- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-25
- Bylos Nr.
- BIK-124/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eligijus Gladutis (pirm.), Olegas Fedosiukas, Darius Kantaravičius
- Civilinis ieškovas
- A. M.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka spręsdama nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 4 d. nutarties atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės M. S. baudžiamojoje byloje priėmimo, klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu prašoma pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį dalyje, kurioje nukentėjusiojo A. M. apeliacinis skundas atmestas ir civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos reikalavimo (13 802, 60 Eur), dėl 95 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo netenkintas, tokiu būdu - tenkinti nukentėjusiojo A. M. civilinį ieškinį ir priteisti iš civilinio atsakovo 13 802,60 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją, kurios dydis atitinka nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą, siekiant atstatyti nukentėjusįjį į tą padėtį, kuri buvo iki eismo įvykio, priteisti 82 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo arba jei teismas spręstų, jog jis negali išspręsti galutinai kasaciniame skunde keliamų klausimų, tokiu atveju kasatorius prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Priteisti A. M. iš nuteistojo M. S. išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, nes sprendžiant civilinio ieškinio klausimą netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – BK) ir civilinio ieškinio nagrinėjimą baudžiamajame procese reglamentuojančias nuostatas: Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalį sprendžiant dėl civilinio ieškinio dalies dėl infliacijos įtakos neturtinės žalos dydžiui, dėl turtinės žalos nepriteisimo (dėl eismo įvykio nesumokėtų socialinio draudimo įmokų sumos); Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio nuostatą dėl neturtinės žalos vertinimo kriterijų; BPK 332 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatą dėl teismo nutarties motyvavimo dėl infliacijos įtakos neturtinės žalos dydžiui, dėl turtinės žalos nepriteisimo (dėl eismo įvykio nesumokėtų socialinio draudimo įmokų sumos). Šie pažeidimai reikalauja kasacinio teismo naujų išaiškinimų, kaip turi būti aiškinamas ir taikomas turtinės žalos atlyginimo klausimas, kai dėl eismo įvykio patirtų sužalojimų nukentėjęs asmuo nedirbo, negavo darbo užmokesčio, dėl to nebuvo mokamos socialinio draudimo įmokos ir nukentėjęs asmuo neteko Sodros apskaitos vienetų, kurie turi įtakos apskaičiuojant individualią senatvės pensijos dalį, negalios pensiją ir kitas socialines išmokas, kurių dydis priklauso nuo sukauptų apskaitos taškų skaičiaus, t. y. reiškia šių išmokų sumažėjimą. Eismo įvykio metu padarytos žalos atveju kokiu nors būdu neatlyginus nesumokėtų socialinio draudimo įmokų už tą laikotarpį, kai asmuo buvo nedarbingas, yra pažeidžiamas visiško žalos atlyginimo principas turtinės žalos atveju ir neatstatoma iki eismo įvykio buvusi padėtis. Kasaciniame skunde šią problemą, siekiant užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo principą, siūloma spręsti taip, jog nukentėjusiajam būtų išmokama vienkartinė piniginė kompensacija, lygi nesumokėtų socialinio draudimo įmokų dydžiui, kas būtų adekvati ir pagrįsta piniginė kompensacija siekiant kompensuoti prarastus apskaitos taškus dėl eismo įvykio nesumokėtų socialinių draudimo įmokų. Apeliacinės instancijos teismas nepaaiškino, kaip infliacijos poveikis turi būti skaičiuojamas ir kaip jis įtakoja ar neįtakoja neturtinę žalą šioje byloje. Padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, nes iš esmės neištirtas, neįvertintas esminis apeliacinio skundo argumentas dėl infliacijos poveikio neturtinės žalos dydžiui; nemotyvuota, kodėl atmetamas apeliaciniame skunde nurodytas visuotinai žinomas ekonominis infliacijos poveikio skaičiavimas remiantis oficialiaisiais statistikos duomenimis įvertinant tai, kad iš esmės remiantis viešais duomenimis infliacija yra nuolatinis reiškinys. Nukentėjusiojo sveikatos ir liekamųjų reiškinių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus netyrė, neanalizavo, nemotyvavo, netaikė visų CK 6.250 straipsnyje nustatytų neturtinės žalos vertinimo kriterijų, jų neindividualizavo.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasacinės instancijos teismas, nagrinėjantis bylas teisės taikymo aspektu, nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, tikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).
Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, skunde nurodyti CK straipsnių ir BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimai grindžiami nukentėjusiojo nesutikimu su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktu bylos aplinkybių nagrinėjimu ir įrodymų vertinimu, išdėstant nukentėjusiojo poziciją dėl to, kokia apimtimi turėjo būti tenkintas jo, kaip civilinio ieškovo, civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos bei palūkanų priteisimo. Kasatorius tiesiog siekia iš naujo įvertinti turtinės ir neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes ir padaryti priešingas išvadas, nei dėl šios dalies padarė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai.
Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kaip minėta, kasacinės instancijos teismas iš naujo įrodymų netiria ir nenustato faktinių bylos aplinkybių, taip pat ir susijusių su civilinio ieškinio dydžio pagrįstumu. Turtinės ir neturtinės žalos dydis taip pat pirmiausia yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai.
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje į esminius nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo bei jo atstovės apeliacinio skundo argumentus (dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir kt.) atsakyta. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019).
Nors kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, tačiau iš skunde dėstomų argumentų matyti, kad šie teiginiai grindžiami ne teisiniais argumentais, kurie pagrįstų, jog teismų išvados dėl A. M. patirtos neturtinės žalos dydžio nustatymo padarytos aiškiai netinkamai pritaikius materialiosios teisės nuostatas, o tiesiog siekiama iš naujo įvertinti neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes ir padaryti priešingas išvadas, nei dėl šios dalies padarė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai.
Kasaciniame skunde nėra išdėstyti argumentai, kurie teisės taikymo aspektu pagrįstų padarytus esminius proceso pažeidimus netenkinant nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. apeliacinio skundo ar esmingai suvaržant nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo procesines teises.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.