Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Šilingaitės-Pečkienės skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. RV-22-7219 taikyti nuteistajam L. U. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka L. U., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį, BK 259 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, BK 64¹ straipsniu paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė, bausmės vykdymą atidedant 5 mėnesiams.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 20 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu 2023 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2024 m. vasario 5 d., bausmės pabaiga – 2025 m. birželio 4 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. liepos 25 d. priėmė nutarimą Nr. RV-22-7219 taikyti nuteistajam L. U. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė ir yra stebima pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis bausmės atlikimo metu užsiima darbine veikla nuo 2024 m. vasario 27 d. ir ją tęsia iki šiol. Aktyviai dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse. Priklausomybių prevencijos grupėje nuteistasis atliko visus jam paskirtus namų darbus ir juos atliko labai išsamiai, įdėjo daug pastangų. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, nebuvo pažeidęs įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ar režimo reikalavimų, stebimas nepertraukiamai disciplinuotas elgesys, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio, bausmės atlikimo metu, korekcija, kas suponuoja prielaidą, jog nuteistasis koreguoja savo elgesį tinkama linkme, aktyvus nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą, patvirtina, kad laisvės atėmimo metu taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra. Komisijos nuomone, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Jūratė Šilingaitė-Pečkienė skundžia Komisijos nutarimą, prašo šį nutarimą panaikinti ir netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam L. U.. Skundas motyvuotas tuo, jog atlikto nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu, taikant „OASys“ metodiką, nuteistajam buvo nustatyta vidutinė rizika, o nuo pirminio vertinimo yra praėjęs gana trumpas laiko tarpas, kad būtų galima pagrįstai įvertinti nuteistojo daromą pažangą, siekiant sumažinti nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja gana daug dinaminių kriminogeninių veiksnių, kuriuos nuteistasis dar turi gana plačias galimybes savo teigiamu ir kryptingu elgesiu su mažinti ar eliminuoti, kad nekiltų abejonės pakankama jo elgesio korekcija ir pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Prokurorė pažymi, kad nuteistasis teistas tris kartus, vieną kartą užsienio valstybėje kur ir atliko laisvės atėmimo bausmę. Įvykdytos nusikalstamos veikos susijusios su narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimu bei platinimu, o anksčiau taikytas lygtinis paleidimas nesulaikė nuteistojo nuo priešingo teisei elgesio, kadangi L. U. pažeidė jo sąlygas. Nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, kas asmenį charakterizuoja neigiamai ir sudaro pagrindą pagrįstai abejoti, jog laisvėje asmuo jau sugebės tinkamai įsilieti į visuomenę ir gyventi laikantis nustatytų elgesio taisyklių. Prokurorė pažymi ir tai, kad nuteistojo neatliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas. Be to, nuteistojo oficiali darbinė patirtis itin menka, yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, specialybės neturi. Prokurorė akcentuoja tai, nuteistasis nėra linkęs realiai spręsti problemą susijusią su narkotinių medžiagų vartojimo. Šią probleminę sritį stengiasi spręsti tiek, kiek tai aktualu įgyvendinant resocializacijos plane numatytas priemones. Atsižvelgus į nuteistojo elgesyje vyraujančias aplinkybes, prokurorė mano, kad šiuo metu negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad nuteistasis jau turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, kad jis laisvėje laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Šilingaitės-Pečkienės skundas tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Sprendžiant ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi būtina vertinti nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei atsižvelgti ar asmuo vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas, tik įvertinus šių duomenų visumą galima pagrįstai konstatuoti, jog yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.

Sutinkamai su aptartu teisiniu reguliavimu, pritartina Komisijos išvadai, jog nuteistasis šiuo metu jau yra atlikęs privalomai atliktiną BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formaliojo pagrindo egzistavimą. Tačiau tik formalaus pagrindo, taikant lygtinį paleidimą, nepakanka, ką savo skunde akcentavo ir prokurorės, o teismas šiam argumentui pritaria, tuo pačiu konstatuojant, kad nuteistojo elgesyje neegzistuoja materialusis pagrindas, o įvertinus visus duomenis nebuvo nustatyta ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Aukščiau pastraipoje padaryta išvada grindžiama Socialinio tyrimo išvados duomenimis, iš kurių matyti, kad 2024 m. birželio 12 d. atlikus nuteistojo L. U. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką nustatytas kaip vidutinis, kas, kaip jau ir aptarta, nesudaro pagrindo taikyt lygtinį paleidimą. Kartu pasisakytina, jog teismas pritaria prokurorės nurodytai aplinkybei, jog pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas praėjus trumpam laiko tarpui nuo pirminio minėtos rizikos vertinimo. Toks trumpas, tarp atliktų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, laiko tarpas neatskleidžia nuteistojo pozityvaus pataisos proceso rezultato. Be to, teismas nenustatė ir nuteistojo akivaizdžių pastangų mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, o tokia išvada daroma atsižvelgiant ir į tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nuteistojo elgesyje nustatyta itin didelė gausa vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių. Minėti veiksniai (neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; turi nestabilią darbo patirtį; neturi profesinės kvalifikacijos; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; smurto / prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; būdingas dažnas / sistemingas narkotikų vartojimas; neturi motyvacijos nutraukti narkotikų vartojimo; narkotikų vartojimas ir įsigijimas yra pagrindinė veikla; mažas atsparumas stresui; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimų įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros / apribojimų pažeidimai; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu) daro tiesioginę įtaką nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai, ir privalo būti esmingai koreguojami nuteistajam tęsiant pataisos procesą esant struktūruotoje aplinkoje. Ir nors nuteistojo atžvilgiu nustatyti du apsauginiai, tai yra riziką pakartotinai nusikalsti mažinantys, veiksniai (palaikomi socialiniai ryšiai su artimais šeimos nariais; teigiama nuostata į darbinę veiklą), tačiau teismas šių veiksnių nelaiko išimtinai saugančiais nuteistąjį nuo pakartotinio nusikalstamumo. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į skunde nurodytas aplinkybes, kurias patvirtina ir byloje esantys duomenys, jog nuteistasis būdamas laisvėje nepasižymėjo darbinės veiklos stabilumu, nusikaltimus darė vedinas finansinės naudos siekio. Be to, nuteistasis neturi profesinės kvalifikacijos kas galėtų palengvinti darbinę reintegraciją ir leistų tinkamai ir sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje. Tuo tarpu, aplinkybė, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais taip pat nėra laikytina apsauginiu veiksniu, kadangi nuteistasis ir prieš darydamas nusikaltimus nebuvo susidūręs su socialinių ryšių atskirtimi, turėjo šeimą, tačiau tai jo vis tik nesulaikė nuo priešingo teisei elgesio. Atsižvelgiant į aptartą, šioje vietoje, pritartina skundo argumentui, jog nuteistojo elgesio pokyčio dar negalima vertinti, kaip sudarančio pagrindą spręsti, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Nors Komisija nutarime nurodo ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, o būtent tai, kad L. U. bausmės atlikimo metu užsiima darbine veikla nuo 2024 m. vasario 27 d. ir ją tęsia iki šiol, aktyviai dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, priklausomybių prevencijos grupėje nuteistasis atliko visus jam paskirtus namų darbus ir juos atliko labai išsamiai, įdėjo daug pastangų, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, nebuvo pažeidęs įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ar režimo reikalavimų, stebimas nepertraukiamai disciplinuotas elgesys, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad būtent kiekvieno pataisos procese dalyvaujančio asmens pareiga ir yra tinkamai elgtis. Tuo tarpu, bylos duomenys atskleidžia tai, kad su L. U. nusikalstamumu labiausiai susiję problemų atpažinimo ir jų sprendimo ignoravimas, tų pačių klaidų kartojimas, elgesio pasekmių neįvertinimas, konfliktinėse situacijose nevengia naudoti smurto artimoje aplinkoje, savęs vertinimas vienpusiškas, trūksta savikritikos, savęs gilesnio analizavimo, ir visos šios aplinkybės pataisos proceso metu, dar nėra koreguojamos. Nuteistasis nesuvokia, kad narkotinių medžiagų vartojimas ir įsigijimas yra nusikalstama veika ir nurodo, kad geriau vartos narkotines medžiagas nei alkoholį. Šios aplinkybės nepaneigiamai atskleidžia tai, kad nuteistasis jokių išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio dar nėra padaręs, o nekritiškas požiūris į nusikalstamumą, šiuo metu dar nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, nes nėra pagrindo manyti, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, L. U. neatliktos bausmės dalis, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog išskirtinai pozityviu elgesiu nuteistasis nepasižymi, o jo daroma pažanga dar stebima itin trumpą laiką, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad L. U. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, priešingai šiai dienai dar akivaizdu, jog nuteistojo pataisos procesas turi būti tęsiamas jam esant struktūruotoje įstaigoje, siekiant maksimalios jo nusikalstamo elgesio korekcijos.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Šilingaitės-Pečkienės skundas, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. RV-22-7219 taikyti nuteistajam L. U. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tenkinamas ir skundžiamas nutarimas panaikinamas, o lygtinis paleidimas nuteistajam L. U. netaikomas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Šilingaitės-Pečkienės skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. RV-22-7219 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir netaikyti nuteistajam L. U. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.