- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-17
- Bylos Nr.
- 1A-76-174/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-9-00440-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Violeta Miliuvienė (pirm.), Dalia Kursevičienė, Regina Bertašienė
- Nuteistasis
- T. B.
- Nukentėjusysis
- S. R.
- Civilinis atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Henrikas Mackevičius, Ramūnas Girevičius
Pranešėja Violeta Miliuvienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-76-174/2016
Teisėja Eglė Žakevičiūtė Teisminio proceso Nr. 1-30-9-00440-2014-8
2016 m. kovo 17 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. B., civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus J. Č., bei nuteistojo gynėjo ir civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Henriko Mackevičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 27 MGL (1 016,82 Eur) dydžio bauda, nurodant paskirtą baudą sumokėti į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą per devynis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendžiu priteista iš civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam S. R. 347,15 Eur turtinės ir 13 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į civilinei atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta palikti galioti, iki bus patenkintas nukentėjusiojo S. R. civilinis ieškinys.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – dvi kompaktines plokšteles su vaizdo įrašais – nuspręsta palikti saugoti byloje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. B. nuteistas už tai, kad pažeidė teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui, o būtent: 2008 m. rugpjūčio 22 d. pagal darbo sutartį Nr. 8 T. B. buvo priimtas dirbti į uždarąją akcinę bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiuoju mechaniku. Dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiuoju mechaniku, tai yra būdamas darbdavio įgaliotu asmeniu, atsakingu už įmonės įrengimus, jų eksploatavimo, priežiūros reikalavimus ir taisykles, už įrengimų panaudojimą pagal paskirtį, jų saugią eksploataciją bei darbų saugos taisykles, pažeidė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2008 m. birželio 18 d. įsakymu patvirtintų Vyriausiojo mechaniko pareiginių nuostatų Nr. P4 1.5.4. punktą „< mokėti žinoti ir išmanyti įmonės įrengimus ir jų eksploatavimo bei priežiūros reikalavimus ir taisykles “, 1.5.8. punktą „darbų saugos taisykles“, 2.4. punktą „užtikrinti teisingą transporto priemonių ir kitų gamybos priemonių techninį eksploatavimą, priežiūrą bei savalaikį jų remontą“, 4.1.4 punktą „įrenginių panaudojimą pagal paskirtį, jų saugią eksploataciją“, 4.1.5 punktą „priemonių nesiėmimą nelaimingiems atsitikimams išvengti“, 4.1.10 punktą „už darbų saugos, priešgaisrinės saugos, elektrosaugos reikalavimų vykdymą“, neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999-12-22 įsakymu Nr.102 patvirtintų (su pakeitimais ir papildymais) „Dėl darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ 23.1 punkto, kuriame nurodoma, kad „kiekvienas darbuotojas, gavęs užduotį naudotis darbo įrenginiu, būtų apmokytas ir supažindintas su galinčiais iškilti pavojais naudojant darbo įrenginį“. Nesilaikant minėtų reikalavimų, 2014-08-12 Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamoje teritorijoje, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas – nukentėjusysis S. R. – neapmokytas dirbti pavojingus darbus ir neinstruktuotas, kaip saugiai atlikti jam pavestą užduotį, 2014-08-12, apie 8.45 val., atnešęs atliekamam darbui neskirtą ir nepritaikytą 1,5 metro ilgio gofruoto metalo laužtuvą ir sakydamas: „studente imk ir kalk“, nurodė jam iškalti vikšrinio ekskavatoriaus „CASE“ kaušą ir ekskavatoriaus strėlę jungiantį kaištį. Vykdant T. B. nurodymus, t. y. S. R. laužtuvu smūgiuojant į kiaurymėje esantį kaištį, pastarasis buvo išmuštas iš strėlės korpuso kiaurymės, po to strėlė nusileido žemyn ir įvyko laužtuvo gnybimas, dėl to S. R. atšokusio laužtuvo galu buvo padaryta muštinė dešinio skruosto žaizda, dešinio skruostikaulio, nosikaulių, dešinės akiduobės, dešinio žandinio ir pleištakaulio ančių sienelių lūžiai, dešinės akies tinklainės ir gyslainės plyšimas, kraujo išsiliejimas stiklakūnyje, galvos smegenų dešiniosios kaktinės skilties sumušimas bei kraujosruvos dešinės akies vokuose, po akies obuolio jungine ir akiduobės minkštuosiuose audiniuose, dešinės akies regėjimo aštrumo sumažėjimas iki 0,1 – tai sukėlė nukentėjusiajam S. R. sunkų sveikatos sutrikdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniu skundu nuteistasis T. B., jo gynėjas advokatas H. Mackevičius ir civilinė atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus J. Č. bei advokato H. Mackevičiaus, prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nuosprendį ir nutraukti baudžiamąją bylą T. B. arba jį išteisinti; atmesti arba palikti nenagrinėtą nukentėjusiojo S. R. civilinį ieškinį; nusprendus netenkinti prašymo dėl baudžiamosios bylos T. B. nutraukimo arba išteisinamojo nuosprendžio jam priėmimo, – sumažinti iš civilinio atsakovo nukentėjusiajam priteistą neturtinę žalą.
Nuteistojo T. B. ir jo gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai T. B. pripažino kaltu pagal BK 176 straipsnio 1 dalį. Civilinė atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat mano, kad T. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, yra nuteistas nepagrįstai ir turi būti išteisintas, o tokiu atveju nebebūtų pagrindo tenkinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą civilinį ieškinį. Kadangi argumentai dėl nuteistojo T. B. nekaltumo kartu yra susiję ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštu civiliniu ieškiniu, siekiant bereikalingo tų pačių argumentų dėl T. B. nepagrįsto nuteisimo kartojimo dviejuose apeliaciniuose skunduose, nuteistasis, jo gynėjas ir civilinė atsakovė teikia bendrą apeliacinį skundą šioje baudžiamojoje byloje.
Pirmosios instancijos teismas 2015-11-25 nuosprendį grindė šiais pagrindiniais argumentais ir motyvais:
1) teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad iš surinktų įrodymų visumos matyti, jog būtent T. B. nurodė nukentėjusiajam S. R. iškalti ekskavatoriaus „CASE“ kaušą ir strėlę jungiantį kaištį, po to ir įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu sužalotas S. R.;
2) Klaipėdos miesto apylinkės teismas atmetė T. B. paaiškinimus, jog pats nukentėjusysis kaltas dėl jam įvykusio nelaimingo atsitikimo, kadangi, pasak teismo, T. B. vadovavo ekskavatoriaus kaušo keitimo darbams, o S. R. nebuvo apmokytas šį darbą atlikti;
3) teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad nuteistojo gynybos pateiktas vaizdo įrašas, taip pat pateikti brėžiniai nepaneigia, kad nukentėjusysis sužalotas kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Teismas šiuo klausimu pažymėjo, jog įvykio vieta ir konkretūs įvykio metu naudoti įrankiai bei jų matmenys nebuvo užfiksuoti, todėl gynybos pateikta medžiaga paremta tik prielaidomis;
4) pirmosios instancijos teismas iš norminių teisės aktų ir liudytojų parodymų padarė išvadą, jog T. B. yra tinkamas atsakomybės pagal BK 176 straipsnio 1 dalį subjektas;
5) Klaipėdos miesto apylinkės teismas akcentavo aplinkybę, jog S. R. neapmokytas keisti ekskavatoriaus kaištį;
6) apkaltinamąjį nuosprendį teismas taip pat grindė ir specialisto T. Dėjaus išvada bei paaiškinimais, jog ekskavatoriaus kaušo keitimo metu ne pagal paskirtį panaudota darbo priemonė – laužtuvas, be to, neveikė ekskavatoriaus hidraulinė sistema ir tai taip pat yra tikėtina nelaimingo atsitikimo priežastis;
7) pirmosios instancijos teismas sutiko, jog ekskavatoriaus „CASE“ naudojimo instrukcijoje nenurodyta, kokiu įrankiu turi būti išmušami ekskavatoriaus strėlę ir kaušą jungiantys kaiščiai, tačiau remdamasis ta pačia instrukcija ir liudytojo A. V. parodymais, teismas padarė išvadą, jog saugiam ekskavatoriaus kaušo pakeitimui būtinas strėlės ir kaušo laisvumas, kurį galima užtikrinti užvedus ekskavatorių ir šiame procese dalyvaujant ekskavatoriaus vairuotojui, o byloje nagrinėjamo įvykio metu ekskavatoriaus variklis buvo išjungtas, kaušo keitimo procese ekskavatoriaus vairuotojas nedalyvavo;
8) spręsdamas klausimą dėl civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismas sumažino patikslintame ieškinyje nurodytą turtinės žalos kompensaciją 699,48 Eur, t. y. prarastų pajamų už laikotarpį nuo atleidimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki nedarbingumo lygio pakartotinio nustatymo – 2016-03-24 – suma ir 1 332,25 Eur, t. y. draudimo išmokos suma, ir priteisė nukentėjusiajam 347,15 Eur turtinės žalos atlyginimui;
9) spręsdamas klausimą dėl civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo reikalaujamą sumą sumažino iki 13 500 Eur.
Apeliantų teigimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-25 nuosprendį ir T. B. išteisinti, o nukentėjusiojo civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-25 nuosprendžio grindžiamas toliau nurodomais argumentais ir motyvais.
Dėl įrodinėjimo pareigos baudžiamajame procese
Teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė: „Kaltinamasis T. B. savo kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino ir aiškino, kad pats nukentėjusysis S. R. netinkamai atliko jam pavestą darbą – jeigu nukentėjusysis S. R. būtų stovėjęs visu ūgiu, jis tokios traumos nebūtų galėjęs gauti, galimai jis buvo pasilenkęs ir žiūrėjo į laužtuvu mušamą skylę, be to, per silpnai laikė laužtuvą, nors, kaip stovėti ir laikyti laužtuvą jis nukentėjusiajam neaiškino, tačiau nukentėjusysis daug kartų matė, kaip tas darbas atliekamas.
Tokius kaltinamojo teiginius teismas vertina kritiškai, juos paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo S. R. parodymai, kad kaltinamojo T. B. nurodymu jis iš kaltinamojo perėmė šio atsineštą ilgą gofruotą laužtuvą ir taip pat, kaip kelis kartus smūgiavęs į antrąjį kaušo sujungimo pirštą buvo parodęs kaltinamasis, tokiu pat būdu tęsė šio pradėtą darbą, kalė kaištį taip pat, kaip parodė kaltinamasis. Laužtuvą laikė dviem rankomis, jis buvo šiek tiek virš peties. Atliekant smūgius kūnas spyruokliuoja. Jis stovėjo iš kalinėjamos pusės, kairiu pečiu išmušinėjamos ausies pusėje, sekėsi labai sunkiai, kaip išlindo kaištis, nelabai ir prisimena, nes gavo labai stiprų smūgį į veidą. Iš esmės tokius pačius parodymus nukentėjusysis davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 23-25,31-32), taip pat parodymų patikrinimo vietoje metu, kurie užfiksuoti ir vaizdo įraše (t. 1, b.l. 71-72, t. 2, b.l. 91). Pažymėtina tai, kad pats kaltinamasis T. B. neneigė, kad kaip konkrečiai atlikti minėtą darbą, jis nukentėjusiajam S. R. nerodė ir neaiškino, šią aplinkybę vienodai nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b.l. 59). Apie tai, kad prieš pradedant kaušo nuėmimo darbus buvo instruktuoti, kaip šį darbą reikia atlikti, nenurodė ir liudytojai Z. Š. bei A. L., kurie aiškino, kad kaušo nuėmime dalyvavo nebe pirmą kartą. Kita vertus, iš paties kaltinamojo T. B. parodymų, jo jis pirmas kūju išmušė pirmąjį kaušo pirštą, po to nuėjo paimti laužtuvo, taip pat iš nukentėjusiojo S. R., liudytojų Z. Š. ir A. L., J. Č. parodymų matyti, jog kaušo pakeitimo darbams vadovavo kaltinamasis T. B..
Į bylą kaltinamojo gynėjo pateiktame vaizdo įraše (t. 3, b.l. 13) užfiksuota, kaip T. B. demonstruoja kaušo kaiščio iškalimo procesą, tačiau byloje nėra įvykio vietos apžiūros protokolo, todėl negalima daryti išvados, jog vaizdo įraše naudojamasi tomis pačiomis priemonėmis kaip ir įvykio dieną, be to, pažymėtina ir tai, kad vaizdo įraše aiškiai matyti, jog ekskavatoriaus kabinoje sėdi jį valdantis asmuo, todėl darytina išvada, jog minėtas vaizdo įrašas nepaneigia, jog nukentėjusysis S. R. buvo sužalotas kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Tokia pati išvada darytina ir vertinant pateiktas nuotraukas bei brėžinius(t. 3, b.l. 44-51), kadangi įvykio vieta ir konkretūs įvykio metu naudoti darbo įrankiai, jų dalių išmatavimai, darbo įrankių ir technikos padėties parametrai nebuvo užfiksuoti, todėl bet kokie paskaičiavimai yra tik prielaidos ir nepaneigia, jog įvykis kilo dėl to, jog buvo pažeisti darbų saugą reglamentuojantys teisės aktai.“
Šalies argumentai
Apeliantų teigimu, tokie pirmosios instancijos teismo argumentai yra nepagrįsti ir atmestini.
BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas nulemia ir įrodinėjimo baudžiamajame procese ypatumus – nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, o nusikaltimo padarymo fakto, asmens kaltės ir kitų bylai reikšmingų aplinkybių pagrindimo ir įrodymo pareiga tenka valstybiniam kaltinimui.
Nors BPK 48 straipsnio 1 dalies 6 punktas gynybai suteikia teisę savarankiškai rinkti gynybai reikalingus duomenis (tai šioje byloje gynyba ir darė), tai neturi įtakos įrodinėjimo pareigos paskirstymui.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad baudžiamajame procese, skirtingai nei civiliniame procese, nėra taikomas tikimybių pusiausvyros principas – teismas neturi teisės konstatuoti asmens kaltę patvirtinančių aplinkybių, remdamasis tuo, kad šios aplinkybės pagal byloje esančius duomenis yra labiau tikėtinos. Kaip nurodyta Lietuvos A. T. (toliau – LAT) 2005-12-13 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr.2K-7-544/2005, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą buvo nustatęs, kad nekaltumo prezumpcija, ginama Konvencijos 6 str. 2 d., reiškia, kad baudžiamojoje byloje kaltinamojo kaltė turi būti įrodyta nesant abejonės (pvz., sprendimai bylose O. prieš Norvegiją Nr.37/3, Condron prieš Jungtinę Karalystę Nr.62 ir kt.). Ši samprata taip pat apima ir LAT senato 2003-06-30 nutarimo Nr. 40 Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą 3.1.8 p., kuriame išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.
Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad gynybos pateikti „<...> paskaičiavimai yra tik prielaidos ir nepaneigia, jog įvykis kilo dėl to, jog buvo pažeisti darbų saugą reglamentuojantys teisės aktai“, apeliantų vertinimu, yra nepagrįsti.
Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad toje pačioje nuosprendžio motyvuojamosios dalies pastraipoje teismas nurodė, kad byloje nėra įvykio vietos apžiūros protokolo, be to, nenustatyta, kokie konkrečiai įrankiai buvo naudojami byloje tiriamo nelaimingo atsitikimo metu.
Taigi susidaro situacija, kai valstybinis kaltinimas neatliko elementarių veiksmų, susijusių su įrodymų rinkimu – nesurašytas įvykio vietos apžiūros protokolas, neužfiksuoti nelaimingo atsitikimo metu naudoti įrankiai ir jų matmenys, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė, be to, vadovaudamasis baudžiamajame procese negaliojančiu tikimybių pusiausvyros principu, nurodė, jog gynybos pateikti įrodymai nepaneigia valstybinio kaltinimo pozicijos.
Tuo pačiu klausimu apeliantų skunde pažymima, kad pagal BPK 287 straipsnį bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus antrajame–penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą.
Vienas iš BPK XIV numatytų veiksmų – eksperimentas, t. y. liudytojų, nukentėjusiųjų, įtariamųjų parodymams ar versijoms patikrinti atliekamas tiriamo įvykio situacijos, aplinkos, asmenų veiksmų ar kitų aplinkybių atkūrimas ar reikiamų bandymų atlikimas (BPK 197 straipsnis). Taigi, jei pirmosios instancijos teismas manė gynybos pateiktus įrodymus esant nepakankamus, vadovaudamasis įstatymu, teismas turėjo atlikti minėtą veiksmą, o ne vadovaujantis civilinio proceso principais paneiginėti gynybos pateiktus įrodymus. Minėto veiksmo atlikimas būtų buvęs logiškas ir reikalingas jau vien dėl to, jog, kaip patvirtino pirmosios instancijos teismas, šioje byloje nėra įvykio vietos apžiūros protokolo, be to, neužfiksuoti įvykio metu naudoti įrankiai.
Apeliantai pažymi, jog LAT žemesnių instancijų teismų argumentus, kad nuteistasis neįrodė savo pateiktos versijos, laiko ydingais (LAT 2011-06-07 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281/2011).
Nurodyti argumentai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymą, perkėlė įrodinėjimo pareigą kaltinamajam, neįvertino akivaizdžių įrodinėjimo iš valstybinio kaltinimo pusės trūkumų, be to, pats nesiėmė reikalingų priemonių tiesai byloje nustatyti.
Dėl pažeistų teisės aktų ir atsakingo už darbų saugą asmens
Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė: „Spręsdamas, ar T. B. yra tinkamas BK 176 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos subjektas, teismas, visų pirma, atsižvelgia į tai, kad įvykio dieną kaltinamasis dirbo vyriausiuoju mechaniku, savo darbe vadovavosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2008 m. birželio 18 d. įsakymu patvirtintais „Vyriausiojo mechaniko pareiginiais nuostatais“ Nr. P4 (toliau – Nuostatai), su kuriais buvo supažindintas pasirašytinai (t. 1, b.l. 152). Iš minėtų Nuostatų turinio aiškiai matyti, jog darbdavys vyriausiajam mechanikui pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones vyr. mechaniko veiklos srityje, kadangi Nuostatų 1.2 punkte nurodyta, kad vyr. mechaniko pareigoms priimamas asmuo, žinantis turimų įrenginių technologines bei technines charakteristikas, sugebantis spręsti įvairius inžinerinius – techninius klausimus, 1.5.4. Nuostatų punkte numatyta, kad vyr. mechanikas privalo mokėti, žinoti ir išmanyti įmonės įrengimus ir jų eksploatavimo bei priežiūros reikalavimus ir taisykles, pagal Nuostatų 1.5.8. punktą, vyr. mechanikas privalo mokėti, žinoti ir išmanyti darbų saugos taisykles, vyr. mechaniko pareiga, numatyta 2.4. punkte, yra užtikrinti teisingą transporto priemonių ir kitų gamybos priemonių techninį eksploatavimą, priežiūrą bei savalaikį jų remontą, be to, pagal Nuostatų 4.1.4 punktą vyr. mechanikas atsako už įrenginių panaudojimą pagal paskirtį, jų saugią eksploataciją, pagal 4.1.5 punktą – už priemonių nesiėmimą nelaimingiems atsitikimams išvengti ir pagal 4.1.10 punktą - už darbų saugos, priešgaisrinės saugos, elektrosaugos reikalavimų vykdymą.
Iš liudytojo J. Č. parodymų teisme nustatyta, kad nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskirų struktūrinių padalinių ir pavaldumo sąrašo nėra, tačiau mechaninėse dirbtuvėse darbus organizuoja T. B., jam paskirdavo darbuotojus, kurie kažkiek susiję su technika. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. Č. papildomai nurodė, kad kaušo keitimo procedūra vyko ne objekte, o remonto teritorijoje, todėl atskiro įsakymo, kas atsakingas už darbų saugą nebuvo, kaušo keitimo procedūra atliekama dažnai, šios procedūros instrukcijos įmonėje nėra (t. 1, b.l. 95). Iš nukentėjusiojo S. R., liudytojų Z. Š. bei A. L. parodymų taip pat matyti, jog kaušo keitimo darbams vadovavo kaltinamasis T. B..
Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekskavatoriaus kaušo nuėmimo (pakeitimo) instrukcijos nebuvo, tą patvirtino tiek liudytoju apklaustas J. Č., tiek kaltinamasis T. B.. Kaltinamasis T. B. teismui nurodęs, kad kaip turi būti atliekamas kaušo keitimas žino iš patirties, naują žmogų apmoko žodžiu bei parodydamas, kaip tas darbas turi būti atliktas, nukentėjusiajam taip pat buvo parodyta, kaip jis turi atlikti pavestą darbą, prieš tai nukentėjusysis S. R. buvo stebėjęs, kaip keičiamas kaušas, atlikdavo pagalbinius darbus. Nukentėjusysis S. R. teisme patvirtino, jog pavestą darbą - iškalti ekskavatoriaus kaušą ir strėlę jungiantį kaištį darė taip, kaip prieš tai parodė kaltinamasis T. B..
Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad nukentėjusysis S. R. įvykio dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo statybos darbininku-ekskavatorininku, ir nors buvo supažindintas su darbo tvarkos taisyklėmis, Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadiniais instruktavimais, Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijomis Nr. 5, Nr. 6, Nr. 14, Nr. 15, Nr., 19, Statybos darbininko Darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 12, Ekskavatoriaus mašinisto Darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 7 (t. 1, b.l. 135, 140-150), tačiau nė vienoje iš byloje pateiktų instrukcijų nėra jokių duomenų apie tai, kaip statybos darbininkas-ekskavatorininkas turi saugiai atlikti kaušo pakeitimo (nuėmimo) darbus, maža to, iš byloje esančių duomenų matyti, jog minėtos pareigos nukentėjusiajam nesuteikė teisės atlikti remonto darbus, be minėtų instrukcijų, su kuriomis buvo supažindintas, nukentėjusysis buvo įgijęs teisę vairuoti TR1, TR2 kategorijų traktorius ir SZ kategorijos savaeigę žemės ūkio techniką, SM kategorija, suteikianti teisę vairuoti savaeiges ne žemės ūkio mašinas, kuriai priskiriamas remontuotas ekskavatorius „CASE“, nukentėjusiajam nebuvo suteikta. Šie duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis nebuvo tinkamai apmokytas kaip saugiai atlikti jam pavestą užduotį – iškalti vikšrinio ekskavatoriaus „CASE“ kaušą ir ekskavatoriaus strėlę jungiantį kaištį.“
Nuteistojo gynėjo vertinimu, T. B. nepažeidė kaltinamajame akte nurodytų norminių teisės aktų, be to, T. B. šioje situacijoje negali būti laikomas už darbų saugą atsakingu asmeniu, taigi ir atsakomybės pagal BK 176 straipsnio 1 dalį subjektu.
Dėl pažeistų teisės aktų
Iš BK 176 straipsnio 1 dalies konstrukcijos aiškiai matyti, jog ši teisės norma yra blanketinė – nukreipianti į atitinkamus darbų saugą reglamentuojančius teisės aktus. Šią poziciją patvirtina ir LAT, nurodydamas, kad BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra blanketinė, tad siekiant atskleisti pirmiausia objektyviuosius veikos požymius, kiekvienu konkrečiu atveju analizuojami tie įstatymai ir įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai, lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, vertinama, ar tų pareigų buvo laikomasi (LAT 2011-06-07 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221/2011).
Kaltinamajame akte buvo nurodyta, jog T. B.: 1) pažeidė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2008-06-18 įsakymu patvirtintų Vyriausiojo mechaniko pareiginių nuostatų Nr. P4 1.5.4, 1.5.8, 2.4, 4.1.4, 4.1.5, 4.1.10 punktus; 2) neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999-12-22 įsakymu Nr.102 patvirtintų (su pakeitimais ir papildymais) „Dėl darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ 23.1 punkto; 3) neužtikrino, kad būtų laikomasi Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos, patvirtintos LR Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005-04-20 įsakymu Nr.1-107 (galioja nuo 2005-04-27) 31.1.1 punkto.
Išanalizavus kaltinamajame akte nurodytus teisės aktus ir šios bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, matyti, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog T. B. padarė nurodytų teisės aktų pažeidimus.
Pirma, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2008-06-18 įsakymu patvirtintų Vyriausiojo mechaniko pareiginių nuostatų Nr. P4 (toliau – „Vyriausiojo mechaniko pareiginiai nuostatai“) 1.5.4 punktas numato, kad vyriausiasis mechanikas privalo mokėti, žinoti ir išmanyti „įmonės įrengimus ir jų eksploatavimo bei priežiūros reikalavimus ir taisykles“. Šioje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog T. B. nežino, nemoka ir neišmano UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksploatuojamų įrenginių naudojimo taisyklių. Kaip minėta, baudžiamoji atsakomybė darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui pagal BK 176 straipsnio 1 dalį kyla dėl tokio pažeidimo, kuris lėmė nelaimingo atsitikimo darbe kilimą. Kokiu būdu tariamas ir neįrodytas įrenginio eksploatavimo taisyklių pažeidimas lėmė nelaimingą atsitikimą – šiuo atveju nukentėjusiojo S. R. sužalojimą, nei kaltinamajame akte, nei baudžiamosios bylos medžiagoje nėra, todėl kaltinimas dėl Vyriausiojo mechaniko pareiginių nuostatų 1.5.4 p. pažeidimo yra akivaizdžiai perteklinis ir nepagrįstas.
Antra, analogiškai pasisakytina ir dėl Vyriausiojo mechaniko pareiginių nuostatų 1.5.8 punkto, pagal kurį vyriausiasis mechanikas privalo mokėti, žinoti ir išmanyti „gamtos apsaugos, darbų saugos, gamybinės sanitarijos bei priešgaisrinės saugos normas ir taisykles“, tariamo pažeidimo.
Trečia, Vyriausiojo mechaniko pareiginių nuostatų 2.4 p. numato vyriausiojo mechaniko pareigą „užtikrinti teisingą transporto priemonių ir kitų gamybos priemonių techninį eksploatavimą, priežiūrą bei jų savalaikį remontą“. Dėl šio UAB „(duomenys neskelbtini)“ lokalinio teisės akto laikymosi apeliaciniame skunde pažymima, jog kaltinamajame akte nenurodoma, kodėl 2014-08-12 atliktas ekskavatoriaus detalės pakeitimas laikomas netinkamu. Apeliantų nuomone, tik įrodžius, kad T. B. pažeidė kokias nors konkretaus įrenginio naudojimo taisykles, būtų galima kalbėti apie jo atsakomybę dėl Vyriausiojo mechaniko pareiginių nuostatų 2.4 punkto pažeidimo, tačiau šiuo atveju kaltinamajame akte nurodoma, esą nelaimingą atsitikimą lėmė tai, kad kaltinamasis T. B. nurodė nukentėjusiajam prisidėti prie ekskavatoriaus „CASE“ detalės („kaušo“) nuėmimo, o ne kokių nors šio įrenginio naudojimo taisyklių pažeidimas. Taigi kaltinimas T. B. dėl Vyriausiojo mechaniko pareiginių nuostatų 2.4 punkto tariamo pažeidimo taip pat yra perteklinis ir nepagrįstas.
Ketvirta, analogiškai pasisakytina ir dėl kaltinamajame akte nurodomo Vyriausiojo mechaniko pareiginių nuostatų 4.1.4 punkto tariamo pažeidimo. Šis UAB „(duomenys neskelbtini)“ lokalinio teisės akto punktas numato, kad vyriausiasis mechanikas atsako už „įrengimų panaudojimą pagal paskirtį, jų saugią eksploataciją“. Šiuo atveju vėlgi neaišku, kuo remiantis teigiama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksploatuojamas įrenginys naudotas ne pagal paskirtį, taigi nėra jokio pagrindo konstatuoti Vyriausiojo mechaniko pareiginių nuostatų 4.1.4 punkto pažeidimo.
Penkta, Vyriausiojo mechaniko pareiginių nuostatų 4.1.5, 4.1.10 punktai nustato, kad vyriausiasis mechanikas yra atsakingas už priemonių nesiėmimą nelaimingiems atsitikimams išvengti, taip pat už darbų saugos, priešgaisrinės saugos, elektrosaugos reikalavimų vykdymą. Dėl šių UAB „(duomenys neskelbtini)“ lokalinio teisės akto normų reikalavimų apeliaciniame skunde pažymima, kad tai tėra bendros normos, kurių pažeidimas gali būti konstatuojamas tik nustačius atliktus konkrečius neteisėtus veiksmus ar neatlikus privalomų atlikti veiksmų.
Šešta, kaltinamajame akte nurodomas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999-12-22 įsakymu Nr. 102 „Dėl darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Nuostatų 23.1 punktas numato darbdavio pareigą užtikrinti, kad „kiekvienas darbuotojas, gavęs užduotį naudotis darbo įrenginiu, būtų apmokytas ir supažindintas su galinčiais iškilti pavojais naudojant darbo įrenginį“. Akivaizdu, kad šios teisės normos T. B. negalėjo pažeisti visų pirma dėl to, kad jis nėra darbdavys. Be to, apeliaciniame skunde pažymima, kad kaltinamojo akto teiginiai, esą S. R. nebuvo apmokytas ir supažindintas su galinčiais iškilti pavojais naudojant darbo įrenginį, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti nei ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, nei bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais – pats S. R., aiškinantis šį įvykį Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritoriniame skyriuje, nurodė, jog jis anksčiau yra dalyvavęs keičiant ekskavatoriaus kaušą, be to, nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 nurodoma, kad S. R. pagal Ekskavatoriaus mašinisto, statybos darbininko bei kitas darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas darbo vietoje instruktuotas, ir šios aplinkybės niekas bylos nagrinėjimo metu neginčijo.
Dėl atsakingo už darbų saugą asmens
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnio 1 dalį kyla darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui, pažeidusiems darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių.
Taigi bendroji taisyklė, pagal kurią nustatomas už nelaimingo atsitikimo, avarijos ar kitokių sunkių padarinių atsiradimą atsakingas asmuo, yra ta, jog atsakingu už minėtus padarinius laikomas darbdavys, išskyrus atvejus, kai darbdavys darbų saugos priežiūrą yra perleidęs įmonės darbuotojui ar kitam įgaliotam asmeniui.
Kaip matyti iš nurodytų lokalinių teisės aktų, šioje byloje negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog nuteistasis T. B. būtų paskirtas už darbų saugą atsakingu asmeniu, todėl, apeliantų nuomone, T. B. nėra tinkamas atsakomybės pagal BK 176 straipsnio 1 dalį subjektas.
Be to, iš kaltinamojo akto ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad ir valstybinis kaltinimas, ir Klaipėdos miesto apylinkės teismas byloje tiriamą nelaimingą atsitikimą sieja visų pirma su tuo, kad S. R. nebuvo tinkamai instruktuotas ir apmokytas atlikti ekskavatoriaus „CASE“ kaušo keitimo darbus. Šiuo klausimu apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad kaltinime nurodytuose teisės aktuose nematyti T. B. nustatytos darbuotojų instruktavimo pareigos.
Šalies argumentai
Apeliantų nuomone, nurodyti argumentai patvirtina, jog šioje byloje nenustatyta, kad T. B. būtų pažeidęs kokius nors norminius teisės aktus, reglamentuojančius darbų saugą, be to, nenustatyta ir tai, kad nuteistasis nelaimingo atsitikimo metu buvo asmeniu, atsakingu už darbų saugos reikalavimų vykdymą „UAB „(duomenys neskelbtini) “.
Dėl priežastinio ryšio
Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė: „Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodytos tokios nelaimingo atsitikimo priežastys – saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės bendrovėje nepakankamumas, atliekant kaušo nuėmimo (atjungimo) nuo ekskavatoriaus strėlės veiksmus, nėra įvertinta rizika, kuri pasireiškia tuo, kad yra galimas strėlės savaiminis nusileidimas, kuris sukelia smūgį į įrankį, kuriuo darbuotojas išmuša kaušo jungimo pirštą, bendrovėje nėra parengti darbuotojų saugos ir sveikatos dokumentai, reglamentuojantys, kokių priemonių/veiksmų reikia imtis, siekiant saugiai nuimti ekskavatoriaus kaušą, tuo pažeista Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 str. 2 d. (t. 1, b.l. 179-180). Specialisto išvadoje nurodyta, kad pagrindinė tiriamo nelaimingo priežastimi buvo tai, kad nuimti ekskavatoriaus kaušui buvo naudojamas atliekamiems darbams neskirtas ir nepritaikytas įrenginys – laužtuvas; be to, tikėtina, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi yra ir tai, kad prieš atliekant ekskavatoriaus kaušo nuėmimo darbus, ekskavatorius buvo išjungtas ir neveikė jo hidraulinė sistema; netinkamos kvalifikacijos ir specialiai neapmokyto darbuotojo skyrimas atlikti taisymo, pertvarkymo ar modifikavimo darbus organizaciniu požiūriu įtakojo nelaimingą atsitikimą ir didino nelaimingo atsitikimo tikimybę, be kita ko, specialisto išvadoje nurodoma, kad vykdyti darbai neatitiko Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 1 priedo 2.12 p. reikalavimo, kad darbo įrenginys gali būti panaudotas tik tiems veiksmams (darbams) ir tokiomis sąlygomis, kuriems jis yra skirtas ir pritaikytas (t. 1, b.l. 184-188). Specialistas Titas Dėjus teisme papildomai nurodė, kad laužtuvas buvo panaudotas ne pagal paskirtį, darbininkas turi būti apmokytas, kaip saugiai atlikti jam pavestą darbą.
Iš visų aptartų įrodymų visumos teismas daro išvadą, jog darbdaviui lokaliniu aktu – Nuostatais - pavedus vyr. mechanikui įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones šio darbuotojo veiklos srityje, būtent kaltinamajam - vyriausiajam mechanikui T. B. kilo pareiga ne tik išmanyti įmonės įrenginių technologines bei technines charakteristikas, bet ir atsakyti už saugų įmonės įrenginių panaudojimą, jų saugią eksploataciją, taigi ir rizikos įvertinimą atliekant įrangos ir technikos remonto darbus, už saugų remonto darbų atlikimą. Akivaizdu, kad šių reikalavimų kaltinamasis T. B. nesilaikė, nes ištirtų įrodymų visuma – nukentėjusiojo S. R., liudytojų A. V., Z. Š., A. L., J. Č. parodymai, specialisto išvada, specialisto T. Dėjaus paaiškinimai, nelaimingo atsitikimo darbe aktas patvirtina, kad kaltinamasis T. B., atliekant darbą, kuris numatytas jo pareiginiuose nuostatuose – remontuojant įmonei priklausančią techniką, o būtent nuimant ekskavatoriaus kaušą, darbą pavedė atlikti nukentėjusiajam S. R., kuris nebuvo apmokytas, kaip saugiai atlikti jam pavestą užduotį, tai yra, kaltinamasis T. B., vadovaudamasis ilgamete savo darbo praktika, minėtą užduotį nurodė atlikti tam neskirtu ir nepritaikytu darbo įrankiu - ilgu gofruoto metalo laužtuvu – neįvertinęs rizikos, kad laužtuvas gali būti suspaustas tarp ekskavatoriaus strėlės ir kaušo sujungimo ausų.
Pažymėtina ir tai, kad tikėtina nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi specialisto išvadoje buvo nurodyta ir tai, jog prieš atliekant ekskavatoriaus kaušo nuėmimo darbus, ekskavatorius buvo išjungtas ir neveikė jo hidraulinė sistema. Nors į bylą pateiktoje kaušo nuėmimo instrukcijoje nėra nurodyta, kokiu įrankiu turi būti išmušamas kaištis, tačiau iš minėtos instrukcijos, liudytojo N. N., liudytojo A. V. parodymų matyti, kad saugiam kaiščio pašalinimui iš kaušo ausų, turi būti laisvumas strėlės ir kaušo, kurį užtikrina ekskavatoriaus mašinistas, užvesdamas ekskavatorių ir valdymo rankenų pagalba pareguliuodamas, kad tarp strėlės ir kaušo gautų laisvumą, hidraulika per laikotarpį nusėda. Šiuo atveju, byloje nustatyta, kad ekskavatorininkas A. V. keičiant kaušą nedalyvavo, jo teigimu, kaušas buvo tinkamai sureguliuotas iš vakaro, tačiau neneigė, kad hidraulika per laiką gali nusėsti, tuomet reikia kaušą pareguliuoti, o nukentėjusysis nuosekliai tvirtino, kad kaušo kaištį iškalti sekėsi sunkiai, tačiau T. B. priėmė sprendimą keisti kaušą nelaukiant ekskavatoriaus mašinisto A. V.. Minėtų duomenų visuma patvirtina, jog T. B., būdamas atsakingas už darbų saugą ir įrengimus remonto dirbtuvėse, už tinkamą jų eksploatavimą, turėjo numatyti ir įvertinti riziką, jog be ekskavatoriaus mašinisto keisti kaušą gali būti nesaugu.“
Apeliantų nuomone, tokie pirmosios instancijos teismo argumentai yra nepagrįsti.
Kaip minėta, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnio 1 dalį kyla darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui, pažeidusiems darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji – būtinas jos sudėties elementas yra nusikalstamos veikos padariniai – nelaimingas atsitikimas žmonėms ar kitos sunkios pasekmės. Atsižvelgiant į tai, būtina vertinti darbų saugos reikalavimų pažeidimo (jei toks buvo padarytas) ryšį su kilusiais padariniais ir nustatyti, kad padarytas pažeidimas buvo padarinių kilimo sąlyga. Šiuo klausimu LAT yra pažymėjęs, kad taikant BK 176 straipsnį, turi būti nustatytas priežastinis ryšis tarp atsiradusių padarinių ir veikos (LAT 2009-10-13 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-267/2009), be to, materialiosiose nusikalstamų veikų sudėtyse priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių yra būtinasis objektyviosios pusės požymis. Trūkstant bent vieno sudėties požymio, daroma išvada, kad nusikalstama veika nebuvo padaryta (LAT 2009-05-05 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192/2009).
Pagal LAT praktiką: „Kiekvienu atveju sprendžiant dėl priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių, šiuo atveju – nelaimingo atsitikimo žmogui, privalo būti neginčijamai nustatyta, įvertinus tiek asmens, traukiamo baudžiamojon atsakomybėn, tiek nukentėjusio asmens veiką ir jų įtaką kilusiems padariniams, ar galimų kaltininkų, ar nukentėjusiojo veika buvo esminė kilusių padarinių sąlyga ir būtina jų priežastis. Tik tai įvertinus spręstina, ar veika yra nusikalstama, ar ne.“ (LAT 2011-06-07 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221/2011).
Dėl įmonės vidinės kontrolės
Tai, kad T. B. veiksmai negali būti laikomi 2015-08-12 nelaimingo atsitikimo priežastimi, patvirtina šios aplinkybės ir argumentai.
Pirma, kaip jau minėta, T. B. negali būti laikomas asmeniu, kuriam UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavesta vykdyti darbų saugos reikalavimų vykdymą.
Antra, pats teismas cituoja Nelaimingo atsitikimo darbe aktą, kuriame nurodoma, jog nelaimingą atsitikimą lėmė „saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės bendrovėje nepakankamumas, atliekant kaušo nuėmimo (atjungimo) nuo ekskavatoriaus strėlės veiksmus, nėra įvertinta rizika, kuri pasireiškia tuo, kad yra galimas strėlės savaiminis nusileidimas, kuris sukelia smūgį į įrankį, kuriuo darbuotojas išmuša kaušo jungimo pirštą, bendrovėje nėra parengti darbuotojų saugos ir sveikatos dokumentai, reglamentuojantys, kokių priemonių/veiksmų reikia imtis, siekiant saugiai nuimti ekskavatoriaus kaušą <...>“. Taigi, remiantis teismo logika, būtent T. B., siekdamas, kad neįvyktų nelaimingas atsitikimas darbe, turėjo užtikrinti vidinės kontrolės bendrovėje pakankamumą, įvertinti riziką, kylančią ekskavatoriaus kaušo keitimo metu, parengti darbuotojų saugos ir sveikatos dokumentus, numatančius, kokių veiksmų reikia imtis saugiam ekskavatoriaus kaušo pakeitimui. Tačiau, kaip minėta, byloje nenustatyta, kad T. B. buvo pavestas darbų saugos reikalavimų vykdymas UAB „(duomenys neskelbtini)“, o juo labiau – nebuvo nustatyta, kad T. B. turėtų įgaliojimus priimti lokalinius teisės aktus, kurie būtų padėję išvengti nukentėjusiajam S. R. įvykusio nelaimingo atsitikimo.
Dėl darbui nepritaikyto įrankio naudojimo ir ekskavatoriaus kaušo keitimo tvarkos nesilaikymo
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje remiasi specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad 2015-08-12 nelaimingo atsitikimo darbe metu nebuvo naudojamasi tinkamais ekskavatoriaus kaušo keitimo įrankiais, be to, kad nesilaikyta ekskavatoriaus kaušo keitimo tvarkos (ekskavatoriaus variklis įvykio metu buvo išjungtas).
Apeliantų nuomone, Klaipėdos miesto apylinkės teismo pozicija nepagrįsta.
Dėl tariamai netinkamų priemonių ekskavatoriaus kaušo keitimui naudojimo apeliaciniame skunde visų pirma pažymima, kad pats pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, kaip minėta, nurodė, jog nenustatyta, kokie konkrečiai įrankiai naudoti šio proceso metu, be to, neaišku, kokius įrankius privalu naudoti šio proceso metu, norint tinkamai atlikti veiksmus, būtinus kaušo pakeitimui – tik palyginus „tinkamus“ ir „netinkamus“ įrankius, galima nuspręsti, ar padarytas koks nors teisės pažeidimas. Tai dar kartą patvirtina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentacijos klaidas ir netinkamą įrodymų vertinimą.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus 2015-01-07 specialisto išvadą Nr.11-2845(14) bei specialisto T. Dėjaus paaiškinimus, matyti, jog teiginiai apie netinkamai parinktus įrankius neturi jokio pagrindo – ekskavatoriaus „CASE“ naudojimo instrukcijos dalyje „Nuėmimas“ nurodoma tik tai, kad kaiščiai, pažymėti skaičiais „2“ ir „7“, turi būti pašalinti, tačiau nenurodoma, kokiomis priemonėmis tai turi būti daroma.
Dėl 2015-01-07 specialisto išvados Nr.11-2845(14) teiginių apie nelaimingo atsitikimo priežastis, apeliaciniame skunde papildomai pažymima tai, kad tyrimą atlikęs specialistas pateikė tik tikėtiną išvadą, jog nelaimingo atsitikimo priežastis buvo ta, jog ekskavatoriaus kaušo nuėmimo metu buvo išjungtas ekskavatoriaus variklis bei neveikė hidraulinė sistema.
Tuo pačiu klausimu apeliantai pažymi, kad teismas ignoravo 2015-09-07 įvykusios specialisto apklausos teisme duomenis – specialistas T. Dėjus nurodė, kad jis negali pateikti tikslių išvadų, kadangi jam nebuvo pateiktas įvykio vietos apžiūros protokolas. Šios aplinkybės pažymimos ir 2015-01-07 specialisto išvadoje Nr.11-2845(14), kurioje nurodoma, kad „tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra įvykio vietos apžiūros protokolo, todėl negalima nustatyti aplinkybių, kurios buvo įvykio vietoje tiriamo nelaimingo atsitikimo metu“. Be to, dėl 2015-01-07 specialisto išvados Nr.11-2845(14) papildomai nurodytina, kad specialistas T. Dėjus apklausiamas teisme nurodė, jog išvada, kad ekskavatoriaus kaušo keitimui naudotas netinkamas ir nepritaikytas įrankis, nulemta to, jog „laužtuvas yra skirtas laužimui“. Šiuo klausimu apeliantai atkreipia dėmesys į tai, kad specialistui taipogi nebuvo pateikta ir ekskavatoriaus kaušo keitimo instrukcija, iš kurios, kaip minėta, matyti, kad jokie specialūs įrankiai kaušo kaiščių pašalinimui nėra nurodomi. Be to, kadangi apžiūrai šis įrankis specialistui nepateiktas, specialistas negalėjo įvertinti, ar šis įrankis pritaikytas veiksmui, kuriam buvo panaudotas 2014-08-12 keičiant ekskavatoriaus kaušą.
Dėl ekskavatoriaus kaušo keitimo tvarkos, t. y. dėl to, ar atliekant šį veiksmą įrenginio variklis turi būti įjungtas ar išjungtas, apeliantai pažymi, kad ekskavatoriaus „CASE“ naudojimo instrukcijoje, esančioje byloje (instrukcijos dalies „Nuėmimas“, 1 ir 2 žingsniai), numatyta, kad prieš šalinant kaiščius, ekskavatoriaus detalių brėžinyje pažymėtus skaičiais „2“ ir „7“, ekskavatoriaus variklis yra išjungiamas.
Taigi tai, kad 2014-08-12 ekskavatoriaus „CASE“ kaušo nuėmimo metu ekskavatoriaus variklis buvo išjungtas, negali būti laikoma šio įrenginio naudojimo taisyklių, parengtų įrangos gamintojo, pažeidimu.
Dėl būtinybės laikyti variklį užvestą, kad galima būtų judinti strėlę, apeliantai atkreipia dėmesį į tai, jog visi asmenys, išskyrus A. V., nurodė, jog variklis visada, keičiant kaušą, būdavo išjungtas – nebūtina judinant strėlę padėti pašalinti jos svorio „spaudimą“ keičiamoms detalėms – po kaušo išlyginimo variklis išjungiamas, kaip tai nurodo gamintojo instrukcija.
Be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino itin reikšmingų liudytojo N. N. parodymų, jog hidraulinė sistema, tinkamai veikiant hidraulinių sistemų užraktams, išlaiko strėlę buvusioje padėtyje labai ilgai – o jei užraktai neveikia tinkamai, strėlė gali „nusileisti“ ir spausti jungiančias detales tokiu svoriu, kad kaiščių išimti nepavyks – strėlės svoris – nuo 6 iki 8 tonų, kaušo svoris – nuo 400 iki 500 kg, taigi netinkamai veikiant hidraulinei sistemai, kaiščių pašalinti tiesiog neįmanoma – juos strėlės svoris tiesiog užspaustų jų vietose, nors visi asmenys, dalyvavę keičiant kaušą įvykio metu, nurodo, jog kaiščiai judėjo pakankamai lengvai.
Šalies argumentai
Apeliantų nuomone, nurodyti argumentai patvirtina, jog nepagrįsta teismo pozicija, kad 2015-08-12 nelaimingo atsitikimo metu naudoti netinkami įrankiai ir nesilaikyta reikalavimo laikyti ekskavatoriaus variklį įjungtą.
Dėl nukentėjusiojo veiksmų
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išvardijo taisykles, su kuriomis supažindintas nukentėjusysis, tačiau iš esmės ignoravo šių taisyklių reikalavimus ir visiškai nevertino paties nukentėjusiojo veiksmų atitikties šių taisyklių reikalavimams.
Visų pirma apeliantai skunde pažymi, kad pagal dar ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą nukentėjusysis buvo instruktuotas – 2014-01-14 nukentėjusiajam vestas darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinis instruktavimas, be to, kaip nurodoma 2014-09-10 nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1, S. R. pagal ekskavatoriaus-mašinisto, statybos darbininko bei kitas darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas darbo vietoje instruktuotas. Nors minėtame nelaimingo atsitikimo darbe akte ir nurodoma, kad ekskavatoriaus kaušo nuėmimo metu kylanti rizika nėra įvertinta, tačiau šiuo atveju svarbu yra tai, jog, kaip nurodė pats nukentėjusysis S. R. teisminio bylos nagrinėjimo metu, jis ne kartą dalyvavo keičiant ekskavatoriaus kaušą – pirmąjį kartą tik stebėjo kitų darbuotojų veiksmus, vėliau ir pats dalyvavo šiame procese.
Be to, nukentėjusysis S. R. nėra asmuo, neturintis visiškai jokių žinių apie statybose naudojamą techniką – kaip rodo byloje esanti ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, nukentėjusysis yra įgijęs teisę vairuoti traktorių ir savaeigę mašiną (pažymėjimas Nr. 0147663), darbuotojo saugos ir sveikatos knygelėje nurodoma, kad nukentėjusiojo pareigos – statybos darbininkas-ekskavatorininkas, be to, kaip nurodė pats nukentėjusysis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbti jis pradėjo būtent siekdamas išmokti valdyti statybų techniką.
Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad S. R. ne tik buvo instruktuotas darbų saugos klausimais, tačiau iki 2014-08-12 jau turėjo pakankamai patirties, keičiant ekskavatoriaus kaušą, todėl turėjo žinoti ir grėsmes, galinčias kilti šio proceso metu.
Nors nukentėjusysis, apklausiamas teisme, teigė, kad 2014-08-12 dalyvavo ekskavatoriaus kaušo keitime tik dėl to, kad bijodamas prarasti darbą, vykdė pareigomis aukštesnio darbuotojo nurodymus, tačiau pagal darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 12, su kuria nukentėjusysis buvo supažindintas, 11.5 ir 12 punktus, darbuotojas turi tiek teisę, tiek pareigą atsisakyti dirbti darbus, kuriuos atlikti nėra instruktuotas.
Ta aplinkybė, kad 2014-08-12 S. R. neatsisakė dalyvauti ekskavatoriaus kaušo keitime, tik patvirtina, kad pats nukentėjusysis manė, jog turi pakankamai šiam procesui reikalingų žinių.
Žemesnės instancijos teismas
Nors pirmosios instancijos teismas atmetė gynybos pateiktą papildomą medžiagą – vaizdo įrašą ir brėžinius, tačiau minėtoje medžiagoje yra pakankamai vertingos informacijos nelaimingo atsitikimo priežastims nustatyti ir ši informacija, apeliantų nuomone, turi būti įvertinta.
Kaip matyti iš gynybos papildomai pateiktų įrodymų, įrankis (laužtuvas), kuriuo 2014-08-12 buvo keičiamas ekskavatoriaus kaušas, dėl paties įrankio ir ekskavatoriaus „CASE“ bei jo dalių matmenų, negali pakilti į viršų didele amplitude – laisvas įrankio galas maksimaliai gali pakilti 19 cm. Taigi labai tikėtina, kad nukentėjusysis 2014-08-12 nelaimingo atsitikimo metu pats buvo labai neatsargus ir buvo per arti pasilenkęs prie įrankio, kuriuo buvo išmušinėjama ekskavatoriaus kaušą laikanti detalė.
Be to, kaip nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, 2014-08-12 dalyvavę keičiant ekskavatoriaus „CASE“ kaušą – A. L. ir Z. Š., nelaimingą atsitikimą greičiausiai lėmė tai, kad S. R. laužtuvą, kuriuo buvo išmušinėjama ekskavatoriaus kaušą laikanti detalė, laikė per silpnai, be to, apeliantų nuomone, jei nukentėjusysis S. R. būtų laikęsis protingo ir kiekvienam asmeniui, turinčiam tokią kvalifikaciją, kaip nukentėjusysis, akivaizdžiai suprantamo atstumo tarp laužtuvo ir laužtuvą naudojančio asmens, jis nebūtų patyręs tokios traumos.
Nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, todėl skundžiamas nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Dėl kaltinimų ir nuosprendžio aiškumo
Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog BK 176 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiek tyčine, tiek neatsargia kaltės forma, tačiau kokia tiksliai forma T. B. tariamai atliko nusikalstamą veiką, iš nuosprendžio suprasti sunku, be to, kaip ir kaltinamajame akte, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje vardijamos įvairios nelaimingo atsitikimo priežastys, tačiau vėlgi, tiksliai neaišku, kurios iš jų lėmė nelaimingą atsitikimą.
BK 176 straipsnyje numatyta nusikalstama veika iš tiesų gali būti padaroma skirtingais būdais, atsakomybėn dėl šios veikos atlikimo gali būti traukiami skirtingi subjektai, o neigiamas pasekmes gali lemti įvairios priežastys (ši nusikalstama veika gali būti padaryta ir tyčia, ir dėl neatsargumo, tačiau teismo nuosprendyje tik nurodyta, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, kaltinamajame akte iš viso nenurodyta kaltės forma).
Vien tai, kad nei kaltinamajame akte, nei apkaltinamajame nuosprendyje nenurodyta kaltės forma, laikytina aplinkybe, sutrukdžiusia teismui tinkamai išnagrinėti bylą, nes gynybai iki šiol neaišku, kokiu būdu gintis nuo pareikštų kaltinimų – vien jau BK 16 straipsnis (Neatsargus nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas) numato dvi neatsargumo formas – pagal antrąją šio straipsnio dalį nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Taigi valstybinis kaltinimas privalo įrodyti ir asmens numatymą bei lengvabūdišką tikėjimąsi išvengti neigiamų pasekmių. Pagal BK 16 straipsnio 3 dalį nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Tokiu atveju valstybinis kaltinimas privalo įrodyti, kad asmuo pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo numatyti savo veiksmų padarinių atsiradimo galimybę.
Taigi nagrinėjant konkrečią bylą valstybinis kaltinimas turėtų nurodyti ir pagrįsti konkrečius teisės normų pažeidimus, pasireiškusius tam tikrais veiksmais ar neveikimu bei sąlygojusius BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių atsiradimą, ir asmens santykį su jo veiksmais ar neveikimu (nurodyti kaltės formą ir rūšį), o teismas, priimdamas nuosprendį, turėtų tiksliai ir išsamiai įvertinti, ar pareikšti kaltinimai pasitvirtino.
Apeliantų įsitikinimu, tiek kaltinamajame akte, tiek ir skundžiamame nuosprendyje trūksta konkretumo, todėl ir šiuo metu, kai jau yra priimtas nuosprendis, T. B. ir jo darbdavei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra iki galo suprantama, už kokius veiksmus T. B. nuteistas ir kokia yra nuteistojo kaltės forma bei rūšis.
Kaip minėta, kaltinamajame akte nurodomos įvairios T. B., kaip vyriausiojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ mechaniko, pareiginių nuostatų normos, tačiau dauguma jų, kaip minėta, yra labiau bendro pobūdžio, o kaltinamajame akte ir skundžiamame nuosprendyje trūksta pagrindimo, kaip konkretūs T. B. „padaryti“ pažeidimai nulėmė nelaimingą atsitikimą.
Vienas iš argumentų, „pagrindžiančių“ apkaltinamąjį nuosprendį, yra tas, kad nukentėjusysis S. R. nebuvo tinkamai instruktuotas, tačiau šiuo atveju neaišku, kokiu pagrindu T. B. turėtų atsirasti pareiga instruktuoti nukentėjusįjį. Juo labiau neaišku, kaip T. B. atsakomybė pagal BK 176 straipsnį gali būti grindžiama vidinės kontrolės įmonėje nebuvimu ir atitinkamų lokalinių teisės aktų nebuvimu.
Taipogi prieštaringa ir iki galo neaiški pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl tariamai netinkamų įrankių ekskavatoriaus kaušo pakeitimui naudojimo. Šiuo atveju nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas naudotą įrankį (laužtuvą) laiko netinkamu, jei byloje esančiame dokumente konkretus įrankis nėra nurodomas. Be to, nuosprendyje taip pat trūksta pagrindimo, kaip konkrečiai tariamai netinkamo įrankio panaudojimas nulėmė nelaimingą atsitikimą – neatskleistas priežastinis ryšys.
Šie neaiškumai, buvę dar ikiteisminio tyrimo metu, teismo nebuvo pašalinti ir tai dar kartą patvirtina pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio nepagrįstumą.
Apeliantų nuomone, kad ir kaltinamajame akte, ir apkaltinamajame nuosprendyje trūksta elementaraus palyginimo ir analizės – šiuo atveju, kai kalbama apie materialiąją nusikalstamos veikos sudėtį, kai būtinos pasekmės, tereikia sulyginti asmens veiksmus (ar neveikimą) su įstatymo reikalaujamais veiksmais, nustatyti asmens atliktų veiksmų ir galbūt kilusių neigiamų pasekmių priežastinį ryšį ir tampa aišku, ar asmuo yra kaltas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos – šiuo konkrečiu atveju net neaišku, kokius neteisėtus veiksmus, valstybinio kaltintojo ir teismo nuomone, atliko nuteistasis – apie tai jau išsamiai pasisakyta anksčiau.
Dėl civilinio ieškinio
Nors pirmosios instancijos teismas pareikštą civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir sumažino nukentėjusiojo prašomą priteisti tiek turtinės, tiek neturtinės žalos sumą, su šia nuosprendžio dalimi apeliantai nesutinka.
Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta, o pagal to paties straipsnio 3 dalį, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas: 1) atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką; 2) palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos.
Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai patvirtina, kad nebuvo pagrindo pripažinti kaltu ir nuteisti T. B. pagal jam pareikštus kaltinimus, todėl nukentėjusiojo S. R. pareikštas civilinis ieškinys turi būti atmestas arba paliktas nenagrinėtas.
Kaip minėta, nukentėjusysis S. R. 2015-06-29 patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 046,63 Eur turtinės ir 20 000 Eur neturtinės žalos, iš viso – 21 046,63 Eur.
Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam iš civilinės atsakovės priteisė 347,15 Eur turtinės ir 13 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos kompensaciją, tačiau tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl T. B. nuteisimo bus palikta galioti, apeliantų nuomone, priteista neturtinės žalos kompensacija turi būti dar labiau sumažinta dėl žemiau nurodomų argumentų.
Lietuos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, tačiau jų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju reikia vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymų saugoma teisinė vertybė, neturtinė žala patiriama individualiai.
Apeliantų nuomone, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, reikalaujama neturtinės žalos kompensacija, net ir pripažinus T. B. kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą, yra per didelė.
Pirma, nelaimingo atsitikimo metu S. R. buvo sužalotas ir, pagal pateiktus darbingumo lygio nustatymo dokumentus, neteko 30 proc. profesinio darbingumo, kita vertus, šiuo metu nėra pagrindo teigti, jog sužalojimų pasekmės yra visiškai neatitaisomos ir išliks visą nukentėjusiojo S. R. gyvenimą.
Antra, nors patikslintame ieškinyje teigiama, kad nukentėjusysis beveik visiškai nebemato sužalota akimi, tačiau, kaip apklausiamas teisme pripažino pats S. R., jis vairavo ir šiuo metu vairuoja automobilį, taigi išlikusios sužalojimo pasekmės ir jų įtaka įprastiniam nukentėjusiojo gyvenimui yra mažesnė, nei teigiama ieškinyje.
Trečia, patikslintame ieškinyje nurodoma, kad iki šio ieškinio pateikimo dienos S. R. pagal medikų rekomendacijas nederėtų atlikti fizinio krūvio reikalaujančius veiksmus (pvz., važiuoti dviračiu). Šiuo klausimu apeliaciniame skunde pažymima, jog, kaip nurodė pats nukentėjusysis, įsidarbindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis siekė išmokti dirbti (valdyti) statybinius mechanizmus. Jokių duomenų, jog nukentėjusysis dėl patirto sužalojimo negali įgyvendinti iki patirtos traumos turėtų tikslų – valdyti statybose naudojamas transporto priemones, nėra.
Ketvirta, vienas iš kriterijų, įvertinant nukentėjusiojo neturtinę žalą pinigų suma – už žalą atsakingo asmens kaltė, galinti pasireikšti tyčia ar neatsargumu. Nagrinėjamu atveju nepriklausomai nuo to, kam reiškiamas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą (t. y. tiesiogiai kaltinamajam ar darbdaviui), nei kaltinamasis, nei civilinė atsakovė nesiekė nukentėjusiojo sužalojimo.
Penkta, vienas iš kriterijų, kuriais remiantis nustatomas neturtinės žalos kompensacijos dydis – žalą patyrusio ir už ją atsakingo asmens turtinė padėtis. Šiuo atveju nebuvo nustatyta sunki nukentėjusiojo turtinė padėtis, be to, civilinės atsakovės finansinė padėtis šiuo metu nėra labai gera, o 13 500 Eur sumos priteisimas ir išieškojimas gali ne tik sukelti dar didesnių finansinių sunkumų įmonei, tačiau gali nulemti jos nemokumą ar bankrotą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusiojo R. R. atstovas advokatas R. Girevičius prašo apeliantų skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2015-11-25 nuosprendį.
Nuteistojo R. B. gynėjas advokatas H. Mackevičius prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras, nukentėjusysis S. R. ir jo atstovas advokatas R. Girevičius prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiamu nuosprendžiu R. B. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. BK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma yra blanketinė, ją taikant būtina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Kiekvienu konkrečiu atveju analizuojami tie įstatymai ir įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai bei lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, vertinama, ar tų pareigų buvo laikomasi. Baudžiamajai atsakomybei taikyti būtina nustatyti ir priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos, dėl kokių konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų jie atsirado. Priežastinio ryšio nustatymas tarp darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo ir nelaimingo atsitikimo, avarijos ar kitokių sunkių padarinių, kaip minimumas, suponuoja išvadą, jog be šių pažeidimų nebūtų ir išvardytų padarinių. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnį galima esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltei.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. mechanikas T. B., atnešęs 1,50 metro ilgio gofruoto metalo laužtuvą, nurodė šios bendrovės darbuotojui S. R. iškalti vikšrinio ekskavatoriaus „CASE“ kaušą ir ekskavatoriaus strėlę jungiantį kaištį. Vykdant T. B. nurodymus, t. y. S. R. laužtuvu smūgiuojant į kiaurymėje esantį kaištį, šis buvo išmuštas iš strėlės korpuso kiaurymės, dėl to strėlė nusileido žemyn ir įvyko laužtuvo gnybimas, dėl to S. R. atšokusio laužtuvo galu buvo padaryti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2014-11-10 specialisto išvadoje Nr. G 2361/14(03) (t. 1, b. l. 83–84) konstatuoti sužalojimai, sukėlę sunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinimas T. B. padarius BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą buvo pagrįstas tuo, kad jis, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. mechaniku, t. y. būdamas darbdavio įgaliotu asmeniu, atsakingu už įmonės įrengimus, jų eksploatavimo, priežiūros reikalavimus ir taisykles, už įrengimų panaudojimą pagal paskirtį, jų saugią eksploataciją bei darbų saugos taisykles, pažeidė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2008 m. birželio 18 d. įsakymu patvirtintų Vyriausiojo mechaniko pareiginių nuostatų Nr. P4 1.5.4. punktą „<...> mokėti žinoti ir išmanyti įmonės įrengimus ir jų eksploatavimo bei priežiūros reikalavimus ir taisykles <...>“, 1.5.8. punktą „<...> darbų saugos taisykles <...>“, 2.4. punktą „<...> užtikrinti teisingą transporto priemonių ir kitų gamybos priemonių techninį eksploatavimą, priežiūrą bei savalaikį jų remontą <...>“, 4.1.4 punktą „<...> įrenginių panaudojimą pagal paskirtį, jų saugią eksploataciją <...>“, 4.1.5 punktą „<...> priemonių nesiėmimą nelaimingiems atsitikimams išvengti <...>“, 4.1.10 punktą „<...> už darbų saugos, priešgaisrinės saugos, elektrosaugos reikalavimų vykdymą <...>“, neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999-12-22 įsakymu Nr. 102 patvirtintų (su pakeitimais ir papildymais) „Dėl darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ 23.1 punkto, kuriame nurodoma, kad: „<...> kiekvienas darbuotojas, gavęs užduotį naudotis darbo įrenginiu, būtų apmokytas ir supažindintas su galinčiais iškilti pavojais naudojant darbo įrenginį <...>.“
Įvertinęs visus byloje esančius įrodymus ir byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad būtent T. B. padaryti minėti darbo saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai buvo susiję priežastiniu ryšiu su kilusias padariniais, t. y. S. R. padarytu sunkiu sveikatos sutrikdymu. Apylinkės teismo vertinimu, akivaizdu, kad jeigu T. B. nebūtų pažeidęs minėtų teisės aktų, nebūtų kilusios tokios pasekmės. Kaltinamojo neatsargumas buvo įvykio metu kilusių pasekmių priežastis. Todėl teismas padarė išvadą, kad T. B. kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, kadangi jis pažeidė teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui.
Apeliantai su T. B. nuteisimu nesutinka, teigia, kad nuosprendis neteisėtas ir naikintinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikties bylos aplinkybėms bei nepagrįsto T. B. nuteisimo. Apeliantų teigimu, šioje byloje nenustatyta, kad A. B. būtų pažeidęs kokius nors norminius teisės aktus, reglamentuojančius darbų saugą, be to, nenustatyta ir tai, kad A. B. nelaimingo atsitikimo metu buvo asmuo, atsakingas už darbų saugos reikalavimų vykdymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (apeliantų nuomone, šioje byloje negalima daryti vienareikšmės išvados, jog T. B. pagal nurodytus lokalinius teisės aktus būtų paskirtas už darbų saugą atsakingu asmeniu). Apeliantų nuomone, teismas, analizuodamas įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą, jog nelaimingas atsitikimas kilo dėl to, kad buvo pažeisti darbų saugą reglamentuojantys teisės aktai, perkėlė įrodinėjimo pareigą kaltinamajam, neįvertino akivaizdžių kaltinimo trūkumų, susijusių su įrodymų rinkimu (nesurašytas įvykio vietos apžiūros protokolas, neužfiksuoti nelaimingo atsitikimo metu naudoti įrankiai ir jų matmenys) ir padarė nepagrįstą išvadą dėl T. B. kaltės.
Apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliantų skunde nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistojo T. B., jo gynėjo advokato H. Mackevičiaus bei civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus J. Č. bei advokato H. Mackevičiaus, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo neatitikties įstatymų reikalavimams, yra nepagrįsti, prieštarauja tiek bylos medžiagai, tiek skundžiamo nuosprendžio turiniui. Priešingai apeliantų tvirtinimui, pirmosios instancijos teismo pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Taigi, priešingai nei tvirtina apeliantai, apylinkės teismas įrodymų vertinimą reglamentuojančių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė, o vien tai, kad apeliantams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.
Kolegija pažymi, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai ir motyvuotai yra pasisakęs dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų. Su pirmosios instancijos teismo motyvais kolegija iš esmės sutinka ir jų detaliai nekartoja, tik atsako į esminius apeliacinio skundo motyvus.
Visų pirma, dėl apeliantų argumento, jog nuteistasis T. B. negalėjo būti pripažintas kaltu pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, nes nėra šios nusikalstamos veikos subjektas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad T. B. buvo priimtas dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiuoju mechaniku (2008 m. rugpjūčio 22 d. darbo sutartis Nr. 8) ir savo darbe vadovavosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2008 m. birželio 18 d. įsakymu patvirtintais pareiginiais nuostatais vyr. mechanikui Nr. P 4 (toliau – Nuostatai) (t. 1, b. l. 151–152), su jais prieš pradėdamas darbą šioje įmonėje, kaip matyti iš byloje esančio išrašo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, supažindintų su pareiginiais nuostatais, registracijos žurnalo (t. 1, b. l. 153), buvo pasirašytinai supažindintas. Šių Nuostatų 1.2 punkte nurodyta: „Vyr. mechaniko pareigoms priimamas asmuo, žinantis turimų įrenginių technologines bei technines charakteristikas, sugebantis spręsti įvairius inžinierinius - techninius klausimus, mokantis bendrauti su žmonėmis.“, pagal Nuostatų 1.5.4 punktą, vyr. mechanikas privalo mokėti, žinoti ir išmanyti įmonės įrengimus ir jų eksploatavimo bei priežiūros reikalavimus ir taisykles, pagal Nuostatų 1.5.8. punktą, vyr. mechanikas privalo mokėti, žinoti ir išmanyti darbų saugos taisykles, pagal Nuostatų 2.4. punktą vyr. mechaniko pareiga yra „Užtikrinti teisingą transporto priemonių ir kitų gamybos priemonių techninį eksploatavimą, priežiūrą bei savalaikį jų remontą.“, pagal Nuostatų 4.1. punktą vyr. mechanikas, be kita ko atsako ir už įrenginių panaudojimą pagal paskirtį, jų saugią eksploataciją (Nuostatų 4.1.4. punktas), už priemonių nesiėmimą nelaimingiems atsitikimams išvengti (Nuostatų 4.1.5 punktas), už darbų saugos vykdymą (Nuostatų 4.1.10 punktas). Taigi, kaip matyti, minėtais Nuostatais, priešingai nei teigia apeliantai, darbdavys vyr. mechanikui pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones vyr. mechaniko veiklos srityje.
Žemesnės instancijos teismas
Nors, kaip liudytojas teisme apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. Č. nurodė, kad šioje bendrovėje atskirų struktūrinių padalinių ir pavaldumo sąrašo nėra, tačiau mechaninėse dirbtuvėse darbus organizuoja vyr. mechanikas T. B., jam paskirdavo darbuotojus, kurie šiek tiek susiję su technika. Ikiteisminio tyrimo apklausos metu šis liudytojas, be kita ko, nurodė ir tai, kad įvykio dieną ekskavatoriaus kaušo keitimo procedūra vyko ne objekte, o remonto teritorijoje, todėl atskiro įsakymo, kas atsakingas už darbų saugą, nebuvo. Šiai procedūrai vadovavo vyr. mechanikas T. B.. Taip pat nurodė, kad kaušo keitimo procedūra atliekama dažnai, šios procedūros instrukcijos įmonėje nėra (t. 1, b. l. 95). Tiek nukentėjusysis S. R., tiek kaip liudytojai teisme apklausti „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai Z. Š. ir A. L. taip pat nurodė, kad įvykio dieną ekskavatoriaus kaušo keitimo procesui vadovavo T. B..
Kaip minėta, pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Taigi, pagal BK 176 straipsnį atsako tik specialūs subjektai – darbdaviai ir kiti asmenys, kurie dėl savo tarnybinės padėties ar specialių įgaliojimų yra atsakingi už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi.
Darbdavio atsakomybė pagal BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimo sudėtį nėra absoliuti. Pagal BK 176 straipsnį atsako ne tik darbdaviai, bet ir kiti jų įgalioti asmenys, kurie dėl savo tarnybinės padėties ar specialių įgaliojimų yra atsakingi už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi. Taigi, darbdavys minėtomis sąlygomis atsako tik tiek, kiek jis nustatyta tvarka nėra perdavęs savo atsakomybės darbų saugos srityje įgaliotam asmeniui. Taigi šio nusikaltimo subjektas yra arba įmonės vadovas, arba jo įgaliotas įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje asmuo.
Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 32 straipsnio 1 dalį darbdaviui atstovaujantis asmuo (įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros vadovas) „gali pavesti darbdavio įgaliotiems asmenims, iš jų – padalinių vadovams, įgyvendinti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencines priemones. Pavedimas įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones įforminamas darbdaviui atstovaujančio asmens įsakymu, potvarkiu ar kitu dokumentu. Toks pavedimas gali būti numatytas padalinio vadovo ar kito darbdavio įgalioto asmens darbo sutartyje arba pareigybės aprašyme (instrukcijoje)“. Nagrinėjamu atveju tai ir buvo padaryta – darbdavys lokaliniu aktu – Nuostatais – pavedė vyr. mechanikui įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones šio darbuotojo veiklos srityje. Todėl, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, būtent S. B., kaip vyr. mechanikui, kilo pareiga ne tik išmanyti įmonės įrenginių technologines bei technines charakteristikas, bet ir atsakyti už saugų įmonės įrenginių panaudojimą, jų saugią eksploataciją, taigi ir rizikos įvertinimą atliekant įrangos ir technikos remonto darbus, už saugų remonto darbų atlikimą.
Vertindama apeliantų skundo argumentus, jog, jų nuomone, T. B. nepažeidė jam inkriminuotų norminių teisės aktų, kolegija pažymi, kad teismas ne formaliai perrašė į nuosprendį kaltinamajame akte inkriminuotus teisės aktų pažeidimus, bet juos įvertino susiedamas su bylos įrodymų visuma, be to, pagrįstai dalį aktų iš kaltinimo pašalino. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog T. B. nežino, nemoka ir neišmano UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksploatuojamų įrenginių naudojimo taisyklių, kaip tai numato Nuostatų 1.5.4. ir 1.5.8. punktai, taip pat, kad neva nenustatyta kokiu būdu tariamas ir neįrodytas įrenginio eksploatavimo taisyklių pažeidimas lėmė nelaimingą atsitikimą. Kaip minėta, teismas pagrįstai nustatė, jog darbdavys T. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. mechanikui, Nuostatais pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones šio darbuotojo veiklos srityje. Nuostatų 1.2 punkte nurodyta, kad vyr. mechanikas turi žinoti turimų įrenginių technologines bei technines charakteristikas, sugebėti spręsti įvairius inžinerinius-techninius klausimus, pagal Nuostatų 4.1.4. punktą, kaip minėta, vyr. mechanikas atsako ir už įrenginių panaudojimą pagal paskirtį, jų saugią eksploataciją. Taigi, kaip matyti, vyr. mechanikas T. B. nagrinėjamu atveju turėjo išmanyti ir paruošti bei vadovautis ekskavatoriaus eksploatavimo taisyklėmis, tačiau to nepadarė. Be to, kaip teismui patvirtino „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. Č., T. B. buvo atsakingas už remonto dirbtuvėse vykdomus procesus, jų saugų atlikimą, tačiau jis ne tik nesivadovavo instrukcijos reikalavimais, bet įvykio dieną nurodė nukentėjusiajam S. R. atlikti darbą, kurio dirbti nukentėjusysis nebuvo apmokytas ir instruktuotas. Todėl apeliantai nepagrįstai kritikuoja teismo išvadas dėl vyr. mechaniko T. B. pareigos mokėti, žinoti ir išmanyti jam priskirtų funkcijų reikalavimus.
Visiškai nepagrįstai apeliantai kritikuoja teismo išvadas dėl T. B. inkriminuoto Nuostatų 2.4 punkto, numatančio pareigą vyr. mechanikui „Užtikrinti teisingą transporto priemonių ir kitų gamybos priemonių techninį eksploatavimą, priežiūrą bei savalaikį jų remontą.“ Kaip minėta, būtent vyr. mechanikas T. B. pagal savo pareigybes turėjo užtikrinti instrukcijų parengimą, jų laikymąsi, darbų saugos reikalavimų laikymosi organizavimą, be to, kaip minėta, ekskavatoriaus detalės keitimas turėjo būti vykdomas laikantis gamintojo aprobuota instrukcija, tačiau šia instrukcija T. B., pažeisdamas Nuostatų 2.4 p. reikalavimus, nesivadovavo.
Taip pat nepagrįsti apeliantų skundo argumentai, neva teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl Nuostatų 4.1.5 ir 4.1.10 punktų reikalavimų pažeidimo, nes būtent vyr. mechanikas yra atsakingas už priemonių nesiėmimą nelaimingiems atsitikimams išvengti, taip pat už darbų saugos vykdymą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad būtent T. B. nagrinėjamu atveju davė nurodymą nukentėjusiajam S. R. iškalti ekskavatoriaus kaušą, atnešęs atliekamam darbui neskirtą ir nepritaikytą pusantro metro ilgio gofruoto metalo laužtuvą, nors nukentėjusysis nebuvo apmokytas ir instruktuotas dirbti šį darbą (S. R. nebuvo priskirtas dirbti su šios rūšies, o būtent su šiuo ekskavatoriumi „CASE“, todėl nebuvo instruktuotas ir apmokytas dėl šio ekskavatoriaus remonto ar detalių keitimo), o pasekmės ir bylos įrodymais nustatyto technologinio proceso pažeidimas tik patvirtina, jog nuteistasis T. B. nesiėmė visų priemonių nelaimingam atsitikimui išvengti ir darbų saugos reikalavimų įvykdymui užtikrinti.
Atsakydama į apeliantų skundo argumentą, kad nė vienas kaltinime nurodytas norminis aktas nenumatė T. B., kaip vyr. mechanikui, pareigos instruktuoti nukentėjusįjį S. R., juolab, kad, apeliantų teigimu, jis ne tik kad buvo instruktuotas, bet iki įvykio turėjo pakankamai patirties dirbant su statybose naudojama technika, be to, pats pripažino ne kartą dalyvavęs keičiant ekskavatoriaus kaušą, todėl turėjo žinoti apie grėsmes, galinčias kilti šio proceso metu, teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistojo darbų saugos pažeidimas pasireiškė tuo, kad jis pavedė nukentėjusiajam S. R. atlikti ekskavatoriaus kaušo keitimo darbus, nors jis nebuvo apmokytas dirbti tokius pavojingus darbus ir nebuvo instruktuotas kaip saugiai atlikti jam pavestą užduotį. Vien ta aplinkybė, kad nukentėjusysis, kaip nurodoma apeliantų skunde, iki įvykio ne kartą dalyvavo keičiant ekskavatoriaus kaušą – pirmąjį kartą stebėjo kitų darbuotojų veiksmus, kitą kartą pats dalyvavo šiame procese, priešingai apeliantų tvirtinimui, neduoda pagrindo išvadai, kad nukentėjusysis buvo tinkamai apmokytas kaip saugiai atlikti jam pavestą užduotį – iškalti vikšrinio ekskavatoriaus „CASE“ kaušą ir ekskavatoriaus strėlę jungiantį kaištį ir supažindintas su galinčiais kilti pavojais, juolab, jog, kaip nurodė ne tik nukentėjusysis, bet ir kiti „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, iki įvykio ekskavatoriaus kaušo keitimo darbai buvo atliekami atpalaidavus strėlę nuo kaušo, o tai nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Kita vertus, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusysis S. R. įvykio dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo statybos darbininku-ekskavatorininku ir nors buvo supažindintas su darbo tvarkos taisyklėmis, Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadiniais instruktavimais, Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijomis Nr. 5, Nr. 6, Nr. 14, Nr. 15, Nr., 19, Statybos darbininko Darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 12, Ekskavatoriaus mašinisto Darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 7 (t. 1, b. l. 135, 140–150), tačiau nė vienoje iš byloje pateiktų instrukcijų nėra jokių duomenų apie tai, kaip statybos darbininkas-ekskavatorininkas turi saugiai atlikti kaušo pakeitimo (nuėmimo) darbus. Maža to, iš byloje esančių duomenų matyti, jog minėtos pareigos nukentėjusiajam nesuteikė teisės atlikti remonto darbus. Nors be minėtų instrukcijų, su kuriomis buvo supažindintas, S. R. buvo įgijęs teisę vairuoti TR1, TR2 kategorijų traktorius ir SZ kategorijos savaeigę žemės ūkio techniką, tačiau SM kategorija, suteikianti teisę vairuoti savaeiges ne žemės ūkio mašinas, kuriai priskiriamas remontuotas ekskavatorius „CASE“, jam nebuvo suteikta. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nukentėjusysis S. R. nebuvo tinkamai apmokytas kaip saugiai atlikti jam pavestą užduotį – iškalti vikšrinio ekskavatoriaus „CASE“ kaušą ir ekskavatoriaus strėlę jungiantį kaištį.
Iš Nelaimingo atsitikimo darbe akto matyti, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastys yra saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės bendrovėje nepakankamumas, atliekant kaušo nuėmimo (atjungimo) nuo ekskavatoriaus strėlės veiksmus, nėra įvertinta rizika, kuri pasireiškia tuo, kad yra galimas strėlės savaiminis nusileidimas, kuris sukelia smūgį į įrankį, kuriuo darbuotojas išmuša kaušo jungimo pirštą, bendrovėje nėra parengti darbuotojų saugos ir sveikatos dokumentai, reglamentuojantys, kokių priemonių / veiksmų reikia imtis, siekiant saugiai nuimti ekskavatoriaus kaušą, tuo pažeista Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 str. 2 d. (t. 1, b. l. 179–180).
Specialisto išvadoje konstatuota, kad pagrindinė tiriamo nelaimingo priežastimi buvo tai, kad nuimti ekskavatoriaus kaušui buvo naudojamas atliekamiems darbams neskirtas ir nepritaikytas įrenginys – laužtuvas; be to, tikėtina, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi yra ir tai, kad prieš atliekant ekskavatoriaus kaušo nuėmimo darbus, ekskavatorius buvo išjungtas ir neveikė jo hidraulinė sistema; netinkamos kvalifikacijos ir specialiai neapmokyto darbuotojo skyrimas atlikti taisymo, pertvarkymo ar modifikavimo darbus organizaciniu požiūriu lėmė nelaimingą atsitikimą ir didino nelaimingo atsitikimo tikimybę, be ko, specialisto išvadoje nurodyta, kad vykdyti darbai neatitiko Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 1 priedo 2.12 p. reikalavimo, kad darbo įrenginys gali būti panaudotas tik tiems veiksmams (darbams) ir tokiomis sąlygomis, kuriems jis yra skirtas ir pritaikytas (t. 1, b. l. 184–188). Šią išvadą pateikęs specialistas Titas Dėjus, apklausiamas bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, be kita ko, nurodė, kad laužtuvas buvo panaudotas ne pagal paskirtį, darbininkas turi būti apmokytas, kaip saugiai atlikti jam pavestą darbą.
Be to, specialisto išvadoje nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi buvo nurodyta ir tai, jog prieš atliekant ekskavatoriaus kaušo nuėmimo darbus, ekskavatorius buvo išjungtas ir neveikė jo hidraulinė sistema. Nors apeliantai teigia, kad išvada, jog nelaimingo atsitikimo priežastis buvo ta, kad ekskavatoriaus kaušo nuėmimo metu buvo išjungtas ekskavatoriaus variklis bei neveikė hidraulinė sistema, tyrimą atlikusio specialisto nurodyta kaip tikėtina, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas vertino ne tik šią specialisto išvadą, bet ir kitus byloje esančius įrodymus – ekskavatoriaus „CASE“ kaušo keitimo instrukciją, nukentėjusiojo S. R., kaip liudytojų apklaustų N. N., atstovaujančio gamintojui „CASE“, bei ekskavatorininko A. V. paaiškinimais, jog kol nėra atpalaiduota strėlė nuo kaušo, iškalinėti šias detales tvirtinančius kaiščius negalima. Teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, jog, kaip matyti iš byloje esančios ekskavatoriaus kaušo nuėmimo instrukcijos, joje nenurodyta, kokiu įrankiu turi būti išmušamas kaištis, tačiau iš minėtos instrukcijos, taip pat liudytojų N. N. bei A. V. parodymų matyti, kad saugiam kaiščio pašalinimui iš kaušo ausų, turi būti strėlės ir kaušo laisvumas, kurį užtikrina ekskavatoriaus mašinistas, užvesdamas ekskavatorių ir valdymo rankenomis pareguliuodamas, kad tarp strėlės ir kaušo atsirastų laisvumas, hidraulika per laikotarpį nusėda. Šiuo atveju byloje neginčijamai nustatyta, kad keičiant kaušą ekskavatorininkas A. V. nedalyvavo ir nors jis teigė, kad ekskavatoriaus kaušas buvo tinkamai sureguliuotas iš vakaro, tačiau neneigė, kad hidraulika per laiką gali nusėsti, tada reikia kaušą pareguliuoti, o tai galima padaryti tik įjungus variklį. Kaip matyti iš nukentėjusiojo S. R. parodymų, jis nuosekliai tvirtino, kad kaušo kaištį iškalti sekėsi sunkiai, tačiau nepaisant to, T. B. priėmė sprendimą keisti kaušą nelaukiant ekskavatoriaus mašinisto A. V., nors, būdamas atsakingas už darbų saugą ir įrengimus remonto dirbtuvėse, už tinkamą jų eksploatavimą, turėjo numatyti ir įvertinti riziką, jog be ekskavatoriaus mašinisto keisti kaušą gali būti nesaugu.
Nors, kaip teisingai nurodoma apeliantų skunde, ekskavatoriaus „CASE“ naudojimo instrukcijoje numatyta, jog prieš šalinant kaiščius ekskavatoriaus variklis yra išjungiamas, kaip buvo nagrinėjamu atveju, tačiau atsižvelgiant į aptartus duomenis, jog kol nėra atpalaiduota strėlė nuo kaušo, o tai galima padaryti tik įjungus variklį, iškalinėti šias detales tvirtinančius kaiščius negalima. Todėl tai, kad kaušo nuėmimo metu ekskavatoriaus „CASE“ variklis buvo išjungtas, priešingai apeliantų tvirtinimui, negali būti laikoma šio įrenginio naudojimo taisyklių, parengtų įrangos gamintojo, pažeidimu (dėl ekskavatoriaus kaušo keitimo tvarkos).
Nesutiktina su apeliantų nuomone, jog nenustatyta, kokie konkrečiai įrankiai naudoti įvykio metu, be to, neaišku, kokius įrankius privalu naudoti šio proceso metu, norint tinkamai atlikti veiksmus, nes įvykio metu kaušo keitimo metu naudoti įrankiai yra užfiksuoti nelaimingo atsitikimo darbe akte.
Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apeliantų skundo argumentai, kad nukentėjusysis turėjo teisę atsisakyti dirbti darbus, kuriuos atlikti jis nėra instruktuotas, nes pagal Statybos darbininko darbų saugos ir sveikatos instrukcijos 12 punktą S. R. privalėjo techninėse dirbtuvėse vykdyti tiesioginio savo vadovo, šiuo atveju vyr. mechaniko T. B. nurodymus, tai nukentėjusysis ir vykdė. Apeliantai be pagrindo apeliuoja į tai, kad naudotas laužtuvas gali pakilti tik 19 cm, todėl, jų nuomone, jei dirbančio nukentėjusiojo darbo padėtis būtų buvusi taisyklinga ir būtų tvirtai laikęs laužtuvą, būtų išvengęs nelaimingo atsitikimo pasekmių, nes, kaip matyti iš liudytojo N. N. parodymų, jis aiškiai parodė, kad keliolika tonų sveriančios strėlės, kuri leidžiasi žemyn dėl hidraulinės sistemos nusėdimo, rankomis išlaikyti neįmanoma.
Apeliantai nepagrįstai teigia, jog tai, kad kaltinamajame akte bei apkaltinamajame nuosprendyje nenurodyta kaltės forma, laikytina aplinkybe, sutrukdžiusia teismui tinkamai išnagrinėti bylą, nes gynybai iki šiol neaišku, kokiu būdu gintis nuo pareikštų kaltinimų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad S. B. padarė neatsargų nusikaltimą, todėl akivaizdu, kad S. B. nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje, padarė esant neatsargiai kaltės formai – S. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. mechaniku ir atsakingu už darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų įgyvendinimą, pavesdamas S. R. atlikti pavojingą darbą – iškalti vikšrinio ekskavatoriaus „CASE“ kaušą ir ekskavatoriaus strėlę jungiantį kaištį, neinstruktavęs, kaip saugiai atlikti jam pavestą užduotį, elgėsi nerūpestingai.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas visas nagrinėjamu atveju įrodinėtinas aplinkybes nustatė nepažeisdamas BPK 301 straipsnio 2 dalies reikalavimų, išsamiai išanalizavo visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus bei teisiamojo posėdžio patikrintus duomenis, juos teisingai įvertino visame įrodymų kontekste. Priimdamas T. B. apkaltinamąjį nuosprendį, teismas išsamiai pasisakė, kuriais įrodymais grindžia savo išvadas. Su tokiomis apylinkės teismo išvadomis sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, pakankamai kruopščiai juos įvertino ir išsamiai pasisakė skundžiamame nuosprendyje. Išvados dėl T. B. kaltumo padarius BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą išsamiai motyvuotos. Pagrindo abejoti teismo nustatytoms bylos aplinkybėms bei įrodymų vertinimu, kolegija nenustatė.
Dėl civilinio ieškinio
Apeliantų teigimu, nukentėjusiajam priteista 13 500 Eur suma neturtinės žalos atlyginimui yra per didelė ir turi būti sumažinta, nes, pasak jų, nėra pagrindo teigti, jog S. R. padarytų sužalojimų pasekmės yra visiškai neatitaisomos ir išliks visą gyvenimą. Kolegija su tokiais apeliantų skundo argumentais nesutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam S. R., įstatymo reikalavimų nepažeidė.
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad, pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio dėl nukentėjusiajam S. R. padarytos neturtinės žalos klausimą išsprendė, atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus: į neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, nepažeisdamas BPK 115 straipsnio ir CK 6.250 straipsnio reikalavimų, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei suformuota teismų praktika. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.
Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl nukentėjusiajam S. R. priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė į padarytos veikos pobūdį, kilusias pasekmes, kurios kilo dėl nuteistojo neatsargių veiksmų, t. y. kad darbo vietoje S. R. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata (dėl darbe įvykusio nelaimingo atsitikimo metu patirtų sužalojimų neteko 30 proc. darbingumo, šis netekto darbingumo lygis jam nustatytas nuo 2015-03-25 iki 2016-03-24; specialisto išvadoje Nr. G 2361/14(03) konstatuota, kad dėl dešinės akies sužalojimo pasekmių S. R. regėjimo aštrumas sumažėjo iki 0,1; kaip matyti iš byloje pateiktų medicininių duomenų, nukentėjusysis iš karto po įvykio buvo operuotas, dešinės akiduobės kaulo vietoje jam įstatyta plokštelė, žaizda susiūta, vėliau buvo atlikta dešinės akies operacija, po to pradėtas gydymas vaistais, iki šiol blogai mato dešine akimi, vaizdas šia akimi dvejinasi, akis žvairuoja, skundžiasi galvos skausmais, dešinės veido pusės tirpimu, blogu miegu, 2014 m. gruodį neurologo konsultacija: liekamieji reiškiniai po galvos smegenų traumos, galvos smegenų sukrėtimo, kaukolės pamato lūžimo, dešinės akiduobės pažeidimo, astenovegetacinis sindromas). Įvertinęs šiuos duomenis, teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl patirtų sužalojimų S. R. gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo ir yra žymiai pablogėjusi dėl skausmo, sutrikusios psichologinės būklės, gydymosi šalinant sveikatos sutrikdymo padarinius ir liekamųjų reiškinių (pakitusios išvaizdos, suprastėjusio regėjimo ir kt.). Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad nepateikti duomenys, jog nukentėjusiojo S. R. sužalojimų pasekmės yra visiškai neatitaisomos ir išliks visą gyvenimą. Akivaizdu, kad jau dabar neatitaisomai prarastas dešinės akies regos aštrumas, be to, kaip matyti iš teismui pateikto gydytojos oftalmologės 2016-01-26 rašto, jame nurodyta, kad S. R. dėl trauminių pakitimų tinklainėje ir gyslainėje dešinės akies regėjimo prognozė bloga. Regos atstatymo galimybių šiuo metu nėra. Akivaizdu, kad nelaimingo atsitikimo metu patirtos neigiamos pasekmės be abejonės turi įtakos ir nukentėjusiojo galimybėms įsidarbinti bei dirbti darbą, susijusį su statybinės technikos valdymu.
Pirmosios instancijos teismas visų šio klausimo nagrinėjimui svarbių aplinkybių visumos pagrindu pagrįstai nustatė, kad protinga nukentėjusiojo S. R. ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta neturtinės žalos dydį įvertinus 13 500 EUR suma.
Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo paneigti pirmosios instancijos teismo išvadų dėl neturtinės žalos dydžio ir vertinti jas kitaip. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Šių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad neturtinės žalos atlyginimas pagal šioje byloje ištirtais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes yra tinkamas ir jį mažinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo T. B., jo gynėjo advokato Henriko Mackevičiaus ir civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus J. Č. bei advokato Henriko Mackevičiaus, apeliacinį skundą atmesti.