- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-28
- Bylos Nr.
- 2A-447-368/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07936-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Vilija Valantienė
- Ieškovas
- N. R., R. Č.
- Atsakovas
- R. G., I. G., J. A.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Rasos Bartašienės ir Vilijos Valantienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) N. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-43-251/2020 pagal ieškovių N. R. ir R. Č. patikslintą ieškinį atsakovams R. G., I. G., J. A., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Ž. L., A. L., Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl teisės vykdyti rekonstrukcijos darbus be atsakovų sutikimo, taip pat gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal pateiktą projektinį pasiūlymą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės N. R. ir R. Č. patikslintu ieškiniu ir teismo posėdžio metu galutinai suformuluotu reikalavimu, prašė leisti vykdyti rekonstrukcijos darbus be atsakovų sutikimo. Taip pat gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal pateiktą projektinį pasiūlymą, pagalbinio ūkio paskirties pastatui, esančiam (adresu: duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas) rekonstruoti į paslaugų paskirties pastatą, pagal pateiktą UAB „Projects“ projektinį pasiūlymą, bei iš atsakovų ieškovėms priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 43, 00 Eur žyminis mokestis, 702,00 Eur projektinio pasiūlymo projektavimo darbai, 150,00 Eur kadastrinio matavimo darbai, viso 895,00 Eur. Nurodė, kad (adresu: duomenys neskelbtini) esančiam namui priklauso Pastatas, kuris bendrąja daline nuosavybės teise priklauso 6 bendrasavininkiams. 1/6 dalis Pastato nuosavybės teise priklauso atsakovui R. G., I. G., 1/6 dalis nuosavybės teise priklauso atsakovui J. A., negyvenamojo patalpa – sandėliukas 4,94 kv. m. priklauso R. Č., negyvenamoji patalpa – sandėliukas 10,26 kv. m. priklauso N. R. Nori atlikti minėto ūkinio pastato dalies rekonstrukciją kaip II grupės nesudėtingo statinio, pakeičiant jo paskirtį iš ūkinio pastato į paslaugų paskirties pastatą, pritaikytą grožio salonui, šiam tikslui įgyvendinti su būsimu projektuotoju sieks sudaryti projektavimo sutartį, kurios pagrindu bus parengtas statybą leidžiantis dokumentas, pateiktinas (miesto) savivaldybei, tačiau projektuotojas negali pradėti rengti šio dokumento, kol nėra pateikti ieškinyje nurodytų atsakovų sutikimai. Pažymėjo, kad šia rekonstrukcija numatoma statyba, kurios tikslas perstatyti ieškovėms asmeninės nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato dalį, pakeičiant statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės, matmenis: ilgį, plotį, aukštį, taip kaip nurodyta projektiniame pasiūlyme, numatomas naudingas pastato plotas 79,50 kv. m., priklausanti asmeninės nuosavybės dalis. Per šio rekonstruotino pastato vidurį yra išbetonuota 40 cm pločio atraminė betoninė siena, kuri yra taip pat ir gyvenamojo namo (adresu: duomenys neskelbtini) atraminė siena, laikanti atskilusią (adresu: duomenys neskelbtini) namo galinę sieną. Namo gyventojai projektiniam pasiūlymui nepritarė. Dėl ūkinio pastato rekonstrukcijos atsakovams išsiuntė registruotais laiškais dokumentaciją dėl ūkinės paskirties pastato ½ dalies rekonstravimo į paslaugų paskirties pastatą, tačiau atsakymo negavo. N. R. yra sudariusi 2012-10-30 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią išsinuomoja 0,0136 ha ploto žemės sklypo dalį bendrai naudojamame 0,0853 ha sklype, R. Č. 2019-12-31 Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), išsinuomavo 0,0146 ha ploto žemės sklypą, bendrai naudojamame 0,0853 ha sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Mano, kad atsakovai pažeidžia ieškovių interesus, neduodami sutikimo pastato rekonstrukcijai.
2. Atsakovai su ieškovių patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pagal Statybos įstatymą, Statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikiamas žemės sklypo bendraturčių rašytinis sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise, išskyrus atvejį, kai žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams ir yra priimtas jų sprendimas pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Kitos paskirties 0,0853 ha ploto žemės sklypas, esantis (adresu: duomenys neskelbtini), yra išnuomotas gyvenamojo namo (adresu: duomenys neskelbtini), patalpų-butų savininkams (tai yra, ne tik ieškovėms). Ieškovės atsakovų teises į minėtą žemės sklypą patikslintu ieškiniu neigia, nors CK 4.93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Lietuvos Respublika visiems savininkams garantuoja vienodą teisių apsaugą. Byloje esanti 2012 m. spalio 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), jos 4.1 punkte nustatytas reguliavimas patvirtina, jog žemės sklype naujų savarankiškai funkcionuojančių statinių ar įrenginių statyba nėra galima. Galima statyti naujus statinius ar įrenginius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui bei rekonstruoti esamus pastatus ir statinius, jei tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Ieškovių siekiamais sprendiniais pasikeistų žemės sklypo užstatymo tankis bei intensyvumas, taip pat ieškovės pakeistų namo fasadą, kas lemtų saulės apšvietimo užstojimą iš pietvakarinės pusės. Namas yra šešiabutis, dvi komercinės patalpos. Yra pasidalintos automobilių stovėjimo vietos ir jau dabar yra sudėtingas įvažiavimas ir išvažiavimas. Pagal ieškovių nurodomus sprendinius dėl priestato būtų sunaikintos 4, 5, 6 butams priskirtos automobilių stovėjimo vietos. Dėl ieškovių nurodomų sprendinių, padidės lankytojų kiekis, tai pažeis ir atsakovų teisę į privatumą bei poilsį. Bus sumažintas kiemo teritorijos plotas. Kadangi priestato paskirtis - grožio salonas - jis visiškai užstotų atsakovams G. ir V. V. priklausančią vyrų kirpyklą iš pietų pusės. Viename name (adresu: duomenys neskelbtini) atsirastų trečias grožio paslaugas teikiantis salonas, kas, akivaizdu, nėra priimtina ten gyvenantiems gyventojams (sveikata, kaip reikšmingiausia vertybė). Teisė verstis norima ūkine veikla, kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, turi būti įgyvendinama nepažeidžiant įstatymų, nevaržant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (CK 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teisė į ramią, saugią, sveiką namų aplinką laikytina aukštesne vertybe nei komercinės veiklos galimybių išplėtimas, dargi pakeičiant patalpų paskirtį.
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Šiaulių miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė atsakovų poziciją. Nurodė, kad nesuprantamas ieškovių teiginys, kad joms priklausanti dalis (pusė) ūkinio pastato (adresu: duomenys neskelbtini) nepriskirtina bendrajai dalinei nuosavybei, kadangi kita pusė ginčo ūkinio pastato 1/6 dalis priklauso atsakovams 3 buto savininkams R. G. ir I. G., bei 1/6 dalis priklauso 4 buto savininkui J. A., o 2 buto savininkai atsakovai V. V. ir G. V. nuosavybės ūkiniame pastate neturintys, nepriskirtini bendrasavininkams, dėl ko ieškovės bendrasavininkais laiko tik 3 ir 4 buto savininkus. Be to, ieškovės teigia, kad ūkinis pastatas yra perskirtas į dvi savarankiškas dalis, viduryje yra išbetonuota 40 cm atraminė siena, laikanti atskilusią (adresu: duomenys neskelbtini) namo galinę sieną, kitoje patikslinto ieškinio dalyje nurodo, prie gyvenamojo namo (adresu: duomenys neskelbtini) yra priblokuotas ginčo ūkinis pastatas (namo ir ūkinio pastato kapitalinės sienos yra bendro naudojimo). Taigi neaišku, ar ieškovės laiko, kad pastatai yra atskirai funkcionuojantys, neturintys bendrų kapitalinių sienų, pamatų ir laikančių konstrukcijų. Laikė, kad ieškovių teiginiai yra prieštaringi ir juos vertino kritiškai.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės siekia perstatyti tik dalį avarinio pastato, o kitą to ūkio paskirties pastato pusę toliau palikti avarinės būklės, taip pat siekia užstatyti valstybinės žemės sklypo dalį, kuri nepriskirta kiekvienai ieškovei individualiai naudotis, nes 0,0853 ha ploto žemės sklypas (adresu: (duomenys neskelbtini)) (toliau - Žemės sklypas) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o jo patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba, todėl sprendimus dėl valstybinės žemės nuomos ir statiniams eksploatuoti reikalingų žemės sklypo dalių priima valstybinės žemės patikėtinis. Žemės sklypas yra suformuotas pastatui - gyvenamajam namui, kurios pagrindinė paskirtis (trijų ir daugiau butų daugiabučiai pastatai) eksploatuoti. Viešo registro duomenimis, gyvenamajame name yra 4 gyvenamosios ir 2 negyvenamosios patalpos. Ieškovei N. R. yra išnuomota 0,0136 ha ploto žemės sklypo dalis butui eksploatuoti, ieškovei R. Č. yra išnuomota 0,0139 ha ploto žemės sklypo dalis butui eksploatuoti. Pagal sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis naujų savarankiškai funkcionuojančių statinių ir įrenginių statyba negalima. Ieškovės bendrai visų žemės sklypo nuomojame valstybinės žemės sklype, suformuotame pastatui - daugiabučiam gyvenamajam namui eksploatuoti, kuriame nėra išskirtos kiekvieno nuomininko individualiai naudojamos žemės sklypo dalys planuoja keisti užstatymą, užstatyti esamą asfalto dangą, pasistatyti iš esmės naują savarankiškai funkcionuojantį pastatą (komercinės paskirties, paslaugų teikimui), kuriam eksploatuoti reikės atskirų automobilių stovėjimo vietų, atskirų priėjimo takų, tai neabejotinai siaurina kitų valstybinės žemės nuomininkų teises, valstybinės žemės sklypo nuomininkai prieš savo valią neprivalo sutikti su ieškovių naujai statomo priestato statyba valstybinėje žemėje, kai akivaizdu, kad po vieną tokio pat dydžio priestatą kiekvienas valstybinės žemės nuomininkas valstybinės žemės sklype negalėtų pasistatyti. Ieškovės neturi jokio teisinio pagrindo detaliuoju planu leidžiamo užstatyti ploto užstatyti asmeniškai joms priklausančiais statiniais ar kitu būdu siaurinti kitų valstybinės žemės nuomininkų teisių jiems naudojantis valstybine žeme.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 19 d. sprendimu ieškovių ieškinį atmetė.
Esminiai teismo argumentai:
5.1. Pagal ieškovių nurodomus sprendinius dėl priestato būtų sunaikintos 4, 5, 6 butams priskirtos automobilių stovėjimo vietos. Nors dėl ieškovių nurodomų sprendinių, priešingai, būtų reikalingos papildomos automobilių stovėjimo vietos (darbuotojams ir klientams). Padidės lankytojų kiekis, tai pažeis ir atsakovų teisę į privatumą bei poilsį. Bus sumažintas kiemo teritorijos plotas. Kadangi priestato paskirtis - grožio salonas - jis visiškai užstotų atsakovams G. ir V. V. priklausančią vyrų kirpyklą iš pietų pusės. Viename name (adresu: duomenys neskelbtini) atsirastų trečias grožio paslaugas teikiantis salonas, kas, akivaizdu, nėra priimtina ten gyvenantiems gyventojams.
5.2. Byloje pateikti dokumentai, kad minėtas valstybinės žemės sklypas yra suformuotas pastatui - gyvenamajam namui (adresu: duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė paskirtis (trijų ir daugiau butų daugiabučiai pastatai) eksploatuoti. Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2016-05-18 įsakymu, Nr. 31 VĮ-947-(14.31.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (adresu: duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“, nustatyta eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis. Kiekvieno buto ar negyvenamosios patalpos savininko nuomojamas žemės sklypo (adresu: duomenys neskelbtini) plotas yra nustatytas proporcingai patalpų, esančių pagrindiniame pastate plotui, neįskaitant žemės sklype esančiame ūkinės paskirties pastate, kurio pagrindinė paskirtis - pagalbinio ūkio, bendraturčių nuosavybės teise turimų dalių (žemės sklypas nuomojamas bendrai). Į bylą pateiktos 2012 m. spalio 30 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 4.1 punkte nustatyta, jog žemės sklype naujų savarankiškai funkcionuojančių statinių ar įrenginių statyba nėra galima.
5.3. Ieškovėms ir kitiems asmenims žemės sklypas yra išnuomotas neišskiriant jiems individualiai naudotis tenkančių sklypo dalių, todėl ieškovės rekonstruodamos ar remontuodamos teise joms nuosavybės teise patalpas, esančias pagalbinio ūkio pastate, neturi teisės užstatyti bendrai naudojamo ploto, daugiabučio namo patalpų savininkams nesutinkant. Ieškovėms nėra išskirtos individualiai naudojamos žemės sklypo dalys. Ūkiniame pastate N. R. priklauso patalpa sandėliukas R2, 10.26 kv. m. R. Č., priklauso negyvenamoji patalpa –sandėliukas R1, plotas 4,94 kv. m., tai yra jos turi tik patalpas, o pageidauja vykdant rekonstrukciją pakeisti statinio išorės, matmenys bei keisti užstatymo plotą iki 79,50 kv. m. Todėl, teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes mano, kad teisė vykdyti rekonstrukcijos darbus be atsakovų sutikimo, taip pat gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal pateiktą projektinį pasiūlymą, bei planuojami statyti statiniai pažeistų žemės sklypo nuomininkų bei ūkinio pastato bendraturčių, teises ir pareigas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
6. Apeliaciniame skunde apeliantė (ieškovė) N. R. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. kovo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė 895 Eur pirmojoje instancijoje ir 52 Eur apeliacinėje instancijoje, viso 947 Eur. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
6.1. Teismas aiškiai iškraipė faktines bylos aplinkybes teigdamas, kad ūkinis pastatas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 6 bendrasavininkams. Tai neatitinka tikrovei. Ieškovės atsidalijo savo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, ką įrodo kadastriniai dokumentai, esantys byloje. Atidalijus dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalyta dalis tampa savarankišku nuosavybės teisės objektu. Tokį objektą jo savininkas naudoja, valdo ar disponuoja savo nuožiūra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų.
6.2. Teismas, kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę priėmė iš Šiaulių m. savivaldybės pateiktą 1997-11-28 priėmimo-perdavimo aktą, iš kurio neva matyti, kad kiemo aikštelės ir privažiavimo dangos minimame žemės sklype priklauso Šiaulių m. savivaldybei, kad jai perduoti visi miesto daugiabučių namų kvartalai, želdiniai ir pravažiavimo dangos ir kad šiems statiniams nėra atlikti kadastriniai matavimai ir neįregistruoti VĮ Registrų centre. Be to, įgyvendinus projektinį pasiūlymą, teismo nuomone, dalis šaligatvio ir pravažiavimo dangų būtų užstatyta numatomo rekonstruoti statinio bei tektų išardyti dalį dangos, esančios šalia pastato (adresu: duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės buvo žinomos dar 2012 metais, kai buvo patvirtintas detalusis sklypo planas 2012-05-31 sprendimu Nr. T-168 Dėl žemės sklypo (adresu: duomenys neskelbtini), kuriame nustatyta komercinės paskirties objektų statyba, apimanti ir šią asfalto dangą. Tad ši asfalto danga jau yra perduota rekonstruojamo objekto statybai. Teismas visiškai neįsigilino į teisiškai svarbias bylos aplinkybes ir neišsiaiškino fakto, kam priklauso šis žemės sklypas prie (adresu: duomenys neskelbtini).
6.3. Neigiamo poveikio šio žemės sklypo nuomininkams nėra ir nebus, kadangi detalusis žemės sklypo planas su jo sprendiniais yra suderintas su visais (adresu: duomenys neskelbtini) namo gyventojais ir gretimais (adresu: duomenys neskelbtini) namo, (adresu: duomenys neskelbtini) namo bei (adresu: duomenys neskelbtini) gyventojais visuotinio detalaus plano svarstymo metu. Visi (adresu: duomenys neskelbtini) namo gyventojai sutiko su šio žemės sklypo detaliojo plano sprendiniais ir pagal šiuos sprendinius pasirašė valstybinės žemės nuomos sutartis. Vėliau tie asmenys, kurie perpirko šio namo butus, taip pat pasirašė tokias žemės nuomos sutartis ir jas įregistravo Registrų centre be jokių pakeitimų, sutikdami su visomis sąlygomis, nurodytomis sutartyse. Visi jie sutiko su sprendiniu, kad bus užstatyta komercinei ir paslaugų paskirčiai skirta statybos teritorija ūkinio pastato rekonstrukcijai. Esant šioms aplinkybėms ginčo dėl šio žemės sklypo naudojimo būdo, perdalijimo, padalinimo ar atsidalinimo nėra ir iš naujo pervertinti šias aplinkybes nėra teismo kompetencija.
6.4. Pastato rodikliai neviršys nurodytųjų, namo fasadas nebus keičiamas, ieškovės siekia tiktai rekonstruoti apgriuvusį, uždraustą naudotis juo ūkinį pastatą, neliečiant namo fasado, ūkinio pastato rekonstrukcija bus pykdoma nepažeidžiant STR 2.02.01:2004 reikalavimų. Iš detalaus plano aiškiai matyti, kad 4,5,6 butams priklausančios automobilių stovėjimo vietos nebus naikinamos. 4,5,6 butams automobilių stovėjimo vietų privažiavimo servitutas yra iš (gatvės) pusės. 5 ir 6 butuose (laiptinėje tik 2 butai) gyvena ieškovės ir joms priklauso dvi nustatytos automobilių stovėjimo vietos, todėl kitų gyventojų interesai nebus pažeidžiami, kadangi dalyje iš (gatvės) pusės detaliuoju planu yra suformuotos net 6 automobilių stovėjimo vietos.
6.5. Byloje nėra konkrečių įrodymų, specialistų išvadų, kad dėl šios rekonstrukcijos iš esmės pablogėtų atsakovų teisės, pasikeistų (adresu: duomenys neskelbtini) namo atsakovų gyvenimo ir veiklos sąlygos, buvusios iki rekonstrukcijos. Atsakovai, kaip šio namo bendraturčiai, neįvykdė jiems tenkančios pareigos įrodyti, kad dėl numatomos konkrečios rekonstrukcijos atsakovams realiai atsiras neigiami padariniai, kurie iš esmės pažeis jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Atsakovai bylos nagrinėjimo iš esmės metu nepateikė jokių pastabų dėl projektinio pasiūlymo, nepateikė jokių protingų argumentų savo nesutikimams pagrįsti. Sutikimo nedavusiems atsakovams tenka pareiga įrodyti ne bet ką, o privalo įrodyti statybų proceso ar statybų rezultato ydingumą, realius neigiamus padarinius, iš esmės pažeidžiančius atsakovų teises bei įstatymų saugomus interesus, tačiau tokios pareigos namo bendraturčiai ir ūkinio pastato kaimynai neįgyvendino (CPK 12, 178 str.).
6.6. 2012 m. spalio 30 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 4.1 punkte nustatyta, jog žemės sklype naujų savarankiškai funkcionuojančių statinių ar įrenginių statyba nėra galima. Tačiau yra galima statyti naujus statinius ar įrenginius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui bei rekonstruoti esamus pastatus ir statinius, jei tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Ieškovių pateiktas projektinis pasiūlymas dėl minėto ūkinio pastato dalies rekonstrukcijos neprieštarauja minimai nuomos sutarčiai ir detaliojo plano sprendiniams.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliantės N. R. apeliacinį skundą atsakovai R. G., I. G., J. A., V. V., G. V. prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
7.1. Apeliantės ginčijamo teismo 2021 m. kovo 19 d. sprendimo turinys neabejotinai rodo, kad teismas nustatė bei ginčą sprendė atsižvelgdamas į tai, kad žemės sklypas yra Lietuvos valstybės nuosavybė ir jis yra išnuomotas bendrai konkretiems asmenims, įskaitant ir apeliantei bei atsakovams. Be to, šis žemės sklypas nuomininkams yra išnuomotas idealiomis dalimis, taigi nėra kiekvienam nuomininkui išskirta individualiai naudojamos žemės sklypo dalies. O tai turi tiesioginės reikšmės apeliantės teisių įgyvendinimui į statybas.
7.2. Pagal CK 6.489 straipsnį, nuomininkas privalo išsinuomotu daiktu naudotis taip, kad netrukdytų juo naudotis kitiems teisėtiems to daikto naudotojams. Atsižvelgiant į CK 6.489 straipsnyje ir Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse (toliau - Taisyklės) įtvirtintą reglamentavimą, naujų statinių bendrai keliems nuomininkams išnuomotame valstybinės žemės sklype statyba negalima individualiai konkrečiam nuomininkui (statytojui) nepriskirtoje teritorijoje, nesant tam nuomotojo ir kitų nuomininkų sutikimo.
7.3. Apeliantė Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančiame ir bendrai nuomos teise valdomame žemės sklype, kuris suformuotas pastatui - daugiabučiam gyvenamajam namui eksploatuoti, kuriame nėra išskirtos kiekvieno žemės sklypo nuomininko individualiai naudojamos žemės sklypo dalys, siekia rekonstruoti priklausinį - ūkinį pastatą (kurio pagrindinė naudojimo paskirtis - pagalbinio ūkio). Pagal sprendinius ieškovės faktiškai siekia žemės sklype pasistatyti naują savarankiškai funkcionuojantį pastatą (komercinės paskirties), pakeičiant žemės sklypo užstatymą. Todėl pagrįstai teismas sprendė, jog tai lemtų ir asfalto dangos užstatymą, dėl ko apeliantės motyvus, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos į bylą pateiktas 1997 m. lapkričio 28 d. priėmimo-perdavimo aktas nėra susijęs su nagrinėjamu ginču, atmetė kaip nepagrįstus.
7.4. Apeliantė nereiškė reikalavimo Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, o jų kaip trečiasis asmuo, byloje pateikė paaiškinimus bei įrodymus, jog ši asfalto danga yra Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybė, taigi ji nėra perdavusi šios dangos nei ieškovėms, nei kitiems asmenims. Teismas pagrįstai konstatavo, kad tokiam faktiškai naujam savarankiškai funkcionuojančiam pastatui bus reikalingos papildomos automobilių stovėjimo vietos, papildomi praėjimo takai, o tai esmingai ribotų kitų žemės sklypų nuomininkų teises bei teisėtus interesus.
Šalies argumentai
7.5. Apeliantė nėra teisi teigdama, kad neva sudarydami nuomos sutartis su valstybe dėl žemės sklypo (adresu: duomenys neskelbtini) nuomininkai sutiko su sprendiniu, kad ieškovių naudai bus užstatyta komercinei ir paslaugų paskirčiai skirta statybos teritorija ūkinio pastato rekonstrukcijai. Tokios prievolės nuomininkams (atsakovams) bei teisės nuomininkei (apeliantei) nė vienoje iš valstybinės žemės nuomos sutarčių nėra įtvirtinta. Toks ieškovės (kartu ir apeliantės) siekis akivaizdžiai pažeidžia kitų nuomininkų teises bei teisėtus interesus, nes riboja jų, kaip galimų statytojų, interesus. Taigi, priimdamas 2021 m. kovo 19 d. sprendimą teismas tinkamai nustatė faktines bylos faktines aplinkybes, teisingai joms taikė teisės normas bei dėl kilusio ginčo padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į apeliantės (ieškovės) N. R. apeliacinį skundą, trečiasis asmuo Šiaulių miesto savivaldybės administracija prašė jį atmesti, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
8.1. Ieškovės nuosavybės teise valdo patalpas, esančias pagalbinio ūkio paskirties pastate, bet ne atskirus pastatus. Patalpų savininkui stogas, pamatai priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl ūkinio pastato stogas, pamatai ir sienos tebėra bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės objektas, nes kaip matyti iš pateikto projektinio pasiūlymo ir paaiškinimų teisme, ieškovai siekia perstatyti tik dalį avarinio pastato, o kitą to ūkio paskirties pastato pusę toliau palikti avarinės būklės. Be to, kaip teisingai pastebėjo teismas, dalis šaligatvio ir pravažiavimo dangų būtų užstatyta numatomo rekonstruoti statinio bei tektų išardyti dalį dangos esančios šalia pastato (adresu: duomenys neskelbtini).
8.2. Teismas pagrįstai nustatė, kad siekiamais sprendiniais pasikeistų žemės sklypo užstatymo tankis bei intensyvumas, taip pat ieškovai pakeistų namo fasadą, kas lemtų saulės apšvietimo užstojimą iš pietvakarinės pusės. Pastačius komercinės paskirties pastatą, turėtų būti iš naujo perskirstomos automobilių stovėjimo vietos, kas lemtų bendraturčiams skirtų vietų sumažėjimą, nes naujam komercinės paskirties pastatui būtų reikalingos parkavimo vietos. Akivaizdu, kad vietoj ieškovių turimų patalpų ūkiniame pastate, atsirastų komercinės paskirties pastatas, kuris tikėtina bus 5 kartus didesnis nei dabar esantis.
8.3. Iš Detaliojo plano aiškinamojo rašto, matyti, kad pirminiuose ieškovių planuose svarstant detalųjį planą, galimai galėjo būti pateikta, kad planuojama daugiaaukštė gyvenamoji statyba ginčo vietoje, kam iš esmės ir pritarė Taryba, taigi galimai, gyventojai pritarė pateiktam planui ir tada prieštaravimų galbūt nepateikė. Tačiau iš į šią bylą pateikto projektinio pasiūlymo matyti, kad ketinama vystyti nebe daugiaaukštę gyvenamąją statybą, o pastatyti komercinės paskirties pastatą, kuriame įsikurs grožio salonas. Teismas tinkamai vertino šiam ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir tinkamai vertino šalių pateiktus dokumentus ir argumentus, dėl ko nėra pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą.
9. Atsiliepimu į apeliantės N. R. apeliacinį skundą, trečiasis asmuo Nacionalinei žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo jį atmesti, Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
9.1. Apeliacinis skundas nepagrįstas, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bendrosios nuosavybės objektų statybą be bendraturčio sutikimo, nuomojamų valstybinės žemės sklypų daugiabučiams namams eksploatuoti naudojimą, priimtas teismo sprendimas atitinka formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl teisės statyti valstybinės žemės sklypuose, nesant nustatytų individualiai naudojamų žemės sklypo dalių.
9.2. Nesutiktina su apeliacinio skundo motyvais, kad savivaldybės tarybos sprendimu, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas, buvo kaip nors perduota asfalto dangos ieškovėms rekonstruojamo objekto statybai, nes sprendimas dėl teritorijos planavimo dokumento patvirtinimo negali būti laikomas savivaldybei priklausančio turto perdavimo dokumentu.
9.3. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad dabartiniu ūkiniu pastatu užstatytas plotas yra 42 kv. m. Ieškovėms ūkiniame pastate priklauso patalpos, kurių bendras plotas 15,2 kv. m (10,26 kv. m + 4,94 kv. m). Iš projektinio pasiūlymo pirmo aukšto plano matyti, kad pastato dalis, kurioje yra ieškovių patalpos būtų praplėsta užstatant papildomą Žemės sklypo dalį ir vien ieškovėms priklausančio pastato dalimi užstatytas plotas sudarytų 66,39 kv. m. Taigi, ieškovės, kaip ir teisingai nustatė teismas, planavo statybą už joms nuosavybės teise priklausančių patalpų ribų, t. y. planuoja užstatyti papildomą žemės sklypo dalį, pagalbinio pastato dalį paversti savarankiškai funkcionuojančiu komercinės paskirties pastatu. Apeliantė turi tokias pačias teises kaip ir kiti valstybinės žemės nuomininkai ir neturi jokio teisinio pagrindo siaurinti kitų valstybinės žemės nuomininkų teisių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovių ieškinys dėl teisės vykdyti rekonstrukcijos darbus be atsakovų sutikimo, taip pat gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal pateiktą projektinį pasiūlymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis prie gyvenamojo namo (adresu: duomenys neskelbtini), kurio užstatytas plotas – 41 kv. m. (arba Pastatas), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 6 bendrasavininkiams: 1/6 dalis priklauso R. G. ir I. G., 1/6 dalis priklauso J. A., 1/6 dalis Pastato priklauso valstybei, nors nuosavybės teisė į šią dalį nėra registruota viešame registre. N. R. priklauso patalpa sandėliukas R2, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plotas 10,26 kv. m. (1 t., 174 b. l). R. Č., priklauso negyvenamoji patalpa –sandėliukas R1, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plotas 4,94 kv. m. Pastate (1 t., 173 b. l.). Gyvenamasis namas (adresu: duomenys neskelbtini) yra šešiabutis (4 gyvenamosios ir 2 negyvenamosios patalpos), nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, taigi, pastatas valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nagrinėjamoje byloje ieškovės, būdamos pastato (adresu: duomenys neskelbtini) bendrasavininkėmis, šalia kurio stovi statinys-ūkinis pastatas, ketina dalį (pusę) ūkinio pastato rekonstruoti. Šiaulių miesto savivaldybės 1997 m. lapkričio 28 d. priėmimo perdavimo aktas patvirtina, kad kiemo aikštelės ir pravažiavimo dangos žemės sklype (adresu: duomenys neskelbtini) priklauso Šiaulių miesto savivaldybei, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini). Šiuo aktu Vyriausybės įgaliotas asmuo R. D. Šiaulių apskrities viršininko pavaduotojas, perdavė Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybėn (gatvių) daugiabučių namų kvartalus, kartu su šaligatviais, vaikų žaidimo aikštelėmis, želdiniais kiemuose ir pravažiavimo dangomis (2 t., 106-110 b. l.). Kiemo statiniai (adresu: duomenys neskelbtini) yra perduoti Šiaulių miesto savivaldybei, tačiau šiai dienai nėra atlikti kadastriniai matavimai ir pateikti VĮ Registrų centrui.
Dėl ginčo esmės
13. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantė N. R. savo poziciją grindžia sekančiais argumentais. Pirma, jog ieškovės atsidalijo savo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, ką jų nuomone, įrodo kadastriniai dokumentai, esantys byloje, todėl gali tomis dalimis naudotis, valdyti ar disponuoti savo nuožiūra, nepažeisdamos įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Antra, teismas nepagrįstai kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę priėmė iš Šiaulių m. savivaldybės pateiktą 1997-11-28 priėmimo-perdavimo aktą, iš kurio neva matyti, kad kiemo aikštelės ir privažiavimo dangos minimame žemės sklype priklauso Šiaulių m. savivaldybei, kad jai perduoti visi miesto daugiabučių namų kvartalai, želdiniai ir pravažiavimo dangos ir kad šiems statiniams nėra atlikti kadastriniai matavimai ir neįregistruoti VĮ| Registrų centre. Be to, įgyvendinus projektinį pasiūlymą, teismo nuomone, dalis šaligatvio ir pravažiavimo dangų būtų užstatyta numatomo rekonstruoti statinio bei tektų išardyti dalį dangos, esančios šalia pastato (adresu: duomenys neskelbtini). Tačiau šios aplinkybės buvo žinomos dar 2012 metais, kai buvo patvirtintas detalusis sklypo planas 2012-05-31 sprendimu Nr. T-168 Dėl žemės sklypo (adresu: duomenys neskelbtini), kuriame nustatyta komercinės paskirties objektų statyba, apimanti ir šią asfalto dangą. Trečia, neigiamo poveikio šio žemės sklypo nuomininkams nėra ir nebus, kadangi detalusis žemės sklypo planas su jo sprendiniais yra suderintas su visais (adresu: duomenys neskelbtini) namo gyventojais ir gretimais (adresu: duomenys neskelbtini) namo, (adresu: duomenys neskelbtini) namo bei (adresu: duomenys neskelbtini) gyventojais visuotinio detalaus plano svarstymo metu. Ketvirta, būsimo pastato rodikliai neviršys nurodytųjų, fasadas nebus keičiamas, automobilių stovėjimo vietos, priklausančios 4,5,6 butams nebus naikinamos – tai numatyta detaliajame plane. Penkta, byloje nėra konkrečių įrodymų, specialistų išvadų, kad dėl šios rekonstrukcijos iš esmės pablogėtų atsakovų teisės, pasikeistų (adresu: duomenys neskelbtini) namo atsakovų gyvenimo ir veiklos sąlygos, buvusios iki rekonstrukcijos, o atsakovų išreikštos nuomonės abstraktaus pobūdžio ir be įrodymų nėra gintinos teisme. Šešta, 2012 m. spalio 30 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 4.1 punkte nustatyta, jog žemės sklype naujų savarankiškai funkcionuojančių statinių ar įrenginių statyba nėra galima, tačiau yra galima statyti naujus statinius ar įrenginius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui bei rekonstruoti esamus pastatus ir statinius, jei tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Ieškovių pateiktas projektinis pasiūlymas dėl minėto ūkinio pastato dalies rekonstrukcijos neprieštarauja minimai nuomos sutarčiai ir detaliojo plano sprendiniams. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
14. Taigi, šioje civilinėje byloje kilęs ginčas dėl ieškovės teisės į ūkinio pastato dalies rekonstrukciją įgyvendinimo (ne)galimumo nesat atsakovų kaip bendraturčių sutikimo.
15. Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Esant minėtai nuostatai, bendras daiktas privalo būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visiems bendraturčiams bendradarbiaujant, derinant savo interesus priimtiniausiu jiems būdu, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, todėl suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti remonto, statybų ir kt. darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš atliekamų darbų, t. y., nesutikimas turi būti protingai motyvuotas ir įrodytas, kad bendraturčio atliekami bendro turto pakeitimai pakeis esmines bendraturčio gyvenimo ar veiklos sąlygas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas. Pavyzdžiui, turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, turi būti išlaikyti atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitos sąlygos, nustatytos Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakantiems duoti sutikimą bendraturčiams.
16. Nagrinėjamu atveju, įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybe, jog šioje civilinėje byloje atsakovai pateikė įrodymus ir argumentus, kad apeliantės ketinama įteisinti pagalbinio ūkio paskirties pastato, esančio (adresu: duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas) dalies rekonstrukciją į paslaugų paskirties - komercinį pastatą, pažeidžia jų, kaip bendrosios dalinės nuosavybės objekto bendraturčių, teises ir teisėtus interesus arba trukdys jiems naudotis savo nuosavybe. Pažymėtina, jog atsakovų argumentai, kad nuomininkas privalo išsinuomotu daiktu naudotis taip, kad netrukdytų juo naudotis kitiems teisėtiems to daikto naudotojams yra pagrįsti ir atitinka CK 6.489 straipsnio ir Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse (toliau - Taisyklės) įtvirtintą reglamentavimą, jog naujų statinių bendrai keliems nuomininkams išnuomotame valstybinės žemės sklype statyba negalima individualiai konkrečiam nuomininkui (statytojui) nepriskirtoje teritorijoje, nesant tam nuomotojo ir kitų nuomininkų sutikimo.
17. Apeliantė nurodo, kad 2012 m. spalio 30 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 4.1 punkte nustatyta, jog žemės sklype naujų savarankiškai funkcionuojančių statinių ar įrenginių statyba nėra galima, tačiau yra galima statyti naujus statinius ar įrenginius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui bei rekonstruoti esamus pastatus ir statinius, jei tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Mano, jog pateiktas projektinis pasiūlymas dėl minėto ūkinio pastato dalies rekonstrukcijos neprieštarauja minimai nuomos sutarčiai ir detaliojo plano sprendiniams.
18. Teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei teigia apeliantė, ji nepagrindė, kad jos ketinamas statyti, rekonstruoti, kaip įvardija apeliantė, naujas, didesnis komercinės paskirties – 79,50 kv. m. pastato, vietoj turimos 15,2 kv. m. (10,26 kv. m + 4,94 kv. m) kartu su R. Č. idealiosios dalies ūkinio pastato tarnaus pagrindinio statinio – likusiai nerekonstruotai ūkinio pastato daliai priklausančiai atsakovams. Juo labiau, kaip matyti iš bylos duomenų, numatoma statyba prieštarauja teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Kaip teisingai pažymėjo atsakovai, pagal sprendinius ieškovės faktiškai siekia žemės sklype pasistatyti naują savarankiškai funkcionuojantį pastatą (komercinės paskirties), pakeičiant žemės sklypo užstatymą, o ne rekonstruoti joms priklausančias ūkinio pastato dalis, nekeičiant užstatymo ploto, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog tai lemtų ir asfalto dangos užstatymą, dėl ko ieškovių motyvus, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos į bylą pateiktas 1997 m. lapkričio 28 d. priėmimo-perdavimo aktas nėra susijęs su nagrinėjamu ginču, teismas teisingai atmetė kaip nepagrįstus.
19. Kaip matyti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sprendimas) 2.1., 2.2., 2.3. punktų žemės sklypui, esančiam (adresu: duomenys neskelbtini) yra nustatyti servitutai, suteikiantis teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, jas aptarnauti ir servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis. Tarnaujančio daikto, t. y. žemės sklypo savininkas yra Lietuvos Respublika, o patikėtinis – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Sprendimo 2.4 p.). Sprendime nėra numatyta, kad nustatyti servitutai gali būti užstatyti, dėl ko teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės iš esmės, servitutų, o tuo pačiu ir asfalto dangos užstatymo sąskaita, siekia pasididinti joms priklausančio ūkinio pastato dalių plotą, ko kiti bendrasavininkai padaryti negalėtų.
20. Bylos duomenys patvirtina, kad kiekvieno buto ar negyvenamosios patalpos savininko nuomojamas žemės sklypo (adresu: duomenys neskelbtini) plotas yra nustatytas proporcingai patalpų, esančių pagrindiniame pastate plotui, neįskaitant žemės sklype esančiame ūkinės paskirties pastate, kurio pagrindinė paskirtis- pagalbinio ūkio, bendraturčių nuosavybės teise turimų dalių (žemės sklypas nuomojamas bendrai). Ieškovėms ir kitiems asmenims žemės sklypas yra išnuomotas neišskiriant jiems individualiai naudotis tenkančių sklypo dalių, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog ieškovės rekonstruodamos ar remontuodamos teise joms nuosavybės teise patalpas, esančias pagalbinio ūkio pastate, neturi teisės užstatyti bendrai naudojamo ploto, daugiabučio namo patalpų savininkams nesutinkant.
21. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Statybos įstatymu, kurio 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais - statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Taip pat pirmosios instancijos teismas, pagrįsdamas savo sprendimą atsižvelgė ir į aktualiausią kasacinio teismo praktiką, kad naujų statinių bendrai keliems nuomininkams išnuomotame valstybinės žemės sklype statyba negalima individualiai konkrečiam nuomininkui (statytojui) nepriskirtoje teritorijoje, nesant tam nuomotojo ir kitų nuomininkų sutikimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-611/2019).
22. Apeliantė N. R. kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodydama, kad neigiamo poveikio šio žemės sklypo nuomininkams nėra ir nebus, kadangi detalusis žemės sklypo planas su jo sprendiniais yra suderintas su visais (adresu: duomenys neskelbtini) namo gyventojais ir gretimais (adresu: duomenys neskelbtini) namo, (adresu: duomenys neskelbtini) namo bei (adresu: duomenys neskelbtini) gyventojais visuotinio detalaus plano svarstymo metu. Būsimo pastato rodikliai neviršys nurodytųjų, fasadas nebus keičiamas, automobilių stovėjimo vietos, priklausančios 4,5,6 butams nebus naikinamos – tai numatyta detaliajame plane. Ir byloje nėra konkrečių įrodymų, specialistų išvadų, kad dėl šios rekonstrukcijos iš esmės pablogėtų atsakovų teisės, pasikeistų (adresu: duomenys neskelbtini) namo atsakovų gyvenimo ir veiklos sąlygos, buvusios iki rekonstrukcijos, o atsakovų išreikštos nuomonės abstraktaus pobūdžio ir be įrodymų nėra gintinos teisme.
23. Šiuo aspektu, teisėjų kolegija pažymi, kad su apeliantės ieškinyje pareikštais reikalavimais nesutiko ne tik atsakovai, bet ir tretieji asmenys – Šiaulių miesto savivaldybės administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos. Tretieji asmenys iš esmės palaikė atsakovų poziciją nurodydami, jog kad ieškovės siekia perstatyti tik dalį avarinio pastato, o kitą to ūkio paskirties pastato pusę toliau palikti avarinės būklės, taip pat siekia užstatyti valstybinės žemės sklypo dalį, kuri nepriskirta kiekvienai ieškovei individualiai naudotis, nes 0,0853 ha ploto žemės sklypas (adresu: (duomenys neskelbtini)) (toliau - Žemės sklypas) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o jo patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba, todėl sprendimus dėl valstybinės žemės nuomos ir statiniams eksploatuoti reikalingų žemės sklypo dalių priima valstybinės žemės patikėtinis. Tai, kad apeliantė atliko kadastrinius matavimus ir jos nuomone, atsidalijo savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, ką jos teigimu įrodo kadastriniai dokumentai, esantys byloje, nereiškia, jog apeliantė atsidalijo ir valstybinės žemės plotą, ant kurio stovi jos ūkinio pastato dalis, o juo labiau, jog tai suteikia jai teisę tą dalį pasididinti dar labiau užstatant nuomojamą valstybinę žemę ir išardant ne jai priklausančią asfalto dangą.
24. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliantės argumentus, kad dėl jai, o tuo pačiu ir ieškovei R. Č. priklausančios ūkinio pastato dalies rekonstrukcijos, iš tiesų – penkis kartus didesnio komercinės paskirties pastato statybos nepablogės atsakovų teisės, kaip nepagrįstus.
25. Šiuo aspektu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo ir atsakovų pozicija, jog apeliantės siekis pastatyti komercinės paskirties pastatą, jame teikti paslaugas, kuriame lankysis paslaugų gavėjai – iš tiesų, pažeidžia atsakovų teisėtus lūkesčius, nes pastarieji, įsigydami gyvenamąsias patalpas (adresu: duomenys neskelbtini) nesitikėjo ir nenumatė, jog prie daugiabučio žemės sklype stovinčio priklausinio - ūkinio pastato, kurio paskirtis - pagalbinė ūkinė, atsiras komercinės paskirties pastatas paslaugoms, kas, neabejotinai, reiškia esminį dabar esančio naudojimosi nuosavybe pasikeitimą neigiama prasme. Kaip matyti iš projekto sprendinių (1 t., 110 b. l.) teritorija tarp (gatvių) jau dabar yra pakankamai intensyviai užstatyta, numatytos tik 2 parkavimo vietos, viena iš jų – neįgaliems, todėl atsakovai pagrįstai teigia, kad įgyvendinus apeliantės projektą, parkavimo vietų liks mažiau nei yra dabar. Priedo, įgyvendinus apeliantės projektą ir pradėjus pastate komercinę veiklą, suintensyvės lankytojų ir padidės automobilių skaičius tiek prie gyvenamojo namo (adresu: duomenys neskelbtini) kieme, tiek prie aplinkinių namų, kas neabejotinai įtakos bendrų plotų naudojimo pasikeitimą, naudojimosi daugiabučio namo įranga ar infrastruktūra (įėjimais, stovėjimo vietomis, šiukšlių išvežimu, energijos tiekimu ir kt.) kitimo aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016). Nors apeliantė, kaip patalpų savininkė, turi teisę keisti patalpų paskirtį, tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama, be kita ko, ne tik derinant ją su atsakovų teisėmis ir teisėtais interesais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-282-403/2019), bet ir su aplinkine infrastruktūra, juo labiau, kad nagrinėjamu atveju, apeliantė yra tik patalpų, o ne žemės sklypo, ant kurio stovi jai nuosavybės teise priklausanti ūkinės paskirties patalpų dalis, savininkė.
26. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę priėmė iš Šiaulių m. savivaldybės pateiktą 1997-11-28 priėmimo-perdavimo aktą, iš kurio neva matyti, kad kiemo aikštelės ir privažiavimo dangos minimame žemės sklype priklauso Šiaulių m. savivaldybei, kad jai perduoti visi miesto daugiabučių namų kvartalai, želdiniai ir pravažiavimo dangos ir kad šiems statiniams nėra atlikti kadastriniai matavimai ir neįregistruoti VĮ| Registrų centre. Be to, apeliantė teigia, kad įgyvendinus projektinį pasiūlymą, teismo nuomone, dalis šaligatvio ir pravažiavimo dangų būtų užstatyta numatomo rekonstruoti statinio bei tektų išardyti dalį dangos, esančios šalia pastato (adresu: duomenys neskelbtini). Tačiau pasak apeliantės, šios aplinkybės buvo žinomos dar 2012 metais, kai buvo patvirtintas detalusis sklypo planas 2012-05-31 sprendimu Nr. T-168 Dėl žemės sklypo (adresu: duomenys neskelbtini), kuriame nustatyta komercinės paskirties objektų statyba, apimanti ir šią asfalto dangą.
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrįstai nurodo, jog esą ši asfalto danga jau yra perduota rekonstruojamo objekto statybai. Byloje nėra duomenų, kad asfalto danga yra perduota ketinamam rekonstruoti objektui. Priešingai, bylos duomenis patvirtina, kad pagal 1997 m. lapkričio 28 d. perdavimo-priėmimo aktą, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 261, Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybėn perduoti daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalai kartu su šaligatviais, vaikų žaidimo aikštelėmis, želdiniais kiemuose ir pravažiavimo dangomis, tame tarpe ir bylos šalių gyvenamasis namas, esantis (adresu: duomenys neskelbtini) kartu su ūkinės paskirties pastatu bei aplink esančiomis asfalto dangomis, praėjimais, želdiniais ir kiemo aikštelėmis. (2 t., 107 b. l.).
28. Minėta, kad 2012 m. rugpjūčio 2 d. Sprendimu 2.1., 2.2., 2.3. punktų žemės sklypui, esančiam (adresu: duomenys neskelbtini) yra nustatyti servitutai, suteikiantis teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, jas aptarnauti ir servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis. Tarnaujančio daikto, t. y. žemės sklypo savininkas yra Lietuvos Respublika, o patikėtinis – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Sprendimo 2.4 p.). Sprendime nėra numatyta, kad nustatyti servitutai gali būti užstatyti. Juo labiau, Valstybinės žemės nuomos 2012 m. spalio 30 d. sutarties Nr. 31SŽN-406 sąlygose nėra numatyta, kad nuomininkams – (adresu: duomenys neskelbtini) gyventojams yra perduodamas laisvas žemės plotas su asfalto danga. Apeliantė nereiškė reikalavimo Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, o ji kaip trečiasis asmuo, byloje pateikė paaiškinimus bei įrodymus, jog ši asfalto danga yra Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybė, taigi ji nėra perdavusi šios dangos nei ieškovėms, nei kitiems asmenims. Todėl teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovių argumentus, jog trečiųjų asmenų nuosavybės teisė šioje byloje nėra ginčo dalykas.
29. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantė (kartu su ieškove R. Č.) bendrai visų žemės sklypo nuomojame valstybinės žemės sklype, suformuotame pastatui - daugiabučiam gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti, kuriame nėra išskirtos kiekvieno nuomininko individualiai naudojamos žemės sklypo dalys planuoja keisti užstatymą, užstatyti esamą asfalto dangą (ją išardyti), pasistatyti iš esmės naują savarankiškai funkcionuojantį pastatą (komercinės paskirties, paslaugų teikimui), kuriam eksploatuoti reikės atskirų automobilių stovėjimo vietų, atskirų priėjimo takų, kas neabejotinai siaurina kitų valstybinės žemės nuomininkų teises, valstybinės žemės sklypo nuomininkai prieš savo valią neprivalo sutikti su ieškovių naujai statomo priestato statyba valstybinėje žemėje, kai akivaizdu, kad po vieną tokio pat dydžio priestatą kiekvienas valstybinės žemės nuomininkas valstybinės žemės sklype negalėtų pasistatyti. Pabrėžtina, kad apeliantė turi tokias pačias teises kaip ir kiti valstybinės žemės nuomininkai ir neturi jokio teisinio pagrindo detaliuoju planu leidžiamo užstatyti ploto užstatyti asmeniškai jai ir ieškovei R. Č. priklausančiais statiniais ar kitu būdu siaurinti kitų valstybinės žemės nuomininkų teisių jiems naudojantis valstybine žeme. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantės N. R. teisė verstis norima ūkine veikla, kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, turi būti įgyvendinama nepažeidžiant įstatymų, nevaržant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (CK 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalys). Ir vertinti padarytos išvados kitaip, nei ją įvertino pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.
30. Kiti apeliantės argumentai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.
Dėl bylos procesinės baigties
31. Taigi, teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, šalių argumentus, tinkamai taikė materialines teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovai apeliaciniame skunde prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jų dydį pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų nesvarstytinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.