- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-23
- Bylos Nr.
- e2-1302-343/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00653-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė (pirm.)
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- P. E.
Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.10.5.1; 2.6.10.2.4.1; 3.2.6.1, 3.2.6.5; 3.1.7.6
Žemesnės instancijos teismas
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
2020 m. birželio 23 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, sekretoriaujant Ritai Pečiulienei,
dalyvaujant ieškovo V. J. atstovei advokato padėjėjai A. J., atsakovo P. E. atstovui advokatui E. R.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. E. priešieškinį ieškovui V. J. dėl skolos, palūkanų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas ieškinyje bei patikslintame ieškinyje prašė : 1) pripažinti negaliojančiu 2014 m. lapkričio 11 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį LR CK 1.93 str. 3 d. pagrindu ir iš atsakovo priteisti ieškovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas (e. bylos l. 1-4, 27-29).
2. Atsakovas priešieškinyje prašė priteisti atsakovo P. E. naudai iš ieškovo V. J. 135 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo; jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (e. bylos l. 88-92).
3. Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka. Lietuvos Apeliacinis teismas 2020 m. vasario 14 d. nutartimi sprendimą panaikino iš dalies, t.y. panaikino sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinys ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
4. Taigi, atsakovas P. E. priešieškinyje prašo priteisti ieškovo V. J. 135 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo; jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Nurodo, kad atsakovas P. E. paskolino ieškovui V. J. iš viso 135 000 Eur. Piniginės paskolos gavimo faktą patvirtina kartu su priešieškiniu pateiktas 2014 m. lapkričio 14 d. ieškovo pasirašytas paprastas neprotestuotinas vekselis, kuris laikytinas paskolos rašteliu, ir kuriuo kaip rašytiniu įrodymu tvirtinamas ieškovo įsipareigojimas grąžinti atsakovui pasiskolintą 135 000 Eur sumą 2018 m. lapkričio 11 d. Ieškovas savo įsipareigojimų neįvykdė, pasiskolintos pinigų sumos iki šalių nustatyto termino atsakovui negrąžino.
Atsiliepimas
6. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodo, kad su priešieškiniu nesutinka. Laikosi tos pačios savo pozicijos, išdėstytos ieškinyje bei dublike (e. bylos l. 118-121).
7. Teismo posėdyje atsakovo atstovas priešieškinį palaikė, akcentavo, kad ieškovas pripažino, kad pinigus gavo, tačiau nurodė, kad juos grąžino, anksčiau tvirtino, kad pinigus turėjo tik pervežti. Atsakovas nepripažįsta, kad pinigai buvo grąžinti. Nors vekselis buvo pripažintas negaliojančiu, tačiau tai nepaneigė ieškovo skolos atsakovui. Pinigai buvo skolinti asmeniškai ieškovui, kad jis galėtų dalyvauti versle. Tai buvo paskola. Ieškovas norėjo eiti pas notarą ir įforminti sandorį.
8. Ieškovo atstovė teismo posėdyje su priešieškiniu nesutiko, kokį sandorį norėjo sudaryti ieškovas su atsakovu pas notarą atsakyti negalėjo, tvirtino, kad paskolinių santykių nebuvo, o buvo verslo santykiai, tačiau kokie konkrečiai nenurodė, akcentavo, kad vekselis pripažintas negaliojančiu, pinigai atsakovui buvo grąžinti ir tai patvirtina ieškovo teiginiai.
Motyvuojamoji dalis
Priešieškinys tenkintinas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių.
9. Iš šalių procesinių dokumentų turinio bei paaiškinimų teisme nustatyta:
9.1. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad 2018 m. gegužės 14 d., Druskininkų „Eglės“ sanatorijoje ieškovas V. J., pasirašė atsakovo P. E. ir byloje nedalyvaujančio asmens M. J. iš anksto parengtą 2014 m. lapkričio 11 d. paprastąjį vekselį, kuriuo ieškovas V. J. besąlygiškai įsipareigojo 2018 m. lapkričio 11 d. sumokėti 135 000 eurų sumą atsakovui P. E..
9.2. Ieškovas tiek procesiniuose dokumentuose (dublike, atsiliepime į priešieškinį bei apeliacinį skundą), tiek ir ikiteisminio tyrimo Nr. M-1-01-44244-18 metu ne kartą patvirtino, kad atsakovas jam yra perdavęs 450 000 Eur (2018 m. liepos 19 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, 2018 m. birželio 28 d. liudytojo apklausos protokolas (ikiteisminio tyrimo medžiagos 34 lapas). Taip pat teigė, jog ieškovo iniciatyva ne kartą buvo siekta įforminti šalių paskolinius santykius.
9.3. Ieškovas V. J. ikiteisminio tyrimo medžiagoje apklaustas liudytoju, nurodė, kad jis 2014 metais atsakovo P. E. bei M. J. nepažinojo, kad tarp jų susiklostė verslo santykiai tik 2016 m. viduryje, kai P. E. ir M. J. tapo ieškovo ir kitų verslo partnerių 2016 m. kovo mėnesį įkurtos Baltarusijos įmonės „Belagropremiks BED“ akcininkais, neginčija, kad 2016 m. liepos-gruodžio mėnesiais atsakovas P. E. ir M. J. jam yra davę per kelis kartus iš viso 200000 Eur sumą investicijoms į bendrą jų verslą, jo plėtojimui, kuriuos jis įnešė į bendrovės Baltarusijoje sąskaitą. Kadangi verslas Baltarusijoje tapo nuostolingas, todėl jis iš atsakovo ir M. J. 2017 m. kovo-lapkričio mėnesiais, tikslių datų neprisimena, dar gavo 250 000 Eur grynųjų pinigų, kuriuos ketino panaudoti gamyklos Rusijoje pirkimui bei remontui. Duotų sumų niekada neįformino. Nagrinėjamoje byloje procesiniuose dokumentuose ieškovas laikosi pozicijos, kad jis 2014 m. iš atsakovo jokių pinigų nesiskolino, atsakovo nepažinojo, kad šalis siejo tik verslo, o ne paskoliniai santykiai. Ieškovas 2020 06 03 paaiškinimuose nurodo kitas aplinkybes, t.y., jog 135000Eur gavo per du kartus, t.y. 40000 E00ur ir 95000 Eur ir juos atidavė atsakovui.
10. Civiliniame procese galiojantis rungtyniškumo principas (CPK 12 str.) reiškia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas ir su tuo susijusių įrodinėtinų aplinkybių apimtis bei jų pateikimas teismui yra ginčo šalių ir teisė ir pareiga (CPK 13 straipsnis).
Dėl priešieškinio
11. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.871 straipsnio 1, 3 dalies nuostatomis fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. 2014 09 18 įstatymu Nr. XII-1091 (įsigaliojusiu nuo 2015 01 01) minėtas CK straipsnis papildytas 4 dalimi, numatančia papildomus formos reikalavimus priklausomai nuo sandorio sumos ir nustatančia, kad jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos.
12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pripažinimas, kad atitinkamas dokumentas, įvardijamas kaip paprastasis vekselis, jau neturi paprastojo vekselio galios, savaime dar nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010; 2017-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-916/2017, 2018-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-507-684/2018).
13. Šiuo atveju ieškovo pasirašytas vekselis tapo paprastu skolos rašteliu, kuriame yra ieškovo įsipareigojimas 2018 m. lapkričio 11 d. sumokėti 135 000 Eur atsakovui. Tokiu atveju būtina nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolos dokumentą. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Taigi, pagal juridinę prigimtį paskolos sutartis yra realinė sutartis, tai reiškia, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių suderintos valios išreiškimo nepakanka. Tam, kad paskolos teisiniai santykiai atsirastų ir šios sutarties šalys įgytų atitinkamas teises ir pareigas, būtinas sutarties dalyko – pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų – perdavimas paskolos gavėjui.
14. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose, tais atvejais, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog paskolos sutartis buvo sudaryta, ypač svarbi reikšmė tenka sutarties turiniui, t. y. paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, pripažįstama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2010).
15. Atsakovo priešieškinys grindžiamas ieškovo faktiškai pasirašytu 2018 m. gegužės 14 d., o ne 2014 m. lapkričio 11 d. kaip nurodyta priešieškinyje, 135 000 Eur sumos vekseliu, kuris turėjo būti apmokėtas 2018 m. lapkričio 11 d., jame nėra užfiksuotas pinigų perdavimo momentas bei faktas, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas pripažįsta gavęs iš atsakovo 135000 Eur. Atsakovas įrodinėja aplinkybę, kad ginčo vekselis buvo išduotas kaip skolos dokumentas, o ieškovas tvirtina, kad paskolos nebuvo, o jis tik turėjo pervežti pinigus, šią pareigą atliko ir pinigus atidavė atsakovui ir M. J.. Ieškovas taip pat tvirtina, kad pinigus iš atsakovo gavo ir atsakovui juos grąžino. Taigi, ieškovas pripažino pinigus gavęs, tvirtina pinigus grąžinęs, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų, o atsakovas neigia, kad pinigai buvo sugrąžinti.
16. Atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, teismo įsitikinimu, pakanka pripažinti paskolos teisinių santykių tarp šalių faktą, nes ieškovas, turėdamas pareigą įrodyti, kokiu tikslu jam buvo perduotos lėšos: piniginis įnašas į jungtinę veiklą, paskola įmonei, įmonės įstatinio kapitalo formavimas ar kt; kaip jos panaudotos; apsiribojo teiginiais, kad tarp šalių buvo verslo santykiai. Teismas sprendžia, jog ieškovas verslo santykių egzistavimo neįrodė. Be to, ieškovas 2020 06 03 pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad vekselis neatitinka paskolos sutarties formos, nes sudarytas ne notarine forma; pinigai jam buvo perduoti 40000 Eur prie prekybos centro „Mega“, 95000 Eur Minsko stotyje, pinigus perdavė nepažįstamas žmogus, o atvažiavę į Minską atsakovas ir M. J. tuos pinigus atsiėmė. Trečia, pinigų atsakovas reikalauja iš jo kaip fizinio asmens, nors pinigai buvo investuoti į įmones.
17. Ieškovo keičiamos faktinės aplinkybės, nenurodant konkrečių įrodymų, kad 135000 Eur buvo sugrąžinti, leidžia teismui konstatuoti aplinkybę tarp šalių buvus ne verslo, o paskolos teisiniams santykiams, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas įrodė paskolos teisinį santykį vekselio išdavimo pagrindu (Civilinio proceso kodekso 178, 185 straipsniai). Kadangi paskolos teisiniai santykiai nustatyti, o taip pat nustatyta, kad vekselis, kuris šio metu vertinamas kaip paskolos raštelis, išduotas paskolos sandoriui patvirtinti, ieškovui pripažinus, kad pinigus 135000 Eur gavo ir nepateikus įrodymų, kad juos grąžino, teismas daro išvadą, kad ieškovas turi ir pareigą gautus 135000 Eur grąžinti atsakovui. Todėl atsakovo priešieškinys, tenkinamas.
Dėl palūkanų
18. Skolininkas taip pat privalo mokėti kreditoriui įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą mokamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Todėl ieškinys dalyje dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkinamas ir iš ieškovo priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos – 135 000 Eur nuo bylos iškėlimo teisme – 2018 11 19 (ieškinio priėmimo teisme diena) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
19. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Lietuvos Apeliacinis teismas 2020 m. vasario 14 d. nutartyje nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų tarp šalių neskirsto, todėl teismas šį klausimą sprendžia iš naujo.
20. Ieškinį ir priešieškinį patenkinus, ieškovas ir atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
21. Ieškovas byloje pateikė prašymą bei rašytinius įrodymus apie jo turėtas bylinėjimosi išlaidas: 2018 07 31 kvitą apie 75 Eur ir 2018 07 31 kvitą apie 1913 Eur sumokėtą žyminį mokestį, viso 1988 Eur už ieškinį, 2018 07 13 kvitas Nr. 941129 - 600 Eur už ieškinio parengimą, 2018 10 01 kvitas Nr. 941139 - 500 už dubliko parengimą, 2018 07 13 kvitas Nr. 941128 - 600 Eur už atstovavimą teisme, 2018 11 26 kvitas Nr. 941144 - 500 Eur už atsiliepimo į priešieškinį parengimą (e. bylos l. 22-23, 30, 74- 75, 116-117, 122-123), už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 500 Eur, patvirtina 2019 03 27 mokėjimo nurodymas, pridėtas prie atsiliepimo į apeliacinį skundą, už dalyvavimą 2020 06 05 teismo posėdyje 600 Eur, patvirtina 2020 05 07 mokėjimo nurodymas.
22. Atsakovas pateikė prašymą bei rašytinius įrodymus apie jo turėtas bylinėjimosi išlaidas: atstovavimas teisme 484 Eur, 1988 Eur žyminis mokestis už priešieškinį, kurį patvirtina 2018 11 12 mokėjimo nurodymas, taip pat 38 Eur žyminis mokestis už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą; jį patvirtina 2018 11 12 mokėjimo nurodymas; priešieškinio parengimas 700 Eur, atsiliepimas į ieškinį 600 Eur; atstovavimas teisme – 400 Eur; taip pat yra įskaitytas 1988 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą; 2019 01 27 pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad atsakovas sumokėjo 2057 Eur. Už apeliacinio skundo parengimą atsakovas sumokėjo 847 Eur ir tai patvirtina 2019 03 20 mokėjimo nurodymas.
23. LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalūs dydžiai (2015 m. kovo 19 d. redakcija) yra šie: 8.2 p.- už ieškinį, atsiliepimą į priešieškinį – 2,5 koeficientas, maksimalus dydis 2238, 15 Eur (895,26 x 2,5); 8. 3 p. - už dubliką – 1, 5 koeficientas, maksimalus dydis 1342,89 Eur (895, 26 x 1,5); 8.19 p. - už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, – 0,1 koeficientas, maksimalus dydis 93, 7 Eur/val. (935,7 x 0,1). Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2018K1 – 895,26Eur, 2018 K3 – 935,7 Eur). Remiantis Rekomendacijų 6 punktu, už advokato padėjėjo suteiktas paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.
24. Ieškovas byloje buvo atstovaujamas advokato padėjėjos, ji parengė ieškinį (500 Eur), dubliką (500 Eur), dalyvavo 2019 m. sausio 28 d. teismo posėdyje (trukmė – 1 val.) (93,70Eur), todėl remiantis Rekomendacijų 6 punktu, pagrįstomis ir kompensuotinomis pripažintinos 800 Eur išlaidos už anksčiau nurodytų procesinių dokumentų surašymą bei už jos atstovavimą teisme –74,96 (93, 7 Eur/80 proc.), iš viso 893,70 Eur išlaidos, kurios priteistinos iš atsakovo ieškovo naudai. Taip pat ieškovui iš atsakovo priteistinos turėtos sumokėto 1988 Eur žyminio mokesčio išlaidos. Šios išlaidos susidarė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ieškovo bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą 500 Eur nepriteisiamos, nes apeliacinis skundas iš esmės buvo patenkintas. Kadangi priešieškinys patenkintas, tai bylinėjimosi išlaidos, ieškovo turėtos ir susiję su priešieškiniu, jam nepriteisiamos. Apibendrindamas teismas daro išvadą, jog ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susiję su ieškiniu ir jo patenkinimu: žyminis mokestis – 1988 Eur ir advokato padėjėjos pagalba – 893,70 Eur, viso 2881,70 Eur.
25. Atsakovas turėjo bylinėjimosi išlaidas, kurios priteistinos - žyminis mokestis už priešieškinį ir už apeliacinį skundą – 3976 Eur (1988x2), priešieškinio parengimas – 700 Eur, apeliacinio skundo parengimas – 847 Eur, dalyvavimas teismo posėdžiuose 2019 01 28 ir 2020 06 05 (posėdžiai vyko po 1 val.), todėl išlaidas sudaro 74,96 Eur ir 131,80 Eur, nes 2019K3-1317,60 Eur, viso už dalyvavimą teismo posėdžiuose - 206,76 Eur. Viso advokato pagalbos išlaidas sudaro 1753,76 Eur. Apibendrindamas teismas daro išvadą, kad viso atsakovui pritiestina bylinėjimosi išlaidos – 5729,76 Eur (3976 Eur žyminis mokestis+ 1753,76 Eur advokato išlaidos).
26. LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitime nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 eurai. Ieškinį ir priešieškinį tenkinus, iš šalių į valstybės biudžetą turėtų būti priteisiamos 8,09 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, t.y. po 4,05 Eur (CPK 93 str. 1 d., 92 str.). Įvertinus, kad jos yra mažesnės už nustatytą minimalią sumą, jos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,
nusprendžia:
priešieškinį tenkinti.
Priteisti iš ieškovo V. J. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui P. E. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 135 000 Eur skolą ir 5729,76 Eur bylinėjimosi išlaidas, viso 140 729,76 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt tūkstančių septynis šimtus dvidešimt devynis eurus 76 euro centus) ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (135 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 11 19) iki visiško sprendimo įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo P. E. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui V. J. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2881,70 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro 70 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Nurodyti, jog, vadovaujantis CPK 140 straipsnio 4 dalimi, šalys, nepasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti.