Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio M. A. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-293-252/2016 pagal pareiškėjo antstolio M. A. pareiškimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, suinteresuotieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Kolis“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „Ekie Namas“, individuali įmonė „Kolis“, K. Č. gamybinė-komercinė įmonė „Kolis“) ir R. M.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Teismas prašymą atmetė remdamasis CPK 278 straipsnio nuostatomis, nors buvo prašoma išaiškinti vykdymą CPK 589 straipsnio pagrindu. Šios dvi teisės normos yra skirtingos. CPK 278 straipsnis numato sprendimo, kuris nagrinėjamu atveju yra aiškus, išaiškinimą, o CPK 589 straipsnis numato sprendimo vykdymo išaiškinimą. Šios vykdomosios bylos vykdymas yra problemiškas, nes neaišku kaip reikėtų vykdyti teismo nutartį, dėl kurios vykdymo išaiškinimo kreiptasi į teismą. Su atskiruoju skundu teikiamas UAB „Kolis“ 2016-04-11 skundas dėl antstolio veiksmų, kuriame skolininkas nurodo, jog antstolis nesiėmė priemonių dėl šalių vykdomojoje byloje pakeitimo, patvirtina, kad jau kilo ginčas dėl Panevėžio apygardos teismo 2016-03-22 nutarties vykdymo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje apeliantas kelia klausimą, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė aiškinti anksčiau priimto savo procesinio dokumento - Panevėžio apygardos teismo 2016-03-22 nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-293-252/2016 - vykdymo tvarką. Pasak apelianto, jis prašęs išaiškinti šio teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarką, kaip tai reglamentuota CPK 589 straipsnyje t. y. remiantis ta teisės norma, kuri numato vykdymo išaiškinimo institutą, jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški. Tačiau pirmosios instancijos teismas antstolio prašymą netinkamai kvalifikavo kaip pareikštą CPK 278 straipsnio (sprendimo išaiškinimas) pagrindu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, jog abi minėtos teisės normos (tiek CPK 278 str. 1 d., tiek 589 str. 1 d.) sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas, ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų. Teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien tik vykdymo tvarką, priklausomai nuo antstolio prašymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2007; 2009-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009). Šiuo aspektu įvertinęs nagrinėjamą situaciją bei atsižvelgdamas į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad teismai, aiškindami savo priimtus sprendimus, neturėtų keisti jų turinio ir / ar esmės arba išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų. Toks reikalavimas taikytinas tiek aiškinant teismo sprendimą CPK 278 straipsnio pagrindu, tiek aiškinant teismo sprendimą ir/ar jo vykdymo tvarką CPK 589 straipsnio pagrindu.

Kaip matyti iš apelianto prašymo išaiškinti jam teismo sprendimo (nutarties) vykdymo tvarką, vykdymo neaiškumų antstoliui (apeliantui) sukėlė Panevėžio apygardos teismo 2016-03-22 nutarties motyvuojamoje dalyje išdėstyti šio teismo argumentai, kad, mirus skolininkui, antstolis privalo kreiptis į teismą dėl skolininko pakeitimo. Viena vertus, šie teismo argumentai, susiję su išsamiu CPK 48 ir 596 straipsniuose įtvirtinto teisinio reglamentavimo aiškinimu, nekliudo (nesudaro jokių sunkumų ar neaiškumų) vykdyti minėtos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje apeliantui nustatytus įpareigojimus, t. y. teismui panaikinus antstolio 2015-10-13 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0089/05/01324 dėl UAB „Ekie Namas“ sąskaitos arešto ir piniginių lėšų nurašymo, nurašytas lėšas grąžinti skundą dėl antstolio veiksmų padavusiai UAB „Ekie Namas“. Akivaizdu, kad šios nutarties rezoliucinės dalies bei jos vykdymo tvarkos papildomas išaiškinimas nei pagal CPK 278 straipsnio, nei pagal CPK 589 straipsnio nuostatas nebuvo reikalingas ir pirmosios instancijos teismas tokią aplinkybę identifikavo teisingai, pagrįstai atsisakęs patenkinti apelianto prašymą. Aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su tokia teismo nutartyje išdėstyta argumentacija, atitinkamai, lėmusia ir tos konkrečios apeliacine tvarka nagrinėtos civilinės bylos rezultatą (skundas dėl antstolio veiksmų buvo iš dalies patenkintas), ar galimai nesutinka su panaikintu įmonės sąskaitos areštu bei nustatytu apeliantui įpareigojimu grąžinti nusirašytas pinigines lėšas UAB „Ekie Namas“, kitokio nagrinėjamos situacijos vertinimo nelemia, nes tokiam nesutikimui išsakyti yra skirtas teismų priimtų procesinių dokumentų (sprendimų, nutarčių) peržiūrėjimo instancine tvarka institutas.

Antra, vykdomojoje byloje Nr. 0089/05/01324 priverstine tvarka vykdytinas dokumentas yra ne Panevėžio apygardos teismo 2016-03-22 nutartis apeliacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2S-293-252/2016, kuria buvo patikrintas antstolio veiksmų šio konkretaus vykdymo procese teisėtumas, bet Panevėžio apygardos teismo 2005-05-02 sprendimo, priimto pirmąja instancija išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-172/2005, pagrindu išduotas vykdomasis raštas (CPK 587 str. 1 p.). Pats apeliantas pripažįsta, jog 2016-03-22 nutarties turinys jam yra aiškus. Tokiu atveju darytina išvada, kad apeliantui kilo neaiškumų dėl Panevėžio apygardos teismo 2005-05-02 teismo sprendimo vykdymo tvarkos, taigi atitinkamas prašymas galėtų būti teikiamas būtent toje civilinėje byloje. Tokio prašymo pateikimas Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-293-252/2016 nepagrįstai išplečia joje nagrinėto atskirojo skundo ribas.

Ir trečia, kaip matyti ir iš paties apelianto atskirojo skundo argumentų, apelianto keliami klausimai jau buvo sprendžiami kitoje dėl antstolio veiksmų iškeltoje civilinėje byloje. Vadovaujantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 str. 3 d.), Panevėžio miesto apylinkės teismas jau įsiteisėjusia 2016-05-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-4000-812/2016 atmetė UAB „Kolis“ skundą dėl antstolio veiksmų konstatavęs, jog UAB „Ekie Namas“ (vėliau – UAB „Kolis“), perėmė visas gamybinės komercinės įmonės „Kolis“ teises ir pareigas, tarp jų ir skolą, išieškomą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005-06-06 išduoto vykdomojo rašto pagrindu civilinėje byloje Nr. 2-172/2005. Apylinkės teismas nurodytoje byloje pripažino, jog skolininkas vykdomojoje byloje Nr. 0089/05/01324 yra tinkamas. Apeliacinės instancijos teismas neturi įstatyminio pagrindo vertinti nurodytų apylinkės teismo išvadų teisėtumo ar pagrįstumo (CPK 320 str. 1 d., 338 str.), todėl išsamiau dėl to šioje nutartyje nepasisako.

Apibendrinant tai, kas pasakyta, apeliacinės instancijos teismas įstatyminio pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį ir grąžinti klausimą dėl nutarties išaiškinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kaip to siekia apeliantas, nenustatė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.