Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamųjų gynėjams advokatams Vytautui Griežei, Eugenijai Liutvinskienei, Aldevinui Švedui ir Jonui Jasiulevičiui,

viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje L.D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2000-01-17 nuosprendžiu pagal iki 2003-05-01 galiojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 225 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 47 straipsniu, atidėtas 2 metams;

2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000-10-11 nuosprendžiu pagal iki 2003-05-01 galiojusio BK 271 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį bei 278 straipsnio 1 dalį – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu su turto konfiskavimu;

3) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-01-17 nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį - 70 parų arešto bausme;

4) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-07-21 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5) Vilniaus apygardos teismo 2008-06-13 nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (iš viso dėl trijų nusikalstamų veikų) – subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausme. Prie šios bausmės visiško sudėjimo būdu pridėta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-06-13 nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 12 dienų su 323,55 Lt konfiskavimu,

6) Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pagal BK 289 straipsnį, 214 straipsnio 1 dalį, 198¹straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dėl 26 nusikalstamų veikų) – subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant dirbti arba registruotis darbo biržoje; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu bei neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (nuosprendis neįsiteisėjęs).

M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) vadybininku, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 1992-07-17 nuosprendžiu pagal iki 2003-05-01 galiojusio BK 90 straipsnio 3 dalį, 90 straipsnio 4 dalį, 16 straipsnį, 90 straipsnio 3 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme;

3) Vilniaus apygardos teismo 1998-03-19 nuosprendžiu pagal iki 2003-05-01 galiojusio BK 225 straipsnio 2 dalį, 203 straipsnio 2 dalį - 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4) Vilniaus apygardos teismo 2005-11-04 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) - 10 metų laisvės atėmimo bausme,

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, šiuo metu laikomas suimtas kitoje teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, iki tol dirbęs (duomenys neskelbtini) tekintoju, iki suėmimo gyvenęs adresu (duomenys neskelbtini), teistas 5 kartus:

1) Vilniaus miesto 1 teismo 1991-12-17 nuosprendžiu pagal iki 2003-05-01 galiojusio BK 16 straipsnį, 146 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnį - 3 metų laisvės atėmimo bausme. Tuo pačiu nuosprendžiu išteisintas pagal iki 2003-05-01 galiojusio BK 153 straipsnio 1 dalį, 250 straipsnio 2 dalį;

2) Vilniaus apygardos teismo 1997-05-29 nuosprendžiu pagal iki 2003-05-01 galiojusio BK 146 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 153 straipsnio 1 dalį, 148 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnį, 146 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnį - 9 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu. Tuo pačiu nuosprendžiu išteisintas pagal iki 2003-05-01 galiojusio BK 227¹ straipsnį, 250 straipsnio 3 dalį, 225 straipsnio 3 dalį;

4) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-06-19 nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį - 6 metų laisvės atėmimo bausme,

R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, šiuo metu yra suimtas ir laikomas Lukiškių TI-K, iki tol oficialiai niekur nedirbęs, gyvenęs adresu (duomenys neskelbtini), teistas:

4. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-02 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5. Klaipėdos apygardos teismo 2009-11-11 nuosprendžiu pagal BK 254 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 3 dalį – subendrinta 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6. Šiaulių apylinkės teismo 2014-04-30 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 1 016,57 Eur bauda. Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. V. paskirta 677,71 Eur bauda;

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-07 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - 677,88 Eur bauda. Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. V. paskirta 451,92 Eur bauda;

8. Šiaulių apylinkės teismo 2016-04-04 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. V. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, ši bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2014-04-30 teismo baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-07 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis (baudomis), visiškai jas sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams ir 1 129,80 Eur bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5 punkto, 7 punkto, 8 punkto nuostatomis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams. 2016-08-04 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi R. V. bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, nurodant vykdyti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausmę – laisvės atėmimas 1 metams.

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-17 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams šešiems mėnesiams, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – areštu 24 paroms, BK 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, bausmės subendrintos ir nustatyta subendrinta bausmė ­– laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. V. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtoji bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2016-04-04 nuosprendžiu paskirta subendrinta ir neatlikta bausme ir R. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams ir 1 129,80 Eur bauda;

10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-07 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (iš viso dvi nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (iš viso dvi nusikalstamos veikos) – subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir R. V. paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-17 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir R. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams ir 1 129,80 eurų bauda (nuosprendis neįsiteisėjęs),

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. D. neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jų platinti, o būtent: 2015 m. birželio 30 d., apie 14.00 val., Vilniuje, Savanorių pr., už 40 eurų iš V. K. įsigijo psichotropinės medžiagos-metamfetamino, kurios masė yra 0,342 g, ir MDMA-0,201 g, kurią laikė ir gabeno automobilyje „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kol tos pačios dienos 14.30 val., Vilniuje, Savanorių pr., buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie pastarojo automobilyje „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rado ir paėmė minėtas narkotines medžiagas-metamfetaminą ir MDMA. Tokiais veiksmais L. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

L. D. taip pat neteisėtai disponavo šaudmenimis, o būtent: jis ne vėliau kaip iki 2015 m. birželio 30 d., 14.30 val., kai Vilniuje, Savanorių pr., buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir pristatytas į Vilniaus aps. vyriausiojo policijos komisariato 3-ąjį policijos komisariatą, esantį Pylimo g. 52, Vilniuje, neturėdamas leidimo, laikė su savimi piniginėje 4 vienetus pramoninės gamybos 7,66 mm (sin.32ACP) kalibro šovinius, kurie yra šaudmenys, kol šie buvo rasti komisariate atliktos asmens apžiūros metu. Tokiais veiksmais L. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

M. R. organizavo, o V. K. ir R. V. vykdė neteisėtą narkotinių medžiagų įgijimą ir disponavimą jomis, turint tikslą platinti, o būtent: M. R., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, adresu Rasų g. 8, Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku subūręs bendrininkų grupę iš laisvėje esančių asmenų –V. K. ir R. V., bei iki 2014 m. spalio 28 d., apie 13.30 val., jiems vadovavęs ir koordinavęs jų veiklą, t. y., naudodamasis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu mobiliojo ryšio telefonu, betarpiškai bendravo su laisvėje esančiais R. V. ir V. K., pastarajam (V. K.) nurodė nuvykti į Maciulevičiaus gatvę, Vilniuje, iš moters paimti 1 000 litų, už šiuos pinigus įgyti narkotinės medžiagos bei šią narkotinę medžiagą perduoti R. V., kuris pagal iš anksto aptartą planą turėjo šią neteisėtai įgytą narkotinę medžiagą permesti į Vilniaus pataisos namų teritoriją, ir tokiu būdu įgytą narkotinę medžiagą neteisėtai platinti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, po ko V. K. ir R. V., vykdydami iš anksto aptartą planą, 2014 m. spalio 28 d., ne vėliau kaip iki 13.30 val., čigonų tabore, esančiame Dariaus ir Girėno g. 185, Vilniuje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo ne mažiau kaip 38 folijos lankstinukus su narkotine medžiaga - heroinu, kurią gabeno Vilniaus mieste automobiliu „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kol tos pačios dienos, apie 13.30 val., buvo sulaikyti policijos pareigūnų, kurie rado ir paėmė iš V. K. 38 lankstinukus su narkotine medžiaga – heroinu, kurio masė 0,738 g. Tokiais savo veiksmais M. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, o V. K. ir R. V. – BK 260 straipsnio 1 dalyje.

V. K. taip pat neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti ir platindamas, o būtent: jis ne vėliau kaip iki 2015 m. birželio 30 d., 14 val., laikė polietileniniuose maišeliuose piniginėje prie savęs ir gabeno automobilyje „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), psichotropines medžiagas-metamfetaminą ir MDMA, turėdamas tikslą jas platinti, ir platindamas, po ko 2015 m. birželio 30 d., apie 14.00 val., Vilniuje, Savanorių pr., už 40 eurų, dalį psichotropinės medžiagos-metamfetamino, kurios masė yra 0,342 g ir MDMA – 0,201 g, pardavė L. D., o kitą dalį – didelį kiekį psichotropinės medžiagą-metamfetamino, kurios masė yra 22,104 g ir MDMA, kurios masė yra 3,003 g, laikė ir gabeno automobilyje „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą platinti, kol tos pačios dienos 16.10 val., Vilniuje, Vilkpėdės g. 4A, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie pastarojo automobilyje „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rado ir paėmė minėtą narkotinę medžiagą-metamfetaminą ir MDMA. Tokiais veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.

Dėl BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis L. D. savo kaltę pripažino, parodė, jog šovinius dieną iki sulaikymo rado prie namų, pasiėmė ir įsidėjo juos į piniginę. Žinojo, kad negali jų turėti, tačiau vis tiek pasiėmė, galvojo nunešiantis pareigūnams atiduoti (t. 5, b. l. 105-113).

Ikiteisminio tyrimo metu L. D. kaltę dėl disponavimo šoviniais taip pat pripažino, konkrečių įsigijimo aplinkybių nurodyti negalėjo, tačiau patvirtino šovinius laikęs savo piniginėje, gailėjosi nusikaltęs (t. 3, b. l. 140-141).

2015-06-30, apie 14.30 val., sulaikius L. D., pristačius jį į Vilniaus aps. VPK 3 PK, atliekant asmens apžiūrą, tarp jo asmeninių daiktų buvo rasti 4 šaudmenys (t. 3 b. l. 127).

2015-10-25 gauta specialisto išvada Nr. 140-(5126)-ISI-7056 nustatyta, jog pas L. D. rasti 4 šaudmenys yra pramoninės gamybos (Čekijos), 7,65 mm (sin.32ACP) kalibro, 1900 m. pavyzdžio Browning šoviniai. Visi 4 vnt. šovinių yra tinkami šaudyti (t. 2, b. l. 74-75).

Dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis L. D., atsakydamas į teismo klausimą dėl kaltės pozicijos pareikšto kaltinimo atžvilgiu, nurodė pilnai pripažįstantis savo kaltę padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą. Duodamas parodymus dėl narkotinių medžiagų įgijimo, jis pilnai pripažino kaltinime nurodytas aplinkybes, išskyrus tai, kad narkotinės medžiagos MDMA iš V. K. nepirko, ją turėjo įgijęs kažkada anksčiau (jokių konkretesnių aplinkybių dėl to neišdėstė), laikė ir vežiojosi, iki kol buvo sulaikytas. Iš kaltinamųjų pažįsta tik V. K., abu Alytaus pataisos namuose yra atlikę bausmę, po to laisvėje retkarčiais pabendraudavo. Jis pats (kaltinamasis L. D.) tuo metu vartojo metamfetaminą, žinojo, kad jį vartoja ir V. K., todėl paskambino ir paprašė pastarojo nuvažiuoti į taborą ir nupirkti jam narkotinės medžiagos. Apklausiamas kaltinamasis nurodė, kad V. K. pinigų nemokėjo, tačiau perskaičius ikiteisminiame tyrime duotus parodymus nurodė, jog anksčiau duoti parodymai yra tikslesni, tada aplinkybes nurodė teisingai ir prašė vadovautis ankstesniais parodymais. Narkotinę medžiagą MDMA turėjo pats, jos iš V. K. neįgijo, iš kur ją buvo gavęs, negali atsakyti. Nežino, kodėl ir pas jį, ir pas V. K. buvo analogiškų rūšių medžiagos. Nors vartojo metamfetaminą, tačiau pavartodavo ir MDMA, kadangi nuo jos yra toks pat poveikis, tiesiog norėjo įvairovės. Viena medžiaga buvo milteliais, kita tabletėmis, dozę vartojimui atmatuodavo iš akies (t. 5, b. l. 105-113).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis L. D. savo kaltę pripažino pilnai, parodė, kad 2015-06-30, jis paskambino telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) V. K. ir paprašė už 40 eurų iš taboro atvežti metamfetamino. Apie 14.00 val. kartu su V. susitiko Geležinio Vilko gatvėje ir iš V. K. gavo 1 maišelį su narkotine medžiaga metamfetaminu, už kurį V. K. sumokėjo 40 eurų. Važiuojant draugės automobiliu „ Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis persipylė narkotines medžiagas į kitą maišelį, norėdamas pasilikti kitai dozei. Savanorių gatvėje jį sustabdė policijos pareigūnai ir kartu su automobiliu pristatė į Vilniaus apskrities VPK 3 PK. Pareigūnams paklausus, iš karto prisipažino, kad automobilyje po vairuotojo sėdyne turi metamfetamino (t. 3, b. l. 140-141).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. K., atsakydamas į klausimą dėl kaltės pozicijos pareikšto kaltinimo atžvilgiu, parodė pilnai prisipažįstantis. Teigė palaikęs ryšį su L. D.. Jis (V. K.) dieną iki 2015-06-30 iš vieno pažįstamo kauniečio buvo įsigijęs metamfetaminą ir MDMA, juos buvo sudėtos polietileniniame maišelyje. Nusipirkęs laikė jas prie savęs, gabeno automobilyje. Paskambino jam L. D. ir paprašė metamfetamino, kadangi žinojo, kad jis irgi jį vartoja (taip pat kaltinamasis nurodė pavartojantis ir MDMA). Kadangi jis turėjo metamfetamino, sutiko jam duoti. Iš tiesų jis L. D. tiesiog pavaišino, nors neneigia, kad šis jam davė 40 Eur, tačiau nėra tikras, kad čia buvo užmokestis. Nori pasakyti, kad iš tų įsigytų medžiagų, kurias pirko iš kauniečio pažįstamo, realiai jam priklausė tik 30 g, o kitus 100 g jis turėjo atgal atiduoti tam pažįstamam iš Kauno. Jis neturėjo ketinimų platinti nei metamfetaminą, nei MDMA, visus 30 g būtų suvartojęs pats, kitus, kaip minėjo, grąžinęs pažįstamam, kai tik šis būtų paskambinęs. Sutinka tik su tuo, kad pavaišino L. D., duodamas, o gal parduodamas 0,342 g metamfetamino (milteliais). Tuo tarpu MDMA L. D. nepardavė ir nedavė, negali atsakyti, kodėl ir pas jį, ir pas L. D. buvo surastos tokių pačių rūšių medžiagos (t. 5, b. l. 105-113).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. K. teigė kaltu prisipažįstantis, parodė 2015-06-29 susitikęs su vaikinu vardu Raimondas, kuris atvažiavo į Vilnių iš Kauno (minėto asmens duomenų (pavardės, telefono, kur gyvena) nežino). Pastarasis atvežė apie 130 gramų amfetamino už 800 eurų. Su tuo asmeniu buvo jau iš anksto buvo susitaręs dėl narkotikų pirkimo. Prieš mėnesį jį buvo sutikęs Vilniuje, sutarė, kad 2015-06-29, apie 18-19 valandą, vakare, atveš narkotines medžiagas į netoli Grigiškių esančius sodus. Susitiko sutartoje vietoje, padavė polietileninį maišelį, kuriame buvo apie 130 g amfetamino. Raimondas atvažiavo tamsios spalvos automobiliu „Audi“, valst. Nr. nepamena. Su pastaruoju iš anksto buvo susitaręs narkotikus perduoti kažkokiam vyrui, turėjusiu jam paskambinti į telefono numerį (duomenys neskelbtini) (to asmens jis nepažįsta). Narkotikus vežiojosi automobilyje „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užkišęs už vairuotojo sėdynės. Už paslaugą Raimondas jam leido savo naudojimui paimti apie 15 gramų miltelių, ką jis ir padarė. 2015-06-30 jam paskambino pažįstamas L. D., paklausė, ar jis gali jį pavaišinti kokiais nors narkotikais. Jis atsakė teigiamai, pasakė privažiuoti prie Geležinio Vilko gatvėje esančios kolonėlės „Ergo“. Pastarasis atvažiavo raudonos spalvos automobiliu „Opel Vectra“ ir jis jį pavaišino 1 gramu amfetamino, pinigų už narkotikus neėmė. Kai jie išsiskyrė, jį sulaikė policijos pareigūnai ir rado maišelį su tabletėmis. Likusią dalį miltelių amfetamino jis sunaudojo pats. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (t. 4, b. l. 31-32, 35-37).

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti pokalbiai (t. 2, b. l. 32).

2015-06-30 automobilio „Ople Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu pas L. D. rasti du maišeliai su milteliais, 1 maišelis su 3 tabletėmis ir 3 tušti maišeliai (t. 2, b. l. 57-58).

2015-07-29 specialisto išvadoje Nr. 140-(4318)-ISI-4995 nurodyta, kad pas L. D. buvo rasta psichotropinės medžiagos - metamfetamino, kurios masė yra 0,342 g, ir MDMA-0,201 g (t. 2, b. l. 63-67).

2015-06-30 apžiūros protokole nurodyta, jog automobilio „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu V. K. automobilyje buvo rastos 47 rausvos spalvos, širdelės formos tabletės (paimtos iš juodos spalvos vyriškos rankinuko, gulėjusio tarp sėdynių) ir vienas polietileninis maišelis, kuriame buvo 13 užspaudžiamų permatomų maišelių su baltos spalvos milteliais (paimtas iš priekinės keleivio sėdynės nugarinės dalies kišenėlės) (t. 2, b. l. 79-81 )

2015-06-30 kratos protokole užfiksuota, jog V. K. gyvenamojoje vietoje (Trakų r., Užpelkių k.) ant spintelės stovinčioje kartotinėje dėžutėje buvo rasti užspaudžiami permatomi plastikiniai maišeliai; spintelės viršutiniame stalčiuje rastos elektroninės svarstyklės „Pocket Scale“, ant kurių paviršiaus buvo birios, baltos spalvos medžiagos likučiai (t. 2, b. l. 121-122).

2015-07-28 specialisto išvadoje Nr. 140-(4324)-ISI-4987 nustatyta, jog baltos spalvos miltelių iš 13 vnt. plastikinių užspaudžiamų maišelių, 2015-06-30 rastų V. K. automobilyje „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos - metamfetamino, kurios masė yra 22,104 g; 47 vnt. rausvos spalvos tablečių iš plastikinio užspaudžiamo maišelio sudėtyje yra psichotropinės medžiagos - MDMA, kurios masė yra 3,003 g. ant elektroninių svarstyklių „Pocket Scale“, rastų ir paimtų V. K. gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) atliktos kratos metu, išorinių paviršių yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakų (t. 2, b. l. 86-90).

Prie bylos esančiame vaizdo įraše užfiksuotas L. D. psichotropinių medžiagų įgijimas iš V. K. (kompaktinis diskas su vaizdo įrašu yra voke, kuris pridėtas prie bylos 3-io bylos tomo).

Dėl BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Ikiteisminiame tyrime kaltinamasis M. R. kaltės nepripažino, parodymų nedavė. Teisme iš pradžių sutikęs iš karto duoti parodymus pirmojo teisiamojo posėdžio pabaigoje (2016-08-31) kaltinamasis tą daryti atsisakė ir nurodė, kad parodymus duos tik išklausęs visus liudytojus. Taigi 2016-11-08 teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. R. kategoriškai paneigė jam reiškiamą kaltinimą. Pažįsta kaltinamuosius R. V. ir V. K.. Su R. V. kartu atliko laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN, buvo ir tame pačiame būryje, kažkiek susibendravo. V. K. pažįsta apie 20 metų. Būdamas laisvės atėmimo vietoje, paprašydavo V. K. pagalbos, t. y. švenčių proga pasveikinti jo žmoną, nuvežti gėlių, gimtadienio proga nuvežti dovaną vaikui. Neneigia, jog iš pataisos namų yra skambinęs tiek R. V., tiek V. K.. Skambindavo arba iš taksofono, arba iš mobiliojo ryšio telefono (kameroje būdavo slapta laikomas telefonas (numerio nurodyti negali, nes telefonai keisdavosi dažnai), juo galėjo naudotis nuteistieji; kam telefonas priklausė, nežino, tačiau juo buvo galima skambinti). Taigi gali būti, kad norėdamas pasikalbėti, yra paskambinęs R. V., taip pat V. K., kurio paprašydavo minėtų paslaugų, tačiau kaltinamasis kategoriškai neigė prašęs, jog kaltinamieji parūpintų narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Pripažįsta, jog ir būdamas pataisos namuose vartojo draudžiamas medžiagas, jų buvo galima gauti iš nuteistųjų, už narkotines medžiagas susimokėdavo iš jam atsiųstų pinigų. Su V. K. jokio konflikto nėra kilę, neneigia, jog pastarajam skambino, prašydamas nuvažiuoti paimti pinigus. Jis tų aplinkybių tiksliai nebeatsimena, tačiau kartu kalėjęs V. R. jo paprašė pagalbos, kad koks nors žmogus nuvažiuotų paimti kažkokius pinigus (gali būti, jog kaltinime nurodytus 1 000 litų) ir perduotų kažkam. Kadangi V. R. buvo ne vilnietis ir neturėjo jokių pažįstamų, jis (M. R.) paprašė V. K. padėti ir nuvažiuoti paimti bei perduoti pinigus. Daugiau su minėtu prašymu susijusių aplinkybių jis neatsimena, tačiau kategoriškai tvirtina neprašęs nei R. V., nei V. K. nupirkti narkotinių medžiagų ir įšauti jas į pataisos namus. Apklausiamas kaltinamasis taip pat pažymėjo, jog išėjęs į laisvę R. V. keletą kartų jam yra atsiuntęs pinigų (skolingas nebuvo, siuntė iš draugiškumo), taip pat pinigų atsiųsdavo žmona, draugai. Kas buvo atsakingas už pataisos namuose slapta laikytą telefoną, jis nežino, už tai, kad naudojosi juo, niekam nemokėjo. Byloje užfiksuotų telefoninių pokalbių turinio paaiškinti negali, nori pažymėti, kad niekas nenustatė, jog tuose pokalbiuose yra užfiksuotas būtent jo balsas (t. 6, b. l. 1-10). 2016-12-07 posėdžio metu išklausius pokalbius kaltinamasis nurodė savo balso neatpažįstantis (t. 6, b. l. 24-31).

Parodymo atpažinti protokole užfiksuota, jog V. K. atpažino M. R., kaip asmenį, atliekantį bausmę pataisos namuose ir prašiusį paskambinti jo nurodytu numeriu bei susitikti su asmeniu, kuris jam turėjo duoti pinigų (t. 4, b. l. 9-12).

2014-11-28 specialisto išvadoje Nr. 140-(5833)-ISI-6289 nurodyta, kad pas V. K. rastose 38 folijos lankstinukuose medžiagos sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino, kurio masė - 0,738 g (t. 1, b. l. 79-82).

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti reikšmingi pokalbiai bei SMS žinutės (t. 1, b. l. 35-36, 58-59, 61-62, 69-71; t. 2, b. l. 16-17, 20-21, 32).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir išvados

Dėl BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai yra alternatyvūs, todėl bent vieno iš jų įgyvendinimas yra pakankama sąlyga kvalifikuoti veiką pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Pabrėžtina, kad aptariamame baudžiamajame įstatyme numatytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę, kas reiškia, jog kiekviena iš jų yra įrodinėjama savarankiškai, o ne preziumuojama iš kitų BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodytų ir neginčijamai įrodytų nusikalstamų veikų. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti pagrįstas įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-268/2009, 2K-488/2009, 2K-493/2009, 2K-159/2011 ir kt.)

Šioje byloje L. D. buvo kaltinamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijęs 4 vnt. pramoninės gamybos 7,66 mm (sin.32ACP) kalibro šovinius, kurie yra šaudmenys. Teismas laiko, jog ši kaltinimo dalis nepasitvirtino. Šiuo atveju kaltinime nėra nurodyta jokių esminių minėtos alternatyvios veikos aplinkybių - neaišku, kokiomis aplinkybėmis, iš kokio konkrečiai šaltinio buvo įgyti šaudmenys Tokių aplinkybių nustatymas negalimas ir iš byloje užfiksuotų bei teismo ištirtų įrodymų (kaltinamasis jokių konkrečių šaudmenų įgijimo aplinkybių nenurodė, teisme abstrakčiai minėjo šaudmenis neva radęs netoli savo namų dieną iki jo sulaikymo, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu apie tai net neužsiminė ir tvirtino neatsimenantis, iš kur gavo šovinius), dėl ko iš kaltinimo šalintina, jog L. D. įgijo nurodytą kiekį šaudmenų, laikant, jog pastarojo neteisėtas disponavimas šaudmenimis pasireiškė jų laikymu su savimi, iki jų suradimo komisariate atliktos asmens apžiūros. Minėta veika (neteisėtas šovinių laikymas su savimi) yra pilnai įrodyta ir nekelia jokių abejonių. Pats kaltinamasis L. D. prisipažino kaltu, jo kaltė taip pat grindžiama 2015-06-30 daiktų paėmimo protokolu, specialisto išvada, kuria nustatyta, jog pas L. D. rasti 4 šaudmenys yra pramoninės gamybos (Čekijos), 7,65 mm (sin.32ACP) kalibro, 1900 m. pavyzdžio Browning šoviniai, kurie visi tinkami šaudyti.

Dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje V. K. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį visų pirma yra kaltinamas neteisėtai įgijęs psichotropines medžiagas – metamfetaminą ir MDMA.

BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą. Taigi neteisėtas disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis gali reikštis visa eile straipsnio dispozicijoje išvardintų alternatyvių veikų (gaminimu, perdirbimu, įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu), kurių kiekviena iš esmės atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį. Vadinasi, bet kurios iš tų veikų padarymas (esant visiems sudėties požymiams) sudaro pakankamą pagrindą kaltininką pripažinti kaltu ir nubausti pagal BK 260 straipsnį. 2009 m. spalio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009, priimtoje, siekiant suvienodinti teismų praktiką baudžiamosiose bylose dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, yra suformuluoti būtini reikalavimai įrodinėjant BK 260 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. Minėtoje plenarinės sesijos priimtoje nutartyje teismas konstatavo, jog ,,< ... > teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų“ (akivaizdu, jog analogiški reikalavimai taikytini ir BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos atveju). Kiekviena BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyta alternatyvi veika turi būti įrodinėjama savarankiškai, o ne preziumuojama („išvesta“) iš kitų minėto straipsnio nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų.

Analizuojamu atveju teismas laiko nepasitvirtinus V. K. pareikšto kaltinimo dalį dėl psichotropinių medžiagų – metamfetamino ir MDMA, įgijimo. Suformuluotame kaltinime nėra nurodyta esminių minėtos alternatyvios veikos aplinkybių - neaišku, kokiomis aplinkybėmis, kur, iš kokio šaltinio, už kokią pinigų sumą buvo įgytos psichotropinės medžiagos. Tokių aplinkybių nustatymas negalimas ir iš byloje užfiksuotų bei teismo ištirtų įrodymų. Kaltinamasis V. K. teigė psichotropinės medžiagas įgijęs iš kažkokio pažįstamo kauniečio ir vėliau turėjęs didesnę jų dalį perduoti kažkokiam vyrui, tačiau pastarasis negalėjo nurodyti jokių tariamo pardavėjo konkrečių duomenų ir tikslių įsigijimo aplinkybių. Pažymėtina, jog baudžiamojo proceso įstatymas visais atvejais imperatyviai nurodo, kad teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Įstatymo reikalavimas neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį taikytinas ir šiuo atveju, kadangi, kaip minėta anksčiau, BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena ją padarius gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Šiuo atveju teismas neturi galimybės daryti aiškią ir abejonių nekeliančią kaltinančią išvadą, V. K. įgijus psichotropines medžiagas, dėl ko iš kaltinimo šalintina nurodyta alternatyvi veika, laikant, jog V. K. neteisėtas disponavimas psichotropinėmis medžiagomis pasireiškė jų laikymu prie savęs ir gabenimu bei dalies pardavimu kaltinamajam L. D..

Nors apklausiamas kaltinamasis V. K. teigė jam pareikštą kaltinimą pagal BK 260 straipsnio dalį pripažįstantis pilnai, visgi iš jo parodymų matyti, jog pastarasis bandė neigti esminį inkriminuotos nusikalstamos veikos požymį – tikslo platinti turėjimą ir prisipažino tik dėl to, kad dalį psichotropinės medžiagos davė kaltinamajam L. D.. Apklausiamas teisme V. K. iš pradžių bandė tikinti neva jis kaltinamąjį tiesiog pavaišino, vėliau, atsakydamas į teismo klausimus, kategoriškai neneigė gavęs iš L. D. 40 Lt, nors pilnai nebuvo tikras, jog šie pinigai buvo būtent užmokestis už psichotropinę medžiagą (t. 5, b. l. 105-113). Akivaizdu, jog duodamas parodymus kaltinamasis V. K. bandė nurodyti sau kuo palankesnes aplinkybes, tokiu būdu tikėdamasis švelnesnės atsakomybės. Būdamas teistas už neteisėtą narkotinių, psichotropinių medžiagų disponavimą, taip pat ir turint tikslą jas platinti, kaltinamasis gerai žinojo apie jam gresiančią griežtą atsakomybę. Esant akivaizdiems jo kaltės įrodymams psichotropines medžiagas išplatinus L. D., pastarajam nebebuvo prasmės neigti nusikalstamus veiksmus. Tai, jog draudžiamas medžiagas įgijo iš V. K., apklausiamas pilnai pripažino L. D.. Kaltinamųjų L. D. ir V. K. kaltę padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas (K. D. – pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, o V. K. – pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, kaltinimo dalyje dėl psichotropinių medžiagų pardavimo L. D.) pagrindžia proceso metu duoti jų pačių parodymai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas, 2015-06-30 apžiūrų protokolai, specialistų išvados Nr. 140-(4318)-ISI-4995 ir Nr. 140-(4324)-ISI-4987. Tiesa, ikiteisminime tyrime neakcentavę psichotropinės medžiagos – MDMA pirkimo-pardavimo aplinkybių, teisme kaltinamieji L. D. ir V. K. tikino neva nurodytos psichotropinės medžiagos L. D. iš V. K. nepirko, o šis jos nepardavė. Teismas tokius kaltinamųjų parodymus vertina kritiškai. Iš baudžiamojoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų matyti, jog pilnai sutampa pas L. D. ir V. K. rastų psichotropinių medžiagų rūšys, t. y. abu disponavo ne tik metamfetaminu, bet ir MDMA. Kaltinamasis L. D. negalėjo nurodyti jokių aplinkybių, iš ko kito nei V. K. įgijo MDMA. Iš apžiūros protokolo matyti, kad 6 vnt. maišelių, su, kaip vėliau nustatyta psichotropinėmis medžiagomis – metamfetaminu ir MDMA, buvo rasti ne atskirai, o vienoje vietoje (t. 2, b. l. 57-59). Galiausiai neaišku, kam L. D. apskritai reikėjo kreiptis į V. K. psichotropinės medžiagos, jei pastarasis, tikint jo parodymais, jau turėjo iš kitur įsigijęs MDMA. Teismo vertinimu, kaltinamųjų parodymai dėl psichotropinės medžiagos – MDMA, pirkimo-pardavimo yra nepagrįsti, laikytina esant pilnai įrodyta, jog L. D. iš V. K. įsigijo dvi psichotropines medžiagas – metamfetaminą ir MDMA (atitinkamai 0,342 g ir 0,201 g), bei jas laikė ir gabeno automobilyje, iki buvo sulaikytas, o kaltinamasis V. K. šias draudžiamas medžiagas pardavė.

Teismas kritiškai vertina ir V. K. parodymus neva jis kita psichotropinių medžiagų dalimi – metamfetaminu (22,104 g) ir MDMA (3,003 g), disponavo, neturėdamas tikslo jas platinti. Pažymėtina, jog tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145/2003, 2K-225/2008, 2K-4/2009, 2K-166/2010, 2K-157/2013 ir kt.). Nagrinėjamos bylos kontekste akivaizdu, jog V. K. psichotropines medžiagas laikė su savimi ir gabeno automobilyje, turėdamas tikslą jas platinti. Pastarasis negalėjo teismui nurodyti jokių konkrečių aplinkybių, kam nurodytas psichotropines medžiagas neva turėjo perduoti, be to, parodymai dėl tariamo laikino pasaugojimo apskritai vertintini kaip nelogiški ir neįtikinami. V. K. disponuotas metamfetamino kiekis (pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, 6,267 g psichotropinės medžiagos-metamfetamino kiekis atitinka didelio kiekio sampratą), laikytos ir gabentos kelios psichotropinių medžiagų rūšys, pardavimo faktas L. D., taip pat gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu rastos svarstyklės su metamfetamino pėdsakais, rasti užspaudžiami permatomi plastikiniai maišeliai, skirti draudžiamų medžiagų fasavimui, rodo, jog kaltinamasis V. K. psichotropinėmis medžiagomis disponavo, turėdamas tikslą jas platinti ir dalį jų (0,342 g metamfetamino ir 0,201 g MDMA) išplatindamas L. D..

Dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu narkotinės medžiagos disponavimu, turint tikslą ją platinti pataisos namuose laisvės atėmimo bausmes atliekantiems asmenims

Visų pirma pažymėtina, kad nusikalstama veika dėl neteisėto narkotinių medžiagų įgijimo ir platinimo kaltinamiesiems M. R., V. K. ir R. V. inkriminuota, kaip įvykdyta veikiant organizuota grupe. Teismo vertinimu, ši bendrininkavimo forma nepasitvirtino. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra viena iš bendrininkavimo formų padarant nusikalstamą veiką. Tokia bendrininkavimo forma pripažįstama tais atvejais, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje pažymėta, jog sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2011, 2K-257/2011, 2K-275/2012). Pažymėtina, jog organizuotai grupei yra būdingas išankstinis susitarimas, tačiau jis privalo pasižymėti nelaikinumu, negali būti vienkartinio pobūdžio, privalo būti nustatytas pastovumas, pasireiškiantis grupės nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumu bei tvirtumu. Nagrinėjamoje byloje teismas neturi pakankamo pagrindo kategoriškai ir abejonių nekeliančiai išvadai, jog kaltinamieji veikė būtent minėta aukštesne ir sudėtingesne bendrininkavimo forma – organizuota grupe. Iš byloje surinktų duomenų negalima teigti, jog kaltinamųjų, iš kurių vienas nusikalstamą veiką įvykdė būdamas pataisos namuose, kuriuose atliko ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, ryšių organizuotumas, sudėtingumas, tvirtumas, nusikalstamos veikos padarymo planas, vaidmenų pasiskirstymas buvo tokio lygio, kuris leistų konstatuoti organizuotos grupės egzistavimą. Šiuo atveju nekyla ginčo, jog nusikalstama veika buvo įvykdyta bendromis kelių asmenų pastangomis. Byloje užfiksuoti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo duomenys, teismo pripažintini įrodymais, galiausiai iš dalies pačių kaltinamųjų V. K., R. V. parodymai, neleidžia abejoti, jog nusikalstama veika buvo įvykdyta bendromis kaltinamųjų pastangomis, kiekvienam jų atliekant tam tikrą vaidmenį (pataisos namuose esantis M. R. davė atitinkamus nurodymus laisvėje esantiems V. K. ir R. V., o pastarieji tuos nurodymus vykdė). Akivaizdu, jog visi bendrininkai suvokė nusikalstamas veikas darantys ne vieni, o veikiant keliems asmenims, žinojo, kokias funkcijas turi konkrečiai atlikti, o itin išsamių nusikalstamų veikų detalių aptarimas jų nusikalstamame veikime nebuvo reikalingas. Teismo vertinimu, byloje nustatyti kaltinamųjų M. R., V. K. ir R. V. nusikalstami veiksmai buvo atlikti veikiant paprastesne bendrininkavimo forma – bendrininkų grupe. Baudžiamasis įstatymas bendrininkų grupę apibrėžia kaip tokią, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti, tęsti ar užbaigti nusikalstamą veiką, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Būtent toks susitarimas ir nustatytas nagrinėjamoje byloje. Šiuo atveju byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog pagrindinis vaidmuo atiteko M. R., kuris laikytinas organizatoriumi, o V. K. ir R. V. – vykdytojai. Pažymėtina, jog nusikaltimo organizatorius yra bendros nusikalstamos veikos vadovas, pasižymintis aktyviais organizaciniais veiksmais. Esminis tokio bendrininko požymis yra tas, kad jis suvienija ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, kuria nusikalstamos veikos planus, numato jos įvykdymo būdus, priemones. Byloje vienodai svarbūs tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai ar jų visuma. Bet kokiu atveju įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningą vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų grandinę, iš jų analizės nuosprendyje logiškai ir įtikinamai turi išplaukti kaltininko kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios išvados. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo duomenys, taip pat iš dalies kaltinamųjų V. K. ir R. V. parodymai atskleidžia, jog būtent M. R. buvo tas asmuo, kuris organizavo ir koordinavo nusikalstamą veiką. Būtent jis davė nurodymus, nukreiptus nusikalstamai veikai įgyvendinti, t. y. nurodė V. K. vietą ir kontaktus asmens, iš kurio pastarasis turėjo paimti pinigus, reikalingus narkotinėms medžiagoms įgyti, tuomet įvardino, kam pastarasis tuos pinigus turėjo perduoti, atitinkamai davė nurodymus ir R. V., įvardindamas, ką šis turi daryti su jam perduotais pinigais. Tokiu būdu M. R. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip organizatoriaus, t. y. su nuoroda į BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, o V. K. ir R. V. – pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (kaip bendrininkų, t. y. tokiu būdu palengvinant pastarųjų teisinę padėtį).

Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, laiko, jog kita kaltinimo dalis, kuria M. R., V. K. ir R. V. kaltinami neteisėtai įgiję ir platinę narkotines medžiagas, pilnai pasitvirtino.

Nors nė vienas kaltinamųjų savo kaltės nepripažino (R. V. išreiškė tik deklaratyvų prisipažinimą, duodamas parodymus neigė esmines kaltinimo aplinkybes), tačiau tokia jų pozicija laikytina gynybine, kurią paneigia byloje surinktų įrodymų visetas. Teismas iš naujo nedėstys kaltinamųjų parodymų (jie išdėstyti ankstesnėje nuosprendžio aprašomojoje dalyje, taip pat detaliai užfiksuoti teisimųjų posėdžių protokoluose), tik pasisakys dėl jų vertinimo. Pirmiausia pažymėtina, jog kaltinamųjų M. R., V. K. ir R. V. parodymai yra prieštaringi, dalis V. K. ir R. V. nurodytų aplinkybių nebuvo nuoseklios, o kaltinamojo R. V. parodymai dalyje apskritai nelogiški. Grįsdamas kaltinamųjų kaltę, teismas visų pirma remiasi byloje esančiais ir teismo posėdyje tiesiogiai išklausytais garso įrašais, tekstinėmis trumposiomis žinutėmis, iš dalies kaltinamųjų V. K. ir R. V. parodymais. Kaltinamasis M. R. kaltės kategoriškai nepripažino, nors neneigė skambinęs V. K. ir prašęs pastarojo nuvažiuoti paimti pinigus (gali būti, jog kaltinime minimą 1 000 Lt sumą) ir perduoti juos kažkam, tačiau tikino pats jokių konkrečių aplinkybių, susijusių su pinigais, nežinojęs ir su tokiu prašymu į V. K. kreipėsi neva tik dėlto, kad to jo prašė kartu kalėjęs V. R., kuris buvo ne vilnietis, jokių draugų neturėjo ir negalėjo nieko paprašyti paimti bei nuvežti pinigus (t. 6, b. l. 1-10). Visgi byloje surinkti įrodymai tokius M. R. parodymus rodo esant aiškiai nepasitvirtinusius. Visų pirma kaltinamasis V. K. viso proceso metu kategoriškai patvirtino, kad jam iš pataisos namų paskambino ne kas kitas, o būtent kaltinamasis M. R., kuris paprašė nuvažiuoti pas vieną moteriškę paimti pinigus (1 000 litų) ir perduoti juos vienam asmeniui, kaip vėliau paaiškėjo, kaltinamajam R. V.. V. K. parodė buvęs pilnai įsitikinęs, jog kalbėjo būtent su kaltinamuoju M. R., kurį pažinojo ne vienerius metus, buvo gerai įsidėmėjęs pastarojo balsą (t. 5, b. l. 105-113; t. 4, b. l. 35-37, 43-44). Parodymo atpažinti metu V. K. atpažino M. R., kaip asmenį, atliekantį bausmę pataisos namuose ir prašiusį paskambinti jo nurodytu numeriu bei susitikti su asmeniu, turėjusiu duoti pinigus (t. 4, b. l. 9-12). Teismas neturi pagrindo abejoti šia kaltinamojo V. K. parodymų dalimi, nurodyta aplinkybė analogiškai įvardinta tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme, galiausiai ją patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Pažymėtina, jog byloje nėra užfiksuotas minimas pokalbis tarp M. R. ir V. K., tačiau dėl jo buvimo abejonių nekyla, patį pokalbį pripažįsta abu kaltinamieji, kurie pokalbio turinį aiškina priklausomai nuo pasirinktos gynybinės pozicijos. Taigi nors nė vienas jų nepripažįsta tikrojo pinigų paėmimo tikslo ir neigia esantys bent kokiu pagrindu susiję su narkotinių medžiagų įgijimu ir gabenimu, siekiant draudžiamą medžiagą išplatinti pataisos namuose kalintiems nuteistiesiems, objektyvūs bylos duomenys, teismo pripažintini įrodymais, rodo priešingas aplinkybes. Teismas neabejotinai remiasi garso įrašais, kurių turinys rodo, jog R. V. buvo prašoma nuvažiuoti į kaimą (taborą) ir nupirkti ten 40 čekių (toks kiekis iš esmės atitinka pas V. K. rastų folijos lankstinukų su heroinu kiekį, atmetus R. V. po įsigijimo suvartotą heroiną, ką pats kaltinamasis R. V. pripažino), pinigai narkotinės medžiagos įgijimui R. V. turėjo būti pristatyti prieš perkant, juos R. V. turėjo atvežti asmuo, važinėjantis „Volvo“ markės automobiliu (kaip nustatyta, V. K.), pastarasis, vykdydamas nurodymą, pinigų turėjo važiuoti paimti į Karoliniškes, vėliau susitikti su R. V., atiduoti pinigus, ir nuvežti pastarąjį į taborą įsigyti heroiną, po ko R. V. turėjo narkotinę medžiagą permesti į Vilniaus pataisos namus (garso įrašas Nr. 94, t. 2, b. l. 47-53). Šis pokalbis, kurio aplinkybes kaltinamasis R. V. aiškina subjektyviai, vertinant visumoje su V. K. parodymais, jog pastarasis kalbėjo būtent su M. R., atskleidžia, jog R. V. ir M. R. (o ne kažkokio tariamo M.) ryšys yra ne vienkartinis, parodo, jog būtent M. R. yra tas asmuo, kuris duoda nurodymus, kokius veiksmus kaltinamieji turi atlikti, taip pat akivaizdžiai paneigia V. K. parodymus neva šis tik paėmė ir perdavė pinigus, nieko nežinodamas apie tikrąjį jų tikslą, vėliau prašomas pavėžėjo R. V. kartu su draugu (pastarąsias aplinkybes paneigia ir kiti teisme išklausyti pokalbiai). Kaltinamieji R. V. ir V. K. tarpusavio ryšį aiškina priešingai – antai, R. V. parodė, jog V. K. buvo jo pažįstamas, tiesa, teisme pažinties aplinkybes dėstė nenuosekliai (iš pradžių nurodė, jog su pastaruoju buvo susipažinęs kelios dienos iki 2014-10-28, vėliau tikino neva V. K. turėjo jam grąžinti seną skolą), tuo tarpu V. K. parodė, jog R. V. sulaikymo dieną matė pirmą kartą. Iš byloje esančių garso įrašų (N. 149, 157, t. 2, b. l. 47-53), kurių fakto nė vienas kaltinamųjų iš esmės neneigė, turinys rodo, kad R. V. su V. K. buvo pažįstami ir iki 2014-10-28 bendravo, anaiptol, ne pirmą kartą (liudytojas S. D. taip pat patvirtino, kad jam susidarė įspūdis, jog R. V. su juos vežusiu V. K. buvo pažįstami), pokalbių turinys atskleidžia, kad abu puikiai žinojo, kokiu tikslu V. K. paims pinigus ir ką toliau su jais darys. Vertinant kaltinamųjų parodymus, galima pastebėti, kad dalis jų yra ne tik nenuoseklūs, tačiau apskritai nelogiški. Antai, V. K. taip ir nesugebėjo teismui paaiškinti, kodėl pastarojo funkcijos nesibaigė pinigų paėmimu ir jų perdavimu R. V. ir jis šį, anot V. K., pirmą kartą matytą asmenį kartu su draugu vežė į taborą, po to į miestą, laukė, kol pastarieji buvo išėję, ir toliau ketino juos neatlygintinai vežti. R. V. teisme iš viso kėlė keletą versijų – tikino neva pinigų heroinui turėjo pakankamai pats, V. K. jam nieko neperdavė, heroiną nupirko iš savo asmeninių lėšų, galiausiai nurodė, jog ketino apgauti iš pataisos namų skambinusįjį asmenį ir visą nupirktą heroiną pasilikti sau (taip ir neaiški apgavystės esmė, jei nurodo heroiną pirkęs iš savo lėšų). Tokius kaltinamojo parodymus akivaizdžiai paneigia garso įrašai, kurių iš esmės neneigė netgi pats kaltinamasis R. V., kita vertus tokie parodymai yra sunkiai suprantami ir neįtikinami, iš jų neaišku, kam R. V. apskritai reikėjo susitikti su V. K. (koks buvo šio vaidmuo). Nors teisiamajame posėdyje išklausius garso įrašus kaltinamasis M. R. nurodė savo balso neatpažįstantis, teismas, remdamasis pokalbių suvestinėmis (pagal garso įrašus) kaltinamųjų kaltei pagrįsti, neturėjo pagrindo skirti fonoskopinį tyrimą, kadangi kaltinamieji V. K. ir R. V. arba patvirtino dalyje savo balsą atpažinę, arba neneigė buvus nurodyto turinio pokalbius (V. K.). Nurodyto pobūdžio tyrimas būtų tik užvilkinęs bylos nagrinėjimą, byloje esančių pokalbių suvestinių turinys yra vertinamas ne atsietai, o visumoje kartu su visais surinktais įrodymais.

Kalbant apie M. R., pažymėtina, jog pastarojo buvimas pataisos namuose nebuvo kliūtis nekliudomai kontaktuoti su laisvėje esančiais V. K. ir R. V.. Apklausiamas M. R., kuris po kaltinamojo akto paskelbimo nurodęs duosiantis parodymus vėliau tą sutiko padaryti tik įrodymų tyrimo pabaigoje, taip pat neneigė įvairiais būdais skambinęs tiek R. V. (nors šis, kaip matyti, tokią aplinkybę kategoriškai neigė), tiek V. K., tikino neva R. V. jam atsiųsdavo pinigų, o V. K. ne kartą prašė pasirūpinti jo šeima. Skambindavo tiek iš taksofono, tiek ir nelegaliu būdu, parodė būryje visuomet buvus paslėptą mobiliojo ryšio telefoną, kuriuo galėjo naudotis visi nuteistieji, taip pat ir jis (t. 6, b. l. 1-10). Iš liudytojos L. M. parodymų matyti, kad M. R. jai skambindavo iš skirtingų mobiliojo ryšio telefono numerių (t. 2, b. l. 158-161; t. 5, b. l. 139-145), kas vėlgi rodo, jog atlikdamas bausmę kaltinamasis M. R. be didesnių sunkumų galėjo susisiekti su laisvėje esančiais asmenimis. Bylos medžiagoje esantis Vilniaus pataisos namų 2015-12-14 raštas taip pat patvirtina, jog M. R. buvimo kameroje buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas, įkroviklis ir baterija (t. 3, b. l. 27-28). Tai, kad M. R. buvo suinteresuotas, jog į pataisos namus patektų narkotinės medžiagos, galima spręsti ir iš to, kad pastarasis laisvės atėmimo vietoje ne kartą vartojo narkotines medžiagas, dėl ko buvo baustas net keliolika kartų (t. 3, b. l. 27-28). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (tas pats, iš kurio buvo skambinta R. V.) 2014-11-23, 15.25 val., buvo išsiųsta SMS trumpoji žinutė, kurioje nurodytas M. R. vardas, pavardė, pilni gimimo metai (t. 1, b. l. 69-71), kas tik papildomai rodo, jog būtent kaltinamasis buvo tas asmuo, kuris davė nurodymus V. K. ir R. V., nukreiptus įgyti narkotinę medžiagą, ją gabenti, turint siekį išplatinti nelaisvėje esantiems asmenims (kaltinamojo vardas ir pavardė identifikuoti ir kitoje iš to paties telefono siųstoje SMS žinutėje – 2014-10-25, 15.23 val.) (t. 1, b. l. 35-36).

Grįsdamas kaltinamųjų kaltę, teismas taip pat remiasi anksčiau išdėstytais liudytojų parodymais, tai pat tuo, kad pas V. K. asmens kratos metu buvo rasti 38 lankstinukai su gelsvos spalvos, kaip vėliau nustatyta, narkotine medžiaga – heroinu (t. 1, b. l. 73-74, 79-82). Teismas kaip nepagrįstus atmeta kaltinamojo V. K. parodymus, jog kratos metu prie jo automobilio dešinės pusės pareigūnas A. B. rado maišelį su 38 lankstinukais ir įdėjo jam į striukės kišenę. Tokią aplinkybę kategoriškai paneigė tiek pats A. B., taip pat kiti kaip liudytojai apklausti pareigūnai. Iš asmens kratos protokolo matyti, jog V. K. striukės išorinėje kairėje kišenėje buvo rastas polietileninis maišelis su 18 folijos lankstinukų, o dešinėje kišenėje - polietileninis maišelis, kuriame buvo 20 folijos lankstinukų (t. 1, b. l. 73-74), kas rodo, jog narkotinė medžiaga buvo keliose vietose, o ne viename maišelyje kaip tvirtino V. K.. Tai, kad 38 folijos lankstinukų radimo aplinkybės buvo būtent tokios, kokios yra nurodytos asmens kratos protokole, teisme patvirtino asmens kratą atlikęs ir protokolą surašęs pareigūnas B. M. (t. 5, b. l. 139-145). Pastebėtina, jog kaltinamasis V. K. dėl narkotinės medžiagos nebuvo nuoseklus – ikiteisminiame tyrime nieko negalėjęs paaiškinti, iš kur tokia medžiaga atsirado, teisme jau aiškino, kad maišelį jo automobilyje prie pavarų svirties paliko R. V.. Specialisto išvadoje nustatyta, kad pas V. K. rastuose 38 folijos lankstinukuose buvo narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė - 0,738 g (t. 1 b. l. 79-82). Tai, kad pastarasis R. V. vežiojo ne atsitiktinai, liudija ir automobilio „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kratos metu rasti ir paimti baltos spalvos lipni juosta ir baltos spalvos siūlai (t. 1, b. l. 86-94), pas R. V. atitinkamai buvo rasta laidynė, akmenys, lipni juosta, siūlai (t. 3, b. l. 31-46), kas buvo reikalinga galutinio tikslo (narkotinės medžiagos permetimui į pataisos namus) įgyvendinimui.

Taigi byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma yra pakankama kaltinamųjų M. R., V. K. ir R. V. kaltei pagrįsti. Teismui nekyla abejonių, jog kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupe, kuriai vadovavo M. R., kiekvienam bendrininkui atliekant skirtingus veiksmus, tačiau visumoje nukreiptus bendram nusikalstamam tikslui, neteisėtai įgijo (atsižvelgiant į surinktus įrodymus, tikslinama kaltinimo dalis dėl įgijimo, nurodant nustatytas aplinkybes) ir disponavo (gabeno) narkotine medžiaga-heroinu, turint tikslą ją platinti. Nors pats narkotinės medžiagos permetimas dėl laisvėje esančių kaltinamųjų sulaikymo ir nebuvo įgyvendintas, tačiau kaltinamųjų veiksmai įgyjant ir disponuojant narkotine medžiaga yra baigti, atlikti veikiant tiesiogine tyčia.

Kaltinamųjų L. D., M. R., V. K. ir R. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių kaltinamiesiems L. D. ir V. K. (dėl nusikalstamos veikos neteisėtai disponavus psichotropinėmis medžiagomis – metamfetaminu ir MDMA), o dėl neteisėto narkotinės medžiagos-heroino įgijimo ir disponavimo, turint tikslą ją platinti, kaltinamųjų M. R., V. K. ir R. V. atsakomybę sunkina tai, kad pastarieji nusikalstamus veiksmus atliko, veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Spręsdamas kaltininkams skirtinos bausmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų, taip pat atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Taigi, skirdamas kaltinamiesiems bausmes, teismas kaip tik ir atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Skiriant kaltinamajam L. D. bausmę, visų pirma įvertinama tai, kad jis padarė du tyčinius nusikaltimus – vieną nesunkų, kitą – apysunkį (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys), nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia, baigti, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis: L. D. pagrindinio išsilavinimo, administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (t. 3, b. l. 166-175), praeityje 5 kartus teistas (t. 3, b. l. 150-154, 155-159), teistumas neišnykęs, yra nuteistas ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-09-21 nuosprendžiu pagal BK 289 straipsnį, 214 straipsnio 1 dalį, 198¹straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dėl 26 nusikalstamų veikų) – subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, kartu paskiriant įpareigojimus, tačiau šis nuosprendis šiai dienai nėra įsiteisėjęs, be to, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teisme šiuo metu nagrinėjama dar viena L. D. baudžiamoji byla dėl BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų. L. D. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 3, b. l. 177), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas, tačiau ne kartą pristatytas apsvaigimui nustatyti, po ko pateikta išvada buvus narkotikų vartojimą (t. 3, b. l. 178). Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus kaltinamajam dėl abiejų veikų įstatymo numatytas laisvės atėmimo bausmes, jų dydį nustatant artimą galimo skirti šios bausmės rūšies vidurkiui bei mažesnį už jį. Kaltinamasis praeityje ne kartą teistas, taip pat įvykdęs ne vieną administracinį pažeidimą, vartojantis draudžiamas medžiagas. Visgi teismas vertina tai, jog kaltinamasis L. D. dirba, psichotropinėmis medžiagomis disponavo savo reikmėms, jų kiekis nebuvo didelis, įvertina laikytų šovinių kiekį, ir mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir atidedant bausmės vykdymą (nustatant maksimalų terminą). Tuo pačiu kaltinamajam skirtini teismo įpareigojimai, kurių visuma padės užtikrinti bausmės paskirtį.

Skirdamas bausmę V. K., teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis padarė du sunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 5 dalis), kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), atsakomybę lengvinančią aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę BK 260 straipsnio 1 dalies atveju (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), V. K. charakterizuojančius duomenis: praeityje teistas 4 kartus (t. 4, b. l. 57-61, 73-81), teistumas neišnykęs, šiuo metu laikomas suimtas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje, kurioje V. K. kaltinamas tuo, jog veikdamas organizuota grupe neteisėtai disponavo elektroninėmis mokėjimo priemonės duomenimis, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, administracine tvarka baustas (t. 4, b. l. 89-97), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (t. 4, b. l. 84, 86), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 4, b. l. 85), vartojantis narkotines, psichotropines medžiagas, ką pripažino pats. Teismas, vadovaudamasis 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam jam inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatytą bausmę (įstatymas numato vienintelę bausmės rūšį), jos dydį nustatant artimą galimam skirti vidurkiui. Paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys),

Kaltinamajam V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina (toliau taikyti netikslinga, kadangi teismas nustatė bausmės pradžią nuo nuosprendžio paskelbimo, be to, V. K. yra suimtas ir kitoje byloje, dėl ko pastarasis neturi objektyvios galimybės laikytis paskirtos kardomosios priemonės).

Teismas, skirdamas M. R. bausmę, taip pat atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad M. R. padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), vadovavo ir koordinavo nusikalstamai veikai (veikė kaip organizatorius), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkina veikos padarymas veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), įvertinami M. R. charakterizuojantys duomenys: praeityje kelis kartus teistas, taip pat ir už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, atliko ilgalaikę terminuoto laisvės atėmimo bausmę (t. 3, b. l. 13-15), iš pataisos namų išleistas tik 2016-01-13, administracine tvarka nebaustas (t. 3, b. l. 20), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 3, b. l. 23), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 3, b. l. 22). Nusikaltimo, kurio padarymu M. R. pripažintinas kaltu, sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – ilgalaikį terminuotą laisvės atėmimą. Nustatydamas jo dydį, be anksčiau išvardintų aplinkybių teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog M. R. nusikalto laisvės atėmimo vietoje, kurioje atliko bausmę už, be kita ko, ir labai sunkų nusikaltimą, pataisos namuose nepaisė jokių taisyklių, daug kartų buvo baustas už narkotinių medžiagų vartojimą, neteisėtai naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, tame tarpe ir įgyvendindamas nusikalstamus tikslus, kas rodo, jog netgi būdamas pataisos namuose, jis neatsisakė nusikalstamo elgesio ir nepadarė jokių kritiškų išvadų. Nusikalstamų veikų daryme atliko aktyvų vaidmenį, subūrė bendrininkus, organizavo nusikaltimą, koordinavo nusikalstamai veikai, nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, nenustatyta nė vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, konstatuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą skirti kaltinamajam M. R. bausmę, kiek didesnę už skirtinos bausmės vidurkį.

Kaltinamajam M. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b. l. 7-11), paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Sprendžiant kaltinamajam R. V. skirtinos bausmės klausimą, atsižvelgtina į tai, kad pastarasis įvykdė sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat įvertinami kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys: R. V. praeityje daug kartų teistas (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys bei t. 3, b. l. 77-81, 103-109), teistumas neišnykęs, R. V. yra priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. apkaltinamasis nuosprendis, kuris šiuo metu neįsiteisėjęs, taip pat dėl jo tame pačiame teisme nagrinėjama baudžiamoji byla dėl BK 180 straipsnio 2 dalyje, 135 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (t. 3, b. l. 82-91), iki suėmimo niekur oficialiai nedirbo, darbo biržoje neregistruotas (t. 3, b. l. 92), VšĮ Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje bei VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (t. 3, b. l. 121-122), tačiau dėl narkotkų vartojimo gydėsi Vilniaus priklausomybės ligų centre (t. 3, b. l. 123), iš teismo išsireikalautų duomenų matyti, jog vartoja įvairias psichiką veikiančias medžiagas, turi ilgalaikę priklausomybę (t. 5, b. l. 89-100), taip pat iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų pagal jau įsiteisėjusius teismų nuosprendžius matyti, kad pastarajam yra diagnozuota priklausomybė opioidams, priklausomybės sindromas, be to, tiek baustas, tiek ir teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus įgyvendinta paskiriant kaltinamajam R. V. jam inkriminuoto įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį, jos dydį nustatant iš esmės lygų galimam skirti vidurkiui. Pagrindų atidėti bausmės vykdymą nenustatyta (tokia galimybė jam, beje, buvo suteikta ankstesniais teismų sprendimais, tačiau R. V. jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, dėl ko bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas), kaltinamoj asmenybė yra akivaizdžiai neigiama, pastarojo pasirinktas gyvenimo būdas niekaip neleidžia manyti esant bent kokias galimybes bausmės tikslus pasiekti be realaus jos vykdymo.

Kaltinamajam paskirta bausmė su paskutiniu nuosprendžiu paskirta bausme šiuo metu nebendrintina, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-07 nuosprendis yra neįsiteisėjęs. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.

R. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teismas netenkina Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Nagrinėjamoje byloje kaltinamiesiems gynėjai paskirti konstatavus įstatyme numatytus būtinus gynėjo dalyvavimo pagrindus arba, atsižvelgiant į asmens suėmimą kitoje byloje ir tuo pagrindu apsunkintą teisę į gynybą. Nors nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme ir yra įtvirtinta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, tačiau tokios įstatymo nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Atsižvelgdamas į tai, jog visais atvejais kaltinamiesiems R. V., L. D. bei M. R. gynėjai užtikrinti vienu iš BPK 51 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, numatančių, jog gynėjo dalyvavimas būtinas, o V. K. - dėl pastarojo suėmimo kitoje byloje, prašymai priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinami.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikintini daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas): vokai (iš viso 4 vnt.) su objektų pakuotėmis pagal 2016-02-23 nutarimą Nr. 10-IL-5238 bei kvitus serija BBB Nr. 3PK000670, Nr. 3PK000669 perduotais saugojimui į Vilniaus aps. VPK Centrinę daiktų saugyklą (t. 1, b. l. 84; t. 2, b. l. 91-92, 63-69).

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (1 vnt.) ir kompaktiniai diskai (iš viso 8 vnt.) su elektroninių ryšių tinklais perduodamos kontrolės metu gautais pokalbiais ir SMS žinutėmis paliktini saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

L. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

L. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti L. D. galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant L. D. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, toliau tęsti darbą arba nedelsiant registruotis darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. birželio 30 d., 14.31 val., iki 2015 m. liepos 1 d., 13.52 val. (vieną parą).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 4 (ketverių) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti V. K. galutinę subendrintą 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme, kardomajame kalinime – suėmime išbūtą laiką nuo 2014 m. spalio 28 d. iki 2014 m. lapkričio 28 d. ir nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2017 m. sausio 6 d.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

M. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmę, paskiriant ją atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

M. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę, paskiriant ją atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime - suėmime išbūtą laiką nuo 2014 m. spalio 28 d. iki 2014 m. gruodžio 29 d. iki nuo 2016 m. liepos 10 d. iki 2017 m. sausio 6 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo, t. y. 2017 m. sausio 6 d.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokus (iš viso 4 vnt.) su objektų pakuotėmis pagal 2016-02-23 nutarimą Nr. 10-IL-5238 bei kvitus serija BBB Nr. 3PK000670, Nr. 3PK000669 perduotais saugojimui į Vilniaus aps. VPK Centrinę daiktų saugyklą (t. 1, b. l. 84; t. 2, b. l. 91-92, 63-69), sunaikinti.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu (1 vnt.) ir kompaktinius diskus (iš viso 8 vnt.) su elektroninių ryšių tinklais perduodamos kontrolės metu gautais pokalbiais ir SMS žinutėmis palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.