Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. U. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. L. U., nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, BK 259 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, BK 64¹ straipsniu paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė, bausmės vykdymą atidedant 5 mėnesiams. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 20 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu 2023 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2024 m. vasario 5 d., bausmės pabaiga – 2025 m. birželio 4 d.

4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi prokurorės skundą tenkino, pakeitė Komisijos 2024 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nutarė netaikyti nuteistajam L. U. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. U. skundas atmestinas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis L. U. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Jis pataisos įstaigoje dirba, neturi nuobaudų, dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, priklausomybės prevencijos grupėje atliko visus jam priskirtus namų darbus, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, palaiko ryšius su artimaisiais, laisvėje turės gyvenamąją vietą bei darbą. Visos šios aplinkybės neabejotinai charakterizuoja nuteistąjį teigiamai, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

8. L. U. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Pažymėtina, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga pat turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis, todėl esant nustatytai vidutinei rizikai, visos aplinkybės vertintinos itin atidžiai, kurios leistų daryti neabejotiną išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nuteistajam nustatytas nemažas skaičius statinių kriminogeninių veiksnių – kriminalinė istorija (2-3 teistumai; pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.); smurtinio elgesio istorija; ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas arba nesupratimas; ribotas nuskalstamo elgesio pasekmių supratimas; būdingas teisės pažeidimų modelis; probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas. Nustatyta didelė gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių - neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; turi nestabilią darbo patirtį; neturi profesinės kvalifikacijos; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; smurto / prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; būdingas dažnas / sistemingas narkotikų vartojimas; neturi motyvacijos nutraukti narkotikų vartojimo; narkotikų vartojimas ir įsigijimas yra pagrindinė veikla; mažas atsparumas stresui; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimų įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros / apribojimų pažeidimai; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu. Nustatyti apsauginiai veiksniai – palaiko socialinius ryšius su artimais šeimos nariais; teigiama nuostata į darbinę veiklą.

9. Pažymėtina, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su nuteistojo nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra pakankamai efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamos nutarties argumentais, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir vyraujantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis nededa maksimalių pastangų mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri nėra vertinama kaip žema. Nuteistojo elgesyje yra nustatyti ir apsauginiai, riziką pakartotinai nusikalsti mažinantys veiksniai, o būtent socialinių ryšių palaikymas su šeima bei teigiama nuostata į darbą. Šie apsauginiai veiksniai apylinkės teismo buvo įvertinti aplinkybių visumos kontekste, kas pagrįstai leido nelaikyti išimtinai nuteistąjį saugančiais nuo pakartotinio nusikalstamumo.

10. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistojo darbinė patirtis nestabili. Stebima legalaus darbo patirties stoka, nuteistasis teigia dažniausiai užsiimdavęs nelegalia darbine veikla (automobilių remontu), nuo 2007 iki 2019 metų oficiali darbinė patirtis nefiksuota, oficialiai darbinę veiklą nuteistasis registravo tik kai buvo prižiūrimas Probacijos tarnybos. Šiuo metu nuteistasis įkalinimo įstaigoje vykdo darbinę veiklą, yra pateikęs dokumentus dėl galimo jo įdarbinimo, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos turėjo finansinį pobūdį, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pastovių pajamų bei stabilios darbo patirties neturėjimas, gali apsunkinti jo integraciją į visuomenę, paskatinti jį kartoti finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Esant šių duomenų visumai pagrįstai kyla abejones, jog jis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. To nepaneigia ir asmens byloje esanti pažyma, jog paleistas lygtinai L. U. bus įdarbintas, tokio pobūdžio pažymos pateikimas savaime neužtikrina to, kad nuteistasis paleistas lygtinai tikrai įsidarbins ir gaus stabilų atlyginimą.

11. Aukštesnysis teismas pažymi, kad įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant ir į tai, už kokio pobūdžio ir pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo elgesys buvo prieš nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę, padarymą, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra neatlikta. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

12. L. U. nusikalto ne pirmą kartą, jis jau tris kartus teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. Ir nors ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra pasibaigęs, tačiau matyti, kad nuteistajam skirtos bausmės bei skirtas bausmės vykdymo atidėjimas teigiamos įtakos jo elgesiui nedaro, kadangi praėjus neilgam laiko tarpui po ankstesniu nuosprendžiu paskirtos probacijos pasibaigimo, nuteistasis, nevertindamas teismo jam parodyto pasitikėjimo, nepasimokydamas iš ankstesnių klaidų ir toliau darė tyčinius nusikaltimus. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido pagrįstai manyti, jog jis nusikalsto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Taigi, nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdis ir pavojingumas, likusios neatliktos bausmės dalies dydis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtaką teismo sprendimui, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu.

13. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu pažymėti, kad nors likusi neatlikta bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau pritartina apylinkės teismo argumentui, jog ji taip pat negali būti ir visiškai sumenkinta. Šiame kontekste svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistajam likusi dar pakankamai didelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis (Komisijos posėdžio dieną) – 10 mėnesių 9 dienos (iš paskirtų 1 metų 4 mėnesių). Nepaneigiant bausmės paskirties, nuteistasis asmuo dėl savo padarytų teisei priešingų veiksmų turi patirti tam tikrus apribojimus, o nepatogumai kylantys atliekant laisvės atėmimo bausmę yra neišvengiami, tačiau būtini siekiant įgyvendinti bausmės tikslus. Svarbu ir tai, kad pernelyg išankstinis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymas taip pat gali sąlygoti nebaudžiamumo jausmo formavimąsi bei nepakankamą savo neteisėto elgesio ir už tai kylančių teisinių pasekmių įvertinimą bei suvokimą. Taigi, įvertinus ir šiuos argumentus kitų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, kol kas nėra pagrindo daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas struktūrizuotoje aplinkoje yra baigtas.

14. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisija nuteistąjį L. U. charakterizuojančias aplinkybes vertino netinkamai, o apylinkės teismas, išnagrinėjęs prokurorės skundą, dėl visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 82 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas, kas duoda pagrindo išvadai, jog nuteistojo lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, ir todėl pagrįstai prokurorės skundą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą panaikinimo, tenkino. Pritartina skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas.

15. Remiantis aptartu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, tenkindamas prokurorės skundą ir priimdamas sprendimą pakeisti Komisijos nutarimą bei netaikyti nuteistajam L. U. lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo L. U. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.