Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. L. 2013 m. rugsėjo 19 d. apie 20 val. 30 min (duomenys neskelbtini) kaime, prie V. B. kiemo vartų kilusio asmeninio konflikto metu, tyčia vieną kartą suduodamas metaliniu strypu V. B. į pilvo sritį, padarė V. B. blužnies plyšimą, tuo tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. B. sveikatą.

Kaltinamasis V. L. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2013 m. rugsėjo 19 d., vėlai vakare ėjo namo gatve pro savo sesers M. B. namus. Jis varėsi dviratį, kuris buvo sugedęs, rankoje nešėsi iš ganyklų metalinį strypą, prie kurio buvo rišamos karvės. Jį užkalbino sesers vyras V. B., buvęs savo kieme, paklausdamas „kur eini, B.“. Jis atsakęs, kad atiduotų jam pavogtus pinigus. Po šių žodžių prie jo, esančio gatvės viduryje, pripuolė V. B. ir jam vieną kartą ranka sudavė per skruostą. Nuo to smūgio jokio sužalojimo jam nebuvo padaryta, tik perštėjo skruostą. Dėl tokio V. B. elgesio jis susinervino, įpykęs vieną kartą nestipriai sudavė V. B. per kairį šoną metaliniu strypu. Strypas po smūgio sudavimo nukrito prie B. vartų. Po to, kai jis sudavė, jie su V. B. susikibo, pradėjo stumdytis, bet smūgių vienas kitam nesudavė. Prie jų pribėgo L. L. ir du kartus trenkė jam pagaliu į petį ir į blauzdą. Po L. L. smūgių jie – V. B. ir jis – vienas nuo kito atsikabino. Po to atbėgo M. B., kuri kartu su V. B. jam daug kartų sudavė kumščiais į įvairias kūno vietas. Mano, kad jam šonkaulis lūžo nuo V. B. smūgių, nes B. jį mušė iš kito šono. Jis ėmė bėgti, V. B. jį vijosi, bet nepavijo. Dviratį jis paliko kažkur ant kelio. Žino, kad V. B. po šio įvykio buvo sunkiai sužalota sveikata, sutinka, kad jis galėjo sužaloti V. B.. Jis nurodė, kad su ligonių kasų ieškiniu sutinka, galės dalimis atlyginti. Dėl V. B. civilinio ieškinio jis sutinka iš dalies. Sutinka dėl turtinės žalos atlyginimo, bet neturtinės žalos nukentėjusysis prašo priteisti per daug.

Kaltinamojo V. L. kaltė įrodyta.

Nukentėjusysis V. B. parodė, kad 2013 m. rugsėjo 19 d. vakare nuėjo uždaryti kiemo vartų, kad galėtų paleisti nakčiai šunis. Priėjęs prie vartų išgirdo L. balsą – „vagie, atiduok pinigus“. Buvo jau tamsu, nėra jokio apšvietimo. Jis iš pradžių V. L. nematė, tik girdėjo ir pažino jo balsą. Jis pasakė V. L., kad šis visai nušoko nuo proto. Tuo metu V. L. pripuolė prie vartų, pritūpęs užsimojo ir per vartų viršų trenkė jam metaliniu strypu, kurį laikė abiem rankomis, per kairį šoną. Vartelių aukštis yra 80 cm. Jis nebuvo spėjęs vartų užsklęsti ir vartai atsidarė. Po smūgio gavimo jis sugriebė V. L. už pečių, tuo metu V. L. iš rankos iškrito metalinis strypas. Jiems besistumdant ties jo vartų riba, prie jų pribėgo jo dukra L.ir pagaliu, t.y. šluotos kotu, sudavė V. L. vieną kartą į nugarą. Po Lauros smūgio V. L. jį paleido ir ėmė bėgti, jis 2-3 metrus pabėgo vydamasis, tačiau pajuto didžiulį skausmą šone, apsisuko ir grįžo namo. Eidamas į namus, jis paėmė prie vartų gulėjusį metalinį strypą ir parsinešė į namus. Nuo kelio link namo jį vedė abi dukros, L. L. ir mažametė dukra V.. M. B. įvykio vietoje visiškai nebuvo, ji tuo metu šėrė šunis kitame jų sklypo krašte. Tą patį vakarą jam pasidarė labai silpna ir jam iškvietė greitąją med. pagalbą. Nuo V. L. suduoto smūgio metaliniu strypu jam plyšo blužnis, dėl šio sužalojimo jis ilgai gydėsi VšĮ Šiaulių ligoninėje - 11 dienų, po to ambulatoriškai gydėsi namuose apie mėnesį laiko, vartojo vaistus, patyrė daug nepatogumų ir išlaidų. Jis negalėjo dirbti darbų apie tris mėnesius. Po to pradėjo darbuotis savo ūkyje, jis turi 17 ha žemės, laiko apie 20 galvijų, tačiau daugelis darbų jam iki šiol yra per sunkūs, jis kviečia į pagalbą kitus asmenis. Anksčiau jis vienas atlikdavo visus ūkio darbus. V. L. jo neatsiprašė. Jis reiškia civilinį ieškinį. Patirtoms išlaidoms atlyginti iš V. L. prašo priteisti 1110,80 Lt (tai atitinka 321,71 Eur), į šią sumą įeina gydymasis, vaistai, vykimas pas gydytojus ir 500 Lt buvo sumokėta už advokato pagalbą. Dėl sukelto skausmo, patirtų nepatogumų neturtinei žalai atlyginti prašo priteisti 30000 Lt, tai atitinka 8688,60 Eur.

Liudytoja L. L. ankstesnio bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu (t. 3, l.181) parodė, kad ji, išgirdusi triukšmą, šunų lojimą, kartu su mažamete sese V. atbėgo prie kiemo vartų, pamatė vienas į kitą įsikibusius V. B. ir V. L.. Iš šunų lojimo ji suprato, kad kažkas negero vyksta prie vartų, todėl bėgdama iš karto pasiėmė šluotą, kuria sudavė vieną kartą V. L. per nugarą. Po to V. B. ir V. L. vienas kitą paleido, V. L. ėmė bėgti, V. B. kelis metrus pasivijęs, sugrįžo, pasiėmė metalinį strypą, kuriuo, kaip jis papasakojo, V. L. jam sudavė į šoną.

Akistatos tarp L. L. ir V. L. metu (t. 3, l.65) liudytoja L. L. parodė, kad ji, pamačiusi, kad V. B. ir V. L. stumdosi, ji gindama savo tėvą V. B., vieną karetą sudavė V. L. su šluota į nugarą. Tuo metu jos mamos M. B. konflikto vietoje nebuvo.

Liudytoja M. B. parodė, kad 2013 m. rugsėjo 19 d. vakare konflikto tarp savo brolio V. L. ir sutuoktinio V. B. ji nematė. Pašėrusi šunis, eidama nuo ūkinių pastatų link gyvenamojo namo, kieme ji susitiko dukras L. ir V., jos vedė V. B., jis rankoje nešėsi metalinį strypą. Iš sutuoktinio paaiškinimų sužinojo, kad jam tuo strypu sudavė jos brolis V. L.. Dukra L. jai sakė, kad ji mediniu šluotos kotu sudavė V. L. per nugarą. Grįžus į kambarį vyras jai parodė savo kūno kairį šoną, jame ties juosmeniu matėsi išilginė raudona juosta. V. B. buvo visiškai baltas, jam buvo labai silpna, todėl ji iškvietė medicinos pagalbą. Jos vyras po šio įvykio iš pradžių gydėsi Šiaulių ligoninėje, po to ilgai gydėsi namuose, nieko negalėjo dirbti. Iki šiol jis nėra atsigavęs, turi mažiau jėgų. Įvykio vakarą ji nematė, ar V. L. turėjo dviratį, ar ne. Prieš įvykį, jos brolis V. L. juos buvo apkaltinęs dėl pinigų dingimo. Tada jos vyras patarė V. L. kreiptis į policiją.

Akistatos tarp M. B. ir V. L. metu (t. 3, l. 57) liudytoja M. B. nurodė, kad ji konflikte su V. L. nedalyvavo, jo nematė, V. B. jai pasakė, kad jį kieme užsipuolė V. L. ir vieną kartą sudavė metaliniu strypu į kairį šoną.

Iš 2013 m. rugsėjo 24 d. daiktų pateikimo protokolo (t. 3, l. 13) matyti, kad M. B. policijos pareigūnui pateikė metalinį strypą. Šis metalinis strypas apžiūrėtas, kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Metalinis strypas yra 90 cm ilgio, jo skersmuo 1 cm. Strypo galas užlenktas (t. 3, l.14-16).

Parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 3, l. 28-30) nukentėjusysis V. B. parodė vietą (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kiemo teritorijoje prie tvoros, kur jam V. L. sudavė metaliniu strypu.

Parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 3, l. 28-30) liudytoja L. L. parodė vietą (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojo name, prie vartelių, kur ji gindama V. B., šluota sudavė V. L..

Parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 3, l. 89-91) kaltinamasis V. L. parodė vietą (duomenys neskelbtini), prie V. B. namų vartelių iš gatvės pusės, kur jis 2013-09-19 vakare konflikto metu vieną kartą trenkė V. B. metaliniu strypu į šoną. Panaudodamas manekeną V. L. nurodė, kaip jis tai padarė.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1515/13(04) (t. 3, l. 40) nurodyta, kad V. B. padarytas blužnies plyšimas, kuris, tikėtina, padarytas tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku (2013-09-19 apie 22 val. metaliniu strypu gavus smūgį į pilvo sritį), vieno trauminio poveikio pasėkoje, nėra būdingas griuviminei traumai. V. B. dėl blužnies plyšimo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis V. L. nurodo, kad jis gynėsi nuo V. B. ir dėl to sudavė metaliniu strypu šiam vieną kartą per šoną, jis nurodo, kad V. B. jam sudavė ranka per veidą. Netgi jei tai būtų buvę, pliaukštelėjimas ranka per skruostą, nesukėlęs skausmo, o tik peršėjimą (kaip paaiškino kaltinamasis) nebūtų pateisinęs smūgio metaliniu strypu per šoną. Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį būtinoji gintis kyla dėl pavojingo kėsinimosi. Vieno smūgio sudavimas delnu į veido sritį nepadarant jokio sužalojimo negalėtų būti pripažintas pavojingu kėsinimusi kaip sąlyga būtinajai ginčiai kilti. Nukentėjusysis rankoje neturėjo jokio daikto, kuriuo galima būtų žaloti žmogų. Kaltinamasis buvo gatvėje, turėjo realią galimybę pasitraukti iš įvykio vietos, jam aktyviai gintis metaliniu daiktu nebuvo jokio pagrindo, nes nukentėjusiojo veiksmai nebuvo pavojingas kėsinimasis į kaltinamojo sveikatą. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti būtinosios ginties būklės. Tuo labiau, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog V. B. pradėjo konfliktą. Priešingai, byloje esantys įrodymai liudija, kad smūgį V. B. per šoną metaliniu strypu V. L. sudavė pirmas ir ne kelio viduryje, o prie pat V. B. kiemo vartų, kur po smūgio sudavimo ir susikibus su V. B. jam iškrito metalinis strypas. Kaltinamasis V. L. aiškina, kad konflikto su V. B. metu jam buvo sulaužytas šonkaulis, todėl jis gynėsi nuo V. B.. Tačiau, kaip minėta anksčiau, V. L. aiškina, jog pirmas smūgis jam buvo suduotas į veidą, taigi nuo šio smūgio negalėjo lūžti šonkaulis, todėl negalima teigti, kad V. L. buvo poreikis gintis nuo V. B.. Kaltinamojo parodymai apie gynimąsi nuo nukentėjusiojo yra vertinami kaip jo siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nuosekliais nukentėjusiojo V. B., liudytojų L. L. ir M. B. parodymais pripažįstama įrodytu, kad kaltinamasis V. L. prie kiemo vartelių pirmas sudavė smūgį metaliniu strypu V. B. per šoną, o paskui susikibo ir susistumdė kaltinamasis ir nukentėjusysis, bei po to liudytoja L. L. sudavė smūgį V. L. per nugarą medine lazda - šluotos kotu.

Kaltinamasis V. L. suvokė, kad suduodamas žmogui metaline lazda per šoną, gali jį sužaloti. Kaltinamasis teismo posėdžio metu paaiškino, kad nenorėjo užmušti V. B., todėl nesudavė jam per galvą, o sudavė per šoną. Jis smūgį metaliniu strypu sudavė tyčia. Veika kvalifikuojama pagal atsiradusias pasekmes, kurios nustatytos specialisto išvada, V. B. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis ir kaltinamasis atsiradusio sužalojimo - blužnies plyšimo - aplinkybes aiškina analogiškai – kaltinamajam V. L. sudavus vieną smūgį nukentėjusiajam į kairį šoną metaliniu strypu.