Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo K. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuviui, LR piliečiui, nevedusiam, nedirbančiam, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistam,

kaltinamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 286 str. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-12-16 22:25 val. buvo gautas telefoninis pranešimas, kad Geležinio Vilko gatvėje asmenys persekioja automobilį „Renault“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Į pranešimą reagavo policijos patruliai radijo šaukimu „462“, kurie nurodė, jog 2016-12-16 22:20 val. gavo pranešimą vykti į Geležinio Vilko gatvę, kur yra galimai neblaivus vairuotojas. Pranešėjai budėtojui telefonu nurodė, kad važiuoja paskui automobilį „Renault“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį galimai vairuoja apsvaigęs vairuotojas. Policijos pareigūnai su įjungtais tarnybinio automobilio švyturėliais bei garsiniu signalu ties Savanorių pr. 269, Kaune, sustabdė automobilį „Renault“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paprašė vairuotojo pateikti dokumentus, tačiau automobilio vairuotojas K. S. nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų, iš automobilio išlipti ir dokumentus pateikti atsisakė. K. S. elgėsi neadekvačiai, drebėjo, nuolat gėrė vandenį, judesiai buvo nekoordinuoti, todėl kilo pagrįstų abejonių ar K. S. vairavo neapsvaigęs, dėl to buvo atidarytos automobilio „Renault“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), durys. K. S. aktyviais veiksmais priešinosi sulaikymui (laikėsi rankomis už vairo, tyčia spyrė ne mažiau trijų kartų į koją ir vieną kartą į kairę plaštaką Kauno apskrities VPK PT 2 kuopos mobilaus būrio vyriausiajam patruliui E. K. ir sukėlė jam fizinį skausmą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 str.

Liudytoja G. E. parodė, kad jos pažintis su K. S. prasidėjo anksčiau, dar iki pačio įvykio. Ji dirba kavinėje „Amnezija grill bar“, esančioje Centrinė g. 24, Ramučiai, Kauno r. padavėja. 2016-12-1:5 apie 17 val. jai dirbant kavinėje, į kavinę atėjo tuo metu jai nepažįstamas vyriškis, kuris atvažiavo automobiliu „R. M.“. Jis elgėsi keistai, nieko nesakė, nėjo į kontaktą, žiūrėjo į vieną tašką. Ji paklausė, ar vyriškis kažko laukia, šis atsakė : „gal“. Po to jis pasilenkė per barą ir žiūrėjo į daiktus ant baro ir po baru. G. E. pasakė, kad jie nesusikalba. Tada vyriškis staiga įsiuto, pradėjo ant jos rėkli: „tai ką man išeiti? Koks tavo vardas?“. Staiga apsisuko, išbėgo iš baro, sėdo į automobilį ir didelėmis apsukomis išvažiavo iš aikštelės. Ji pamanė, kad tai tiesiog keistas žmogus. Bare jie buvo dviese, nes kitų asmenų ir darbuotojų nebuvo. Apie 22:10 val. į kavinę vėl atėjo tas pats vyriškis. Ji perspėjo, kad baras dirba iki 22 val. Tuomet vyriškis supyko ir pradėjo rėkti : „ką aš dabar turiu išeiti“? Ji pasakė, kad tiesiog nedirba baro virtuvė. Tada jis nusipirkę sulčių, išgėrė jas ir staiga išbėgo iš baro, sėdo į automobilį ir greitai išvažiavo iš aikštelės. J. A. 22:15 val. vyriškis vėl grįžo automobiliu prie baro. Kadangi ji buvo užsirakinusi, jis pradėjo spardyti duris ir langų vitrinas. Ji atrakino duris, o vyriškis pradėjo rėkti, kad ji iškviestų savininkus, nes jis apsinuodijo sultimis. Ji paklausė vyriškio ar jam iškviesti medikus, jis atsisakė. Vyriškis nekalbėjo ramiai. Jis rėkė ir klausė su keiksmažodžiais, koks jos vardas. Tada iš baro virtuvės išėjo jos mama D. E., kurią pamatęs, šiek liek nurimo ir išvyko automobiliu iš aikštelės.

2016-12-16 22:07 val., darbo pabaigoje ji pasikvietė bare su ja pabūti draugus J. K., A. S., E. A., kadangi jautėsi nesaugiai darbe, bijojo kad bus užpulta arba apvogta darbe. Ji tvarkėsi bare, kai staiga įbėgo tas pats keistas vyriškis kuris pradėjo rėkti „kur mano sultys, aš apsinuodijau sultimis, gal nori paragauti sulčių“. Jos draugas E. A. iš keisto vyriškio elgesio suprato, kad tai tas pats iš vakaro buvęs neadekvatus vyras, todėl jam pasakė „palauk". Vyriškis pradėjo bėgti link savo automobilio ir ruošėsi važiuoti, o E. A. ir A. S. automobiliu vijosi vyriškį bei skambino policijai. Vėliau G. E. sužinojo, kad vyriškį sulaikė Savanorių prospekte,

Liudytojas E. K. parodė, kad jis gerai pačio įvykio neprisimena, todėl teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis LR BPK 276 str., buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. K. parodė, kad jis dirba Kauno AVPK patrulių rinktinės 2-osios kuopos mobilaus būrio vyriausiuoju patruliu. 2016-12-16 patruliavo kartu su patruliu D. N. radijo Šaukiniu 462. Apie 22:26 vai, iŠ Kauno AVPK budėtojo gavo pranešimą vykti į Geležinio Vilko gatvę, Kaune, kur važiuoja automobiliu galimai neblaivus vairuotojas. Kauno AVPK budėtojas nurodė, kad paskui automobilį „Renault“ valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) važiuoja pranešėjas su įjungiu avaliniu signalu, kuris važiuoja Savanorių prospekto link centro pusės. Jis su kolega, važiuodami tarnybiniu automobiliu, pasivijo pranešėją bei jau minėtąjį įtartinai važiuojantį automobilį Renault valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ties Savanorių pr. 269 pažymėtu pastatu ir su įjungtais tarnybinio automobilio švyturėliais ir garsiniu signalu sustabdė

šį automobilį vairuojantį pilietį. Jis ir kolega išlipo iš tarnybinio automobilio ir nuėjo prie sustojusio automobilio Renault valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo, prisistatė ir paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą ir visus reikiamus automobilio dokumentus. Vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo K. S. gim. 1983m. Su jais bendrauti atsisakė, užvėrė automobilio langą ir paėmęs MRT su kažkuo kalbėjosi. Kelis kartus paprašė vairuotojo atidaryti langą bei pateikti reikalaujamus dokumentus, tačiau jis atsisakė tai padaryti sakydamas „paskambinau mamai, ji tuoj atvažiuos ir nieko aš jums neprivalau pateikti". Toliau aiškinantis įvykio aplinkybes ir vėl buvo paprašyta K. S. vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus ir pateikti visus prašomus dokumentus bei išlipti iš automobilio, tačiau K. S. į jo ir kolegos teisėtus reikalavimus nereagavo ir toliau sėdėjo užsidaręs savo automobilyje. Tuomet j įvykio vietą atvyko K. S. mama J. S., kuri paaiškino, kad sūnus turi psichikos sutrikimų, geria antidepresantus. Tada K. S. kelis kartus dar įspėjo, kad jeigu nevykdys jų teisėtų reikalavimų bus išdaužtas lango stiklas ir panaudota prievarta. Tuomet K. S., pravėręs šiek tiek langą, perdavė jiems prašytus automobilio dokumentus tačiau paprašius išlipti jį automobilio K. S. j prašymus nereagavo ir užsidaręs pradėjo skambinėti į BPC 112. Tuo metu prie automobilio dešinės pusės lango priėjo K. S. mama, ir nukreipė K. S. dėmesį. Tuomet kolega D.N. pasinaudojo esama situacija ir pro kairės pusės vairuotojo praverto lango tarpą įkišo ranką ir iŠ vidaus atidarė duris. Kadangi K. S. ir toliau nevykdė teisėtų reikalavimų išlipti iš automobilio, tyčia laikėsi rankomis įsikibęs už automobilio vairo, buvo panaudoti koviniai imtynių veiksmai, K. S. buvo ištrauktas iš automobilio bei paguldytas ant žemės. Sulaikymo metu pilietis aktyviais veiksmais priešinosi, tyčia spardė kojomis norėdamas išvengti sulaikymo ir su koja įspyrė E. K. ne mažiau tris kartus į kojas bei vieną kartą į kairės rankos plaštaką. Nubrozdino plaštakos krumplius ir lokiu būdu sukėlė jam fizinį skausmą. K. S. neleido uždėti jam antrankių, stangrino rankas, muistėsi gulėdamas ant žemės ir laikydamas rankas po savimi, kad negalėtų uždėti jam antrankių. Kadangi pilietis nuo pat bendravimo pradžios atrodė nestabiliai, drebėjo, nuolat gėrė vandenį, jo veiksmai atrodė nekoordinuoti, todėl K. S. buvo nuvežtas į priklausomybės ligų centrą patikrinimui bei sulaikytas (b. 1. 13-14).

Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas E. K. juos visiškai patvirtino.

Liudytojas D. N. ikiteisminio tyrimo metu davė tokius pačius parodymus, kaip ir liudytojas E. K. (b. 1. 18-19)

Iš 2015-08-04 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados Nr. T-N 3409/2016(01) matyti, kad K. S. šlapime opiatų, amfetaminų, tetrahidrokanabinolio karboksio rūgžties ir etilo alkoholio nerasta (b. 1. 40).

Iš 2016-12-17 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 835 matyti, kad K. S. įvykio metu buvo blaivus. Galutinė išvada po šlapimo tyrimo (b. 1. 41)

Iš 2016-03-03 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 93TPK-195/2017 matyti, kad K. S. psichikos sutrikimas paranoidinė Šizofrenija, nusikalstamas veikos padarymo metu 2016-12-16 buvo neadekvatus elgesys. K. S. tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (b. 1. 47)

Iš 2016-04-11-26 Teismo Psichiatrijos. Teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-118/2017 matyti, kad K. S. konstatuojamas psichikos sutrikimas -paranoidinė šizofrenija (F20.0) nuo 2011 m. Nusikaltimo padarymo metu (2016-12-16) K. S. konstatuojamas psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija, Nusikaltimo padarymo metu K. S. buvo aktyvios psichozės būsenoje, negalėjo suprasti savo atliekami) veiksmų esmės. Nusikaltimo padarymo metu K. S. negalėjo valdyti savo veiksmų, Šiuo metu K. S. konstatuojamas psichinis sutrikimas paranoidinė šizofrenija (F20.0). Pagal savo fizinės sveikatos būklę dabartiniu melu K. S. negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Jis negali būti apklausiamas, negali duoti objektyvių parodymų bei dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose. K. S. konstatuojamas psichikos sutrikimas - paranoidinė Šizofrenija (F20.0). K. S. nėra būdinga iš anksto suplanuoti savo veiksmus bei elgesį tikėtinai įvyksiančioje situacijoje. K. S. dėl blogos psichinės būklės nėra būdingas veiksmų, poelgių sekos logiškas ir išankstinis apmąstymas. Dėl psichinės būklės, kuri nėra koreguojama medikamentais jo elgesys nepalankioje ar nenaudingoje situacijoje gali būti neprognozuojamas, K. S. nėra padidėjęs polinkis fantazuoti. K. S. įtaigumas nėra padidėjęs, K. S. negali duoti objektyvių parodymų, negali stoti prieš teismą. Pagal padarytos visuomenei pavojingos veikos pobūdį bei savo psichinę būseną K. S. yra pavojingas visuomenei ir jam yra pagrindas skirti priverčiamąsias medicinines priemones - stacionarinį gydimą bendrais pagrindais specializuotoje psichiatrijos įstaigoje - Rokiškio Psichiatrijos ligoninėje.

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad K. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 286 str.

Motyvuojamoji dalis

BK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 400 str. 2 d. numatyta, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Pagal BPK 401 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

Pagal BK 286 str. atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

BK 286 str. taikymas glaudžiai susijęs su Policijos veiklos įstatymo straipsnių nuostatomis apie policijos pareigūnų naudojamos prievartos rūšis, jų taikymo pagrindus ir sąlygas. Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui galimas tik tada, kai šie asmenys savo tarnybines pareigas atlieka neperžengdami įstatymo (kompetencijos) ribų, t. y. veikia teisėtai. LR BK 286 str. nustatyto draudimo paskirtis – sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kietiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normalią jų veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-05-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205/2008).

Vieni iš policijos uždavinių, numatyti 2000-10-17 LR Policijos veiklos įstatymo 5 str., yra viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, taip pat nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija.

Policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti.

Taip pat policijos pareigūnas privalo gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves, o gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą...imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui..., sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tiesioginis ir pagrindinis šio nusikaltimo objektas – normali šias funkcijas atliekančio asmens veikla, kuri yra pažeidžiama darant poveikį konkrečiam tokias funkcijas atliekančiam asmeniui. Objektyvieji nusikaltimo požymiai – aktyvūs kaltininko veiksmai. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas panaudojant fizinį smurtą arba 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. BK 286 str. prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (fizinis, mechaninis, cheminis, biologinis), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Smurtas gali būti tyčinis smūgių sudavimas, kankinimas, surišimas, laikymas, uždarymas, apipylimas cheminėmis medžiagomis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-227/2010, 2K-279/2010, 2K-525/2011).

BK 230 str. 1 d. nurodyta, kad valstybės tarnautojai yra asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje - valstybės politikai, viešojo administravimo valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą bei kiti asmenys, kurie dirbdami valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, teisminėse, teisėsaugos, valstybės kontrolės bei priežiūros ir joms prilygintose institucijose atlieka valdžios atstovo funkcijas arba administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į tokias pareigas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad liudytojai E. K. ir D.N. dirba Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinėje patruliais, įvykio metu buvo apsirengę policijos pareigūnų drabužiais, t. y. buvo su skiriamaisiais ženklais, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 str.

Kaip jau buvo paminėta, BK 286 str. numatyta veika - pasipriešinimas valstybės tarnautojui - pagal objektyviuosius nusikaltimo požymius pasireiškia aktyviais veiksmais. Kadangi šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl K. S. padarytas nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui, jis, atsisakė paklusti policijos pareigūnų reikalavimams. BK 286 str. prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis.

Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, mano, kad savo veiksmais kaltinamasis K. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 286 str., nes jį sulaikius policijos pareigūnams, vairuojant automobilį ir paprašius išlipti iš jo, atsisakė vykdyti teisėtus policijos pareigūnų nurodymus, priešinosi sulaikymui, t.y. laikėsi rankomis už vairo, tyčia spyrė ne mažiau trijų kartų į koją ir vieną kartą į kairę plaštaką policijos pareigūnui.

Nukentėjusysis E. K. bei liudytojas D.N. patvirtino esmines įvykio aplinkybes. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti nukentėjusiojo bei liudytojo parodymų objektyvumu ir pagrįstumu, jų parodymai visiškai atitinka byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetui.

Kaip jau buvo minėta, baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. BK 17 str. nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t.y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Baudžiamojo poveikio priemonės gali pasiekti tikslą tik tuo atveju, jei jos taikomos žmogui, turinčiam normalius psichinius gebėjimus, galinčiam laisvai orientuotis aplinkoje, suprasti savo poelgių esmę, numatyti jų padarinius, taigi sąmoningai pasirinkti teisingą elgesio variantą.

Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams. K. S. psichiatro įskaitoje registruotas, gydomas nuo 2017-01-08. Teismo ekspertai nustatė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu K. S. konstatuojamas psichikos sutrikimas -paranoidinė šizofrenija (F20.0) nuo 2011 m. Nusikaltimo padarymo metu (2016-12-16) K. S. konstatuojamas psichikos sutrikimas- paranoidinė šizofrenija (F20.0). Nei nusikalstamos veikos padarymo metu, nei šiuo metu jis negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negali stoti prieš teismą, duoti objektyvių parodymų, todėl jis laikytinas nepakaltinamu. Kadangi ekspertizės aktu nustatyta, jog dėl psichinės būklės, kuri nėra koreguojama medikamentais, jo elgesys nepalankioje ar nenaudingoje situacijoje gali būti neprognozuojamas, pagal padarytos visuomenei pavojingos veikos pobūdį bei savo psichinę būseną jis yra pavojingas visuomenei, todėl jam skirtina priverčiamoji medicinos priemonė- stacionarinis gydimas bendrais pagrindais specializuotoje psichiatrijos įstaigoje-Rokiškio Psichiatrijos ligoninėje.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. S., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 286 str., esant nepakaltinamumo būsenoje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę- priverstinį stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje sveikatos priežiūros įstaigoje-Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.