Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Olego Šibkovo,

asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, K. S., atstovei pagal įstatymą J. S. ir gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, teismo psichiatrijos ekspertui Sigitui Simanauskui,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, K. S., atstovės pagal įstatymą J. S. ir jo gynėjos advokatės Ramutės Budrytės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. nutarties, kuria K. S., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje, esant nepakaltinamumo būsenoje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – priverstinį stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigota ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. S. pripažintas padariusiu įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas:jis pasipriešino valstybės tarnautojui: 2016 m. gruodžio 16 d., 22:25 val. buvo gautas telefoninis pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje asmenys persekioja automobilį „Renault“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Į pranešimą reagavo policijos patruliai radijo šaukimu „(duomenys neskelbtini)“, kurie nurodė, jog 2016 m. gruodžio 16 d., 22:20 val. gavo pranešimą vykti į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur yra galimai neblaivus vairuotojas. Pranešėjai budėtojui telefonu nurodė, kad važiuoja paskui automobilį „Renault“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį galimai vairuoja apsvaigęs vairuotojas. Policijos pareigūnai su įjungtais tarnybinio automobilio švyturėliais bei garsiniu signalu ties (duomenys neskelbtini), sustabdė automobilį „Renault“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paprašė vairuotojo pateikti dokumentus, tačiau automobilio vairuotojas K. S. nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų, iš automobilio išlipti ir dokumentus pateikti atsisakė. K. S. elgėsi neadekvačiai, drebėjo, nuolat gėrė vandenį, judesiai buvo nekoordinuoti, todėl kilo pagrįstų abejonių ar K. S. vairavo neapsvaigęs, dėl to buvo atidarytos automobilio „Renault“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) durys. K. S. aktyviais veiksmais priešinosi sulaikymui (laikėsi rankomis už vairo, tyčia spyrė ne mažiau kaip tris kartus į koją ir vieną kartą į kairę plaštaką Kauno apskrities VPK PT 2 kuopos mobilaus būrio vyriausiajam patruliui E. K. ir sukėlė jam fizinį skausmą.Asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, K. S., atstovė pagal įstatymą J. S. skundžia Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį – taikyti K. S. ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis; paskirti pakartotinę teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizę dėl K. S. psichinės būklės ir jo pavojingumo įvertinimo dabartiniu laikotarpiu.Skunde apeliantė nurodo, kad nuo (duomenys neskelbtini) jos sūnus buvo persekiojamas trijų asmenų, kurie jį vijosi iki (duomenys neskelbtini) ir grasino susidoroti, o tai galėjo prisidėti prie netinkamo K. S. elgesio su policijos pareigūnais. Apeliantei atvykus į įvykio vietą, jos sūnus buvo ramus, ji pareigūnams paaiškino, kad sūnaus būklė gali būti pablogėjusi. K. S., pravėręs langą, pasitikrino girtumą ir pateikė policijos pareigūnams dokumentus, tačiau pastarieji staigiais judesiais K. S. ištraukė iš automobilio, to jam nesitikint. Pasipriešinimas policijos pareigūnų veiksmams įvyko neplanuotai ir, jeigu jie būtų tinkamai įvertinę K. S. būklę, įstatymo uždraustos veikos jis nebūtų padaręs. Apeliantės teigimu, tyrėja nesudarė galimybės jai duoti parodymus, todėl buvo neišsiaiškinta daug svarbių aplinkybių. Pasak apeliantės, tą dieną, kai buvo atliekama teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė, K. S. būklė galėjo būti paūmėjusi, todėl su jos išvadomis apeliantė nesutinka. Ji teigia gyvenanti su sūnumi ir galinti įvertinti jo būklę, todėl teigia, kad K. S. nėra pavojingas nei jai, nei kitiems šeimos nariams, nei visuomenei. Šiuo metu jis vykdo individualią veiklą, ieško darbo, reguliariai vartoja medikamentus, nuolat konsultuojasi su gydytojais, todėl uždaryti jį priverstiniam gydymui būtų didelė klaida, sukeltų jam traumą. Asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, K. S., gynėja advokatė Ramutė Budrytė skundžia Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį – paskirti K. S. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; paskirti K. S. pakartotinę teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizę dėl sveikatos būklės nustatymo.Skunde asmens, kuriam pritaikytos priverčiamosios medicinos priemonės, gynėja nurodo, kad su nutartimi nesutinka, nes šiuo metu ambulatoriškai besigydančiam, dirbančiam, neteistam asmeniui paskirta griežčiausia priemonė. Ekspertizė K. S. atlikta jam ką tik išėjus iš Klinikų, kur buvo paskirti netinkami vaistai ir tai galėjo turėti įtakos jo būklei. K. S. gydosi seniai, yra prižiūrimas artimųjų, užsiima individualia veikla, o pablogėjus būklei pats arba jo artimieji kreipiasi į gydymo įstaigas.Gynėjos manymu, K. S. gali gyventi visuomenėje, nekeldamas jai pavojaus, o patalpinimas priverstiniam gydymui tikrai atsilieptų jo būsenai. Šiuo metu nustatytas K. S. sveikatos būklės pagerėjimas, todėl tikslinga skirti pakartotinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, K. S., atstovė pagal įstatymą J. S. ir jo gynėja advokatė Ramutė Budrytė apeliacinius skundus palaikė ir prašė tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti. Asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, K. S., atstovės pagal įstatymą J. S. ir jo gynėjos advokatės Ramutės Budrytės apeliaciniai skundai atmestini.Susipažinęs su byloje esančia medžiaga ir pats atlikęs įrodymų tyrimą – apklausęs teismo medicinos ekspertą Sigitą Simanauską, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priėmė pagrįstą nutartį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o priverčiamoji medicinos priemonė K. S. atžvilgiu pritaikyta tinkamai. BK 98 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. Byloje 2017 m. balandžio 11-26 dienomis atlikus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, ekspertizės akte konstatuota, kad nusikaltimo padarymo metu K. S. buvo sutrikusi psichika – jam nustatyta paranoidinė šizofrenija; pagal padarytos visuomenei pavojingos veikos pobūdį bei savo psichinę būseną K. S. yra pavojingas visuomenei ir jam yra pagrindas skirti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį gydymą bendrais pagrindais specializuotoje psichiatrijos klinikoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Tiek asmens, kuriam pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė, atstovė pagal įstatymą, tiek jo gynėja apeliaciniuose skunduose kvestionuoja ekspertizės akte nurodytas išvadas, tačiau sutikti su jų pateikiamais argumentais nėra pagrindo. Abi apeliantės skunduose teigė, kad K. S. gydosi ambulatoriškai ir toks gydymas yra pakankamas, tačiau, kaip matyti iš į bylą pateiktų duomenų, nuo 2017 m. spalio 3 d. iki gruodžio 15 d. K. S. vėl gydėsi VšĮ (duomenys neskelbtini) stacionare. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo dar kartą apklaustas teismo psichiatrijos ekspertas Sigitas Simanauskas, kuris, įvertinęs pateiktus paskutinius medicininius dokumentus, patvirtino, kad K. S. reikalingas stacionarinis gydymas Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesutikti su šia teismo psichiatrijos eksperto rekomendacija, kadangi iš visų medicininių dokumentų matyti, kad K. S., gydydamasis ambulatoriškai, jam paskirtus medikamentus vartoja netvarkingai, dėl ko jo būklė pablogėja ir jis nuolat vėl stacionarizuojamas. Be to, pasak teismo psichiatrijos eksperto, K. S. išreikšti kliedesiai reiškia, kad jis yra agresyvus tiek savo motinos, tiek kitų asmenų atžvilgiu, todėl, siekiant apsaugoti visuomenės interesus, šiuo metu K. S. turi būti izoliuotas ir gydomas specializuotos psichiatrijos klinikos stacionare. Nors apeliaciniuose skunduose to nėra nurodyta, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad skundžiamoje nutartyje padaryta baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų – nutarties aprašomojoje dalyje konstatuota, kad K. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje. Pagrindo tokiai išvadai nėra, nes K. S. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė negalėdamas suprasti savo atliekamų veiksmų esmės ir negalėdamas valdyti savo veiksmų, t. y., būdamas nepakaltinamas, todėl iš nutarties aprašomosios dalies šios išvados pašalintinos, nurodant, jog jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktais,

nutaria:

Asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, K. S., atstovės pagal įstatymą J. S. ir jo gynėjos advokatės Ramutės Budrytės apeliacinius skundus atmesti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. nutartį, iš jos aprašomosios dalies pašalinti teismo nustatytas aplinkybes, jog K. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje ir nurodyti, jog jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

Likusioje dalyje nutartį palikti nepakeistą.