šilalės rajono Padievyčio valstybinio ūkio buveinės registracijos adresas, o ne privatizavimo būdu įgytų ir prašomų įregistruoti tvenkinių adresas. Kad Šilalės rajono Padievyčio valstybinio žuvų ūkio buveinės registracijos adresas buvo (duomenys neskelbtini)., patvirtina VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro duomenys. Tvenkinių buvimo adresas gali būti nustatomas tik formuojant žemės sklypus, kuriems nustatomi konkretūs adresai arba savivaldybės ar kaimo teritorija.
Nurodo, kad visiškai nepagrįsta Centrinio registratoriaus ir Komisijos padaryta išvada, jog pareiškėjos pateikti dokumentai vienareikšmiškai nepatvirtina UAB „Vėgėlė“ nuosavybės teisių atsiradimo į nekilnojamuosius daiktus. Paaiškina, kad nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus UAB „Vėgėlė“ įgijo privatizavus Padievyčio valstybinį žuvų ūkį viešo akcijų pasirašymo būdu. Pagrindiniai nuosavybės įgijimo dokumentai yra 1993 m. kovo 5 d. viešojo akcijų pasirašymo sutartis Nr. 21 ir 1993 m. balandžio 16 d. Padievyčio valstybinio žuvų ūkio tvenkinių ir sandėlio perdavimo-priėmimo aktas bei jo priedas „Padievyčio žuvininkystės ūkio tvenkinių plotų paskirstymas pagal kategorijas“. Pagal po privatizacijos gautus iš Padievyčio valstybinio žuvų ūkio tvenkinių ir turto dokumentus, ūkio turtas nebuvo inventorizuotas (sudarytos kadastrinės bylos), priklausantys pastatai ir tvenkiniai teisiškai neįregistruoti. Įmonė buvo paskelbta privatizavimui 1992 m. birželio 15 d. ir privatizuota. Inventorizacija buvo pradėta UAB „Vėgėlė“ užsakymu tik 1995 m., tačiau atsižvelgiant į tai, kad pastatų ir tvenkinių buvo daug, tam reikėjo daug lėšų, todėl laikotarpiu nuo 1995 m. buvo padarytos ne visų UAB „Vėgėlė“ privatizuotų tvenkinių kadastrinių matavimų bylos, ir tai trukdė juos įregistruoti. Šiuo metu UAB „Vėgėlė“ užsakė ir sudarė kadastrinių matavimų bylas ir jokių kliūčių registruoti prašomus tvenkinius neliko, todėl jie privalo būti įregistruoti.
Pareiškėjos įsitikinimu, privatizavimo metu 1993 m. kovo 3 d. taip pat galiojo 1991 m. liepos 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 297 „Dėl pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo“. Pagal materialinių teisės normų taikymo laike taisykles, šis nutarimas turi būti taikomas. Centrinis registratorius ir Komisija taip pat turėjo vadovautis 2003 m. kovo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 278 Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d. Sąrašo patvirtinimo, kuris numato, kad pastatyti seni pastatai registre registruojami pateikiant statybos teisėtumo faktą patvirtinančius dokumentus. Nurodo, kad pareiškėja registratoriui pateikė rašytinį sandorį – privatizavimo dokumentus (teisinį pagrindą) – viešo akcijų pasirašymo sutartį bei turto perdavimo-priėmimo aktą bei kitus dokumentus apie ginčo tvenkinių priklausomybę nuosavybės teise pareiškėjai, kurią jis įsigijo privatizavus Padievyčio valstybinį žuvų ūkį, šie dokumentai neginčijamai patvirtina ginčo statinių (tvenkinių) įgijimą nuosavybėn bei šios daiktinės teisės buvimą, todėl ši daiktinė teisė turi būti registruojama Nekilnojamojo turto registre.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, kad privatizuoto Padievyčio valstybinio žuvų ūkio turtas 1993 m. balandžio 16 d. tvenkinių ir sandėlio perdavimo-priėmimo aktu buvo perduotas UAB „Vėgėlė“ pagal tvenkinių projektinius plotus, kas konstatuota pačiame akte, tuo metu nebuvo atlikti nei geodeziniai, nei kadastriniai tvenkinių matavimai, todėl tvenkinių plotai perdavimo akte ir negali būti identiški registratoriui pateiktose kadastrinėse bylose nurodytiems plotams ir šie neatitikimai yra pateisinami.
Pareiškėjos manymu, Centrinis registratorius ir Komisija taip pat netinkamai įvertino ir tai, kad 1993 m. balandžio 16 d. perdavimo-priėmimo akto priede nėra jokių duomenų apie nekilnojamuosius daiktus - vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vandens padavimo kanalą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), griovį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos pareiškėja prašo įregistruoti Registre ir dėl to jų negali registruoti. Nurodo, kad privatizavus Padievyčio valstybinį žuvų ūkį, UAB „Vėgėlė“ buvo perduoti Rungės sistemos tvenkiniai pagal tvenkinių projektinius plotus, o registruojant tvenkinius, kaip hidrotechninius statinius kadastre, jie turi būti suformuoti pagal galiojančius teisės aktus. Tvenkinių statybos metu ir jų privatizavimo metu kadastriniai matavimai atlikti nebuvo, o perdavimo aktu perduoti tvenkiniai su visomis jų sudedamosiomis dalimis (vandens padavimo kanalu, grioviu ir vandentiekio tinklu), skirtus žuvininkystei, priešingu atveju jie negalėtų funkcionuoti.
Apibendrina, kad pareiškėjai kreipiantis į VĮ Registrų centras, jai pateikiamuose sprendimuose, kuriais atsisakoma registruoti daiktus ir daiktines teises į juos, yra nurodomi vis nauji trūkumai, kurie galėjo būti nurodyti pirminiame sprendime, todėl tokie sprendimai prieštarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų IV dalies Nekilnojamojo turto objektų įrašymo į kadastrą 61 punktui, kuris nustato, kad sprendimas atsisakyti įrašyti į kadastrą nekilnojamojo turto objekto duomenis turi būti raštiškas ir motyvuotas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė prašė skundą patenkinti visiškai skunde ir teismo posėdžio metu jos išdėstytų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė valstybės įmonė Registrų centras atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nesutinka su pareiškėjos UAB „Vėgėlė“ skundo teiginiais, pareiškėjos dėstoma pozicija yra klaidinanti ir neatitinkanti faktinių aplinkybių.
Pastebi, kad Komisijos išvada, jog 2013 m. rugsėjo 12 d. Sutarties šalys (t. y. Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, ir UAB „Žydrutis“) laikė, jog visi tuo metu Žemės sklype buvę statiniai (tiek įregistruoti Registre, tiek neįregistruoti) nuosavybės teise priklauso UAB „Žydrutis“, yra pagrįsta dokumentuose esančiais duomenimis. Teigia, kad byloje esanti kadastro duomenų byla bei 2013 m. rugsėjo 12 d. Sutartis patvirtina, kad matininkas, 2010 m. gruodžio 7 d. rengęs Žemės sklypo kadastro duomeny bylą, Nacionalinė žemės tarnyba, pardavusi Žemės sklypą, reikalingą naudotis tvenkiniais, ir UAB „Žydrutis“, įsigijęs Žemės sklypą, kuriame yra Nekilnojamieji daiktai, laikė, kad visi Žemės sklype esantys statiniai priklauso UAB „Žydrutis“.
Nurodo, kad pareiškėjos argumentai yra prieštaringi. Pareiškėja teigia, kad Žemės sklypo kadastro duomenų bylos parengimo metu Žemės sklype buvo ginčo tvenkiniai ir jie visi buvo pažymėti Žemės sklypo plane, Žemės sklypo kadastro duomenyse ir Žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte, tik nebuvo identifikuoti, tai kitame skundo punkte teigia, kad Žemės sklypo pirkimo metu Žemės sklype buvo tik du Rungio sistemos tvenkiniai Nr. 7 ir Nr. 8, ir kad tik šie du tvenkiniai buvo nurodyti Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. Tokius pareiškėjos argumentus paneigia Žemės sklypo planas, iš kurio matyti, kad jame užfiksuoti ginčo statiniai. Atkreipia dėmesį į tai, jog UAB „Vėgėlė“ skunde nurodomi du tvenkiniai, kurie taip pat yra Žemės sklype, Registre buvo įregistruoti ne 1993 m. balandžio 16 d. perdavimo-priėmimo akto ir 1993 m. kovo 5 d. viešo akcijų pasirašymo sutarties pagrindu, o Tauragės apskrities viršininko administracijos 1999 m. rugpjūčio 6 d. įsakymo Nr. 1087 „Dėl pastatų teisinės registracijos UAB „Vėgėlė“ Šilalės rajone pagrindu, kuriame jokių duomenų apie prašomus registruoti Nekilnojamuosius daiktus nėra.
Nurodo, kad pareiškėja neturi nuosavybės teisės į Žemes sklypą, todėl Komisija pagrįstai nurodė, kad pareiškėja, norėdama įregistruoti statinius ir savo nuosavybės teises į juos, kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype, Kadastro tvarkytojui turėtų pateikti Žemės sklypo savininko sutikimą dėl šio teisinę reikšmę turinčio veiksmo atlikimo.
Pažymi, kad Teritorinis registratorius pagrįstai laikosi pozicijos, jog pateiktuose dokumentuose nėra duomenų, leidžiančių identifikuoti Nekilnojamuosius daiktus, todėl pateikti dokumentai vienareikšmiškai nepatvirtina pareiškėjos nuosavybės teisių atsiradimo, kadangi pateiktuose privatizacijos dokumentuose nėra jokių duomenų apie nekilnojamuosius daiktus, kuriuos pareiškėja prašo įregistruoti Registre.
Akcentuoja, kad 1993 m. balandžio 16 d. perdavimo-priėmimo akto, kurio pagrindu prašoma įrašyti tvenkinių kadastro duomenis į Kadastrą, duomenys apie tvenkinius nesutampa su šių daiktų kadastro duomenų bylos duomenimis, todėl Kadastro tvarkytojas nustatęs šią aplinkybę, pagrįstai minėtu pagrindu atsisakė įrašyti tvenkinių duomenis į Kadastrą. Pareiškėjos pateikti privatizacijos dokumentai neatitinka teisės aktų reikalavimų, juose arba išvis nėra jokių duomenų apie prašomus įregistruoti statinius arba šių duomenų nepakanka, kad galima būtų juos įrašyti Registre, nes nėra statinius identifikuojančių duomenų. Daro išvadą, kad papildomai pateikti dokumentai, kurie buvo išduoti iki privatizacijos ne pareiškėjai ir nėra privatizacijos dokumentai, negali patvirtinti pareiškėjos nuosavybės teisių atsiradimo į Nekilnojamuosius daiktus. Apibendrina, kad nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovo VĮ Registrų centro ir trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos atstovė prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Žydrutis“ atsiliepime prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog visi statiniai ir įrenginiai, kuriuos privatizavo UAB „Vėgėlė“, buvo registruoti. Dokumentų, kurie patvirtintų tvenkinukų nuo Nr.14 iki Nr. 60, teisinę priklausomybę UAB „Vėgėlė“ neturi, nes privatizacijos metu tokių hidrotechninių statinių jau nebuvo. Po pirkimo sandorio UAB „Žydrutis“ iškirto priaugusius medžius, išbetonavo tvenkiniams reikalingus vandens lygio reguliavimo ir išleidimo vienuolius, išvalė kanalus. Šiuo metu yra veikiantys nedideli tvenkinukai. Tauragės apskrities viršininko administracijos 1999 m. rugpjūčio 6 d. įsakyme Nr.1087, pagal kurį vyko teisinė įsigyto turto registracija, taip pat duomenų nėra, kad UAB „Vėgėlė“ yra tvenkinių, dėl kurių registracijos kreipėsi, savininkė. Pažymi, kad perkamame Žemės sklype jau stovėjo nuosavybės teise UAB „Žydrutis“ priklausantys tvenkiniai Nr. 7 ir Nr. 8, kurie ir aptarti Sutartyje. Jokie kitokie statiniai nebuvo aptarti. Žemės sklypo planas buvo pradėtas rengti nuo 2010 m. pavasario ir įmonė pradėjo atstatinėti minėtus tvenkinukus. 2010 m. gruodžio 7 d. parengtoje Žemės sklypo kadastrinių matavimų byloje duomenų apie kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ir inžinerinius įrenginius taip pat nėra. Viešajame registre įregistruota 2013 m. rugsėjo 12 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis UAB „Vėgėlė“ taip pat nėra nuginčyta. Apibendrina, kad UAB „Vėgėlė“ jokių dokumentų, įrodančių apie nuosavybę ir privatizavimą tvenkinukų, dėl kurių kyla ginčas, nepateikė, o tik bando perimti UAB „Žydrutis“ priklausantį turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Žydrutis“ atstovas prašė pareiškėjos skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Administracinėje byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto kadastro departamento Tauragės skyriaus 2020 m. lapkričio 17 d. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimo prašymą atmesti Nr. NSPR 5-6044 (14.4), Turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto registro departamento Tauragės skyriaus 2020 m. lapkričio 23 d. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimo prašymą atmesti Nr. NSPR 4-5450 (14.5E) ir 2021 m. vasario 5 d. VĮ Registrų centro Centrinio Registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimo Nr.CSPR-27 teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad hidrotechniniai statiniai - vandens padavimo kanalas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau - ir Nekilnojamieji daiktai) Nekilnojamojo turto registre (toliau - ir Registras) neįregistruoti.
2018 m. vasario 2 d. UAB „Vėgėlė“ Kadastro tvarkytojui ir Registro tvarkytojui (toliau - ir Teritorinis registratorius) pateikė prašymą Registre įregistruoti Nekilnojamuosius daiktus ir UAB „Vėgėlė“ nuosavybės teises į juos. Kartu su prašymu pateikė 2018 m. sausio 31 d. prašymą, 1993 m. balandžio 16 d. Padievyčio valstybinio žuvų ūkio tvenkinių ir sandėlio perdavimo-priėmimo aktą (toliau – 1993 m. balandžio 16 d. perdavimo-priėmimo aktas), 1993 m. kovo 5 d. Viešo akcijų pasirašymo sutartį Nr. 21 (toliau - ir 1993 m. kovo 5 d. viešo akcijų pasirašymo sutartis), Tauragės apskrities viršininko administracijos 1999 m. rugpjūčio 6 d. įsakymą Nr. 1087, 2010 m. gruodžio 7 d. parengtą Žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)., planą, 2018 m. sausio 25 d. parengtą kadastro duomenų, nustatytų 2018 m sausio 5 d., bylą.
2018 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. (9.7.19) (duomenys neskelbtini) Teritorinis registratorius minėtą prašymą atmetė, nes pagal pateiktus dokumentus negalima identifikuoti Nekilnojamųjų daiktų, dokumentai nepatvirtina UAB „Vėgėlė“ nuosavybės teisių į Nekilnojamuosius daiktus atsiradimo, Žemės sklypo kadastro duomenų byloje nėra duomenų apie kitiems asmenims priklausančius statinius ir inžinerinius įrenginius, 2013 m. rugsėjo 12 d. Valstybinėje Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 1- 3142 neaptartas Žemės sklype esančių statinių klausimas.
2018 m. kovo 8 d. pareiškėja Teritoriniam registratoriui pateikė Registre įregistruoti Nekilnojamuosius daiktus ir pareiškėjos UAB „Vėgėlė“ nuosavybės teises į juos. Kartu su prašymu pateikė 2018 m. kovo 7 d. prašymą, 2018 m. kovo 5 d. patikslintą kadastro duomenų, nustatytų 2018 m. sausio 5 d., bylą, Respublikinio vandens ūkio projektavimo instituto 1969 m. gruodžio mėn. parengtus Padievyčio žuvininkystės ūkio patikslintus vandens ūkio skaičiavimus Šilalės rajone Nr. 15735 (toliau - ir 1969-12 planas), 2010 m. gruodžio 7 d. parengtus Žemės sklypo kadastro duomenis.
2018 m. kovo 12 d. Teritorinis registratorius sprendimu Nr. (9.7.19) (duomenys neskelbtini) prašymo netenkino motyvuodamas tuo, kad jau 2018 m. vasario 13 d. buvo priimtas Registro tvarkytojo sprendimas atsisakyti įregistruoti tas pačias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą tų pačių dokumentų pagrindu. Papildomai dar nurodė, kad pateiktos patikslintos kadastro duomenų bylos ir papildomai pateiktas 1969-12 planas taip pat nepatvirtina pareiškėjos nuosavybės teisės į Nekilnojamuosius daiktus atsiradimo ir kad 2013 m. rugsėjo 12 d. sutartyje buvo aptartas nuosavybės teisės į statinius klausimas.
Pareiškėja Teritorinio registratoriaus 2018 m. kovo 12 d. sprendimą apskundė Centriniam registratoriui, kuris 2018 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. csprl-108 paliko galioti Teritorinio registratoriaus 2018 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. (9.7.19) (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja Teritorinio registratoriaus 2018 m. kovo 12 d. sprendimą ir Centrinio registratoriaus 2018 m. balandžio 17 d. sprendimą apskundė teismui.
Teismas 2020 m. spalio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-4620-289/2020 UAB „Vėgėlė“ skundą tenkino iš dalies - panaikino Teritorinio registratoriaus 2018 m. kovo 12 d. sprendimą ir Centrinio registratoriaus 2018 m. balandžio 17 d. sprendimą bei įpareigojo Registrų centrą nagrinėti iš naujo pareiškėjos UAB „Vėgėlė“ 2018 m. kovo 7 d. prašymą. Teismas padarė išvadą, kad su 2018 m. kovo 7 d. prašymu nauji dokumentai buvo pateikti, todėl Teritorinis registratorius turėjo vertinti pareiškėjos pateiktus dokumentus, o ne atmesti prašymą Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 9 punkto pagrindu.
2020 m. lapkričio 5 d. UAB „Vėgėlė“ Teritoriniam registratoriui pateikė prašymą „Dėl 2018-03-07 pateikto prašymo papildymo“, kuriuo prašė, vykdant teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimą ir nagrinėjant UAB „Vėgėlė“ 2018 m. kovo 7 d. prašymą iš naujo, vadovautis ir su 2020 m. lapkričio 5 d. prašymu papildomai pateiktais dokumentais - Padievyčio žuvininkystės ūkio schema, Respublikinės žemėtvarkos projektavimo instituto 1987 m. parengto Šilalės rajono Padievyčio žemės ūkio įmonės planu Nr. 87062/1 bei Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Klaipėdos kontrolės skyriaus 1999 m. lapkričio 12 d. ataskaita Nr. 270-153.
Kadastro tvarkytojas iš naujo išnagrinėjo UAB „Vėgėlė“ 2018 m. kovo 7 d. prašymą ir 2020 m. lapkričio 5 d. prašymą bei su šiais prašymais pateiktus dokumentus ir skundžiamu 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. NSPR5-6044 (14.4) prašymą atmetė, nes pagal pateiktus dokumentus negali identifikuoti statinių. Kadastro tvarkytojas pažymėjo, kad 1993 m. balandžio 16 d. perdavimo-priėmimo akto priede nurodyti tvenkinių plotai neatitinka kadastrinių matavimų bylose nurodytiems plotams. Kadastro tvarkytojas nurodė, kad negali tenkinti pareiškėjos prašymo, nes pateikti dokumentai vienareikšmiškai nepatvirtina pareiškėjos nuosavybės teisių atsiradimo.
Registro tvarkytojas iš naujo išnagrinėjo UAB „Vėgėlė“ 2018 m. kovo 7 d. prašymą ir 2020 m. lapkričio 5 d. prašymą bei su šiais prašymais pateiktus dokumentus ir skundžiamu 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. NSPR4-5450 (14.5 E) prašymą atmetė, nes Registre nėra įregistruoti patys Nekilnojamieji daiktai. Registro tvarkytojas taip pat nurodė, kad pateikti dokumentai vienareikšmiškai nepatvirtina pareiškėjos nuosavybės teisių atsiradimo, nes juose nėra duomenų, leidžiančių identifikuoti Nekilnojamuosius daiktus. Pateiktose kadastrinių matavimų bylose nurodyta, kad Nekilnojamieji daiktai yra (duomenys neskelbtini), o 1993 m. kovo 5 d. viešo akcijų pasirašymo sutartyje Nr. 21 adresas nurodomas Šilalės r. sav., Šiauduvos k. Registro tvarkytojas taip pat pažymėjo, kad Žemės sklypas, kuriame yra Nekilnojamieji daiktai, nuosavybės teise priklauso UAB „Žydrutis“ 2013 m. rugsėjo 12 d. sutarties pagrindu.
Pareiškėja Kadastro tvarkytojo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir Registro tvarkytojo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą apskundė Centriniam registratoriui, kuris 2021 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. CSPR-27 Kadastro tvarkytojo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir Registro tvarkytojo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą paliko galioti.
Centrinis registratorius skundžiamame sprendime nurodė, kad vadovaujantis Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymu ir Valstybinio turto privatizavimo aukcionų nuostatais nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais galėtų būti laikomi 1993 m. balandžio 16 d. perdavimo-priėmimo aktas ir 1993 m. kovo 5 d. viešo akcijų pasirašymo sutartis, o vertinant Nekilnojamųjų daiktų formavimo ir statybos teisėtumo pagrindus, aktualūs dokumentai, kurių tinkamumą turėjo vertinti Kadastro tvarkytojas, yra Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų byla ir 1993 m. balandžio 16 d. perdavimo-priėmimo aktas, tačiau šie dokumentai turi atitikti Nekilnojamojo turto registro įstatyme ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme jiems keliamus reikalavimus. Kiti pareiškėjos pateikti dokumentai (1969-12 planas, Padievyčio žuvininkystės ūkio schema, 1987 m. Padievyčio ŽŪ įmonės planas Nr. 87062/1, Valstybės kontrolės Klaipėdos kontrolės skyriaus 1999 m. lapkričio 12 d. ataskaita) nėra nei vienas iš Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje numatytų pagrindų, patvirtinančių Nekilnojamųjų daiktų suformavimo teisėtumą ir/ar nuosavybės teisių į šiuos daiktus atsiradimą, todėl Komisija vertina ir pasisako apie 1993 m. balandžio 16 d. perdavimo-priėmimo aktą, 1993 m. kovo 3 d. viešo akcijų pasirašymo sutartį ir Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylą. Komisija pažymėjo, kad pareiškėjos pateiktame Tauragės apskrities viršininko administracijos 1999 m. rugpjūčio 6 d. įsakyme nėra nurodyti Nekilnojamieji daiktai, todėl šis dokumentas taip pat nepatvirtina pareiškėjos nuosavybės teisių į Nekilnojamuosius daiktus atsiradimą.
Atsižvelgdamas į tai, kad buvo nustatytos Nekilnojamojo turto kadastro 14 straipsnyje nurodytos minėtos aplinkybės, Centrinis registratorius padarė išvadą, kad Kadastro tvarkytojas iš esmės pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą Registre įregistruoti Nekilnojamuosius daiktus.
Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti.
LVAT yra nurodęs, kad nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011 ir kt.). Tačiau teismų praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi, nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (žr., pvz., LVAT 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010; 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012).
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad registro tvarkytojui Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas nustato reikalavimus įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-623-143/2015).
LVAT, vertindamas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmus, yra nurodęs, kad ši viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Atliekant nuosavybės teisių registraciją, negali būti paneigta nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių į šį daiktą įregistravimo paskirtis – išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės bei kitas daiktines teises į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymus, įstatymų nustatytus juridinius faktus, siekiant išviešinimo būdu užtikrinti šių teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus bei jų suvaržymus – ir nepagrįstai suteikta nuosavybės teisių apsauga asmeniui, kuris neturėjo teisės šios daiktinės teisės įgyti (žr., pvz., LVAT 2015 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-361-492/2015).
Taigi, aptartos įstatymų nuostatos bei teismų praktika suponuoja išvadą, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti daiktines teises, ir įrašyti tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą.
Dėl Žemės sklypo
Pareiškėja parteiktame skunde nurodo, kad nesutinka su Centrinio registratoriaus ir Komisijos 2013 m. rugsėjo 12 d. Sutarties 2.4 punkto vertinimu. Pareiškėjos nuomone, Centrinio registratoriaus ir Komisijos teigimu, 2013 m. rugsėjo 12 d. Sutarties 2.4 punkte, kaip numato CK 6.395 straipsnio nuostatos, parduodant Žemės sklypą buvo aptartas nuosavybės teisės į statinius klausimas, t. y. kad jie nuosavybės teise priklauso UAB „Žydrutis“, todėl Registro tvarkytojas atsisakė tenkinti UAB „Vėgėlė“ prašymą, nes dėl šios priežasties pateikti dokumentai vienareikšmiškai nepatvirtina nuosavybės teisių atsiradimo.
Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pareiškėjos pozicija. Pareiškėjos nurodytas argumentas yra Kadastro tvarkytojo 2020 m. lapkričio 17 d. Sprendime, tačiau Komisija, įvertinusi šį atsisakymo motyvą, dėl jo pasisakė, pažymėdama, kad Kadastro tvarkytojas, nagrinėjamu atveju nepagrįstai taikė CK 6.395 straipsnio 1 dalį, nes Žemės sklypo pardavėjas, nebūdamas statinių savininkas (patikėtinis), minėta sutartimi kartu su Žemės sklypu negalėjo perleisti statinius. Komisija konstatavo, kad šis Kadastro tvarkytojo sprendimo motyvas yra nepagrįstas.
Pareiškėja taip pat nesutinka su Centrinio registratoriaus ir Komisijos 2013 m. rugsėjo 12 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties Nr.1-3142 2.4 punkto vertinimu, nes šis punktas nenurodo, kad statiniai būtų perleidžiami. Žemės pirkimo sutartyje nėra indentifikuoti kokie inžinieriniai įrenginiai (tvenkiniai) priklauso UAB „Žydrutis“, todėl sprendime negali būti konstatuojamas faktas, kad sutartyje yra aptarti pareiškėjos prašomi įregistruoti tvenkiniai.
Atkreiptinas dėmesys, jog Komisijos išvada, kad 2013 m. rugsėjo 12 d. Sutarties šalys (t. y. Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, ir UAB „Žydrutis“) laikė, jog visi tuo metu Žemės sklype buvę statiniai (tiek įregistruoti Registre, tiek neįregistruoti) nuosavybės teise priklauso UAB „Žydrutis“, yra pagrįsta dokumentuose esančiais duomenimis. Išnagrinėjusi pareiškėjos pateiktus ir Registrų centre esančius dokumentus Komisija nurodė, kad Kadastro tvarkytojo 2020 m. lapkričio 17 d. Sprendime nurodyta aplinkybė, jog 2013 m. rugsėjo 12 d. Sutarties 2.4 p. buvo nurodyta, kad šalių pareiškimu Žemės sklype stovi pirkėjui UAB „Žydrutis“ nuosavybės teisėmis priklausantys statiniai (inžineriniai įrenginiai) patvirtina, kad sutarties šalys laikė, jog visi tuo metu Žemės sklype buvę statiniai (tiek įregistruoti Registre, tiek neįregistruoti) nuosavybės teise priklauso UAB „Žydrutis“. Pareiškėja skunde nepagrįstai teigia, kad minėta sutartimi statiniai buvo perleisti UAB „Žydrutis“. Pažymėtina, kad šią Komisijos išvadą patvirtina 2010 m. gruodžio 7 d. parengta Žemės sklypo kadastro duomenų byla, kurioje nėra jokių duomenų apie kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius, esančius Žemės sklype, nors, kaip matyti iš Žemės sklypo plano, jame yra nurodyti tvenkiniai, kuriuos pareiškėja prašo Registre registruoti kaip jos nuosavybę. Tiek Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo metu ir bylos parengimo metu (2010 m. gruodžio 7 d.), tiek šiuo metu teisės aktai (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 56 punktas) nustato, kad tuo atveju, jei Žemės sklype yra kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys statiniai (ar jie būtų registruoti Registre ar neregistruoti), jie turi būti nurodyti Žemės sklypo kadastro duomenų formoje. Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ir kadastro duomenų bylos parengimo metu (2010 m. gruodžio 7 d.) galiojusių Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 1 priede buvo patvirtinta Žemės sklypo kadastro duomenų forma, kurioje buvo numatyta lentelė „Duomenys apie statinių savininkus, jei jie nesutampa su žemės sklypo savininku“. Tačiau 2010 m. gruodžio 7 d. parengtoje Žemės sklypo kadastro duomenų formoje esančioje minėtoje lentelėje, jokių duomenų apie kitiems asmenims priklausančius statinius nėra, o tai reiškia, kad visi statiniai, kurie Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo metu buvo Žemės sklype ir kurie buvo nurodyti 2010 m. gruodžio 7 d. parengtame Žemės sklypo plane, buvo įrašyti į Žemės sklypo kadastro duomenų kitą lentelę „Duomenys apie statinius“, kurioje yra įrašomi Žemės sklypo savininkui (ar statinių savininkui, kuriam ketinama parduoti Žemės sklypą, kaip nagrinėjamu atveju) priklausančius statinius.
Pareiškėja skunde teigia, kad 2010 m. gruodžio 7 d. matininko P. K. parengtoje ir 2012 m. rugpjūčio 23 d. patvirtintoje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Šilalės skyriaus vedėjo įsakymu, nurodyti hidrotechniniai statiniai (tvenkiniai) yra tie patys tvenkiniai, kuriuos pareiškėja prašo registruoti Registre jos vardu. Skunde pareiškėja nurodo, kad tiek matininkas, tiek NŽT, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Žydrutis“ žinojo, kad tvenkiniai priklauso pareiškėjai, tačiau jokių konkrečių įrodymų, be subjektyvaus aplinkybių vertinimo, pareiškėja nepateikia. Tačiau iš byloje esančių duomenų, t. y. kadastro duomenų bylos, 2013 m. rugsėjo 12 d. Sutarties matyti, kad matininkas, NŽT ir UAB „Žydrutis“, įsigijęs Žemės sklypą, kuriame yra Nekilnojamieji daiktai, laikė, kad visi Žemės sklype esantys statiniai priklauso UAB „Žydrutis“.
Pareiškėja nesutinka su Komisijos vertinimu, kad pareiškėja turėjo pateikti Žemės sklypo savininko sutikimą registruoti statinius jam priklausančiame Žemės sklype, priešingu atveju būtų pažeistas LR Konstitucijos 23 straipsnis. Pareiškėjos įsitikinimu, jokie teisės aktai nenumato, kad registruojant nekilnojamuosius daiktus ir nuosavybės teisės į seniai pastatytus statinius būtų reikalingas žemės sklypo savininko sutikimas. Pareiškėja nurodo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 patvirtintą Dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d. sąrašą ir teigia, kad jame nėra numatyta, kad būtų reikalingas Žemės sklypo savininko sutikimas registruojant seniai pastatytus statinius.
Atsakovė pateiktame atsiliepime teisingai nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra taikytinas Sąrašas, nes jis reglamentuoja dokumentus, teiktinus Registro tvarkytojui registruojant senus statinius: 1) įsigytus iki 1991 m. liepos 25 d. (Sąrašo 3 punktas) ar 2) pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d. (Sąrašo 2 punktas). Pareiškėja įrodinėja, kad ji statinius įsigijo 1993 m. pagal sandorį (1993 m. balandžio 16 d. perdavimo-priėmimo aktu ir 1993 m. kovo 5 d. viešo akcijų pasirašymo sutartimi), t. y. jau po 1991 m. liepos 25 d., ir akivaizdu, kad ji nėra šių statinių statytoja, t. y. statinius neįsigijo statybos būdu iki 1991 m. liepos 25 d. (pagal Sąrašo 2 punktą). Pasisakydama, kad pareiškėja, norėdama registruoti Nekilnojamuosius daiktus ir savo nuosavybės teises į juos kitam asmeniui priklausančiame Žemės sklype, Komisija vadovavosi LVAT (2020 m. spalio 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1742-602/2020) išaiškinimu, kad VĮ Registrų centro sprendimas įregistruoti statinius bei nuosavybės teisę į juos vienam iš sklypo savininkų pagal vieno iš sklypo bendraturčių prašymą, su kuriuo nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad kiti sklypo bendraturčiai sutinka dėl šio teisinę reikšmę turinčio veiksmo atlikimo, yra nesuderinamas su konstituciniu nuosavybės teisės neliečiamumo principu, t. y. su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. Minėtoje byloje VĮ Registrų centro sprendimas buvo panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos Respublikos Konstitucijai). Nagrinėjamu atveju, pareiškėja neturi nuosavybės teisės į Žemes sklypą, todėl Komisija pagrįstai nurodė, kad pareiškėja, norėdama įregistruoti statinius ir savo nuosavybės teises į juos, kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype, Kadastro tvarkytojui turėtų pateikti Žemės sklypo savininko sutikimą dėl šio teisinę reikšmę turinčio veiksmo atlikimo. Pareiškėjos argumentai, kad kadastro duomenų bylos duomenimis Nekilnojamieji daiktai pastatyti 1965 m. ir kad CK 6.394 straipsnio 3 dalis nedraudžia asmenims nuosavybės teise turėti statinius kitam asmeniui priklausančiame žemės sklype, nepaneigia būtinumo laikytis nuosavybės teisės neliečiamumo principo.
Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų ir kadastro duomenų
Pareiškėja skunde nesutinka su Komisijos argumentu, kuriame nurodyta, kad pareiškėjos pateikti registravimui dokumentai nepatvirtina nuosavybės teisių atsiradimą į nekilnojamuosius daiktus, kadangi juose nėra duomenų, leidžiančių identifikuoti nekilnojamuosius daiktus. Pateiktose kadastrinių matavimų bylose nurodyta, kad nekilnojamieji daiktai yra (duomenys neskelbtini), o 1993 m. kovo 5 d. viešo akcijų pasirašymo sutartyje Nr. 21 adresas nurodomas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, sutartyje buvo nurodytas ne privatizavimu įgytų ir prašomų įregistruoti tvenkinių adresas, nes tvenkiniai buvo išsidėstę nemažoje teritorijoje ir buvo perduoti nenurodant adresų, bet Padievyčio valstybinio žuvų ūkio buveinės adresas.
Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais pareiškėjos argumentais. 1993 m. kovo 5 d. viešo akcijų pasirašymo sutartyje yra įrašas „Padievyčio valstybinio ūkio žuvų tvenkiniai ir sandėlis (duomenys neskelbtini).“. Šį įrašą Registro tvarkytojas ir Komisija vertino pagal tiesioginę šio įrašo reikšmę, atsispindinčią Sutartyje, o ne šio įrašo interpretacijomis, kaip šį įrašą aiškina pareiškėja, teigdama, kad tai yra minėto ūkio buveinės adresas, o ne nekilnojamojo turto objektų - žuvų tvenkinių ir sandėlio (kaip nurodyta Sutartyje) adresas, dar ir nepagrįstai teigdama, kad tvenkinių adresas (kaimas) nustatomas tik formuojant žemės sklypus.
Pareiškėjos teigimu, pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 4 dalį rašytinio sandorio pateikimas registratoriui yra teisinis pagrindas nekilnojamojo daikto kadastro duomenis įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą. Nurodo, kad registratoriui pateikė rašytinį sandorį (teisinį pagrindą) – Viešo akcijų pasirašymo sutartį Nr. 21, 1993 m. kovo 5 d. Padievyčio valstybinio žuvų ūkio tvenkinių ir sandėlio perdavimo-priėmimo aktą bei kitus dokumentus apie tvenkinių priklausomybę nuosavybės teise pareiškėjai, kurią ji įsigijo privatizavus Padievyčio valstybinį žuvų ūkį.
Teisėjų kolegija sutinka su Teritorinio registratoriaus pozicija, kad pateiktuose dokumentuose nėra duomenų, leidžiančių identifikuoti Nekilnojamuosius daiktus, todėl pateikti dokumentai vienareikšmiškai nepatvirtina pareiškėjos nuosavybės teisių atsiradimo, kadangi pateiktuose privatizacijos dokumentuose (1993 m. kovo 5 d. viešo akcijų pasirašymo sutartyje ir 1993 m. balandžio 16 d. perdavimo-priėmimo akte, kurie, vadovaujantis Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymu ir Valstybinio turto privatizavimo aukcionų nuostatais, galėtų būti nuosavybės teisę į Nekilnojamuosius daiktus patvirtinančiais dokumentais) nėra jokių duomenų apie nekilnojamuosius daiktus - vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vandens padavimo kanalą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), griovį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos pareiškėja prašo įregistruoti Registre. Nepagrįstais laikytini ir pareiškėjos argumentai, kad nepaisant to, jog šie statiniai nėra nurodyti privatizavimo dokumente, Kadastro tvarkytojas turėjo juos vertinti kaip sudėtinę tvenkinių dalį, kuri pareiškėjai buvo perduota kartu su tvenkiniais, ir Registre šiuos daiktus įregistruoti kaip atskirus statinius. Kaip jau minėta, Registro tvarkytojas ir Kadastro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Registre, teisingumą ir apsaugą. Registro tvarkytojas ir Kadastro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo, o tai reiškia, kad duomenys apie statinius turi būti nurodyti dokumente, kurio pagrindu jie įrašomi į Registrą. Kadangi jokių duomenų apie minėtus statinius privatizavimo dokumentuose nėra, Kadastro tvarkytojas pagrįstai atsisakė registruoti šiuos daiktus Registre. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės pastebėjimu, kad nei Kadastro tvarkytojas, nei Registro tvarkytojas neturi teisės daryti jokių interpretacinio pobūdžio savarankiškų išvadų apie galimai įgytus nekilnojamuosius daiktus, jei jie nėra konkrečiai ir aiškiai nurodyti nuosavybės teisių įgijimo dokumentuose, kadangi tai būtų akivaizdus šio viešojo administravimo subjekto kompetencijų ribų peržengimas.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 1993 m. balandžio 16 d. perdavimo-priėmimo akto, kurio pagrindu prašoma įrašyti tvenkinių kadastro duomenis į Kadastrą, duomenys apie tvenkinius nesutampa su šių daiktų kadastro duomenų bylos duomenimis. Atsakovė teisingai pažymėjo, kad 1993 m. balandžio 16 d. Perdavimo-priėmimo akto priede nurodyti tvenkinių plotai ženkliai (nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių kvadratinių metrų) skiriasi nuo plotų, užfiksuotų kadastro duomenų byloje (lyginant tiek tvenkinių su šlaitu plotą, tiek tvenkinių be šlaito nurodytą plotą), todėl Komisija pagrįstai padarė išvadą, kad toks didelis plotų skirtumas negalėjo atsirasti dėl skirtingo tikslumo matavimų prietaisų. Nors teismui pateiktame skunde pareiškėja nurodo, kad 1993 m. balandžio 16 d. Perdavimo-priėmimo akto priede yra nurodyti projektiniai tvenkinių plotai, todėl jie nesutampa su kadastro duomenų byloje užfiksuotais faktiniais tvenkinių plotais, tačiau Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 3 punktas nustato, kad Kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Kadastrą ar juos pakeisti, duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su šio daikto kadastro duomenų bylos duomenimis. Darytina išvada, kad Kadastro tvarkytojas, nustatęs šią aplinkybę, pagrįstai minėtu pagrindu atsisakė įrašyti tvenkinių duomenis į Kadastrą.
Pagal Registro įstatymo 23 straipsnio 2, 3 ir 4 punktų nuostatas, kaip teisingai nurodo atsakovė atsiliepime, Registro tvarkytojui pateikti dokumentai turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui Registre būtini duomenys, pilni asmenų, susijusių su registracija, vardai, pavardės, pavadinimai, adresai, kodai bei nekilnojamojo daikto, susijusio su registracija, unikalus numeris, kuris suteikiamas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka (nagrinėjamu atveju galėtų būti adresas ir plotai). Pareiškėjos pateikti privatizacijos dokumentai neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes juose arba išvis nėra jokių duomenų apie prašomus įregistruoti statinius arba šių duomenų nepakanka, kad galima būtų juos įrašyti Registre, nes nėra statinius identifikuojančių duomenų, o duomenys, kurie yra, neatitinka duomenis, nurodytus kadastro duomenų byloje. Todėl pareiškėjos teiginiai, kad pateikti privatizavimo dokumentai yra pakankamas pagrindas UAB „Vėgėlė“ nuosavybės teisėms i Nekilnojamuosius daiktus įregistruoti, yra nepagrįsti.
Iš teismui pateikto skundo ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad pareiškėja savo nuosavybės teises į Nekilnojamuosius daiktus grindžia ir kitais nuosavybės teisių įgijimo pagrindais, t. y. įvairiais planais, rengtais Padievyčio valstybinam žuvų ūkiui, o ne UAB „Vėgėlė“. Pareiškėja nurodo, kad šiuo metu registruojant statinius turi būti taikoma privatizavimo metu, t. y. 1993 metais galiojusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija, kurios 9 ir 9.2 punktai nustatė, kad dokumentai, netiesioginiu būdu patvirtinantys nuosavybės teisę į pastatus, statinius ir butus yra techninio inventorizavimo dokumentai.
Teisėjų kolegija nesutinka su šiais pareiškėjos teiginiais. Priimdamas sprendimus Kadastro tvarkytojas ir Registro tvarkytojas privalo vadovautis galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais nekilnojamųjų daiktų registravimą, o būtent Nekilnojamojo turto kadastro įstatymu, Nekilnojamojo turto registro įstatymu, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, Nekilnojamojo turto registro nuostatais. Pareiškėjos pateikti dokumentai nėra techninio inventorizavimo dokumentai, kuriuos tuo metu rengė nekilnojamojo turto registravimo įstaiga Tarpmiestinis techninės inventorizacijos biuras, kurio teises ir pareigas perėmė VĮ Registrų centras. Pagal Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos 9.2 punktą, techninio inventorizavimo dokumentai (kadastro duomenų byla) turėjo būti parengti pareiškėjai, tik tokiu atveju pagal tuo metu galiojusią Instrukciją būtų laikoma, kad pareiškėja yra Nekilnojamųjų daiktų naudotoja ir kad šie dokumentai netiesioginiu būdu patvirtina pareiškėjos nuosavybės teisę į statinius. Kaip matyti iš pareiškėjos pateiktų duomenų, Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylos anksčiau nebuvo sudarytos, o tai reiškia, kad techniniai inventorizavimo dokumentai (kadastro duomenų byla) po privatizacijos, galiojant Instrukcijai, nebuvo sudaryti. Todėl darytina išvada, kad minėti papildomai pateikti dokumentai, kurie buvo išduoti iki privatizacijos ne pareiškėjai ir nėra privatizacijos dokumentai, negali patvirtinti pareiškėjos nuosavybės teisių atsiradimo į Nekilnojamuosius daiktus. Minėti dokumentai nėra nei vienas iš Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje numatytų pagrindų, patvirtinančių pareiškėjos nuosavybės teisių į Nekilnojamuosius daiktus atsiradimą.
Vadovaujantis Kadastro įstatymo 14 straipsniu, kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šių aplinkybių: 1) asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti; 2) dokumentas, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, yra įstatymų nustatyta tvarka panaikintas; 3) dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su šio daikto kadastro duomenų bylos duomenimis; 4) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka šio Įstatymo reikalavimų; 5) šio Įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka negalima nekilnojamojo daikto pažymėti kadastro žemėlapyje. Kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktas reglamentuoja, kad išnagrinėjęs prašymą, Kadastro tvarkytojas gali prašymą atmesti, kai prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti nagrinėjimo metu nustatomos aplinkybės, nurodytos šio Įstatymo 14 straipsnyje, Kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka atsisako patenkinti prašymą, grąžina pateiktus dokumentus ir raštu praneša apie tai prašymą padavusiam asmeniui bei išdėsto atsisakymo motyvus.
Registro įstatymo 29 straipsnio 9 punkte yra numatyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad jau yra priimtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimas atsisakyti (sprendimo priėmimą atidėti) įregistruoti tas pačias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus tų pačių dokumentų pagrindu. Taigi įstatymo leidėjas numatė, kad turi būti priimtas sprendimas atsisakyti įregistruoti ne tas pačias daiktines teises apskritai, bet sprendimas turi būti priimtas ir tų pačių dokumentų pagrindu (žr., pvz., LVAT 2014 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1161/2014, 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3439-520/2016, 2017 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2364-520/20172017).
Aptariamu aspektu akcentuotina, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Registre, teisingumą ir apsaugą. Registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu įrašomi duomenys, įregistruojamos daiktinės teisės į Registrą (žr., pvz., LVAT 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2342-520/2017).
Registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Nustatęs, kad Registre nėra įregistruoti Nekilnojamieji daiktai, Registro tvarkytojas padarė pagrįstą išvadą, kad dėl šios priežasties nuosavybės teisės į šiuos daiktus negali būti registruojamos.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Tauragės skyriaus 2020 m. lapkričio 17 d. „Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimo prašymą atmesti“ Nr. NSPR5-6044 (14.4), VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Tauragės skyriaus 2020 m. lapkričio 23 d. „Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimo prašymą atmesti“ Nr. NSPR 4-5450 (14.5 E) bei VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2021 m. vasario 5 d. sprendimo „Dėl teritorinio registratoriaus priimtų sprendimų“ Nr. CSPR-27 neteisėtumo pagrindų, pareiškėjos UAB „Vėgėlė“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėja taip pat prašo teismo įpareigoti VĮ Registrų centro Tauragės filialą įregistruoti UAB „Vėgėlė“, įmonės kodas 176557526 priklausančius nekilnojamuosius daiktus ir nuosavybės teises į juos, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Šis pareiškėjos reikalavimas laikytinas išvestiniu skundo reikalavimu iš pagrindinių reikalavimų panaikinti Kadastro tvarkytojo, Registro tvarkytojo ir Komisijos sprendimus. Teismui konstatavus skundžiamų sprendimų teisėtumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti VĮ Registrų centro Tauragės filialą įregistruoti UAB „Vėgėlė“ priklausančius nekilnojamuosius daiktus ir nuosavybės teises į juos (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vėgėlė“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.