Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Laimos Šeputienės ir Vaido Vasiliausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs:

- nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme,

- nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir L. U. paskirta subendrinta – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. sausio 26 d., 00.09 val. iki 2023 m. sausio 26 d. 08.45 val., vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laivės atėmimo parai.

Nuspręsta bausmės pradžią, nuosprendžiui įsiteisėjus, skaičiuoti nuo pradėjimo vykdyti bausmę dienos.

Nuspręsta L. U. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Šiuo nuosprendžiu N. L. padaręs nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos S. K. atsakomybei su 500 Eur užstatu, tačiau apeliacinis skundas dėl šio asmens nepaduotas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Apeliaciniame skunde nuteistasis L. U. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį ir vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, sušvelninti jam paskirtą bausmę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, paskiriant kitą bausmės rūšį nei numatyta straipsnio sankcijoje – baudą arba laisvės apribojimą.

1.2. L. U. teigia, jog parenkant bausmės rūšį buvo netinkamai pritaikytos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimo pagrindus. Skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė ir nurodyti motyvai, nors formaliai atitinka baudžiamojo įstatymo normas, tačiau griežčiausia bausmės rūšis buvo parinkta teismui pilnai neįvertinus BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių ir jų santykio, neįsigilinus į konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į šios veikos pobūdį ir jos pavojingumo laipsnį, priežastis bei pasekmes, taip pat pilnai neįsigilinus į nuteistojo asmenybę bei kitas svarbias aplinkybes turinčias reikšmės bausmės skyrimui.

1.4. Apeliantas teigia, jog BK 54 straipsnio 3 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta, jog švelnesnė bausmė gali būti skiriama nustačius tik kokias nors išimtines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-24-689/2019). Rekomendacija teismams nuosprendžiuose nurodyti išimtines aplinkybes, dėl kurių BK straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui, buvo suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punkte ir ne kartą pakartota vėlesnėse Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P- 89/2014). L. U. taip pat pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra išaiškinta ir tai, jog minėtos rekomendacijos nereikia suprasti kaip reikalavimo nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-420/2006, 2K-382/2012, 2K-348/2013).

1.7. L. U. skunde aukštesnės instancijos teismui taip pat nurodo, kad valstybei yra ekonomiškai labai nenaudinga skirtą realią laisvės bausmę ir jį išlaikyti vienerius metus keturis mėnesius, kuomet jis pajėgus dirbti, užsidirbti, mokėti mokesčius. Paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę ir atliekant ją pataisos namuose nebus įgyvendinti bausmės tikslai, netikslinga skirti realios laisvės atėmimo bausmės, kadangi nuteistasis pasitaisyti, neizoliavus nuo visuomenės. Apeliaciniame skunde teigiama, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad dauguma L. U. pažeidimų padarymą įtakojo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas, kas patvirtina, jog šis neatsakingas elgesys buvo nulemtas ne ydingo, jau susiformavusio elgesio modelio, o yra įtakotas būtent dėl nesugebėjimo tinkamai kontroliuoti savo elgesio, t. y. jog nuteistojo nusikalstamas elgesys yra susijęs su šių medžiagų vartojimu. Tad paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, ši problema niekur nedings, kaip ir galimai nebus pasiekta bausmės paskirtis ir tikslai numatyti BK 41 straipsnyje. Nuteistasis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad šiuo metu narkotinių medžiagų nevartoja, lanko buvusių narkomanų kursą, jam pasiūlė nueiti į reabilitacijos kursus. Jis atestuotas pagal keturių valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą. Taip pat L. U. išreiškė poziciją, kad sutiktų gydytis, jeigu teismas skirtų gydymą, tačiau pirmosios instancijos teismas tokios baudžiamojo poveikio priemonės ar įpareigojimo, kaip gydytis priklausomybės ligas (BK 75 straipsnio 5 dalies 3 punktas) ar dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas), net nesvarstė, nors manytina, jog būtų labiau paveikūs ir efektyviau pasiektų bausmės tikslus nei realus jos atlikimas.

6. Atsiliepimų byloje negauta.

7. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti skunde nurodytais pagrindais ir motyvais. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

8. Iš nuteistojo L. U. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis neginčija savo kaltės ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, todėl šie klausimai nevertinami. Apeliantas skunde kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, skundu prašo pakeisti nuosprendžiu paskirtą jam bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

9. L. U. skunde teikia prašymą jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir jam paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Šį savo prašymą nuteistasis motyvuoja byloje nustatytų jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių visuma bei turimais itin tvirtais socialiniais ryšiais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje susiklosčiusi teisinė ir faktinė situacija nesudaro pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ir nuteistajam L. U. paskirti švelnesnę, nei numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, bausmės rūšį.

10. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos gali būti taikomos tais atvejais, kai byloje yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, o sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltinamojo asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės švelninimo pagrindas yra sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad net ir švelniausios BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje nurodytos bausmės rūšies paskyrimas pažeistų teisingumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-233-976/2021, 2K-119-689/2020, 2K-29-788/2020).

11. Vienas iš uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę, yra teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris visų pirma pasireiškia tuo, kad teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-99-511/2018, Nr. 2K-70-942/2022). Taigi teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per švelni, tiek ir per griežta bausmė. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nurodytas bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K- 179- 719/2022). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-420/2006, Nr. 2K-382/2012, Nr. 2K- 348/2013). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K- 125-689/2021 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti taip pat labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas; vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-348/2013). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas tiesiogiai susijęs su vidiniu teismo įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas, jo parodymų ir atsakymų į patikslinančius klausimus išklausymas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-316-788/2019).

12. BK 62 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali paskirti švelnesnę bausmę nustatęs tris sąlygas: nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. BK 62 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę, ir tada, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir egzistuoja alternatyvios 2 dalies 1–6 punktuose numatytos sąlygos. Siekiant taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį, turi būti nustatytos bent dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, turi būti bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta ir taip pat turi būti nustatyta bent viena iš būtinų BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose numatytų sąlygų (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis Nr. 1A-94-658/2022).

13. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu L. U. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o taip pat, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir L. U. paskirta subendrinta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė.

14. Kauno apylinkės teismas parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį atsižvelgė į nusikalstamų veikų pobūdį – nesunki (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir sunki (BK 11 straipsnio 5 dalis) tyčinės nusikalstamos veikos, į kaltės formą – nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus – siekiant savanaudiškų tikslų, į nusikalstamų veikų stadiją – nusikalstamos veikos baigtos, bei į kaltinamojo asmenybę. L. U. praeityje teistas tris kartus, aktualias nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas (2 t., b. l. 83-89), iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie L. U. registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už trejus metus matyti, jog apeliantas net vienuolika kartų baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 90-99), psichiatrinis gydymas, įskaita neregistruotas, priklausomybės ligų gydymas, įskaita – neregistruotas. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog L. U. vykdo individualią veiklą, turi pastovią gyvenamąją vietą, charakterizuojamas pozityviai. Pažymėtina, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme L. U. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi, todėl jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog nėra pagrindo nesutikti su skundžiamame nuosprendyje konstatuotu, jog nors L. U. ir prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi, tačiau iš jo teistumų matyti, jog jis už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas teisiamas jau trečią kartą, veikų sunkumas tik pasunkėjo. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2024 m. sausio 18 d., L. U. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir jam paskirta galutinė trisdešimties parų arešto bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 5 dalimis, atidėtas penkių mėnesių laikotarpiui.

15. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, nors apeliantas skunde teigia, jog pakeitė gyvenimo būdą – nevartoja narkotinių ar psichotropinių medžiagų, jo neteisėtas elgesys buvo įtakotas turimų priklausomybių, jis dirba, turi šeimą, su sugyventine V. Ž. kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apie dešimt metų, augina du nepilnamečius vaikus, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, jog L. Ž. charakterizuojantys duomenys bei praeityje įvykdytos teisei priešingos veikos apibūdina nuteistąjį kaip asmenį, kuris nelinkęs laikytis įstatymų bei, kad nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Aplinkybė, jog dar iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo (2023 m. rugsėjo 26 d.), jis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, prie savęs laikė narkotinę medžiagą – kokainą, kurios masė 0,372 g (43,5 %) (2023 m. kovo 5 d.). Išvardintos aplinkybės akivaizdžiai rodo L. U. nenorą taisyti savo elgesio teigiama linkme bei atskleidžia jo polinkį nusikalsti, nepaisyti visuotinai priimtų elgesio normų bei rodo atsainų požiūrį į teismo taikomas bausmes bei jų paskirtį. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantui ankstesniu teismo procesiniu sprendimu (Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2018 m. rugsėjo 25 d.) paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau teismo išreikštas pasitikėjimas L. U. neatgrasė nuo naujų neteisėtų veikų darymo.

16. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nuteistajam už nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė ženkliai mažesnę už vidurkis laisvės atėmimo bausmę, o už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, teismas paskyrė minimalią laisvės atėmimo bausmę, paskirtąsias bausmes bendrindamas BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 2 punkto pagrindu, subendrino apėmimo būdu. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei nuteistojo L. U. asmenybę, ir paskyrė teisingas bei proporcingas bausmes už kiekvieną iš jų, taip pat pagrįstai jas subendrino, todėl dar labiau jas švelninti arba paskirti kitos rūšies bausmes taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

17. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartimi L. U. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė Singrida Samoškienė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant L. U. yra 157,86 Eur, kurios turi būti priteistos iš jo valstybei.

18. Teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014).

19. Pažymėtina, jog baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka 2023 m. lapkričio 22 d. teismo posėdis, kuriame dalyvavo nuteistasis L. U. bei jo gynėja advokatė Singrida Samoškienė, buvo atidėtas, kadangi apeliantas nurodė, jog yra sudaręs susitarimą su gynėju advokatu Vytautu Merkšaičiu, tačiau gynėjas posėdyje dalyvauti negalėjo. Minėtas posėdis truko devynias minutes. 2024 m. sausio 16 d. teismo posėdyje gynėja advokatė Singrida Samoškienė nedalyvavo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo L. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.