Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-09-08 · Baudžiamoji byla Nr. T-988-818/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-08
Bylos Nr.
T-988-818/2020
Teisminio proceso Nr.
1-14-1-01483-2014-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Nuteistasis
M. R.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-988-818/2020
Teisminio proceso Nr. 1-14-1-01483-2014-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5.17; 2.5.19 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugsėjo 8 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą sušvelninti bausmę pasikeitus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) nuostatoms.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-99-932/2017, pripažintas kaltu pagal BK 24 str. 4 d., 260 str. 1 d. ir jam paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Minėtas nuosprendis buvo skundžiamas apeliacine tvarka, tačiau skundas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi atmestas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, šis teismo nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. gegužės 9 d..

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. rugpjūčio 10 d. gautas M. R. prašymas, kuriame nurodyta, jog vadovaujantis BK įstatymo pakeitimu Nr. XII-2236, įsigaliojusiu nuo 2020 m. liepos 1 d., prašoma taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir sušvelninti - pakeisti jam paskirtą bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį įstatymas. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tai bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią taip pat ir tuo atveju, jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Prie tokių įstatymų priskiriami įstatymai, kurie pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. 1S-168-307/2020).

Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį ir paskirdamas bausmę, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Nuteistojo M. R. prašyme teigiama, kad jam paskirta bausmė turėtų būti švelninama vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2020 m. liepos 1 d. redakcijoje pasikeitusiomis teisės normomis. Nuo 2020 m. liepos 1 d. pasikeitus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcijai (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 1 d.) pakito BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo instituto teisinis reguliavimas, kitokių pakeitimų susijusių su bausmėmis nebuvo priimta. Tačiau priešingai nei teigiama prašyme, bausmės vykdymo atidėjimo institutas negali turėti įtakos M. R. bausmės švelninimui, nes bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik teismui priimant nuosprendį ir skiriant bausmę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 14 d. Nr. 1S-223-654/2020). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nesant įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo prašymą.

Teismas atkreipia dėmesį, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę ir siekiant sutrumpinti atliekamos terminuotos laisvės atėmimo bausmės laiką, įstatymų leidėjas yra numatęs kitą institutą – lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų, kuris taikomas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje 7 skirsnyje nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, spręstina, kad teisinio pagrindo tenkinti M. R. prašymą ir taikyti BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas bei sušvelninti jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę byloje nėra, todėl prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 362, 364 straipsniais,

nutaria:

Netenkinti M. R. prašymo dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės sušvelninimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius