- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-22
- Bylos Nr.
- e2A-1048-413/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18322-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- A. R.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1105-877/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui A. R. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. R.: 1) 90,78 Eur negrąžintą kreditą; 2) 22,92 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos; 3) 3,75 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos; 4) 43,16 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties nutraukimo; 5) 65 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (90,78 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. gegužės 24 d.); 6) 65 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (90,78 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. gegužės 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 7) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8) 31 Eur žyminį mokestį; 9) 121,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.
2. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. kovo 4 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo A. R.: 1) 90,78 Eur negrąžintą kreditą; 2) 22,92 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 3) 3,75 Eur administravimo mokestį; 4) 32,78 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos 5) 65 procentus negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. gegužės 24 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito (nuo 2021 m. kovo 4 d. – 8,29 Eur, 2021 m., balandžio 24 d. – 8,29 Eur, iš viso ne daugiau kaip 0,96 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 4 d. iki 2021 m. gegužės 24 d.); 7) 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (150,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8) 127,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas taip pat pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2019 m. balandžio 24 d. vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-m8vhcjb8 bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad, vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti Mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas Sutarties administravimo mokestis bei Specialiosiose sąlygose numatytos Palūkanos be nuolaidos, jei ji buvo suteikta Vartojimo kredito sutarties sudarymo metu. Kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovas 2019 m. balandžio 24d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-m8vhcjb8, pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovui 100 Eur dydžio vartojimo kreditą 24 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 80,96 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma – 65 proc.) ir 18 Eur administravimo mokestį) Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Tarp pradinės kreditorės ir ieškovės 2020 m. kovo 3 d. buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kuria pradinė kreditorė perleido reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą ieškovei. Ieškovė 2020 m. balandžio 6 d. išsiuntė atsakovui pranešimą, informuodama jį, kad pasikeitė pradinė kreditorė ir atsakovas privalo įvykdyti prievolę ieškovei. Prie ieškinio pridėtas 2020 m. vasario 7 d. pranešimas apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą patvirtina, kad sutartis nutraukta 2020 m. vasario 23 d.
6. Kadangi į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių atsakovo piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 90,78 Eur negrąžintą kreditą ir 22,92 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotos iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, yra pagrįstas. Anot teismo, administravimo mokestis, neviršijantis Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto dydžio, gali būti skaičiuojamas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-603/2020; 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-228-864/2020). Atsižvelgdamas į tai, teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl 3,75 Eur sutarties administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 23 d.).
7. Vertindamas ieškovės prašomas priteisti negautas pajamas, teismas pažymėjo, kad, skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 65 proc.), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (90,78 Eur), negautų pajamų suma gerokai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų tinkamai vykdoma iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Akivaizdu, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Todėl, teismo vertinimu, ieškovei iš atsakovo priteisus negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos (net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos), būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.
8. Teismas nurodė, kad sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus sutarties terminui priskaitytos palūkanos neviršytų būtent 33,74 Eur (80,98 Eur bendra mokėtina palūkanų suma – 47,15 Eur palūkanos iki sutarties nutraukimo) palūkanų sumos. Todėl, anot teismo, tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Remdamasis nurodytu, teismas konstatavo, kad yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 23 d.) iki sutarties termino pabaigos (2021 m. gegužės 24 d.), taikant 65 proc. palūkanų normą, skaičiuojamą nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.
9. Atsižvelgdamas į teismų praktiką, kad po kredito sutarties termino pabaigos atsakovo sutartinė atsakomybė, jeigu jis iki tol nebūtų grąžinęs pasiskolintų lėšų, būtų ribojama VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtoje apimtyje, teismas nurodė, kad ieškovės prašomos priteisti 65 procentų dydžio negautos pajamos (nuostoliai) viršija maksimalų galimą taikyti (0,05 procentai × 365 dienų per metus = 18,25 procentai) negautų pajamų (nuostolių) dydį. Be to, negautas pajamas ieškovė prašo priteisti potencialiai už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį. Todėl, teismo vertinimu, reikalavimas priteisti 65 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą kredito sumą nuo kredito sutarties termino pasibaigimo dienos akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai VKĮ 11 straipsnio 8 dalies normai. Sutarties sąlygai prieštaraujant imperatyviai įstatymo nuostatai, tokia sąlyga negalioja visa apimtimi ir negali būti taikoma.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ (toliau – apeliantė) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 4 d. sprendimo už akių dalį: 1) dėl 65 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (90,78 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. gegužės 24 d.), priteisimo, ir priteisti apeliantei iš atsakovo 65 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (90,78 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. gegužės 24 d.); 2) dėl 65 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (90,78 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2021 m. gegužės 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir priteisti apeliantei iš atsakovo 65 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (90,78 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2021 m. gegužės 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 3) dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; 4) priteisti iš atsakovės 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
11. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad Sutartis buvo nutraukta, todėl nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku moka įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažėja, t. y. palūkanos kiekvienai įmokai apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kuri laiku vykdant sutartį mažėja. Šiuo atveju atsakovas sutarties tinkamai nevykdė, todėl apeliantė mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 65 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 90,78 Eur nuo sprendimo priėmimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko.
11.2. Negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po sutarties termino pasibaigimo. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles. Apeliantė ieškinyje detaliai paaiškino, kodėl reikalauja negautų pajamų (nuostolių) po Sutarties termino pasibaigimo, jeigu ji nebūtų nutraukta, pagrindė šio reikalavimo realumą, civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, nurodė šio reikalavimo skaičiavimo prielaidas bei taisykles.
11.3. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovė negrąžins visos jos valdomos vartojimo kredito sumos, patirs nuostolius, kurie pasireiškė ir pasireikš negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovė įvykdys savo prievolę grąžinti visą vartojimo kredito sumą apeliantei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti, kokias tikslias negautas pajamas (nuostolius) ji patirs ateityje, todėl šiuo atveju veikia antroji teisėto lūkesčio dalis, t. y. kad atsakovė padengs visas dėl tokio netinkamo sutarties vykdymo pradinio kreditoriaus patirtas negautas pajamas.
12. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
13. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas A. R. ir pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ 2019 m. balandžio 24 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-m8vhcjb8, pagal kurią kreditorė suteikė atsakovui 100 Eur dydžio vartojimo kreditą (paskolą) 24 mėn. laikotarpiui – iki 2021 m. balandžio 24 d. (ieškovė ieškinyje klaidingai nurodė sutarties termino pabaigą – 2021 m. gegužės 24 d.)., o atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolą ir sumokėti bendrą jos kainą, susidedančią iš 100 Eur kredito, 80,96 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma – 65 proc.) ir 18 Eur administravimo mokesčio. Atsakovas prievolės tinkamai nevykdė, todėl pradinė kreditorė 2020 m. vasario 7 d. pranešimu informavo atsakovą, kad vartojimo kredito sutartis bus nutraukta nuo 2020 m. vasario 23 d. Pradinė kreditorė ir apeliantė 2020 m. kovo 3 d. sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01, kurios pagrindu kreditorė perleido, o apeliantė įgijo reikalavimo teisę į atsakovo skolą.
15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl dalies negautų pajamų (nuostolių) priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl sutarties grafiko
16. Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimo dalimi dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo ir prašydama priteisti jai iš atsakovės 65 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (90,78 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. balandžio 24 d.), 65 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (90,78 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. balandžio 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, teigė, jog teismas nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį.
17. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: „Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų“.
18. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
19. Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
20. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
21. Be to, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 17 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos.
22. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad atsakovas pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl Sutartis 2020 m. kovo 14 d. buvo nutraukta. Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (2 dalis). Sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (3 dalis). Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221 str., 6.222 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 str. 1 d.). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas negautas pajamas (nuostolius) skaičiuoti atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus dėl pelno palūkanų mokėjimo, t. y. kad jos mokamos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, visiškai atitinka formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Pažymėtina, kad būtent toks (tokio dydžio) pajamų gavimas buvo iš anksto numatytas pagal sutartį ir būtent tokių pajamų apeliantė tikėjosi gauti už suteiktą paskolą tinkamai ją vykdant. Ir priešingai, kreditorė, sudarydama sutartį, tinkamu jos vykdymo atveju neturėjo (ir negalėjo turėti) teisėto lūkesčio gauti didesnes mokėjimo (pelno) palūkanas, negu numatyta sutartyje. Taigi, būtent tokio dydžio negautų pajamų reali gavimo galimybė yra įrodyta (pagrįsta sutartiniais įsipareigojimais), todėl pagrįstai priteista.
25. Apeliantės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius), jų dydį skaičiuojant nuo visos negrąžintos kredito sumos (90,78 Eur), t. y. neatsižvelgiant į pagal Sutartį tą mėnesį turėjusį būti vartojimo kredito likutį, laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu bei neatitinkančiu teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose. Toks reikalavimas viršija apeliantės teisėto lūkesčio intereso gynimo ribas, t. y. šios pajamos nebuvo numatytos gauti iš anksto. Skundo argumentai, jog apeliantė vis dar negali atgauti iš atsakovės ir perskolinti kitiems asmenims už 65 proc. ir didesnę palūkanų normą bei gauti iš to realias bei pagrįstas pajamas nepagrįsti jokiais konkrečiais įrodymais. Taigi, pirmosios instancijos teismas apeliantės ginčijamoje dalyje priėmė teisingą sprendimą.
Dėl negautų pajamų priteisimo iki visiško kredito grąžinimo
26. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, taip pat teigė, jog dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe, skaičiuojant 65 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo, ir tai atitiktų apeliantės teisėtus lūkesčius dėl ateityje galimai patirsiančių nuostolių.
27. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.
28. Pirmiausiai pažymėtina, jog negautų pajamų dydį apeliantė sieja su pelno palūkanomis (65 proc.) sutarties galiojimo metu. Kaip jau minėta, aiškindamas, kodėl negalimas reikalavimas priteisti pelno palūkanas po sutarties nutraukimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog kitoks aiškinimas lemtų sutarties nutraukimo esmės neatitinkančią situaciją, kai, nepaisant sutarties nutraukimo, vienai iš sutarties šalių nutraukta sutartis iš esmės lieka galioti visa apimtimi (konkrečiu atveju skolininkui išlieka tiek pareiga grąžinti visą paskolos sumą, tiek pareiga mokėti sutartimi sutartą atlyginimą už naudojimąsi šia suma iki pat to momento, kai paskolos suma bus grąžinta) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti.
29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatos, kuriomis vartotojas įpareigojamas mokėti palūkanas ir tarpininkavimo mokestį iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ar iki visiškai grąžins vartojimo kreditą, neatitinka minėtos kasacinio teismo suformuotos praktikos. Papildomai pažymėtina, kad remiantis kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisykle, vertinant visas sąlygas, kurios nustato kompensacinius mokėjimus, t. y. savo esme netesybas, netesybos yra įskaitomos į nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimu, tai reiškia, kad tuo atveju, kai, pavyzdžiui, kreditoriui priteisiamas nuostolių atlyginimas negautų pajamų forma, tai pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį priteistinos netesybos yra įskaitytinos į tą negautų pajamų sumą, arba atvirkščiai – negautos pajamos įskaitomos į netesybas, jeigu netesybų suma yra didesnė už negautas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 1 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą Nr. AC-52-1. Teismų praktika. 2020, 52).
30. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodė galimybę šalims susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį, tačiau nagrinėjamu atveju Bendrosios sąlygos yra parengtos kreditorės iš anksto, vienašališkai, nederinant jos sąlygų su vartotoju, t. y. vartotojo sutikimas automatiškai gaunamas vartotojui pasirašius Bendrąsias sąlygas. Pabrėžtina, kad toks vartotojo patvirtinimo ar sutikimo gavimas nėra prilyginamas vartotojo aktyviais veiksmais išreikštam patvirtinimo ar sutikimo gavimui, todėl aukščiau minima Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga negali būti laikoma šalių susitarimu, dėl kurio vartotojas turėjo galimybę išreikšti savo valią, t. y. sutikti arba nesutikti.
31. Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, darytina išvada, kad Sutartyje numatytas atsakovės, kaip vartojimo kredito gavėjos, atsakomybės dydis, taikomas pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą 65 proc. dydžio metinę palūkanų normą, o Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas palūkanų skaičiavimo terminas iki visiško skolos sumokėjimo dienos, ta apimtimi, kiek jis viršija 180 dienų, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus palūkanų dydžio (0,05 proc.) ir termino (180 d.). Todėl spręstina, jog šiuo šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Sutartyje nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų taikant 65 proc. dydžio metinę palūkanų normą, dydis ir terminas pažeidžia imperatyvias VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai bei vartotojo teises ir teisėtus interesus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokią sutartinę nuostatą laikė nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis) ir jos pagrindu skaičiuojamų kompensuojamųjų palūkanų nepriteisė.
32. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė šios kategorijos bylose formuojamos teisminės praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Netenkinus apeliantės skundo, netenkinamas ir apeliantės reikalavimas pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme bei priteisti žyminį mokestį už apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.