Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis T. B. nei ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b.l. 58-60), nei teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) jis užsiima technikos remontu, yra šaltkalvis-mechanikas. Darbo sutartis pasirašyta seniai, vyr. mechaniko pareigose jis yra vienas. Su pareigybės instrukcija yra susipažinęs. Kaip turi būti atliekamas kaušo keitimas žino iš patirties. Naują žmogų apmoko žodžiu, parodo jis, arba ekskavatorininkas. Įmonėje instrukcijos, kaip keisti kaušą, nėra. Su nukentėjusiuoju nedaug dirbo, porą kartų su juo keitė kaušą. S. R. atlikdavo pagalbinius darbus, atnešdavo plaktuką, pirštą, prisukdavo jį. Su viršininku J. Č. buvo iš anksto sutarta keisti kaušą, jis buvo skilęs, jį reikėjo nuimti ir suvirinti. Kai taisymas vyksta, S. R. dažniausiai nebūna, jis pats prašydavosi arčiau technikos dirbti. Įvykio dieną buvo Z. Š. ir A. L.. Visi susirinko ryte garaže. Jis pirmiausia paėmė kūjį, kuris sveria apie 5 kg, truputį trinktelėjo į apatinį pirštą, jis lengvai lindo, nuėjo ir atsinešė laužtuvą. Kadangi kaušas stovi aukščiau, laužtuvu lengviau pirštą išmušti. Kiti trys stovėjo šalia. Kai jis pirmą pirštą išmušė, A. L. iš kitos pusės paėmė tą pirštą. Paskui jis su kūju sudavė į antrą pirštą, jis judėjo sunkiau, bet vis tiek judėjo. Tada jis padėjo laužtuvą, rusiškai pasakė, kad vaikinai dirbtų toliau. Nurodymas nebuvo duotas kuriam nors konkrečiai. Jie stovėjo visi trys, jam nebuvo svarbu, kuris atliks tą darbą. Su Z. Š. ir A. L. apie 100 kartų atliko tą darbą, jie žino, kaip reikia dirbti. Laužtuvą jis atrėmė į kaušą ir pats nuėjo į garažą. Po poros minučių grįžo iš garažo, pasirodo, A. L. paėmė laužtuvą, porą kartų sutrenkė ir perdavė nukentėjusiajam S. R.. Pirmo piršto išmušimas truko apie 2-3 minutes, antrojo – apie 8-10 minučių. Išvakarėse ekskavatoriaus kaušas buvo pastatytas lygioje vietoje, nes žinojo, kad reikės ryte jį nuimti. Kaip šnekėjo ekspertas, jei strėlė nusileis, tai niekuo neišmuši piršto. Todėl jis pirmą pirštą patikrino, paskui ir antrąjį, o tada atidavė pabaigti darbą kitiems. Įvykio jis nematė, kai grįžo iš garažo, pamatė, kaip muša nukentėjusysis S. R. ir atšlyja. Paskui jis nukentėjusįjį laikė ir laukė greitosios pagalbos. Ekskavatorininko nebuvo, jis iš vakaro sakė, kad vėluos. Jei pirštai būtų sunkiai lindę, jie būtų laukę ekskavatorininko. Jie visada nuiminėja kaušą, kada ekskavatoriaus variklis išjungtas. Tuo labiau, jei ekskavatoriaus variklis būtų įjungtas, tai valdymo svertai reaguoja į bet kokią vibraciją, todėl visada būna išjungtas variklis. Jo nuomone, tokia trauma galima, jei išmušinėjant esi pasilenkęs. Jei nukentėjusysis S. R. būtų stovėjęs visu ūgiu, jis tokios traumos nebūtų galėjęs gauti, galimai jis pasilenkęs žiūrėjo į mušamą skylę. Kaip stovėti ir laikyti laužtuvą jis nukentėjusiajam neaiškino, nes S. R. daug kartų matė, kaip tas darbas atliekamas. Visi mechanikai, traktoristai, kurie yra laisvi, dalyvauja, kai yra keičiamas kaušas. Daug metų keičia kaušus ir niekas nebuvo susižalojęs.

Nukentėjusysis S. R. teisme parodė, kad įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini) pagal skelbimą, kad ieškomi pagalbiniai darbininkai (duomenys neskelbtini). Padirbus mėnesį, teko išeiti, nes baigėsi darbai. Jam buvo pasiūlyta vėliau į tą pačią įmonę pereiti dirbti (duomenys neskelbtini) ir jis sutiko, viliojo darbas su technika. Pradėjo laikytis vairuotojo-traktorininko teises, t. y. TR1, TR2, SZ. SM kategorijos nespėjau išlaikyti. Darbas atrodė perspektyvus, nereikėtų fizinio darbo dirbti ir geras atlyginimas. Kai įsidarbino, jo darbo priemonės buvo: plaktukas, kūjis, laužtuvas, pjūklas. Dėvėdavo apsauginius batus, kombinezoną, liemenę, šalmą ir pan. Su kaltinamuoju susipažino pradėjęs dirbti (duomenys neskelbtini). Nelaimingas atsitikimas įvyko 2014 m. rugpjūčio 12 d. Tos dienos išvakarėse S. E. buvo įspėtas, kad rytoj turės važiuoti į UAB (duomenys neskelbtini) bazę, kur stovėjo ekskavatorius. Jam buvo pasakyta, kad turės padėti nuimti ekskavatoriaus kaušą, nes jį reikia vežti tvarkyti. Ryte nuvažiavo, persirengė. Ten jau buvo A. L., T. B., S. E., J. Č.. J. su S. išvažiavo. T. B. juos pasikvietė prie ekskavatoriaus nuiminėti kaušą. Iš pradžių jis su A. L. išmušinėjo pirmą pirštą. Pirmas pirštas iš vienos ausies išlindo lengvai. Ekskavatorius nebuvo užvestas. Raktų niekas neturėjo, nes A. V. vėlavo į darbą, o pas jį buvo raktai, nes jis ekskavatoriaus mašinistas. Buvo tekę ir anksčiau tokį darbą dirbti, bet visada būdavo A. V., kuris teigdavo, kad ekskavatorius turi būti užvestas nuiminėjant kaušą. Jis pakilnodavo strėlę, kad kaušas su strėle atsilaisvintų ir tie pirštai būtų lengvai išimami. Šiuo atveju to nebuvo padaryta. Nesulaukus ekskavatorininko, T. B. juos pasikvietė eiti dirbti tą darbą. Pradėjus antrą pirštą išmušinėti su A. L. pamatė, kad einasi sunkiai, todėl pamąstė, kad reikia palaukti A. V.. Kai jie sustojo, T. B. atsinešė iš garažo ilgą gofruotą laužtuvą, su kuriuo pats pradėjo kalti. Atsistojo šonu vienas pats, nes smūgis didesnis negu kalant dviese. Kaištis judėjo labai sunkiai. Tiksliai negali pasakyti, kiek smūgių jis sudavė. Apie 6-7 kartus, kad pasižiūrėti ar šis būdas lengvesnis, nei pirmasis. Tada T. B. atsisuko į jį ir pasakė: „imk, studenčioke, ir kalk“. Jis taip būdavo vadinamas, kadangi buvo jauniausias. Parodymų patikrinimo vietoje metu jam buvo rodomas kitas kaušas. Ant sugadinto kaušo buvo vieno nago metalas įplyšęs, turėjo vežti virinti. Kaip T. B. parodė, taip jis ir pradėjo kalti. Ekskavatorius stovėjo jam iš dešinės pusės, kaušas tiesiai, A. L. stovėjo jam iš galo dešiniau, pats T. B. stovėjo ekskavatoriaus kitoje pusėje. Z. Š. stovėjo šalia vikšro. Kalė kaištį taip pat, kaip parodė. Laužtuvas buvo šiek tiek virš peties. Atliekant smūgius kūnas spyruokliuoja. Jis stovėjo iš kalinėjamos pusės, kairiu pečiu išmušinėjamos ausies pusėj. Sekėsi labai sunkiai. Kaip išlindo kaištis, nelabai ir prisimena, nes gavo labai stiprų smūgį į veidą. Buvo sąmonę praradęs. Atsimena, kad trumpam buvo atgavęs sąmonę, kai visi laukė greitosios pagalbos, tada vėl prarado sąmonę, atsikėlė ligoninėje prieš operaciją. (duomenys neskelbtini) ligoninėje jam buvo atlikta operacija, dėjo metalinę plokštelę. Kitą dieną buvo išvežtas į Kauno akių klinikas, nes gydytojai nustatė, kad yra sunki akies trauma. Kaune pragulėjo 7-8 dienas. Ten buvo atlikta tinklainės virinimo operacija, po kurios Kaune buvo tęsiamas gydymas, leidžiami vaistai. Po įvykio jam sužalota dešinė akis, atsirado žvairumas, po ligoninės jam buvo uždėtas tvarstis ant veido apie mėnesį. Po įvykio jautė pastovius galvos skausmus, silpnumą, galvos svaigulį, depresiją, kankino nemiga. Iki šiol miega po 1-2 val., nes pastovūs akies gėlimai, patinimai. Iš dalies pasikeitė bendravimas su draugais. Pastebi, kaip jie žiūri į tą veido pusę, kuri buvo sužalota, tai nemalonu. Patirta trauma turėjo įtakos planams, planavo įgyti teisę vairuoti daugiau kategorijų, gal išvykti į užsienį, bet po traumos nebegali technikos vairuoti. Turi dirbti lengvus darbus, nes negali sunkiai kelti. Jam liko dirbti paprastus darbus, dėl kurių nebegaus tokios algos, kokią būtų gavęs anksčiau. Gydosi iki šiol: lašina lašiukus, geria vaistus, vitaminus ir pan. Regėjimas po įvykio yra pakitęs, t. y. viena akimi mato išsiliejusį vaizdą, jis pasisukęs šonu, praktiškai žiūrėdamas mato du vaizdus ir labai sunku matyti. Jo išsilavinimas yra vidurinis, UAB (duomenys neskelbtini)pradėjo dirbti pagalbiniu darbininku, eigoje pradėjo dirbti šiek tiek su technika, pradėjo mokytis. Įmonėje jis vairavo „fuksą“, mini ekskavatorių, bobkatą. Remontuojamo ekskavatoriaus vairavimo teisių neturėjo ir jo nevairavo. Kai laikėsi teises, nebuvo instruktuotas ekskavatoriaus remontui, nes tos kategorijos neišsilaikė. Įgydamas teisę valdyti transporto priemonę, jos remontuoti nebuvo apmokytas. Įsidarbinant buvo instruktuotas apie priešgaisrinius, saugos dalykus, bet tarp jų nebuvo tokių dalykų, kaip kaušo keitimas ir pan. Į darbų saugos instruktažą įėjo: kokias apsaugines priemones reikia darbo metu dėvėti, kaip teisingai elgtis tam tikrose situacijose. Apie saugų elgesį su technika nieko nebuvo instruktuojama. Skaitant Darbų saugos instrukciją, ekskavatorininko-mašinisto saugos instrukcijos Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo. Statybos darbuotojo saugos instrukcija Nr. (duomenys neskelbtini) buvo jam susipažįstant su dokumentais. Dokumentų buvo daug. Jo pareigybė buvo statybos darbininkas, ekskavatorininkas. Jo niekas neinstruktavo dėl saugos. B. Č. jam pateikė tik dokumentus. Dėl paprastų darbų saugos, pavyzdžiui, griovimo ir pan. ryte instruktuodavo žodžiu S. E.. Jis buvo jo vadovas, kuris dažniausiai duodavo nurodymus. Daugiau niekas neinstruktuodavo. S. E. yra komercijos direktorius, bet jį vadino savo vadovu, nes jis visiems nurodydavo visus darbus ir visada būdavo objektuose. Įmonės vadovas J. Č. nebūdavo objektuose, nurodymų iš jo negaudavo. Iš T. B. tiesioginių nurodymų negaudavo. Jo nepriskiria prie įmonės vadovų. Jis yra viršesnis už jį, nes jo pareigybė yra vyriausiasis mechanikas. S. E. sakydavo, kad jei jie yra bazėje, kur yra remontuojami ekskavatoriai, ten vadovauja vyr. mechanikas, nes jis ten yra atsakingas. Jei dirba pas S. E. objekte, tada jis vadovauja. Tą dieną jiems vadovavo T. B.. Anksčiau nėra tekę dirbti bazėje. Yra tekę keisti kaušą, bet tai vykdavo kituose objektuose. Pirmą kartą, kai nuiminėjo kaušą, buvo atvažiavęs vyr. mechanikas T. B.. Tuo metu jis tik stovėjo šalia ir stebėjo viską, o kaušą keitė A. V. ir vyr. mechanikas T. B.. Sekančius kartus jis jau prisijungdavo, nes buvo mokinys. Kitais kartais ką kaip daryti rodydavo A. V.. Prieš kaušo keitimą instruktavimo nebūdavo. Visada buvo naudojamasi kūju, strypu, su kuriuo kalinėjama. A. V. valdydavo ekskavatorių. Keičiant kaušą, visada A. V. užvesdavo ekskavatorių. Jis prikeldavo kaušą, kad pirštai lengvai išeitų, kad nenusėstų strėlė ir neužgnybtų. Visada kitaip būdavo daroma, nei įvykio dieną. A. V. nuo pat pirmų kartų aiškino, kodėl taip daroma. Aiškino, kad pirštai lengviau išeitų, kad nebūtų strėlė nusėdusi, nesileistų žemyn ir nekiltų pavojus, ekskavatorius turi būti užvestas. Visada naudodavo tuos pačius įrankius: strypas, prie kurio privirinta rankena, kad būtų galima pridėti prie ekskavatoriaus kaušo piršto ir kūju kalama į galą, kad pirštą būtų galima išstumti lengviau. Įvykio metu buvo pradėta tokiomis pat priemonėmis naudotis. Priemonės vėliau buvo pakeistos, nes pirmu būdu kalant sunku į ploną galą su kūju pataikyti, kūjis nebuvo didelis ir neužteko jėgos, todėl T. B. atsinešė storesnį ir sunkesnį gofruotą laužtuvą, kad galėtų iš inercijos daužyti į pirštą, jog jis lengviau išlįstų. Atsinešto laužtuvo skersmuo gal ir buvo truputį didesnis už pirmesnį. Pirmesnis įrankis negalėjo užkirsti laužimo veiksmo. Jis rizikos neįvertino, nes manė, kad apie tai turėtų suprasti pats vyr. mechanikas. Jei jam liepė vyr. mechanikas taip daryti, tai galvojo, kad yra saugu tai daryti. Pasitikėjo juo ir nenumatė, kas gali atsitikti. Nežinojo, kad mušant pirštą gali nusileisti hidraulika ir užgnybti. Atliekant nežinomą darbą su ekskavatoriumi, keičiant kaušą, niekada neklausė, kaip tai padaryti, nes matė, kaip atliekamas kaušo keitimas. Ekskavatoriaus kaušą ir strėlę tvirtina du kaiščiai. Pirmą išmušinėjo laikomąjį (su cilindru) kaištį, paskui kitą, kuris valdo kaušą. Pirmąjį kaištį išmušinėjo su A. L., t. y. jis laikė strypą su pritvirtinta rankena pridėjus prie laikomojo piršto, o A. L. kūjo pagalba mušdamas į galą išmušinėjo kaištį. Taip pradėjo mušti ir antrą. Į antrą kaištį sudavė apie 6-7 smūgius ir nepavykus daug iškalti, sustojo. Tada T. B. atsinešė laužtuvą, kuris gal truputėlį ilgesnis už tą, kurį turėjo su pritvirtinta rankena. Prie jo nebuvo pritvirtinta rankena. Tai buvo gofruotas strypas. Mano, kad neturėjo teisės atsisakyti atlikti nurodytus darbus, nes buvo paskirtas tą dieną dirbti bazėje ir buvo paliktas vyr. mechaniko T. priežiūrai. Tvirtina tai, kas užfiksuota jo pirmojoje ir antrojoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu. Kai valdžia paskiria darbą dirbti, tai ir dirbi. Jei atsisakysi, nedirbsi, tai neteksi darbo. Jo tikslesni parodymai yra ikiteisminio tyrimo metu, jie atitinka tuos, kurie duoti darbo inspekcijai. Jis niekada instruktuotas, kaip saugiai atlikti šį darbą. Jis tai darė, nes klausė aukštesnę pareigybę turinčio darbuotojo. S. E. minėjo, kur ir kam turi paklusti. To įvykio metu nesuvokė, kad ekskavatorius turėjo būti užvestas. Kaušas buvo padėtas ant žemės. Jungiamajam kaiščiui teko rankinio svorio atrama, nes hidraulika buvo nusėdusi. Lyginant su antru, pirmasis kaištis mušėsi lengvai. Kai A. V. atlaisvindavo, tai tuos kaiščius buvo galima ištraukti net rankomis, o šiuo atveju išimti negalėjo, todėl reikėjo kalti. Neaiškino, kokiais įrankiais reikia naudotis, išimant kaiščius. Kokius įrankius atnešė pirmą kartą, tokius visada ir naudojo. Kaip kūju naudotis, suprato žiūrėdamas į kitus asmenis. Niekas jam nėra sakęs, kad jis netinkamai naudojo kūjį.

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis S. R. parodė kur ir kokiomis aplinkybėmis keičiant ekskavatoriaus kaušą buvo sužalotas (t. 1, b.l. 71-72). Nukentėjusiojo S. R. parodymų patikrinimas vietoje užfiksuotas vaizdo įraše (t. 2, b.l. 91).

Liudytoju apklaustas civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas J. Č. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovas. Kai įėjo į teritoriją, įvykis jau buvo įvykęs. Greitoji pagalba jau buvo iškviesta. Žinojo, kad tą dieną turėjo būti atliekami kaušo keitimo darbai. Apie nukentėjusįjį kaip darbuotoją gali pasakyti tik iš labai geros pusės, buvo perspektyvus. Apie darbuotojus daugiausiai jį informuoja S. E. ir matėsi, jog vaikinas labai gabus, nori dirbti, todėl nutarė kelti jo kvalifikaciją. Norėjo, kad dirbtų ekskavatorininku-mašinistu. S. R. buvo priimtas į darbą paprastu darbuotoju. Kaušo pakeitimas įprastas darbas įmonėje. Tokį darbą organizuoja paskirtas mechanikas, kuris pavaldiniams duoda nurodymus, kadangi vienas darbuotojas negali pakeisti kaušo. Nebūtina, kad būtų ekskavatorininkas keičiant kaušą. Įmonės vyr. buhalterė jo žmona. Paskui - S. E., po jo - T. B.. Įmonėje nėra struktūrinių padalinių. S. E. įmonėje yra statybos direktorius, tačiau jis turi statybos leidimus, tai gaunant statybos objektus, jis yra paskiriamas darbų vadovu. T. B. yra mechanikas. Kad dokumentuose jis yra apiformintas vyriausiuoju mechaniku, nėra esminis dalykas. T. B. įmonėje išdirbęs apie 14 metų, jam pavesta taisyti, tvarkyti visą techniką. Pavaldumo sąrašo įmonėje nėra. B. Č. yra pavesta darbų saugos specialistės pareigos. Tačiau įmonė yra sudariusi su kita įmone sutartį dėl dokumentų rengimo. Žmona paskirta įsakymu būti atsakinga už darbų saugą. S. E. pagal jo įsakymą atsakingas už darbų saugą konkrečiuose objektuose. Kas nuomojamose mechaninėse dirbtuvėse yra atsakingas už darbų saugos reikalavimų vykdymą negali pasakyti, nes tai nėra objektas. Kai žmogus priimamas į darbą, jis supažindinamas su visais dokumentais. Jei ko nesupranta, jam paaiškinama. Atsakinga už darbų saugos reikalavimų vykdymą nuomojamose dirbtuvėse ta įmonė, kuri tvarko teisės aktus. Žmona taip pat atsakinga už darbų saugą, nes ji bendrauja su ta įmone. Apie darbo priemonių užtikrinimą visada yra šnekama įmonėje, kad darbas vyktų saugiai. Konkrečiai yra dokumentuose parašyta, kas ką turi daryti, kaip išeiti, kur persirengti ir pan. Vyr. mechanikas nėra paskirtas atsakingu už darbų saugą. Pirkdami ekskavatorių gavo eksploatavimo dokumentus, mano, kad juos turėtų skaityti tas, kuris dirba su juo. Tyrimo metu gavo pareikalavimą pateikti to ekskavatoriaus eksploatavimo dokumentus, bet jų nepateikė, nes neturi. Jis nedalyvauja remonto darbuose ir į jį nesikreipė dėl ekskavatoriaus kaušo keitimo dokumentacijos nei vienas darbuotojas, nes tai daroma jau daugelį metų. Mechaninėse dirbtuvėse darbus organizuoja T. B., tačiau ten nėra pastovaus darbo, kadangi technika dažnai remontuojama pačiuose objektuose. Kokią techniką remontuoti, T. B. nesprendžia, t. y. eiliškumo nėra. Viskas priklauso nuo poreikio. T. B. visada paskirdavo tuos darbuotojus, kurie nors kažkiek susiję su technika. Pavyzdžiui, A. L. yra vairuotojas. S. R. turėjo kažkokį popierių, kad yra traktoriaus vairuotojas. S. R. buvo paskirtas padėti nuimti kaušą. Kaušo nuėmimas laikomas remontu, S. R. padėjimas nuimant kaušą, yra dalyvavimas remonto procese. Tą dieną S. R. buvo pasakyta eiti imti kaušą. Jis įsakymų dėl nurodymų atlikti tam tikrus darbus nepasirašo, todėl T. B. galėjo tik pasakyti S. R. eiti nuiminėti kaušą. Nežino, ar A. V. buvo atvykęs iki įvykio į dirbtuves. S. R. gulėjo ant žemės, o jie laukė greitosios. Vertindamas parodymus, suprato, kad jau iš vakaro buvo kaušas paruoštas nuėmimui. Buvo numatyta, kad A. V. vėluos ir kaušas buvo iš vakaro paruoštas nuiminėti. Paruoštas buvo pagal instrukcijas, nes kitaip to kaušo nepakeisi. Jei pirmasis išėjo pirštas lengvai, tai ir antras pirštas turėjo išeiti lengvai, todėl jungti variklio nebuvo būtinybės. Taisyklėse parašyta, kad išmušus pirmą pirštą, jungti variklį, kad palengvinti antrojo piršto išmušimą, jau negalima. Jei neišsitraukė antrasis, beliko jį išmušti. Įmonės vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas - jo butas. UAB (duomenys neskelbtini) vardu registruotos technikos turi mažai. Visa technika yra banko vardu, turi apie 250 000 Lt pradelstos skolos bankui. Užsakymų šiuo metu turi.

Liudytojas A. L. teisme parodė, kad aš dirba UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Įvykio dieną jis, Z. Š., T. B., S. R. susitiko garaže. Buvo traktorius atvarytas, visi žinojo, kad reikės pakeisti kaušą. Susinešė instrumentus ir pradėjo dirbti. Pirmas pradėjo T. B. išmušinėti pirmą kaušo pirštą. Jie darbais nepasidalino. Kur tuo metu buvo ekskavatorininkas, nežino. Kaušą ne pirmą kartą nuiminėjo. Jis kaušo keitimuose esant ekskavatorininkui nedalyvavo. Būdavo kitais kartais ekskavatorininkas, tačiau jis pastoviai kabinoje nesėdėjo. Jie leisdavo vienas kitam pailsėti, vieną kaištį trise išmušė. Kaiščius išmušinėjo laužtuvu. Antrąjį pirštą išmušti jis pradėjo, paskui S. perėmė, paskui, jau prieš pabaigą, jis nuėjo užvesti mašiną, o S. pabaiginėjo. Paskutinius smūgius bedaužiant, strėlė nusileido ir laužtuvą palenkė. Kai daužoma laužtuvu, reikia jį tvirtai laikyti, o S. užsimodavo ir praslysdavo rankos. Jei jis būtų laikęs teisingai, būtų atspyruokliavęs, S. netvirtai laikė, todėl ir įvykis įvyko. S. E. prieš tai buvo pasakęs, kad reikės pakeisti kaušą. Jie neaptarinėjo, kaip išmušti kaušą, nes jau ne pirmą kartą tai darė. Kai pirmą kartą nuiminėjo kaušą, buvo instruktuota. Traktorius ne visada būdavo užvestas keičiant kaušą. Užvesdavo, kad pastatyti į tinkamą padėtį ir užgesindavo. Įvykio metu S. judesiai buvo blogi, gavosi gnybimas, bet jį būtų atstūmę, jei jis tvirtai būtų laikęs laužtuvą. Neprisimena, ar buvo kalbama, kad reikia sulaukti ekskavatorininko. T. B. nesakė, kad nereikia laukti ekskavatorininko. B. pasakė, kad reikia pradėti dirbti. Jis mano, kad ekskavatorininkas nebuvo reikalingas. Pirmą kaištį išmušinėjo su tuo pačiu įrankiu kaip ir antrą. Pirmo kaiščio išmušimui buvo naudojamas kūjis, laužtuvas ir kryžmas įrankis, kuris panaudojamas dviem smūgiams. Paskui kryžminio įrankio nenaudojo, nes kitas kaištis yra aukščiau. Antro kaiščio išmušimui buvo naudojamas kūjis, buvo trys smūgiai ir paskui laužtuvu. Pirmą pirštą T. B. pradėjo mušti ir baigė, mušė tuo pačiu laužtuvu. T. antrojo piršto neišmušinėjo. Jie vienas kitą pakeisdavo, kad pailsėtų. Pirmas ir antras pirštai išsimušinėjo vienodai. Kai jis atlikinėjo veiksmus, ekskavatorius nebuvo užvestas. Ir dabar padeda pakeisti kaušą, to paties ir kito ekskavatoriaus. Vakar ekskavatorininkas dalyvavo, jis tik padėjo kaušą ant žemės, kai išmušinėjo - buvo užvestas variklis. S. įvykio metu abejoms rankomis laikė laužtuvą, antrasis kaištis buvo akių lygyje. Kai pirštas yra prispaustas, jį gali daužyti, bet jis nejuda. Laužtuvas laikomas kairės rankos plaštaka virš laužtuvo, o dešinės rankos delnas iš apačios. Laužtuvo svoris apie 2-3 kg, apie 1,5 m ilgio. Kūjis sveria apie 5 kg. Strėlė yra siauresnė. Strėlė įeina į kaušą. Kaiščio galai yra išlindę. Kūju mosuojama tam, kad išlyginti plokštumą išlindusio kaiščio su strėlės plokštuma. Pirmajam pirštui su prailgintuoju buvo suduoti 2 smūgiai, paskui buvo daužoma laužtuvu. Antrajam pirštui užteko pora smūgių kūju ir pirštas paėjo giliau į vidų, nereikėjo prailgintojo ir viskas buvo atlikinėjama laužtuvo pagalba. Po jo S. daužė. Kai jis mušė, S. pasakė „duok man“. Tai buvo S. iniciatyva. Po įvykio naudojo tuos pačius įrankius (kūjį, laužtuvą ir t. t.) Tie įrankiai pritaikyti išmušimui.

Liudytojas Z. Š. teisme parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) automobilinio krano mašinistu. Rugpjūčio 12 dieną, ryte atvyko į darbą, buvo A. L., T. B., S. R.. Jie atvažiavo į nuomojamą garažą (duomenys neskelbtini). Buvo atvežtas traktorius, turėjo pakeisti ekskavatoriui kaušą. S. matė pirmą kartą, nes objektuose dirbo. Jie visi ėjo keisti kaušo. Jis stovėjo atokiau, daugiau dirbo A. L. ir S. R., jie dirbo tuo pačiu įrankiu – laužtuvu. Kūjo nenaudojo, nes labai lengvai išėjo pirmas pirštas ir tada mušė antrą pirštą. T. stovėjo šalia darbininkų. Kai buvo išmuštas pirmas pirštas, buvo mušamas antras pirštas, lengvai ėjo, nereikėjo net kūjo. Mano, kad nukentėjusysis laisvai laikė laužtuvą ir kirto per rankas. Tuo metu ekskavatorininko nebuvo, jis atvyko po nelaimės. Ekskavatorius nebuvo užvestas. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Ne visais kartais keičiant kaušą būdavo užvestas variklis. Jis pirmą kartą dalyvavo prie šio ekskavatoriaus kaušo keitimo. Pirmas pirštas išėjo lengvai, antras normaliai, bet strėlė pasileido žemyn ir laužimas gavosi, nes praktiškai turėtų būti užvedamas traktorius. Užvedęs gali pareguliuoti strėlės aukštį, kad nebūtų smūgio. Kaušo ir strėlės nepakels vienas vyras. Antrasis pirštas yra pagrindinis. Pirmąjį piršta iškalti naudojamas laužtuvas, buvo vienas strypas, kūjis buvo šalia padėtas, bet nebuvo naudojamas, nes pirštai laisvai ėjo. Gal kažkas naudojo kūjį tuo metu, kai jis buvo nuėjęs. Metalinis strypas su rankena, tai tas pats laužtuvas su pridėta rankena, kryžiuotas. Antrą išmušti buvo naudojamas tas pats laužtuvas su kryžiuku. Kad T. atsineštų dar vieną laužtuvą, nematė. Gal kokiu momentu buvo nusisukęs. Darbo inspekcijai paaiškinimą rašė pats. Buvo parašytas po 16 dienų. To įvykio aplinkybes geriau prisiminė, kada rašė paaiškinimą darbo inspekcijoje. Tuo metu kartu paaiškinimą rašė A. L. Jie su L. atėjo ir kartu rašėme paaiškinimus. Jie visi pakaitomis kalė antrą kaištį, L. kalė antrą kaištį, policijoje sakė, kad neiškalinėjo, gal tuo metu, kai kalė buvo nuėjęs. Kas iki S. R. antrą pirštą iškalinėjo, neprisimena. Ar T. B. antrą kaištį iškalinėjo, aš neprisimena. Prieš įvykį išvakarėse buvo objekte prie tilto, matė, kad tralas atvažiavo apie 16.30 val., nulaipino ekskavatorių. Baigęs darbą nuėjo žiūrėti, kaip atrodo ekskavatorius. Pravažiuodamas matė ekskavatorių, jis buvo plokštuma nuleistas į žemę, kitą dieną buvo toje pačioje padėtyje. Darbe prižiūri techniką, kaip keisti kaušą, instrukcijos nematė. Pagal patirtį galima įjungus variklį ir išjungus keisti kaušą. Dalyvavo apie 3-5 kartus keičiant kaušą.

Liudytojas N. N. teisme parodė, kad jis yra serviso vadovas, jų įmonė užsiima statybinės, krovos ir uosto technikos aptarnavimu. Tik jų įmonė parduoda „Case“ statybinę techniką. „Case“ yra ratiniai ekskavatoriai, statybiniai krautuvai ir pan. Vikšriniai ekskavatoriai skiriasi tik technikos dydžiu, naudojimas tas pats. Jis pateikė tyrėjams instrukciją, kuri tinka visoms vikšrinių ekskavatorių rūšims, dėl kaušo pakeitimo. Parduodant techniką yra visada operatoriaus knyga, kuri yra nuo raktų padavimo iki remonto. Ten yra nurodyta, kaip ir ką daryti, atsiradus gedimams. Jų įmonė yra buvusi „Case“ gamykloje, instruktuota kaip ką remontuoti. Keičiant kaušą, ekskavatorius turi būti pastatytas lygioje padėtyje, negali būti kalnas ar nuokalnė, kaušas turi būti padėtas ant tvirtos atramos. Tame procese turi dalyvauti mažiausiai du žmonės. Vienas žmogus turi sėdėti kabinoje, užvestame ekskavatoriuje, kitas žmogus pasiruošęs kaušo nuėmimui. Pirmas žingsnis - kaušo vartymo mechanizmo pirštas iškalamas. Antras žmogus, sėdintis kabinoje, su valdymo rankenų pagalba turi sureguliuoti, kad tarp strėlės ir kaušo gautų laisvumą, tada strėlė gražiai išimama. Viską žino iš praktikos, nes kasdien tą daro. Įrankių išimant nėra, būna jei pirštas užkepęs, nebuvo teptas, naudojama kuvalda, paprastas plaktukas, svarbu, kad laisvumas būtų. Atjungus kaušo vartymo mechanizmą, gali strėlė suvaikščioti, todėl iš anksto negalima nustatyti laisvumo. Hidraulika visada po truputį leidžiasi, negalima iš vakaro nustatyti. Neturi esmės, kokį įrankį panaudos, svarbu, kad būtų laisvumas ir bus lengva išimti pirštus. Jei laikančiosios spynos tvarkingos, tai gali ir parą nenusileisti. Ant kaiščio laikosi visas strėlės svoris, pirštą iškalus strėlė leidžiasi žemyn. Reikalingas operatorius, sėdintis kabinoje, kad reguliuotų ir strėlė nekristų, neužlaužtų laužtuvo. Reikalavimo išjungti variklį, kai išimami pirštai, nėra. Kodėl gamintojas deklaruoja, kad reikia išjungti variklį, gal dėl to, kad kai vyksta pasiruošimas darbui -nueini atsinešti įrankius, bet pati procedūra vyksta užvestu varikliu. Kad kaušas nusėdęs, matosi, kai kali, kad suveržta. 21 toną sveria pats ekskavatorius, strėlės svoris yra 5-6 tonos. Jei 6-8 tonos spaudžia kaištį jo neįmanoma išmušti 3 smūgiais. Būtina, kad operatorius valdymo rankenos pagalba prikeltų tiek, kad būtų laisvumas. Kad kaušo keitime turi dalyvauti du žmonės, instrukcijoje nėra parašyta, „Case“ gamykloje juos apmokė, kad turi dalyvauti mažiausiai 2 žmonės. Instrukcijoje naudojami įrankiai nėra nurodyti, būna, kad net plaktuko nereikia, kai yra laisvumas. Kauše yra dvi ausys. Vienoje pusėje yra pleištas, todėl pirštą išmušti galima tik į vieną pusę. Laužtuvu galima išstumti, nes ranka nepasieksi. Kaušo ausys yra apie 4-5 cm storio. Jei ausys skirtingos, tada tai neoriginalus kaušas, turi būti vienodas diametras, storis, ir skersmuo. Originalaus ir neoriginalaus kaušo keitimo instrukcija neturėtų skirtis. Tarpiklis (detalė Nr. 19) reikalingas, kad ausis neslankiotų, diametrai laisvumo yra iki 2 mm su pleištu, kad įvežtas nebūtų. Be tarpinės gali būti 20 mm tarpas laisvumo, jei nebus detalės 19, bet prieš darbą tas tarpas turi būti užpildytas. Kaiščio išmušimui naudoja paprastą strypą iki 0,5 m, priklauso nuo to ar labai laisvai eina išmušti, bet visada vienas asmuo laiko kabinoje, kad nenukristų.

Liudytojas A. V. teisme parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) ekskavatorininku. Buvo iš vakaro nutarta, kad bus keičiamas kaušas. Buvo bendras sprendimas, nes reikėjo remontuoti. Jis iš vakaro buvo palikęs kaušą pirštų išėmimui. Jis apie 30 metų dirba su technika ir žinojo, kaip reikia palikti. Kaušas padedamas dantimis į viršų, reikia žiūrėti, kad nebūtų įtempta. Variklis neturi būti užvestas. Jis daug kartų yra dalyvavęs keičiant kaušą. Jo funkcija yra sureguliuoti, kad nebūtų įtempta keičiant kaušą. Jis dalyvaudavo keitimuose, bet įvykio dieną buvo 1-2 valandoms atsiprašęs, paskui atvyko. Rugpjūčio 12 keičiant kaušą buvo galima ir be jo pirštus išmušti. Jo nebuvo, negali pasakyti, kodėl įvyko įvykis. Buvo palikęs kaušą vidumi į viršų, ant betoninio asfalto, kaušas buvo padėtas netoli vikšrų. Apie įvykį sužinojo atvykęs į įvykio vietą. Atvykus, man pasakė, kad S. R. įvyko nelaimė. Buvo priėjęs prie ekskavatoriaus, pirštai atrodo buvo išimti, nepamena. Po nelaimės paskui užvedė ekskavatorių. Kokį darbą atliko, neprisimena. Strėlę reikia sureguliuoti, kad būtų laisvumas. Strėlė buvo nuleista iš vakaro, skirtingai technikai laikosi laisvumas, kiekvienas ekskavatorius skirtingai. Nežino, per kiek laiko strėlė nusėda. Gal galėjo sukrypimas truputį būti. Tokiu atveju galima pareguliuoti, užvedi variklį ir kaušą į kitą vietą perstatai, nes jei sukrypęs, tai neišmuši. Šio ekskavatoriaus kaušą yra tekę keisti, būdavo visaip keičiamas, visada su laužtuvu reikėdavo mušti, su ranka neišimsi. Kaušo keitimo instrukcijos nėra. Jis mokykloje mokėsi apie hidraulines sistemas. Jei būtų buvęs darbe, pats būtų mušęs kaušą, būdavo, kad mechanikas padėdavo ir S. R.. Laužtuvu išmuša pirštus, jei neišsimuša, tada pareguliuoja kaušą. Jei iš jėgos stipriai muši, tai užlauši kampus ir neišmuši visai. Jei kaištis įstringa, tada reikia atlaisvinti. Jei mušant kaištį, jis slenka, nereikia reguliuoti tempimo. Slėgimas laiko šio ekskavatoriaus, jei hidraulika tvarkinga, ji ir 2 metus išlaikys, o jei netvarkinga tai ir per 10 min. gali pradėti slėgti. Nepamena, ar antrasis pirštas buvo išmuštas. Kaiščio diametras 90 mm. Jam atėjus prie ekskavatoriaus, nepamena, ar laužtuvas užspaustas skylėse buvo likęs. Būna per kelis smūgius išstumia, jei per kelis smūgius nesikala, tada reikia palyginti, pataisyti.

Liudytoja L. R. teisme parodė, kad nukentėjusysis yra mano sūnus, jis gyvena su ja. Apie įvykį sužinojo 10.00 val. Tėvas skambino sūnui, jis pasakė, kad yra ligoninėje, per įmonę sužinojo kurioje. Sūnus buvo operuotas, kitą dieną išvežtas į Kauno klinikas, buvo atliekama dar viena operacija. Buvo atšokusi rainelė, dėta plokštelė. Kaune sužinojo, kad akies nervas pažeistas, plyšęs, visa rainelė atšokusi, buvo vėl operuotas. Grįžus namo, sūnus buvo nedarbingas 8 mėn. Šiuo metu ieškosi darbo, yra 30 proc. nedarbingumas nustatytas. Pirmi mėnesiai buvo sunkūs, intensyvūs skausmai ir galvos svaigimas. Sūnus gėrė vaistus nuo skausmo, lašino 3 rūšių akių lašus. Reikėjo raminamųjų, nes pergyveno dėl ateities. Ėjo į akupunktūrą, su dėlėmis bandė gydyti stresinę situaciją. Šiuo metu, sūnus blogai miega, serga depresija. Iki įvykio sūnus turėjo ateities planų, norėjo dirbti su sunkiąją technika, įsidarbino, ketino važiuoti į užsienį, dirbant UAB (duomenys neskelbtini), turėjo draugę, planavo kartu kurti gyvenimą. Šiuo metu tokio darbo negali dirbti. Neįgalumas nustatytas metams laiko, paskui vėl kreipsis į med. komisiją. Tvarstis ant akies, išleidus gydytis ambulatoriškai, buvo apie 1 mėn. Kauno klinikose buvo pasakyta, kad taip, kaip matė, jis daugiau nebematys. Sūnus vairuoja automobilį, jam nėra apribota teisė.

Iš ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2014-08-12, apie 9.30 val. greitosios medicinos pagalba į (duomenys neskelbtini) ligoninę atvežė S. R., kuris medikams paaiškino, kad 2014-08-12, apie 8.45 val., dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini)susižalojo metaliniu strypu, nustatyta diagnozė: dešinės akiduobės lūžimas, dešinio skruostikaulio kirstinė žaizda, dešinės akies pažeidimas, paguldytas į veido-žandikaulio chirurgijos skyrių (t. 1, b.l. 2-3). Prie bylos pridėtos nukentėjusiojo S. R. veido fotonuotraukos, kuriame užfiksuoti jo sužalojimai ir būklė gydymo laikotarpiu (t. 1, b.l. 65-70).

T. B. šioje byloje pareikštas kaltinimas, kad jis pažeidė teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui, o būtent, kad jis pažeidė UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2008 m. birželio 18 d. įsakymu patvirtintų „Vyriausiojo mechaniko pareiginių nuostatų“ Nr. (duomenys neskelbtini) 1.5.4. punktą <...mokėti žinoti ir išmanyti įmonės įrengimus ir jų eksploatavimo bei priežiūros reikalavimus ir taisykles...>, 1.5.8. punktą <...darbų saugos taisykles...>, 2.4. punktą <...užtikrinti teisingą transporto priemonių ir kitų gamybos priemonių techninį ekspoloatavimą, priežiūrą bei savalaikį jų remontą...>, 4.1.4 punktą <...įrenginių panaudojimą pagal paskirtį, jų saugią eksploataciją...>, 4.1.5 punktą <...priemonių nesiėmimą nelaimingiems atsitikimams išvengti...>, 4.1.10 punktą <...už darbų saugos, priešgaisrinės saugos, elektrosaugos reikalavimų vykdymą...>, neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999-12-22 įsakymu Nr.102 patvirtintų (su pakeitimais ir papildymais) „Dėl darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ 23.1 punkto, kuriame nurodoma, kad <...kiekvienas darbuotojas, gavęs užduotį naudotis darbo įrenginiu, būtų apmokytas ir supažindintas su galinčiais iškilti pavojais naudojant darbo įrenginį...>.

Nors kaltinimas T. B. buvo grindžiamas ir Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005-04-20 įsakymu Nr. 1-107 (galioja nuo 2005-04-27) 31.1 punkto <...darbuotojai turi būti papildomai instruktuojami…>, 31.1.1 punkto <...atsiradus naujiems arba pasikeitus darbo aplinkos rizikos veiksniams, keliantiems pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai, perkėlus darbuotoją į kitą darbą arba pakeitus darbo vietą, technologinį procesą, darbo organizavimą, pakeitus arba modernizavus darbo priemones, pradedant naudoti naujas pavojingas ar (ir) kenksmingas medžiagas ...> reikalavimų pažeidimu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šis teisės aktas nebegaliojo nuo 2012-10-01 (buvo pripažintas netekusiu galios 2012-08-10 Lietuvos Respublikos vyriausiojo darbo inspektoriaus įsakymu, kuriuo patvirtintos „Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos aprašas“), todėl nuoroda į minėtą nusikalstamos veikos padarymo metu negaliojusį teisės aktą iš T. B. pareikšto kaltinimo šalintina.

Spręsdamas, ar pasitvirtino kaltinimo faktinės aplinkybės, apibūdinančios inkriminuotos veikos objektyviuosius požymius, teismas pažymi, kad tiek paties kaltinamojo T. B. paaiškinimai, tiek nukentėjusiojo S. R. bei teisiamojo posėdžio metu apklaustų aukščiau minėtų liudytojų Z. Š., A. L., J. Č. parodymai, 2015-01-07 specialisto išvada Nr. 11-2845(14), teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 2361/14(03), 2014-09-10 nelaimingo atsitikimo darbe aktas, neabejotinai patvirtina, kad 2014 m. rugpjūčio 12 d., apie 8.45 val., (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioje, UAB (duomenys neskelbtini) nuomojamoje teritorijoje, UAB (duomenys neskelbtini) vyr. mechanikas T. B. atnešęs 1,50 metro ilgio gofruoto metalo laužtuvą nurodė UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojui S. R. iškalti vikšrinio ekskavatoriaus „CASE“ kaušą ir ekskavatoriaus strėlę jungiantį kaištį. S. R. laužtuvu smūgiuojant į kiaurymėje esantį kaištį, pastarasis buvo išmuštas iš strėlės korpuso kiaurymės, po ko strėlė nusileido žemyn ir įvyko laužtuvo gnybimas, ko pasėkoje, S. R., atšokusio laužtuvo galu buvo padaryta muštinė dešinio skruosto žaizda, dešinio skruostikaulio, nosikaulių, dešinės akiduobės, dešinio žandinio ir pleištakaulio ančių sienelių lūžiai, dešinės akies tinklainės ir gyslainės plyšimas, kraujo išsiliejimas stiklakūnyje, galvos smegenų dešiniosios kaktinės skilties sumušimas bei kraujosruvos dešinės akies vokuose, po akies obuolio jungine ir akiduobės minkštuosiuose audiniuose, dešinės akies regėjimo aštrumo sumažėjimas iki 0.1 – kas sukėlė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą. Šios kaltinimo faktinės aplinkybės iš esmės nėra ginčijamos, jas pilnai patvirtina minėti byloje surinkti įrodymai, tad teismas jas pripažįsta įrodytomis.

Kaltinamasis T. B. savo kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino ir aiškino, kad pats nukentėjusysis S. R. netinkamai atliko jam pavestą darbą – jeigu nukentėjusysis S. R. būtų stovėjęs visu ūgiu, jis tokios traumos nebūtų galėjęs gauti, galimai jis buvo pasilenkęs ir žiūrėjo į laužtuvu mušamą skylę, be to, per silpnai laikė laužtuvą, nors, kaip stovėti ir laikyti laužtuvą jis nukentėjusiajam neaiškino, tačiau nukentėjusysis daug kartų matė, kaip tas darbas atliekamas.

Tokius kaltinamojo teiginius teismas vertina kritiškai, juos paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo S. R. parodymai, kad kaltinamojo T. B. nurodymu jis iš kaltinamojo perėmė šio atsineštą ilgą gofruotą laužtuvą ir taip pat, kaip kelis kartus smūgiavęs į antrąjį kaušo sujungimo pirštą buvo parodęs kaltinamasis, tokiu pat būdu tęsė šio pradėtą darbą, kalė kaištį taip pat, kaip parodė kaltinamasis. Laužtuvą laikė dviem rankomis, jis buvo šiek tiek virš peties. Atliekant smūgius kūnas spyruokliuoja. Jis stovėjo iš kalinėjamos pusės, kairiu pečiu išmušinėjamos ausies pusėje, sekėsi labai sunkiai, kaip išlindo kaištis, nelabai ir prisimena, nes gavo labai stiprų smūgį į veidą. Iš esmės tokius pačius parodymus nukentėjusysis davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 23-25,31-32), taip pat parodymų patikrinimo vietoje metu, kurie užfiksuoti ir vaizdo įraše (t. 1, b.l. 71-72, t. 2, b.l. 91). Pažymėtina tai, kad pats kaltinamasis T. B. neneigė, kad kaip konkrečiai atlikti minėtą darbą, jis nukentėjusiajam S. R. nerodė ir neaiškino, šią aplinkybę vienodai nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b.l. 59). Apie tai, kad prieš pradedant kaušo nuėmimo darbus buvo instruktuoti, kaip šį darbą reikia atlikti, nenurodė ir liudytojai Z. Š. bei A. L., kurie aiškino, kad kaušo nuėmime dalyvavo nebe pirmą kartą. Kita vertus, iš paties kaltinamojo T. B. parodymų, jo jis pirmas kūju išmušė pirmąjį kaušo pirštą, po to nuėjo paimti laužtuvo, taip pat iš nukentėjusiojo S. R., liudytojų Z. Š. ir A. L., J. Č. parodymų matyti, jog kaušo pakeitimo darbams vadovavo kaltinamasis T. B..

Į bylą kaltinamojo gynėjo pateiktame vaizdo įraše (t. 3, b.l. 13) užfiksuota, kaip T. B. demonstruoja kaušo kaiščio iškalimo procesą, tačiau byloje nėra įvykio vietos apžiūros protokolo, todėl negalima daryti išvados, jog vaizdo įraše naudojamasi tomis pačiomis priemonėmis kaip ir įvykio dieną, be to, pažymėtina ir tai, kad vaizdo įraše aiškiai matyti, jog ekskavatoriaus kabinoje sėdi jį valdantis asmuo, todėl darytina išvada, jog minėtas vaizdo įrašas nepaneigia, jog nukentėjusysis S. R. buvo sužalotas kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Tokia pati išvada darytina ir vertinant pateiktas nuotraukas bei brėžinius(t. 3, b.l. 44-51), kadangi įvykio vieta ir konkretūs įvykio metu naudoti darbo įrankiai, jų dalių išmatavimai, darbo įrankių ir technikos padėties parametrai nebuvo užfiksuoti, todėl bet kokie paskaičiavimai yra tik prielaidos ir nepaneigia, jog įvykis kilo dėl to, jog buvo pažeisti darbų saugą reglamentuojantys teisės aktai.

Spręsdamas, ar T. B. yra tinkamas BK 176 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos subjektas, teismas, visų pirma, atsižvelgia į tai, kad įvykio dieną kaltinamasis dirbo vyriausiuoju mechaniku, savo darbe vadovavosi UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2008 m. birželio 18 d. įsakymu patvirtintais „Vyriausiojo mechaniko pareiginiais nuostatais“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nuostatai), su kuriais buvo supažindintas pasirašytinai (t. 1, b.l. 152). Iš minėtų Nuostatų turinio aiškiai matyti, jog darbdavys vyriausiajam mechanikui pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones vyr. mechaniko veiklos srityje, kadangi Nuostatų 1.2 punkte nurodyta, kad vyr. mechaniko pareigoms priimamas asmuo, žinantis turimų įrenginių technologines bei technines charakteristikas, sugebantis spręsti įvairius inžinerinius – techninius klausimus, 1.5.4. Nuostatų punkte numatyta, kad vyr. mechanikas privalo mokėti, žinoti ir išmanyti įmonės įrengimus ir jų eksploatavimo bei priežiūros reikalavimus ir taisykles, pagal Nuostatų 1.5.8. punktą, vyr. mechanikas privalo mokėti, žinoti ir išmanyti darbų saugos taisykles, vyr. mechaniko pareiga, numatyta 2.4. punkte, yra užtikrinti teisingą transporto priemonių ir kitų gamybos priemonių techninį eksploatavimą, priežiūrą bei savalaikį jų remontą, be to, pagal Nuostatų 4.1.4 punktą vyr. mechanikas atsako už įrenginių panaudojimą pagal paskirtį, jų saugią eksploataciją, pagal 4.1.5 punktą – už priemonių nesiėmimą nelaimingiems atsitikimams išvengti ir pagal 4.1.10 punktą - už darbų saugos, priešgaisrinės saugos, elektrosaugos reikalavimų vykdymą.

Iš liudytojo J. Č. parodymų teisme nustatyta, kad nors UAB (duomenys neskelbtini) atskirų struktūrinių padalinių ir pavaldumo sąrašo nėra, tačiau mechaninėse dirbtuvėse darbus organizuoja T. B., jam paskirdavo darbuotojus, kurie kažkiek susiję su technika. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. Č. papildomai nurodė, kad kaušo keitimo procedūra vyko ne objekte, o remonto teritorijoje, todėl atskiro įsakymo, kas atsakingas už darbų saugą nebuvo, kaušo keitimo procedūra atliekama dažnai, šios procedūros instrukcijos įmonėje nėra (t. 1, b.l. 95). Iš nukentėjusiojo S. R., liudytojų Z. Š. bei A. L. parodymų taip pat matyti, jog kaušo keitimo darbams vadovavo kaltinamasis T. B..

Byloje taip pat nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) ekskavatoriaus kaušo nuėmimo (pakeitimo) instrukcijos nebuvo, tą patvirtino tiek liudytoju apklaustas J. Č., tiek kaltinamasis T. B.. Kaltinamasis T. B. teismui nurodęs, kad kaip turi būti atliekamas kaušo keitimas žino iš patirties, naują žmogų apmoko žodžiu bei parodydamas, kaip tas darbas turi būti atliktas, nukentėjusiajam taip pat buvo parodyta, kaip jis turi atlikti pavestą darbą, prieš tai nukentėjusysis S. R. buvo stebėjęs, kaip keičiamas kaušas, atlikdavo pagalbinius darbus. Nukentėjusysis S. R. teisme patvirtino, jog pavestą darbą - iškalti ekskavatoriaus kaušą ir strėlę jungiantį kaištį darė taip, kaip prieš tai parodė kaltinamasis T. B..

Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodytos tokios nelaimingo atsitikimo priežastys – saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės bendrovėje nepakankamumas, atliekant kaušo nuėmimo (atjungimo) nuo ekskavatoriaus strėlės veiksmus, nėra įvertinta rizika, kuri pasireiškia tuo, kad yra galimas strėlės savaiminis nusileidimas, kuris sukelia smūgį į įrankį, kuriuo darbuotojas išmuša kaušo jungimo pirštą, bendrovėje nėra parengti darbuotojų saugos ir sveikatos dokumentai, reglamentuojantys, kokių priemonių/veiksmų reikia imtis, siekiant saugiai nuimti ekskavatoriaus kaušą, tuo pažeista Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 str. 2 d. (t. 1, b.l. 179-180). Specialisto išvadoje nurodyta, kad pagrindinė tiriamo nelaimingo priežastimi buvo tai, kad nuimti ekskavatoriaus kaušui buvo naudojamas atliekamiems darbams neskirtas ir nepritaikytas įrenginys – laužtuvas; be to, tikėtina, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi yra ir tai, kad prieš atliekant ekskavatoriaus kaušo nuėmimo darbus, ekskavatorius buvo išjungtas ir neveikė jo hidraulinė sistema; netinkamos kvalifikacijos ir specialiai neapmokyto darbuotojo skyrimas atlikti taisymo, pertvarkymo ar modifikavimo darbus organizaciniu požiūriu įtakojo nelaimingą atsitikimą ir didino nelaimingo atsitikimo tikimybę, be kita ko, specialisto išvadoje nurodoma, kad vykdyti darbai neatitiko Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 1 priedo 2.12 p. reikalavimo, kad darbo įrenginys gali būti panaudotas tik tiems veiksmams (darbams) ir tokiomis sąlygomis, kuriems jis yra skirtas ir pritaikytas (t. 1, b.l. 184-188). Specialistas T. D. teisme papildomai nurodė, kad laužtuvas buvo panaudotas ne pagal paskirtį, darbininkas turi būti apmokytas, kaip saugiai atlikti jam pavestą darbą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.