Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovei J. P.,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei D. A.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių N. R., R. Č. patikslintą ieškinį atsakovams R. G., I. G., J. A., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Ž. L., A. L., Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl teisės vykdyti rekonstrukcijos darbus be atsakovų sutikimo, taip pat gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal pateiktą projektinį pasiūlymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovės N. R. ir R. Č. patikslintu ieškiniu ir teismo posėdžio metu galutinai suformuluotu reikalavimu, prašo leisti vykdyti rekonstrukcijos darbus be atsakovų sutikimo.Taip pat gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal pateiktą projektinį pasiūlymą, pagalbinio ūkio paskirties pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas) rekonstruoti į paslaugų paskirties pastatą, pagal pateiktą UAB „Projects“ projektinį pasiūlymą, bei iš atsakovų ieškovėms priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 43.00 Eur žyminis mokestis, 702,00 Eur. projektinio pasiūlymo projektavimo darbai, 150,00 Eurų kadastrinio matavimo darbai, viso 895,00 eurų.

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) esančiam namui priklauso Pastatas, kuris bendrąja daline nuosavybės teise priklauso 6 bendrasavininkiams. 1/6 dalis Pastato nuosavybės teise priklauso atsakovui R. G., I. G., 1/6 dalis nuosavybės teise priklauso atsakovui J. A., negyvenamojo patalpa – sandėliukas 4,94 kv.m., unikalus numeris (duomenys neskelbtini) priklauso R. Č., negyvenamoji patalpa – sandėliukas 10,26 kv.m. , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), priklauso N. R..

Ieškovė nori atlikti minėto ūkinio pastato dalies rekonstrukciją kaip II grupės nesudėtingo statinio, pakeičiant jo paskirtį iš ūkinio pastato į paslaugų paskirties pastatą, pritaikytą grožio salonui, šiam tikslui įgyvendinti su būsimu projektuotoju sieks sudaryti projektavimo sutartį, kurios pagrindu bus parengtas statybą leidžiantis dokumentas, pateiktinas Šiaulių m. savivaldybei, tačiau projektuotojas negali pradėti rengti šio dokumento, kol nėra pateikti ieškinyje nurodytų atsakovų sutikima. Ieškinyje nurodo, kad šia rekonstrukcija numatoma statyba, kurios tikslas perstatyti ieškovėms asmeninės nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato dalį , pakeičiant statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės, matmenis: ilgį, plotį, aukštį, taip kaip nurodyta projektiniame pasiūlyme. Bendri pasato rodikliai numatomi tokie : pastato išorės ilgis numatomas 11,28 m, plotis 6,37 m. aukštis 6,7 m. su mansarda. Naudingas pastato plotas 79,50 kv.m. priklausančio asmeninės nuosavybės dalį. Per šio rekonstruotino pastato vidurį yra išbetonuota 40cm.pločio atraminė betoninė siena, kuri yra taip pat ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) atraminė siena, laikanti atskilusią (duomenys neskelbtini) namo galinę sieną.

2019 10 29 namo administratorius „UAB „Mano būstas“ organizavo šio namo gyventojų susirinkimą, dėl pastato rekonstrukcijos projekto. Projektiniam pasiūlymui pritarta nebuvo.

Ieškinyje nurodo, kad dėl ūkinio pastato rekonstrukcijos atsakovams išsiuntė registruotais laiškais dokumentaciją dėl ūkinės paskirties pastato ½ dalies rekonstravimo į paslaugų paskirties pasatą , tačiau atsakymo negavo.

Ieškovė N. R. yra sudariusi 2012 10 30 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 31 SŽN- 406, pagal kurią išsinuomoja 0,0136 ha ploto žemės sklypo dalį bendrai naudojamame 0,0853 ha sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), R. Č. 2019 12 31 Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 31 SNŽ-897- (14.31.55), išsinuomavo 0,0146 ha ploto žemės sklypą, bendrai naudojamame 0,0853 ha sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Mano, kad atsakovai pažeidžia ieškovių interesus, neduodami sutikimo pastato rekonstrukcijai.

Ieškovių atstovas R. R. teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai.

Atsakovai su ieškovių patikslintu ieškiniu nesutinka, nurodydami, kad pasisakant dėl ieškovių teisės statyti jų nurodytame žemės sklype, svarbu tai, kad nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos priklauso nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Atsiliepime nurodo, kad pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punktą Statybą leidžiančiam dokumentui, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą dokumentą, gauti pateikiamas žemės sklypo bendraturčių rašytinis sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise, išskyrus atvejį, kai žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams ir yra priimtas jų sprendimas pagal šios dalies 7 punkte nustatytus reikalavimus. Kitos paskirties 0,0853 ha ploto žemės sklypas, žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), yra išnuomotas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpų-butų savininkams (tai yra, ne tik ieškovėms). Ieškovės atsakovų teises į minėtą žemės sklypą patikslintu ieškiniu neigia, kada CK 4.93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Lietuvos Respublika visiems savininkams garantuoja vienodą teisių apsaugą.

Į bylą pateiktos 2012 m. spalio 30 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 31SŽN-406 4.1 punkte nustatyta, jog žemės sklype naujų savarankiškai funkcionuojančių statinių ar įrenginių statyba nėra galima. Galima statyti naujus statinius ar įrenginius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui bei rekonstruoti esamus pastatus ir statinius, jei tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Pastatytus statinius ar įrenginius, kurie neatitinka šiame punkte nurodytų sąlygų, nuomininkas privalo nugriauti ar sutvarkyti žemės sklypą.

Ieškovės ieškinyje visiškai nepagrįstai nurodo, jog atsakovų pateiktos priežastys, atsisakant sutikti su ūkinio pastato rekonstravimu, yra formalios, nereikšmingos.

Siekiamais sprendiniais pasikeistų žemės sklypo užstatymo tankis bei intensyvumas, taip pat ieškovės pakeistų namo fasadą, kas lemtų saulės apšvietimo užstojimą iš pietvakarinės pusės. Namas yra šešiabutis, dvi komercinės patalpos. Yra pasidalintos parkingo vietos. Jau dabar yra sudėtingas įvažiavimas ir išvažiavimas - net pastačius ženklą „Rezervuota“ pastoviai tenka kovoti dėl vietos pastatyti automobilį. Pagal ieškovių nurodomus sprendinius dėl priestato būtų sunaikintos 4, 5, 6 butams priskirtos parkingo vietos. Nors dėl ieškovių nurodomų sprendinių, priešingai, būtų reikalingos papildomos parkingo vietos (darbuotojams ir klientams). Padidės lankytojų kiekis, tai pažeis ir atsakovų teisę į privatumą bei poilsį. Bus sumažintas kiemo teritorijos plotas. Kadangi priestato paskirtis - grožio salonas - jis visiškai užstotų atsakovams G. ir V. V. priklausančią vyrų kirpyklą iš pietų pusės. Viename name (duomenys neskelbtini) atsirastų trečias grožio paslaugas teikiantis salonas, kas, akivaizdu, nėra priimtina ten gyvenantiems gyventojams (sveikata, kaip reikšmingiausia vertybė). Teisė verstis norima ūkine veikla, kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, turi būti įgyvendinama nepažeidžiant įstatymų, nevaržant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (CK 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teisė į ramią, saugią, sveiką namų aplinką laikytina aukštesne vertybe nei komercinės veiklos galimybių išplėtimas, dargi pakeičiant patalpų paskirtį.

Atsakovai, įsigydami butus ir kitas patalpas, turėjo lūkestį, jog ieškovėms priklausančiose patalpose bus vykdoma tokia veikla, kuri atitinka šių patalpų pagrindinę naudojimo paskirtį. Tokio lūkesčio turėjimas kartu reiškia, kad ieškovės neturėjo pagrindo tikėtis, jog joms priklausančiose patalpose bus vykdoma veikla, kurios įgyvendinimas konkuruos su gretimų patalpų savininkų teise į ramią, saugią, sveiką namų aplinką bei konkuruos su kitais atsakovų teisėtais interesais. Ieškovės savo ruožtu, įsigydamas nuosavybėn patalpas, neturėjo lūkesčio vykdyti šiose patalpose veiklą, kurią pageidauja, nes patalpų paskirtis įsigijimo momentu ir šiuo metu yra kita.

Ieškovės nurodytos sumos projektinio pasiūlymo projektavimo darbams bei kadastrinio matavimo darbams (atitinkamai 702 Eur ir 150 Eur) pagal CPK 88 straipsnio 1 dalį negali būti priskirtos prie bylinėjimosi išlaidų, kaip jos suprantamos bei aiškinamos pagal civilinio proceso teisės normas bei paskirstomos pagal CPK 93 straipsnio nuostatas. Todėl šis ieškovių reikalavimas yra nepagrįstas.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Šiaulių miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovės patikslintu ieškiniu nurodo, kad ginčo pastatas (ūkinis pastatas) (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. yra pripažintas avariniu ir uždraustąjį eksploatuoti. Ieškovės teigia, jog pastato (duomenys neskelbtini) bendraturčiams nevienkartinai teikė pasiūlymus dėl ūkinio pastato nugriovimo/ remonto/ rekonstravimo, negavus bendraturčių nuomonės dėl pastato sutvarkymo, buvo priverstos kreiptis į teismą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (ūkinio pastato dalies) savo nuožiūra, pagal pateiktą projektinį pasiūlymą. Kaip nurodo ieškovės, 2019-09-25 (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų savininkams siuntė pasirašymui sutikimus dėl jų planuojamos dalies ūkinio pastato rekonstrukcijos, tačiau atsakymų negavo, nes laiškai nebuvo įteikti. Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad prie namo (duomenys neskelbtini) yra suformuotas 0,0853 žemės sklypas, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis- kita, naudojimo būdas- komercinės paskirties objektų teritorija, žemės naudojimo pobūdis- prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos ir daugiaaukščių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos. Ieškovė N. R. nurodo, kad jos lėšomis buvo sudarytas Detalusis planas su tikslu rekonstruoti avarinės būklės ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini). Ieškovės pažymi, kad patalpos ūkiniame pastate (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybės teise priklauso joms, tokiomis dalimis: negyvenamosios patalpos- sandėliuko 4,94 kv. m. patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso ieškovei N. R., negyvenamosios patalpos- sandėliuko 10,26 kv. m. patalpa, unikalus Nr (duomenys neskelbtini) priklauso ieškovei R. Č.. Ieškovių nuomone, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau- Statybos įstatymas) 3 straipsnis, suteikia ieškovėms absoliučią teisę būti statytojomis, nes joms priklausanti dalis (pusė) ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) neprisiartina bendrajai dalinei nuosavybei. Kita pusė ginčo ūkinio pastato 1/6 dalis priklauso atsakovams (duomenys neskelbtini) buto savininkams R. G. ir I. G., bei 1/6 dalis priklauso (duomenys neskelbtini) buto savininkui J. A.. (duomenys neskelbtini) buto savininkai atsakovai V. V. ir G. V. nuosavybės ūkiniame pastate neturi, dėl ko Ieškovės bendrasavininkais laiko tik (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buto savininkus. Ieškovės nurodo, kad ūkinis pastatas yra perskirtas į dvi savarankiškas dalis, viduryje yra išbetonuota 40 cm atraminė siena, laikanti atskilusią (duomenys neskelbtini) namo galinę sieną. Ieškovės teikia projektinį pasiūlymą dėl vienos pusės pastato, kita pastato pusė liktų neremontuota. Ieškovės nurodo, kad po ūkinio pastato dalies rekonstrukcijos pagal pateiktą projektą, vietoj sandėliukų numatytas paslaugų sferos vieno aukšto su mansarda statinys (statybos įstatymo 2 str. 72 p. rekonstrukcija), pakeičiant esamo statinio (dalies l) išorės matmenis (atraminę sieną paliekant prie neremontuojamos ūkinio pastato dalies). Siekdamos rekonstruoti dalį ūkinio pastato, ieškovės su projektuotoju sieks sudaryti projektavimo sutartį, kad būtų parengtas ūkinio pastato dalies rekonstrukcijos techninis projektas, kuris bus teikiamas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir nurodo, kad be bendraturčių sutikimo negali būti pradėtas rengti techninis projektas, todėl teikiamas tik projektinis pasiūlymas. Ieškovės paaiškina, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) yra 6 butų, prie kurio priblokuotas ginčo ūkinis pastatas (namo ir ūkinio pastato kapitalinės sienos yra bendro naudojimo), prie namo yra nustatytos 9 parkavimo vietos, taigi kiekvienam butui tenka po 1,5 vietos, jos padalintos protokolu.

Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) yra šešiabutis (4 gyvenamosios ir 2 negyvenamosios patalpos), nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, taigi, pastatas valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nagrinėjamoje byloje Ieškovės, būdamos pastato (duomenys neskelbtini) bendrasavininkėmis, šalia kurio stovi statinys- ūkinis pastatas, ketina dalį (pusę) ūkinio pastato rekonstruoti.

Statyba - ūkinė veikla, kuri iš esmės keičia ne tik sklypo dalies, kurioje statomas statinys, bet ir viso sklypo užstatymo bei galimos ūkinės veiklos sąlygas. Atsiranda tam tikras neigiamas poveikis kitiems žemės sklypo bendraturčiams (padidėja užstatymo tankis, taip apribojamos galimybės vėliau statyti tame pačiame sklype, sumažėja insoliacija, užstojamas vaizdas ir pan.), todėl statytojas, įgyvendindamas savo privatų interesą, turi nepažeisti kitų asmenų teisių ir interesų.

Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nurodo, kad „Statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais - statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais.

Statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikiami dokumentai vadovaujantis Statybos įstatymo 11 straipsnio 5 dalimi, kurioje vienas iš punktų: „4) žemes sklypo bendraturčių rašytinis sutikimas, jeigu žemes sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise, išskyrus atvejį, kai žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams ir yra priimtas jų sprendimas pagal šios dalies 7 punkte nustatytus reikalavimus; 7) statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopija.

Iš patikslinto ieškinio neaišku, dėl teiktų pasiūlymų pastato (duomenys neskelbtini) bendraturčiams. Kaip nurodo ieškovės jos teikė įvairius pasiūlymus (dėl nugriovimo/ remonto/ rekonstravimo), įvairiais laikotarpiais, taigi neaišku, kokiu konkrečiu laikotarpiu, kokius pasiūlymus bendraturčiams teikė ieškovės, ir ar jų planai dėl ūkinio pastato nugriovimo/ remonto/rekonstravimo, ar jie laikytini tapačiais.

Nesuprantamas Ieškovių teiginys, kad joms priklausanti dalis (pusė) ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) nepriskirtina bendrajai dalinei nuosavybei, kadangi kita pusė ginčo ūkinio pastato 1/6 dalis priklauso atsakovams (duomenys neskelbtini) buto savininkams R. G. ir I. G., bei 1/6 dalis priklauso (duomenys neskelbtini) buto savininkui J. A., o (duomenys neskelbtini) buto savininkai atsakovai V. V. ir G. V. nuosavybės ūkiniame pastate neturintys, nepriskirtini bendrasavininkams, dėl ko Ieškovės bendrasavininkais laiko tik (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buto savininkus.

Ieškovės teigia, kad ūkinis pastatas yra perskirtas į dvi savarankiškas dalis, viduryje yra išbetonuota 40 cm atraminė siena, laikanti atskilusią (duomenys neskelbtini) namo galinę sieną, kitoje patikslinto ieškinio dalyje nurodo, prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) yra priblokuotas ginčo ūkinis pastatas (namo ir ūkinio pastato kapitalinės sienos yra bendro naudojimo). Taigi neaišku, ar Ieškovės laiko, kad pastatai yra atskirai funkcionuojantys, neturintys bendrų kapitalinių sienų, pamatų ir laikančių konstrukcijų. Tokie prieštaringi Ieškovių teiginiai vertinti kritiškai.

Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2020 12 23 pateikė teismui papildomą informąciją byloje, dėl ko buvo atnaujintas įrodymų tyrimas,

Teismo posėdyje trečiojo asmens Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovė palaikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytais motyvais ir ieškinio prašė netenkinti.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovės nuosavybės teise valdo negyvenamąsias patalpas — sandėliukus: ieškovė N. R. negyvenamąją patalpą - sandėliuką, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (bendras plotas - 10,26 kv. m), o ieškovė R. Č. negyvenamąją patalpą - sandėliuką Nr(duomenys neskelbtini) (bendras plotas- 4,94 kv. m), esančius ūkiniame pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris sublokuotas su daugiabučiu gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėtas ūkinis pastatas Šiaulių miesto savivaldybės pripažintas avariniu ir griautinu. Ieškovės nurodo, kad joms priklausančių patalpų, esančių vienoje ūkinio pastato pusėje rekonstrukcija neprieštarauja detaliuoju planu nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimui. Daugiabučio gyvenamojo namo ir ūkinio pastato kapitalinės sienos yra bendro naudojimo objektai, todėl priestato statyba, priblokuojant prie namo (duomenys neskelbtini) galinės sienos be kitų namo butų savininkų ir kitų rekonstruojamo ūkinio pastato kaimynų negalima, o atsakovai nepagrįstai nesutinka, kad Ieškovės rekonstruotų patalpas, pažeidžia Ieškovių teises.

Nacionalinės žemės nuomone, Ieškovių ieškinys nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas. Nenustačius kiekvieno valstybinės žemės sklypo nuomininko individualiai naudojamos žemės sklypo dalies, nesant bent vieno daugiabučio gyvenamojo namo buto ar patalpos savininko sutikimo, statybos bendrai naudojamame valstybinės žemės sklype Ieškovės negalimos.

Iš ieškinio neaišku, kuri ieškovė bus statytoja, ir kuri ieškovė reikalaus statybą leidžiančio dokumento ir kurios ieškovės ir kokiomis dalimis bus valdomas statomas pastato priestatas. Ieškovės nuosavybės teise valdo patalpas, esančias pagalbinio ūkio paskirties pastate, bet ne atskirus pastatus. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 41 dalyje nustatyta, kad patalpa - sienomis ir kitomis atitvaromis apribota statinio erdvė. Patalpos savininkui stogas, pamatai priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl ūkinio pastato stogas, pamatai ir sienos tebėra bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės objektas, o Ieškovės siekia perstatyti tik dalį avarinio pastato, o kitą to ūkio paskirties pastato pusę toliau palikti avarinės būklės, taip pat siekia užstatyti valstybinės žemės sklypo dalį, kuri nepriskirta kiekvienai ieškovei individualiai naudotis.

0,0853 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas“ (duomenys neskelbtini)) (toliau - Žemės sklypas) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (kodas 111 105555), o jo patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba, todėl sprendimus dėl valstybinės žemės nuomos ir statiniams eksploatuoti reikalingų žemės sklypo dalių priima valstybinės žemės patikėtinis (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

Žemės sklypas yra suformuotas pastatui - gyvenamajam namui, kurios pagrindinė paskirtis (trijų ir daugiau butų daugiabučiai pastatai) eksploatuoti. Viešo registro duomenimis, gyvenamajame name yra 4 gyvenamosios ir 2 negyvenamosios patalpos.

N. R. yra išnuomota 0,0136 ha ploto žemės sklypo dalis butui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti, R. Č. yra išnuomota 0,0139 ha ploto žemės sklypo dalis butui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti. Pagal sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis naujų savarankiškai funkcionuojančių statinių ir įrenginių statyba negalima. Galima statyti naujus statinius ir įrenginius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui bei rekonstruoti esamus pastatus, jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui.

Kiekvienai gyvenamajai ar negyvenamajai patalpai, esančiai pagrindiniame pastate, Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2016-05-18 įsakymu Nr. 31VĮ- 947-(14.31.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“ nustatyta eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis (patalpai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) - 0,0146 ha, patalpai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)- 0,0143 ha, patalpai, unikalus (duomenys neskelbtini) - 0,0144 ha, patalpai (duomenys neskelbtini) - 0,0145 ha, patalpai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) - 0,0136 ha ir patalpai, (duomenys neskelbtini) - 0,0139 ha) ir tokia dalis kiekvienam nuomininkui yra išnuomota.

Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienam nuomininkui nuomojama Žemės sklypo dalis nustatyta Vyriausybės nustatyta tvarka, proporcingai jo nuosavybės teise valdomos patalpos plotui pagrindiniame pastate, kiekvienas atskiras daugiabučio namo buto ar komercinės paskirties patalpos savininkas neturi teisės statyti bet kokių asmeninių statinių (gyvenamųjų ar komercinių pastatų) daugiabučiam namui eksploatuoti reikalingame žemės sklype neindividualizavus jo individualiai naudojamos Žemės sklypo dalies ir neturi teisės reikalauti (versti), kad kiti valstybinės žemės naudotojai atsisakytų valstybinės žemės nuomos į tą dalį, kuri yra reikalinga jo nuosavybės teise valdomai patalpai eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą paskirtį, nes kiekvienas patalpos savininkas turi teisę pirkti arba nuomoti nustatyto dydžio valstybinės Žemės sklypo dalį, kurią jam pirkti ar nuomoti suteikia teisę įstatymų leidėjas.

Ieškovės bendrai visų žemės sklypo nuomojame valstybinės žemės sklype, suformuotame pastatui- daugiabučiam gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti, kuriame nėra išskirtos kiekvieno nuomininko individualiai naudojamos žemės sklypo dalys planuoja keisti užstatymą, užstatyti esamą asfalto dangą, pasistatyti iš esmės naują savarankiškai funkcionuojantį pastatą (komercinės paskirties, paslaugų teikimui), kuriam eksploatuoti reikės atskirų automobilių stovėjimo vietų, atskirų priėjimo takų, tai neabejotinai siaurina kitų valstybinės žemės nuomininkų teises, valstybinės žemės sklypo nuomininkai prieš savo valią neprivalo sutikti su Ieškovių naujai statomo priestato statyba valstybinėje žemėje, kai akivaizdu, kad po vieną tokio pat dydžio priestatą kiekvienas valstybinės žemės nuomininkas valstybinės žemės sklype negalėtų pasistatyti. Ieškovės turi tokias pačias teises kaip ir kiti valstybinės žemės nuomininkai ir neturi jokio teisinio pagrindo detaliuoju planu leidžiamo užstatyti ploto užstatyti asmeniškai joms priklausančiais statiniais ar kitu būdu siaurinti kitų valstybinės žemės nuomininkų teisių jiems naudojantis valstybine žeme.

Teismo posėdyje trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovė palaikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytais motyvais ir prašė ieškinio netenkinti.

Patikslintas ieškinys atmesti .

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kurio užstatytas plotas – 41 kv. m. (arba Pastatas), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 6 bendrasavininkiams: 1/6 dalis priklauso R. G. ir I. G., 1/6 dalis priklauso J. A.,1 /6 dalis Pastato priklauso valstybei, nors nuosavybės teisė į šią dalį nėra registruota viešame registre. N. R. priklauso patalpa sandėliukas R2 , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plotas 10.26 kv.m. (civ.b. 174 l). R. Č., priklauso negyvenamoji patalpa –sandėliukas R1, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plotas 4,94 kv.m. Pastate. (civ.b. 173 l.)

Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) yra šešiabutis (4 gyvenamosios ir 2 negyvenamosios patalpos), nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, taigi, pastatas valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nagrinėjamoje byloje ieškovės, būdamos pastato (duomenys neskelbtini) bendrasavininkėmis, šalia kurio stovi statinys- ūkinis pastatas, ketina dalį (pusę) ūkinio pastato rekonstruoti.

Iš teismui pateikto Šiaulių miesto savivaldybės 1997 m. lapkričio 28 d. priėmimo perdavimo aktas, iš kurio matyti kiemo aikštelės ir pravažiavimo dangos žemės sklype (duomenys neskelbtini) priklauso Šiaulių miesto savivaldybei, juridinio asmens kodas 111109429. Šiuo aktu Vyriausybės įgaliotas asmuo R. D. Šiaulių apskrities viršininko pavaduotojas, perdavė Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybėn (duomenys neskelbtini) gatvių daugiabučių namų kvartalus, kartu su šaligatviais, vaikų žaidimo aikštelėmis, želdiniais kiemuose ir pravažiavimo dangomis. (Civ. b. 106-07 l.) Kiemo statiniai (duomenys neskelbtini) yra perduoti Šiaulių miesto savivaldybei, tačiau šiai dienai nėra atlikti kadastriniai matavimai ir pateikti VĮ Registrų centrui.

Atsižvelgiant į paaiškėjusias aplinkybes ir pateiktus įrodymus, matyti, kad įgyvendinus projektinį pasiūlymą, dalis šaligatvio ir pravažiavimo dangų būtų užstatyta numatomo rekonstruoti statinio bei tektų išardyti dalį dangos , esančios šalia pastato (duomenys neskelbtini).

Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nurodo, kad „Statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais - statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais.

Ieškovė N. R. turi negyvenamąją patalpą - sandėliuką, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (bendras plotas - 10,26 kv. m), o ieškovė R. Č. negyvenamąją patalpą - sandėliuką Nr(duomenys neskelbtini) (bendras plotas- 4,94 kv. m), esančius ūkiniame pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris sublokuotas su daugiabučiu gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Įgyvendinus rekonstrukcija numatoma statyba, kurios tikslas perstatyti ieškovėms asmeninės nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato dalį, pakeičiant statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės, matmenis: ilgį, plotį, aukštį, taip kaip nurodyta projektiniame pasiūlyme. Bendri pasato rodikliai numatomi tokie : pastato išorės ilgis numatomas 11,28 m, plotis 6,37 m. aukštis 6,7 m. su mansarda. Naudingas pastato plotas 79,50 kv.m.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Vienas iš teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą. Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 4 punkte, 8 dalies 6 punkte įtvirtinta nuostata, kad norint gauti leidimą statinio statybai ar rekonstrukcijai būtinas žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad. statyba - ūkinė veikla, kuri iš esmės keičia ne tik sklypo dalies, kurioje statomas statinys, bet ir viso sklypo užstatymo bei galimos ūkinės veiklos sąlygas. Atsiranda tam tikras neigiamas poveikis kitiems žemės sklypo bendraturčiams (padidėja užstatymo tankis, taip apribojamos galimybės vėliau statyti tame pačiame sklype, sumažėja insoliacija, užstojamas vaizdas ir pan.), todėl statytojas, įgyvendindamas savo privatų interesą, turi nepažeisti kitų asmenų teisių ir interesų.

Sutiktina su atsakovų nuomone, kad siekiamais sprendiniais pasikeistų žemės sklypo užstatymo tankis bei intensyvumas, taip pat ieškovės pakeistų namo fasadą, kas lemtų saulės apšvietimo užstojimą iš pietvakarinės pusės. Namas yra šešiabutis, dvi komercinės patalpos. Yra pasidalintos parkingo vietos. Jau dabar yra sudėtingas įvažiavimas ir išvažiavimas - net pastačius ženklą „Rezervuota“ pastoviai tenka kovoti dėl vietos pastatyti automobilį. Pagal ieškovių nurodomus sprendinius dėl priestato būtų sunaikintos 4, 5, 6 butams priskirtos parkingo vietos. Nors dėl ieškovių nurodomų sprendinių, priešingai, būtų reikalingos papildomos parkingo vietos (darbuotojams ir klientams). Padidės lankytojų kiekis, tai pažeis ir atsakovų teisę į privatumą bei poilsį. Bus sumažintas kiemo teritorijos plotas. Kadangi priestato paskirtis - grožio salonas - jis visiškai užstotų atsakovams G. ir V. V. priklausančią vyrų kirpyklą iš pietų pusės. Viename name (duomenys neskelbtini) atsirastų trečias grožio paslaugas teikiantis salonas, kas, akivaizdu, nėra priimtina ten gyvenantiems gyventojams.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustačius naudojimosi bendru turtu tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta. Savo nuožiūra bendraturtis naudojasi tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai. Nuosavybės teisės forma tokiu atveju nesikeičia, turtas ir toliau bendraturčiams priklauso bendrosios nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009).

N. R. 2012 m. spalio 30d.Nr. 31SNŽ-406 Valstybinės žemės nuomos sutartimi yra išnuomota 0,0136 ha ploto žemės sklypo dalis butui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti, R. Č. 2019 12 03 Valstybinės žemės nuomos sutartimi yra išnuomota 0,0139 ha ploto žemės sklypo dalis butui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti.

Kiekvieno buto ar negyvenamosios patalpos savininko nuomojamas žemės sklypo plotas yra nustatytas proporcingai patalpų, esančių pagrindiniame pastate plotui, neįskaitant žemės sklype esančiame ūkio paskirties pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio pagrindinė paskirtis - pagalbinio ūkio, bendraturčių nuosavybės teise turimų dalių. Žemės sklypas nuomojamas bendrai (idealioji dalis), neišskiriant kiekvienam nuomininkui individualiai naudojamos žemės sklypo dalies, kurioje šis nuomininkas galėtų statyti naujus statinius ar pastatų priestatus ar sodinti savo nuožiūra pasirinktus augalus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-611/2019, suformavo praktiką dėl teisės statyti statinius valstybinės žemės sklype, kuris išnuomotas keliems nuomininkams neindividualizavus jiems naudoti tenkančių sklypo dalių. Teisėjų kolegija konstatavo, kad naujų statinių bendrai keliems nuomininkams išnuomotame valstybinės žemės sklype statyba negalima individualiai konkrečiam nuomininkui (statytojui) nepriskirtoje teritorijoje, nesant tam nuomotojo ir kitų nuomininkų sutikimo.

Byloje pateikti dokumentai, iš kurių matyti, kad minėtas valstybinės žemės sklypas yra suformuotas pastatui - gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė paskirtis (trijų ir daugiau butų daugiabučiai pastatai) eksploatuoti. Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2016-05-18 įsakymu, Nr. 31 VĮ-947-(14.31.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“, nustatyta eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis. Kiekvieno buto ar negyvenamosios patalpos savininko nuomojamas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotas yra nustatytas proporcingai patalpų, esančių pagrindiniame pastate plotui, neįskaitant žemės sklype esančiame ūkinės paskirties pastate, kurio pagrindinė paskirtis- pagalbinio ūkio, bendraturčių nuosavybės teise turimų dalių (žemės sklypas nuomojamas bendrai).

Į bylą pateiktos 2012 m. spalio 30 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 31SŽN-406 4.1 punkte nustatyta, jog žemės sklype naujų savarankiškai funkcionuojančių statinių ar įrenginių statyba nėra galima. Galima statyti naujus statinius ar įrenginius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui bei rekonstruoti esamus pastatus ir statinius, jei tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui.

Ieškovėms ir kitiems asmenims žemės sklypas yra išnuomotas neišskiriant jiems individualiai naudotis tenkančių sklypo dalių, todėl ieškovės rekonstruodamos ar remontuodamos teise joms nuosavybės teise patalpas, esančias pagalbinio ūkio pastate, neturi teisės užstatyti bendrai naudojamo ploto, daugiabučio namo patalpų savininkams nesutinkant.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.489 straipsnio, reglamentuojančio nuomininko naudojimąsi išsinuomotu daiktu, 2 dalyje nustatyta, kad nuomininkas privalo išsinuomotu daiktu naudotis taip, kad netrukdytų juo naudotis kitiems teisėtiems to daikto naudotojams. Nuomininkas yra atsakingas nuomotojui ir kitiems nuomininkams už šio straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos vykdymą.

Teismas sutinka su Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepime išdėstyta pozicija, kad ieškovės bendrai visų žemės sklypo nuomojame valstybinės žemės sklype, suformuotame pastatui- daugiabučiam gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti, kuriame nėra išskirtos kiekvieno nuomininko individualiai naudojamos žemės sklypo dalys planuoja keisti užstatymą, užstatyti esamą asfalto dangą, pasistatyti iš esmės naują savarankiškai funkcionuojantį pastatą (komercinės paskirties, paslaugų teikimui), kuriam eksploatuoti reikės atskirų automobilių stovėjimo vietų, atskirų priėjimo takų, tai neabejotinai siaurina kitų valstybinės žemės nuomininkų teises, valstybinės žemės sklypo nuomininkai prieš savo valią neprivalo sutikti su ieškovių naujai statomo priestato statyba valstybinėje žemėje, kai akivaizdu, kad po vieną tokio pat dydžio priestatą kiekvienas valstybinės žemės nuomininkas valstybinės žemės sklype negalėtų pasistatyti. Ieškovės turi tokias pačias teises kaip ir kiti valstybinės žemės nuomininkai ir neturi jokio teisinio pagrindo detaliuoju planu leidžiamo užstatyti ploto užstatyti asmeniškai joms priklausančiais statiniais ar kitu būdu siaurinti kitų valstybinės žemės nuomininkų teisių jiems naudojantis valstybine žeme.

Teisė verstis norima ūkine veikla, kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, turi būti įgyvendinama nepažeidžiant įstatymų, nevaržant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (CK 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Ieškovėms nėra išskirtos individualiai naudojamos žemės sklypo dalys. Ūkiniame pastate N. R. priklauso patalpa sandėliukas R2 ,10.26 kv.m. R. Č., priklauso negyvenamoji patalpa –sandėliukas R1, plotas 4,94 kv.m, tai yra jos turi patalpas. Vykdant rekonstrukciją pakeičiami statinio išorės, matmenys, planuojamas keisti užstatymo plotąs iki 79,50kv.m.

Todėl, teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes mano, kad teisė vykdyti rekonstrukcijos darbus be atsakovų sutikimo, taip pat gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal pateiktą projektinį pasiūlymą, bei planuojami statyti statiniai pažeistų žemės sklypo nuomininkų bei ūkinio pastato bendraturčių , teises ir pareigas, todėl ieškinys atmestinas.

Bylinėjimosi išlaidos ir kiti procesiniai klausimai.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Atmetus patikslintą ieškinį, atsakovai įgyja teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimą iš ieškovų. Atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1500,00 Eur. išlaidos advokato pagalbai apmokėti (civ. byl. 33-35L)

Teismas šioje byloje patyrė 58,50 Eur išlaidų, susijusių su 29,25 Eur valstybei (CPK 92 str., 93 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti lygiomis dalimis iš N. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. Č., gim. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis atsakovams R. G., gim. (duomenys neskelbtini), I. G., gim. (duomenys neskelbtini), J. A., gim. (duomenys neskelbtini),V. V., gim.(duomenys neskelbtini), G. V., gim. (duomenys neskelbtini) po 300,00 Eur(tris šimtus eurų), bylinėjimosi išlaidas,

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovių N. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. Č., gim. (duomenys neskelbtini) valstybei po 29,25 Eur (dvidešimt devynis eurus, 25 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (įmokos gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.