Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

1. Ieškovas ieškiniu (CBP-18001, LITEKO sistemoje byloje ieškinys ir jo priedai neskaitmenizuojami) prašė:

2) priteisti 1361,60 Eur nesumokėto darbo užmokesčio;

3) nuo uždelstos išmokėti 1361,60 Eur sumos priteisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas, DK) 147 straipsnio (teismo vertinimu ieškinyje ieškovas padarė techninę klaidą nurodydamas 146 straipsnį) 2 dalyje numatytas netesybas, apskaičiuotas proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui;

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad:

1.1. Jis nuo 2019 metų dirbo pas atsakovą informacinių technologijų inžinieriumi. 2020 m. gruodžio 21 d. tarp šalių buvo sudarytas papildomas susitarimas prie darbo sutarties dėl darbuotojo mokymo išlaidų kompensavimo (toliau – Papildomas susitarimas). Laikotarpiu nuo 2020 spalio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. ieškovui buvo sudaryta galimybė dalyvauti nuotoliniuose kvalifikacijos kėlimo kursuose „Red Hat Learning subscription Standard“ (toliau – Kvalifikacijos kėlimo kursai). Ieškovas prie Kvalifikacijos kėlimo kursų medžiagos jungdavosi epizodiškai, nes greitai suprato, kad Kvalifikacijos kėlimo kursai nesuteikia papildomų žinių, reikalingų darbui. Ieškovas su operacine sistema Red Hat (toliau – Red Hat) dirbo ankstesnėje darbovietėje ir į darbą pas atsakovą buvo priimtas būtent dėl to, kad šią operacinę sistemą išmanė. Red Hat buvo pagrindinė Ieškovo darbo priemonė atliekant darbo funkcijas pas atsakovą dar iki Kvalifikacijos kėlimo kursų pradžios.

1.2. 2022 m. gegužės 20 d. ieškovas pateikė prašymą nutraukti darbo sutartį Darbo kodekso 55 straipsnio pagrindu. 2022 m. birželio 8 d. el. paštu ieškovas gavo įsakymo dėl darbo sutarties nutraukimo projektą, kurio 2.2 punkte buvo numatyta vadovaujantis 2020 m. gruodžio 21 d. papildomu susitarimu dėl papildomo mokymo išlaidų kompensavimo, išskaičiuoti iš ieškovo darbo užmokesčio 1361,60 Eur mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidas. Su išskaita nesutiko, pateikė rašytinius prieštaravimus, tačiau 2022 m. birželio 10 d. atsakovas įteikė ieškovui įsakymą dėl darbo sutarties nutraukimo. 2022 m. birželio 10 d. ieškovui buvo išmokėtas darbo užmokestis iš kurio vienašališkai ir neteisėtai buvo išskaičiuotos 1361,60 Eur mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidos.

2. Pasirengimo nagrinėti bylą proceso metu:

2.1. Atsakovas pateikė atsiliepimą (DOK-154661, LITEKO byloje neskaitmenizuojamas), papildomus paaiškinimus ir įrodymus (DOK-175215, t. 1, b. l. 95-138; DOK-175215, t. 1, b. l. 145-177), su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nes:

DOK-154661:

1) 2020 m. gruodžio 21 d. ieškovas ir atsakovas sudarė papildomą susitarimą prie 2019 m. spalio 29 d. Darbo sutarties Nr. 20222 dėl Darbuotojo mokymo išlaidų kompensavimo (toliau – Susitarimas) (atsiliepimo priedai Nr. 3, 4), kuriuo susitarė dėl Kvalifikacijos kėlimo kursų („Red Hat Learning subscription Standard“) sąlygų. Susitarimo 2 dalyje buvo susitarta dėl darbuotojo mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo išlaidų atlyginimo tvarkos, t. y. darbuotojas, nutraukęs darbo sutartį dėl darbuotojo kaltės arba jo pareiškimu be svarbios priežasties anksčiau nei 12 mėnesių po kvalifikacijos kursų kėlimo pabaigos dienos, kompensuoja darbdavio patirtas 2.1 punkte nurodytas išlaidas proporcingai neišdirbtam dvylikos mėnesių terminui po kvalifikacijos kėlimo kursų pabaigimo, skaičiuojant mėnesiais, pradedant nuo kito mėnesio einančio po mokymų baigimo ir po sutarties nutraukimo;

2) ieškovas pateikė prašymą nutraukti darbo sutartį 2022 m. birželio 10 d. pagal Darbo kodekso 55 straipsnį (darbuotojo valia be svarbių priežasčių). Atsakovas informavo Ieškovą, kad nuo mokymo kursų pabaigos nėra praėję vieni metai, todėl ieškovas turi atlyginti 1361,60 Eur mokymų išlaidų, už 4 neišdirbtus mėnesius. Atsakovas, atsižvelgdamas į nepavykusias derybas tarp šalių ir į 2020 m. gruodžio 21 d. susitarimą, Darbo kodekso 37 straipsnį, 2022 m. birželio 9 d. priėmė įsakymą išskaičiuoti iš ieškovo galutinio atsiskaitymo 1361,60 Eur skolos likutį mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo kursų išlaidoms padengti (žr. atsiliepimo priedą Nr. 5);

3) susitarimą sudaryti ir jį vykdyti leido ne tik Darbo kodekso 37 straipsnis, bet ir Darbo kodekso 33 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad jeigu darbo sutartyje, kurioje nustatytas mėnesinis darbo užmokestis yra ne mažesnis negu du Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, galima nukrypti nuo šiame kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytų imperatyvių taisyklių, išskyrus taisykles, susijusias su maksimaliuoju darbo ir minimaliuoju poilsio laiku, darbo sutarties sudarymu ir pasibaigimu, minimaliuoju darbo užmokesčiu, darbuotojų sauga ir sveikata, lyčių lygybe ir nediskriminavimu kitais pagrindais, jeigu darbo sutartimi pasiekiama darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyra. Susitarimo sudarymo metu – 2020 metų Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydis buvo – 1428,60 Eur, vadinasi 2 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai sudarė 1428,60 x 2 = 2857,20 Eur. Ieškovo darbo užmokestis buvo 3472 Eur, t. y. didesnis negu du Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai;

4) ieškovas neprašė pakeisti darbo sutarties sąlygų (Darbo kodekso 46 straipsnis), todėl ji buvo vykdoma iš darbdavio pusės. Darbo kodekso 150 straipsnis šiuo atveju netaikytinas, nes taikomas Darbo kodekso 37 straipsnis;

5) atsakovas patyrė realias išlaidas ieškovo kvalifikacijos tobulinimui, t. y. 4084,8 Eur, tai patvirtina sutartis su UAB „BAIP“, sąskaita faktūra ir jos apmokėjimo dokumentas;

6) ieškovo mokymuose įgytos žinios nebuvo įprastiniai mokymai, darbuotojas įgijo konkurencinį pranašumą rinkoje. Nes Red Hat buvo patvirtinta kaip strateginė atsakovo Linux platforma. Atsakovas nupirko 12 mėnesių trukmės išplėstinius Red Hat mokymus 4 darbuotojams, į kurių apimtį įėjo elektroninės knygos, mokomoji vaizdo medžiaga, laboratoriniai darbai ir galimybė išlaikyti 5 Red Hat egzaminus. Sėkmingas medžiagos įsisavinimas ir egzaminų išlaikymas suteikė galimybę tiek įgyti platesnę kompetenciją, tiek tarptautiniu mastu pripažįstamus sertifikatus iki Red Hat Architect lygio. Tokiu būdu ieškovas galėjo tiek ženkliai pakelti savo vertę IT rinkoje, tiek pritaikyti įgytas žinias atsakovo infrastruktūros gerinimui t. y. įgyti platesnę kompetenciją visam programos naudojimui, o ne tik darbinėms funkcijoms vykdyti;

7) mokymai buvo siūlomi kaip skatinimo priemonė darbuotojams. Darbuotojai buvo supažindinti su sąlygomis ir galėjo nesutikti dalyvauti mokymuose.

DOK-175215

8) pas atsakovą galioja kolektyvinė sutartis, kurios 9.1 punkte numatyta, kad Įmonių grupės darbuotojams sudaromos sąlygos mokytis, kelti kvalifikaciją ir persikvalifikuoti Įmonių grupės įmonėse nustatyta tvarka vykdomuose ir organizuojamuose mokymuose Įmonių grupės įmonėje, aukštosiose, aukštesniosiose ir profesinėse mokyklose, taip pat kitose mokslo arba kvalifikacijos kėlimą organizuojančiose įstaigose;

9) mokymų pradžios metu galiojo AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2019 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. ĮS(ADM)-445 patvirtintas darbuotojų dalyvavimo viešai skelbiamoje kitų ūkio subjektų organizuojamoje konferencijoje/mokymuose organizavimo proceso standartas (toliau – Standartas). Standarte numatyta, kad jis taikomas, kai dalyvavimo/dalyvio mokestis yra ne didesnis nei 3000 (trys tūkstančiai) eurų, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio, todėl šioje byloje nėra aktualus. Ieškovo mokymų kaina daugiau nei 3000 Eur, todėl šiuo atveju į mokymus siunčiama pagal viešai vidiniame atsakovo intraneto tinklapyje darbuotojams skelbiamą informaciją apie mokymus: pasirašant susitarimą dėl įsipareigojimo išdirbti ne mažiau kaip vienerius metus po mokymų pabaigimo; nutraukus sutartį nesuėjus sutartam terminui, darbuotojas turi kompensuoti organizacijos sumokėtą mokymų kainą proporcingai neišdirbtam darbui;

10) Red Hat yra atvirojo kodo programinės įrangos sprendimų įmonėms tiekėja ir padeda klientams integruoti naujas ir esamas IT programas, kurti vietines debesies programas, standartizuoti savo pramonėje pirmaujančią operacinę sistemą ir automatizuoti, apsaugoti ir valdyti sudėtingas aplinkas. Šios sistemos pagalba procesai automatizuojami, standartizuojami ir supaprastinami;

11) Red Hat mokymai yra įprastinė mokymo sritis tiek pradedantiems dirbti su šia sistema, tiek aktyviai su ja dirbantiems. Mokymai gali būti vykdomi įvairiais formatais, tiek intensyvūs kursai, tiek ištęstiniai (prenumerata). Taip pat – vienu atveju mokoma tik dirbti su sistema, kitu atveju mokymų metu padedama ir pasirengti egzaminams. Egzaminas nėra privaloma mokymų dalis. Tačiau pasirinkus laikyti egzaminus ir sėkmingai juos išlaikius, suteikiamas tarptautinis sertifikatas, patvirtinantis turimas žinias ir patirtį. Todėl tiek įgytos žinios, tiek ir gauti sertifikatai suteikia darbuotojui pranašumo darbo rinkoje, nes įgytas žinias jis gali taikyti tolimesnėje savo darbinėje veikloje. Darbdavio pasirinkta mokymo sistema apima prenumeratos metodą, kuomet darbuotojas turi metinę prieigą prie sistemos ir gali mokytis jam patogiu laiku, savarankiškai, išnaudodamas visas programos galimybes pagal jam asmeniškai parinktą programą;

12) Ieškovas turėjo žinių vykdyti savo darbines funkcijas ir ieškovui buvo sudaryta galimybė ne tik papildomai gilinti žinias, bet ir įgyti naujų žinių Red Hat, bei išlaikius egzaminus įgyti tarptautinį sertifikatą, kuris yra pripažįstamas kaip asmens kvalifikaciją liudijantis dokumentas ir darbuotojui nereikia papildomai patvirtinti savo kvalifikacijos;

13) su darbuotojais buvo suderintas mokymų planas, poreikiai bei šalių sutarimu susitarta, kad darbuotojai mokymuose dalyvauja savarankiškai, nes savo darbo laiką organizuoja savarankiškai, atsižvelgdami į darbines užduotis ir prioritetus. Atskirai mokymosi laikas nebuvo išskiriamas, todėl darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nebuvo žymimas. Prasidėjus mokymams (aktyvavus prenumeratą), pasirašius darbo sutarties priedą, mokymai buvo įforminti atsakovo personalo apskaitos sistemoje PVDAIS (įsakymas nebuvo rengiamas). Mokymų procesas buvo prižiūrimas, už mokymus atsakingas asmuo sistemingai kvietėsi ieškovą į susitikimus aptarti numatomų mokymų eigą ir rezultatus. Ieškovui prisijungimas prie mokymų sistemos buvo sukurtas 2020 m. spalio 9 d. Vadovaujantis mokymų tiekėjų rekomendacija prieš pradedant mokymus sutarta atlikti žinių įsivertinimą (Self Assessement) – prisijungus prie sistemos reikėjo atlikti nurodytus testus. Ieškovui atlikus testą, pagal rezultatus įsitikinta, kad mokymai parinkti tikslingai. Ieškovo mokymo aktyvumas buvo stebimas. Pastebėjus nedidelį ieškovo aktyvumą, specialistė jį pakvietė dar kartą aptarti jo ugdymo planą;

14) pagal Kolektyvinės sutarties 9.5 punkto nuostatas darbuotojui savavališkai nedalyvavus mokymuose, Darbdavys turėjo teisę reikalauti grąžinti visą mokymams skirtą sumą, bet pasirinko taikyti Darbuotojui palankesnes sąlygas – vadovavosi darbo sutarties nuostatomis – susitarimu dėl mokymo išlaidų atlyginimo;

DOK-175215:

15) Ieškovui skirtų mokymų tipas buvo „online“ išplėstinė mokymosi prenumerata, kuri suteikė galimybę asmeniui per vienerių metų laikotarpį savarankiškai planuotis savo mokymų temas, tempą ir trukmę. Darbuotojas mokymų pradžioje atliko įsivertinimą ir pagal tai kartu su Darbdaviu buvo patvirtintas mokymo planas, t. y. 5 konkretūs moduliai ir egzaminai (EX200 - RHEL Administrator; EX294 - RHEL Engineer; EX442 – RHEL Performance Tuning EX342 - RHEL Diagnostics and Troubleshooting; EX362 – RHEL Identity Management + AD), kurie ir numatyti kaip metinis tikslas;

16) pateikti įrodymai (pareiginiai nuostatai ir programos aprašymai) patvirtina, kad Darbuotojui mokymų metu suteikiamos aukštesnio lygio žinios, nei jos būtinos darbo funkcijoms vykdyti. Darbuotojo pareigybei nebuvo keliamas reikalavimas turėti RedHat sertifikatus, o RedHat mokymai kartu su egzaminų laikymu suteikė galimybę įgyti platesnę kompetenciją ir tarptautiniu mastu pripažįstamus sertifikatus iki RedHat Architect lygio. Tokiu būdu darbuotojas galėjo tiek ženkliai pakelti savo vertę IT rinkoje, tiek pritaikyti įgytas žinias LTG IT infrastruktūros gerinimui, t. y. įgyti platesnę kompetenciją visam programos naudojimui, o ne tik darbinėms funkcijoms vykdyti.

2.2. Atsakovas prašė priteisti 255,43 Eur bylinėjimosi (vertimo) išlaidas (DOK-175274).

2.3. Ieškovas pateikė papildomus paaiškinimus (DOK-161613, t. 1, b. l. 86-87), kuriuose nurodė, kad atsakovas jam tik sudarė galimybę dalyvauti Kvalifikacijos kėlimo kursuose, t. y. suteikė prisijungimo duomenis prie kursų medžiagos. Patys kursai tai daug įrašytos vaizdo medžiagos, tačiau nebuvo jokio kursų moderatoriaus, jokių gyvų prisijungimų. Ieškovui nebuvo sudarytas joks kvalifikacijos kėlimo planas/grafikas, nebuvo nurodyta kuriuo darbo laiku jis galėtų ir/ar turėtų jungtis ir žiūrėti vaizdo medžiagą, nebuvo duota jokių nurodymų pabaigti kursus ir gauti kursų įvertinimą. 2021 m. rugsėjo 30 d. pasibaigus kursų terminui niekas ieškovo nepasiteiravo ar kursai baigti. Kursų ieškovas nepabaigė ir neturi jokių dokumentų dėl kursų baigimo. Kursų peržiūra nesuteikė jokio pranašumo darbo rinkoje ir įsidarbinant naujoje darbovietėje. Ieškovo profesinė kompetencija yra nurodyta Linkedin paskyroje ir ji nebuvo keista (papildyta).

2.4. Parengiamojo teismo posėdžio metu:

1) Ieškovas paaiškino savo reikalavimus bei įrodymus. Sutiko, kad byla yra pasirengta nagrinėti iš esmės.

2) Atsakovė paaiškino savo atsikirtimų esmę. Sutiko, kad bylą pasirengta nagrinėti iš esmės.

3) Šalys nepriėjo bendro sutarimo taikos sutarčiai byloje sudaryti.

3. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu:

3.1. Ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir teismui pateiktus argumentus, papildomai paaiškino:

1) ieškovas: ieškovas nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2022 birželio 10 d. dirbo pas atsakovą. Ieškovo darbas buvo prižiūrėti atsakovo serverius, kuriuose veikė Linux Red Hat programinė įranga. Ieškovas 2020 metų lapkričio mėnesį atliko savo gebėjimų dirbti su Linux Red Hat programinė įranga vertinimą ir nustatė, kad gebėjimai puikūs. Atsakovas 2020 m. gruodžio 21 d. pasiūlė pasirašyti susitarimą dėl Linux Red Hat kvalifikacijos kėlimo kursų, kurie buvo skirti atsakovo informacinių sistemų administratoriams, kurie dirbo su Linux Red Hat. Kvalifikacijos kėlimo kursai prasidėjo 2021 m. sausio 1 d. Ieškovas kelis kartus bandė išlaikyti egzaminą, tačiau nepavyko, nes jo išlaikymui reikėjo skirti labai daug dėmesio ir laiko. Darbo laiko jam darbdavys nesuteikė, o asmeninio laisvo laiko neturėjo, todėl nesimokė. Ieškovas jam priklausantį darbą atliko gerai, jokių priekaištų iš darbdavio neturėjo, todėl Kvalifikacijos kėlimo kursai buvo nereikalingi, mokymai jokios pridėtinės vertės nedavė. Ieškovas sutiko mokytis ir susitarimą pasirašė, nes siūlė darbdavys. Apie tai, kad Kvalifikacijos kėlimo kursai sudėtingi, informavo tiesioginį vadovą L. A., tačiau gavo atsakymą, kad reikia mokytis. Mokymams ir bandymams išlaikyti egzaminus skyrė apie 16 valandų, daugiau laiko neturėjo, o pagal programą pasirinktiems penkiems egzaminams reikėjo iš viso 25 darbo dienų ir 17,5 val. egzaminų išlaikymui. Darbdavys nesuteikė tiek laiko, nesumažino įprasto darbo krūvio. Ieškovas neprašė atsakovo suteikti minėtą laiką mokymuisi, tačiau tikėjosi, kad tą padarys darbdavys;

2) ieškovo atstovas: Kvalifikacijos kėlimo kursai buvo atsakovo iniciatyva, todėl jis turėjo pareigą nustatyti ieškovui darbo laiką mokymams, nes norint baigti mokymus per aštuonis mokymosi mėnesius, reikėjo skirti 15-20 procentų darbo laiko. Atsakovas netinkamai aiškina susitarimo dėl kvalifikacijos kėlimo 2.1 punkto nuostatas, terminas mokymų išlaidoms grąžinti gali būti skaičiuojamas tik jeigu ieškovas būtų baigęs kursus, o jis jų nebaigė. Byloje egzistuoja dvi problemos: ar ieškovui kilo pareiga atlyginti atsakovo patirtų išlaidų dalį ir ar atsakovas teisėtai vienašališkai padarė išskaitą. Be to, sudarytu susitarimu turėjo būti išlaikyta šalių pusiausvyra, tačiau to nebuvo. Mokymosi išlaidas pagal Darbo kodekso 37 straipsnio 2 dalį darbuotojas gali atlyginti tik tada, kai įgytos žinios ar gebėjimai, viršija darbo veiklai keliamus reikalavimus, tą patvirtina ir teismų praktika. Ieškovui skirti mokymai buvo susiję su jo kasdienine veikla ir iš jų jis galėjo įgyti tik tų žinių, kurių reikia jo kasdieninei veiklai. Atsakovas negali remtis susitarimu nes jis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Aktualu ir tai, kad atsakovas neužfiksavo kada baigėsi Kvalifikacijos kėlimo kursai.

3.2. Atsakovo atstovai paaiškino, kad Linux Red Hat yra atviro kodo sistema, kuria naudojosi atsakovas, todėl jos darbuotojams reikėjo mokėti su ja dirbti, tačiau tam nereikėjo turėti sertifikatų. 2020 metais nupirko 4 mokymosi prenumeratas ir vieną ją suteikė ieškovui. Laikė, kad tai yra motyvacinė priemonė, nes buvo sudaryta galimybė gauti sertifikatą. Ieškovas neišdirbo po mokymosi nustatyto termino, todėl iš jo išskaitė išlaidų dalį, į kurią neįtraukė PVM dalies. Mokymosi principas buvo nuotolinis pagal individualiai susidarytą mokymosi grafiką. Ieškovas buvo aukštos kvalifikacijos darbuotojas, todėl jis galėjo savo darbo laiką tvarkyti savarankiškai, atitinkamai ir pasiplanuoti kada dirba, o kada mokosi. Ieškovas neskyrė laiko mokymuisi, todėl ir neišlaikė egzaminų, tačiau pagal sudaryto susitarimo nuostatas, kadangi po mokymų pabaigos neišdirbo nustatyto laiko, atsakovas turėjo teisę daryti išskaitą. Ieškovui mokymosi paskyra buvo sukurta 2020 m. spalio 9 d. nuo tos dienos jis galėjo prisijungti prie mokymosi medžiagos ir susipažinti, todėl susitarimo pasirašymo dieną – 2020 m. gruodžio 21 d. jis tikrai turėjo suprasti kokios bus mokymosi apimtys. Be to, ieškovas 2020 m. lapkričio 19 d. atliko savo žinių vertinimą sistemoje. Aktualu ir tai, kad atsakovo įgaliota darbuotoja 2021 metais du kartus aptarė su ieškovu mokymosi eigą ir galimybes, tačiau ieškovas nepateikė informacijos, kad jis nesimoko, kad jam reikia darbo laiko mokymuisi. Sistema leido egzaminus laikyti ir po mokymosi pabaigos, todėl ieškovas paskutinį kartą 2021 metų gruodžio mėnesį bandė laikyti egzaminą, tačiau nesėkmingai. Šiuo atveju egzistavo Darbo kodekso 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga, nes jeigu ieškovas būtų sėkmingai baigęs mokymus, jam būtų suteiktas sertifikatas, kuriuo jis galėjo pasinaudoti bent 10 metų į priekį ir taip būtų įgijęs žinių ar gebėjimų, viršijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus. Jo veiklai pas atsakovą Kvalifikacijos kėlimo kursai nebuvo reikalingi. Ieškovo tiesioginis vadovas kiekvieną dieną su ieškovu ir kitais darbuotojais aptardavo darbus, tačiau ieškovas nei karto nenurodė, kad jam reikia papildomo laiko mokymuisi. Kiti ieškovo skyriaus darbuotojai prašė tokio laiko ir jiems buvo suteikta, vienas iš jų išlaikė 4 kitas 5 egzaminus. Ieškovas pagal sistemos duomenis mokymuisi iš viso skyrė tik 1,76 val., bandė laikyti dviejų modulių iš penkių egzaminus, tačiau neišlaikė.

3.3. Baigiamųjų kalbų metu:

1) ieškovo atstovas palaikė ieškinį ir jo reikalavimus, prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, pažymėjo (pateikė teismui ir baigiamųjų kalbų tekstą (DOK-184120), kad: pagrindinė ieškovo funkcija buvo diegti, konfigūruoti ir palaikyti (įskaitant atnaujinimus) grupės valdomas technologijas (tame tarpe Linux). Daugėjant serverių su RedHat operacine sistema, IT administratoriams, turintiems darbo su šia sistema patirties, buvo pasiūlyta dalyvauti nuotoliniuose kvalifikacijos kėlimo kursuose „Red Hat Learning subscription Standard“ ir baigus mokymus išsilaikyti 5 egzaminus. Atsakovo siūlymu ieškovas 2020 m. lapkričio 30 d. atliko įsivertinimo testą, 2020 m. gruodžio 21 d. tarp šalių buvo sudarytas papildomas susitarimas prie darbo sutarties dėl darbuotojo mokymo išlaidų kompensavimo. Dalyvavimą kvalifikacijos kėlimo kursuose ieškovas pradėjo 2021 m. sausio 1 d. Ieškovas prie kvalifikacijos kėlimo kursų medžiagos jungdavosi epizodiškai, nes suprato, kad kvalifikacijos kėlimo kursai nėra naudingi, be to, medžiagos peržiūrai reikia labai daug laiko, kurio darbo metu skirti nebuvo galimybių dėl didelio užimtumo. Kursų (6 temos ir 5 egzaminai) pabaigimui preliminariai buvo reikalingos 28 darbo dienos. Mokymai pradėti 2021 m. sausio 1 d. ir turėjo būti pabaigti 2021 m. rugsėjo 30 d, skaičiuojant atostogas mokymams reikėjo skirti virš 16 procentų viso darbo laiko arba vieną darbo dieną per savaitę. Atsakovas nesuteikė darbo laiko mokymuisi. Minėtu laikotarpiu vyko keli susitikimai su atsakingu ieškovo asmeniu, tačiau jokių rezultatų iš susitikimų nebuvo. Ieškovas bandė laikyti kelis egzaminus, tačiau suprato, kad jiems išlaikyti, reikia peržiūrėti iš esmės visą kursų medžiagą, o tam neturėjo laisvo darbo laiko. Nepaisant to, ieškovo darbo rezultatai buvo geri, jokios kritikos ar pastabų iš atsakovo nebuvo. 2022 m. gegužės 20 d. ieškovas pateikė prašymą nutraukti darbo sutartį Darbo kodekso 55 straipsnio pagrindu, atsakovas vienašališkai padarė išskaitą ir pagal jo prašymą nutraukė darbo santykius 2022 m. birželio 10 d. Susitarimas buvo sudarytas Darbo kodekso 37 straipsnio pagrindu (Susitarimo preambulės (B) punktas). Susitarimo tekstas yra standartinis ir nepritaikytas tokios apimties mokymams, kurie buvo pasiūlyti ieškovui. Susitarime nėra detalizuota ar mokymai vyks darbo metu, nėra jokių ieškovo įsipareigojimų baigti mokymus. Susitarimas nereglamentavo mokymų eigos (mokymo grafiko), nereglamentavo šalių atsakomybės klausimų, nepabaigus mokymų. Ieškovas nepažeidė jokio Susitarimo punkto. Darbdavys turi teisę į mokymosi išlaidų atlyginimą tik tuo atveju, jeigu darbuotojui mokymų metu suteikė žinias ir gebėjimus, viršijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus ir padidino jo paklausą darbo rinkoje, o ne tuo atveju kai tik sudarė galimybes mokytis. Iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų akivaizdu, kad mokymai nepabaigti ne dėl ieškovo kaltės. Darbo kodekso 150 straipsnio 2 dalyje yra numatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai gali būti daromos išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio. Darbo kodekso 150 straipsnio 2 dalyje nėra numatyta, kad išskaita gali būti daroma mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų atlyginimui. Darbdavio ir darbuotojo susitarimai negali prieštarauti imperatyvioms Darbo kodekso nuostatoms. Vienašališka neteisėta išskaita buvo atlikta 2022 m. birželio 8 d. ir būtent nuo šios dienos turi būti pradedamos skaičiuoti netesybos. Netesybos turi būti priteisiamos iki išmokėjimo dienos, bet ne daugiau kaip už 6 mėnesius (Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalis);

2) atsakovo atstovas nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti bei tenkinti jo prašymą dėl patirtų vertimo išlaidų atlyginimo, pažymėjo, kad: ieškovas, būdamas darbuotoju ir vykdydamas darbo sutartį bei priedą prie darbo sutarties, tinkamai nebendradarbiavo, nebuvo sąžiningas darbdavio atžvilgiu, taip nesilaikė Darbo kodekso 24 straipsnio nuostatų. Ieškovas žinojo ir buvo tinkamai informuotas apie jam suteiktą galimybę mokytis bei apie kvalifikacijos kėlimo kursų vertę, tačiau neįgyvendino savo pareigų nebaigė mokslų, neišdirbo dvylika mėnesių po kvalifikacijos kėlimo kursų pabaigos, todėl atsakovas pagrįstai padarė išskaitą. Kaip ir ieškovui, taip ir dar dviem ieškovo padalinio darbuotojams buvo suteikta galimybė dalyvauti Kvalifikacijos kėlimo kursuose, visiems vienodomis sąlygomis sudarant galimybę savarankiškai planuoti darbo laiką, nebuvo sąlygos, kad mokytis ieškovas turėjo ne darbo metu. Kiti darbuotojai sugebėjo baigti mokymus ir išlaikyti egzaminus, jiems nesuteikiant jokių išskirtinių sąlygų lyginant su ieškovu. Atsakovas atskirai nežymėjo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose darbuotojų dalyvavimo Kvalifikacijos kėlimo kursuose, nes jiems buvo sudaryta galimybė savarankiška planuoti savo darbo laiką. Tarp ieškovo ir atsakovo dėl Kvalifikacijos kėlimo kursų buvo sutarta ne tik sudarant susitarimą, bet ir faktiškai viską aptariant, be to, ieškovas sistemoje atliko savęs įsivertinimą. Atitinkamai nutraukiant darbo santykius, pagrįstai buvo padaryta išskaita, kurią leido tarp šalių pasirašytas papildomas susitarimas prie darbo sutarties. Išskirtines susitarimo sąlygas leido ir tai, kad ieškovo darbo užmokestis buvo didesnis nei du vidutiniai šalies darbuotojų darbo užmokesčiai. Išlaikyta buvo ir interesų pusiausvyra, nes numatyta, kad išskaita gali būti daroma už 12 mėnesių, o ne 24 mėnesių, laikotarpį ir kad išskaita daroma ne už visą sumą, o už proporcingai neišdirbtą laiką. Ieškovui buvo sudaryta reali galimybė mokymuose įgyti pridėtinę vertę, tačiau jis pasirinko nieko nedaryti ir ignoruoti susitarimą. Atsakovas patyrė realių sąnaudų, todėl turėjo teisę daryti išskaitą.

II. Teismas konstatuoja:

Kilęs tarp šalių ginčas išspręstinas iš esmės – ieškovo ieškinio reikalavimai ir prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestini, atsakovo prašymas priteisti išlaidas vertimo paslaugoms, taip pat atmestinas.

4. Teismas iš byloje esančių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatė, kad:

4.1. Tarp ieškovo ir atsakovo 2019 m. spalio 29 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 20222 (t. 1, b. l. 25-27) (toliau – Darbo sutartis), ieškovo pareigos – vyriausiasis IT administratorius, atlyginimas – 3472 Eur, o nuo 2021 m. balandžio 1 d. – 3602 Eur (t. 1, b. l. 29). Darbo sutartis nutraukta 2022 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. ĮS-HR(LTG)-228/2022, ieškovo prašymu nuo 2022 m. birželio 10 d. Vidutinis darbo užmokestis atleidimo dienai – 3672,94 Eur mėnesiui arba 175,72 Eur darbo dienai (t. 1, b. l. 42). Vieni iš reikalavimų ieškovo pareigybei – puikiai išmanyti kelias technologijas (<...> Linux <...>) (t. 1, b. l. 149);

4.2. Tarp ieškovo ir atsakovo 2020 m. gruodžio 21 d. buvo sudarytas papildomas susitarimas dėl mokymosi išlaidų kompensavimo (t. 1, b. l. 31-32, DOK-154661, 3 priedas) (toliau – Papildomas susitarimas), kuriuo šalys, atsižvelgdamos į Darbo kodekso 37 straipsnio nuostatas bei į tai, kad „Darbdavys savo lėšomis moko darbuotoją, kelia jo kvalifikaciją ir taip didina jo paklausą darbo rinkoje bei turi teisėtą lūkestį, kad sąžiningas darbuotojas tęs darbo santykius ir taip kompensuos darbdavio patirtas išlaidas, o jei darbo sutartis bus nutraukta dėl darbuotojo kaltės arba jo pareiškimu be svarbios priežasties anksčiau nei numato šis susitarimas, atlygins darbdavio patirtas išlaidas, susitarė“: darbuotojas įsipareigojo gera valia atlyginti darbdavio kvalifikacijos kėlimui pagal „Red Hat Learning subscription Standard“ patirtas išlaidas (1.1, 1.2 punktai); išlaidų bendra suma yra 4084,8 Eur (1.4 punktas); darbuotojas, nutraukęs darbo sutartį <...> be svarbios priežasties anksčiau nei 12 mėnesių po kvalifikacijos kursų kėlimo pabaigos dienos kompensuoja darbdavio patirtas 2.1 punkte nurodytas išlaidas proporcingai neišdirbtam dvylikos mėnesių terminui po kvalifikacijos kėlimo kursų pabaigimo, skaičiuojant mėnesiais, pradedant nuo kito mėnesio einančio po mokymų baigimo <...> (2.1 punktas); jeigu apskaičiuotas skolos likutis mažesnis už darbo sutarties nutraukimo dienai, darbuotojui apskaičiuotą mokėtiną galutinį atsiskaitymą, tuomet iš galutinio atsiskaitymo, išskaitoma visa suma skolai padengti (2.2 punktas); susitarimas įsigalioja nuo kvalifikacijos kėlimo kursų pabaigimo dienos ir galioja 12 mėnesių nuo jos pasirašymo dienos arba iki darbuotojo darbo santykių pasibaigimo anksčiau nei šiame punkte nustatytas terminas (3.1 punktas);

4.3. Ieškovui remiantis atlikto pirkimo dokumentais (t. 1, b. l. 44-63), nuo 2020 m. spalio 8 d. iki 2021 m. spalio 8 d. (t. 1, b. l. 139) buvo suteikta prieiga prie Kvalifikacijos kėlimo kursų, kurių vertė vienam asmeniui 4084,8 Eur be PVM (t. 1, b. l. 44). Ieškovas mokymams praleido 1,78 val. laiko (t. 1, b. l. 139), buvo numatęs mokytis penkis mokymų modulius (t. 1, b. l. 139, 146, 170-171) ir laikyti jų egzaminus: (EX200 - RHEL Administrator; EX294 - RHEL Engineer; EX442 – RHEL Performance Tuning EX342 - RHEL Diagnostics and Troubleshooting; EX362 – RHEL Identity Management + AD). Bandė laikyti EX200 - RHEL Administrator ir EX294 - RHEL Engineer egzaminus, tačiau jų neišlaikė (t. 1, b. l. 146, 176); šalys nebuvo aiškiai susitarusios kokiu laiku – darbo ar ne darbo ieškovas turi mokytis (šalių paaiškinimai bylos nagrinėjimo iš esmės metu), tačiau ieškovui buvo suteikta galimybė savarankiškai planuoti savo darbo laiką, taip pat ir pasirinkti ar jis mokysis darbo ar laisvu nuo darbo metu (šalių paaiškinimai bylos nagrinėjimo iš esmės metu), analogiškai atsakovas elgėsi ir kitų dviejų darbuotojų atžvilgiu (atsakovo atstovo paaiškinimai bylos nagrinėjimo iš esmės metu);

4.4. Laikytina, kad:

1) Kvalifikacijos kėlimo kursai prasidėjo 2020 m. gruodžio 21 d. sudarius papildomą susitarimą dėl mokymosi išlaidų kompensavimo (t. 1, b. l. 31-32, DOK-154661, 3 priedas) ir baigėsi 2021 m. spalio 8 d. (t. 1, b. l. 139), t. y. tuo metu, kai buvo nutraukta galimybė (panaikinta prieiga prie mokymų medžiagos) mokytis sistemoje, todėl atsakovas tikėjosi, kad ieškovas, laikydamasis 2020 m. gruodžio 21 d. Papildomo susitarimo, darbo santykius nutrauks ne vėliau, kaip 2022 m. spalio 9 d.;

2) Darbo sutartis, ieškovo iniciatyva, nutraukta 2022 m. birželio 10 d., t. y. praėjus septyniems mėnesiams ir 10 dienų po mokymų baigimo, t. y. iki 2022 m. spalio 9 d. likus keturiems pilniems mėnesiams ir 20 dienų. Vieno mėnesio kompensacijos darbdaviui pagal 2020 m. gruodžio 21 d. papildomą susitarimą vertė buvo 340,4 (4084,8 Eur/12), atitinkamai keturių mėnesių pagal 2020 m. gruodžio 21 d. Papildomą susitarimą vertė buvo 1361,60 Eur;

4.5. Ieškovo prašymu 2022 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. ĮS-HR(LTG)-228/2022, nuo 2022 m. birželio 10 d. nutraukus darbo sutartį (8 lapas 1 priede prie DOK-154661), atsakovas išskaičiavo iš galutinio atsiskaitymo, skirto ieškovui, 1361,60 Eur skolos likutį mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo kursų išlaidoms padengti;

4.6. 2020 m. gruodžio 21 d. sudaryto papildomo susitarimo sudarymo metu – 2020 metų Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydis buvo – 1428,60 Eur (https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=95f48793-1dd8-49fd-b4a5-50cf3e3ffe99#/), todėl du vidutiniai mėnesiniai bruto darbo užmokesčio dydžiai sudarė 2857,20 Eur (1428,60 x 2). Ieškovo darbo užmokestis 2020 m. gruodžio 21 d. buvo 3472 Eur, t. y. ieškovo darbo užmokestis buvo didesnis negu du Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai.

4.7. Tarp šalių kilusį ginčą, ieškovo iniciatyva, ikiteismine tvarka nagrinėjo darbo ginčų komisija ir 2022 m. rugpjūčio 2 d. priėmė sprendimą (registracija 2022 m. rugpjūčio 10 d. Nr. DGKS-3602) (t. 1, b. l. 17-19), kuriuo ieškovo prašymą darbo byloje Nr. APS-131-12413 dėl išskaitos išieškojimo iš atsakovo atmetė kaip nepagrįstą. Minėtas sprendimas neįsiteisėjo, nes nepraleidus nustatyto vieno mėnesio termino buvo pateiktas ieškinys teismui (Darbo kodekso 229 straipsnio 1 dalis). Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, minėtas darbo ginčų komisijos sprendimas neteks galios (Darbo kodekso 231 straipsnio 7 dalis).

Teismas byloje kilusį ginčą nagrinėja iš esmės (Darbo kodekso 231 straipsnio 3 dalis) ir vertina šiuos tarp šalių kilusius ginčo esminius klausimus: ar šalių 2020 m. gruodžio 21 d. sudarytas papildomas susitarimas neprieštarauja Darbo kodekso 37 straipsniui; ar minėto susitarimo pagrindu atsakovas turėjo teisę daryti išskaitą iš ieškovui mokėtino galutinio atsiskaitymo; ar minėtu susitarimu yra išlaikoma pakankama šalių interesų pusiausvyra; ar atsakovas, prieš darydamas išskaitą, privalėjo kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus; ar ginčo atvejui gali būti taikomos Darbo kodekso 33 straipsnio 4 dalies nuostatos; ar ieškovas įgijo žinių ar gebėjimų, viršijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus; ar kilusiam ginčui spręsti gali būti taikoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-701/2021 suformuota praktika, ar šalys darbo santykių metu tinkamai bendradarbiavo, buvo sąžiningos viena kitos atžvilgiu ar buvo pakankamai rūpestingos ir atsargios (Darbo kodekso 24 straipsnis) ir darydamas išvadas, spręs ar ieškinys tenkintinas ar atmestinas.

8. Ieškovo ieškinio pirmasis reikalavimas – 2022 m. birželio 9 d. atsakovo įsakymu dėl darbo sutarties nutraukimo numatytą išskaitą iš darbo užmokesčio mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų atlyginimui 1361,60 Eur sumai pripažinti neteisėta ir išvestinis ieškinio antrasis reikalavimas - priteisti 1361, 60 Eur nesumokėto darbo užmokesčio, atmestini, kaip nepagrįsti, nes:

8.1. 2020 m. gruodžio 21 d. sudarytas papildomas susitarimas neprieštarauja Darbo kodekso 37 straipsnio ar Darbo kodekso 150 straipsnio nuostatoms:

1) Darbo kodekso 37 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia darbuotojui ir darbdaviui susitarti dėl mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo išlaidų atlyginimo sąlygų, nes jos nustato, kad darbo sutarties šalys gali susitarti dėl darbdavio turėtų darbuotojo mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo išlaidų atlyginimo sąlygų, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių.

Teismas, įvertinęs 2020 m. gruodžio 21 d. sudaryto papildomo susitarimo nuostatas, neįžvelgia, kad sudarytas susitarimas neatitiktų minėtos Darbo kodekso 37 straipsnio 1 dalies nuostatų. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (Civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarčių privalomumo principas (pacta sunt servanda) taip pat reiškia ne tik tai, kad sutartis privalo būti vykdoma, bet visų pirma tai, jog ji galioja bei saisto šalis ir gali būti pakeista arba nutraukta tik šalių susitarimu, o vienašalis sutarties nutraukimas arba pripažinimas negaliojančia yra kraštutinė priemonė (ultima ratio), kuri gali būti taikoma tik sutartyje arba įstatyme nurodytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013. Teismų praktika. 2013, 39, p. 88-104).

2) 2020 m. gruodžio 21 d. sudaryto papildomo susitarimo 2.1 ir 2.2 punktų pagrindu atsakovas turėjo teisę daryti išskaitą iš ieškovui mokėtino galutinio atsiskaitymo. Ieškovas nurodo, kad atsakovas neturėjo teisės daryti iškaitos be jo sutikimo, nes to neleido Darbo kodekso 150 straipsnio nuostatos. Teismas su ieškovu negali sutikti, nes, teismo vertinimu, atsakovui teisę daryti išskaitą suteikė tai, kad egzistavo 2020 m. gruodžio 21 d. Papildomo susitarimo 2.1 punkto sąlyga – po Kvalifikacijos kėlimo kursų pabaigos nepraėjus dvylikai mėnesių ieškovas inicijavo darbo sutarties nutraukimą, o 2020 m. gruodžio 21 d. sudaryto papildomo susitarimo 2.2 punktas numatė, kad „Jeigu apskaičiuotas skolos likutis mažesnis už darbo sutarties nutraukimo dienai, darbuotojui apskaičiuotą mokėtiną galutinį atsiskaitymą, tuomet iš galutinio atsiskaitymo, išskaitoma visa suma skolai padengti.“ Taigi atsakovo elgesys priimant 2022 m. birželio 9 d. įsakymą ir jo pagrindu padarant išskaitą buvo nulemtas šalių sudaryto susitarimo, kuris, kaip minėta, neprieštaravo įstatymų nuostatoms, todėl atsakovas turėjo teisę juo vadovautis. Tai, kad ieškovas 2022 m. birželio 8 d. el. paštu pateikė nesutikimą (t. 1, b. l. 71-72) dėl išskaitos, teismo vertinimu, nedarė 2020 m. gruodžio 21 d. sudaryto papildomo susitarimo negaliojančiu, todėl atsakovas pagrįstai padarė iškaitą. Darbo kodekso 150 straipsnio nuostata kilusiam ginčui nėra taikytina, todėl jai Papildomas susitarimas negali prieštarauti, be to kaip minėta, buvo susitarta su darbuotoju, kurio darbo užmokestis buvo didesnis nei du Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, todėl šalys galėjo susitarti ir dėl kitų išskaitų iš darbo užmokesčio sąlygų.

8.2. Nors 2020 m. gruodžio 21 d. sudarytame papildomame susitarime nėra aptarta, kad atlygintos gali būti tik išlaidos, susijusios su darbuotojo žinių ar gebėjimų, viršijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus, suteikimu, tačiau, teismo vertinimu, toks susitarimo turinys atitinka Darbo kodekso 33 straipsnio 4 dalies nuostatoms, kurios nustato, kad darbo sutartyje, kurioje nustatytas mėnesinis darbo užmokestis yra ne mažesnis negu du Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, galima nukrypti nuo šiame kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytų imperatyvių taisyklių, išskyrus taisykles, susijusias su maksimaliuoju darbo ir minimaliuoju poilsio laiku, darbo sutarties sudarymu ir pasibaigimu, minimaliuoju darbo užmokesčiu, darbuotojų sauga ir sveikata, lyčių lygybe ir nediskriminavimu, kitais pagrindais, jeigu darbo sutartimi pasiekiama darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyra.

Atsižvelgiant į Darbo kodekso 33 straipsnio 4 dalies doktrininį aiškinimą (https://www.infolex.lt/ta/Default.aspx?id=31&TypeId=3&aktoId=368200&cNumeris=33), kuris nurodo, kad su darbuotojais, uždirbančiais bent dviejų vidutinių šalies ūkio darbo užmokesčių dydžio darbo užmokestį per mėnesį, būtų galima sutarti dėl pvz., išsamesnio, nei nurodytas Darbo kodekso 154 straipsnio visiško žalos atlyginimo atvejų sąrašo ir pan., bei į tai, kad ieškovo darbo užmokestis susitarimo sudarymo dieną buvo didesnis nei du Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai (nustatyta šio sprendimo 4.6 punkte), konstatuoja, kad šalys galėjo sudaryti susitarimą papildantį darbo sutartį ir susitarti, kad darbuotojas privalo kompensuoti darbdaviui darbuotojo kvalifikacijos tobulinimui ar kėlimui patirtas išlaidas nepriklausomai nuo ar darbuotojas įgijo žinių ar gebėjimų ir nepriklausomai ar įgytos žinios ar gebėjimai viršijo darbo veiklai keliamus reikalavimus, t. y. netaikyti Darbo kodekso 37 straipsnio 2 dalies nuostatų.

Šiam kilusiam ginčui spręsti teismas daro išvadą, kad galima nukrypti ir nuo šalių nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-701/2021 suformuotos praktikos, nes joje atarto ginčo ir šio ginčo aplinkybės skiriasi tuo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-701/2021 byloje nebuvo nustatytų aplinkybių, jog darbuotojas nepasinaudojo jam suteikta galimybe mokytis, bei, kad darbuotojo darbo užmokestis buvo didesnis negu du Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai. Minėtą teismo išvadą nukrypti nuo susijusios teismų praktikos patvirtina ir kasacinio teismo išvados, kad: nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, (sprendimo pagrindas), t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tuo tarpu tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2022, 60–62 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika), t. y. teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra svarbu ar Kvalifikacijos kėlimo kursais ieškovas būtų įgijęs žinių ar gebėjimų viršijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus.

8.3. 2020 m. gruodžio 21 d. sudarytu papildomu susitarimu buvo išlaikyta pakankama šalių interesų pusiausvyra. Kaip minėta, 2020 m. gruodžio 21 d. sudaryto papildomo susitarimo 2.1 punkte nustatyta, kad darbuotojas, nutraukęs darbo sutartį <...> be svarbios priežasties anksčiau nei 12 mėnesių po kvalifikacijos kursų kėlimo pabaigos dienos kompensuoja darbdavio patirtas 2.1 punkte nurodytas išlaidas proporcingai neišdirbtam dvylikos mėnesių terminui po kvalifikacijos kėlimo kursų pabaigimo, skaičiuojant mėnesiais, pradedant nuo kito mėnesio einančio po mokymų baigimo <...>, taigi, teismo vertinimu, šalių interesų pusiausvyra yra išlaikoma dėl to, kad šiuo atveju darbuotojas, nustatytą laiką neišdirbęs pas darbdavį, turi atlyginti ne visas mokymo išlaidas, o proporcingai neišdirbtam dvylikos mėnesių terminui (šiuo atvejui atsakovas iš viso patyrė 4084,8 Eur išlaidų be PVM, o prašo tik 1361,60 Eur). Šalių interesų pusiausvyrą užtikrina ir tai, kad šalys susitarė dėl pakankamai protingo laiko, kurį darbuotojas turi išdirbti pas darbdavį nuo kursų kėlimo pabaigos, t. y. dvylikos mėnesių, nors galėjo susitarti ir dėl ženkliai ilgesnio termino, t. y. dvidešimt keturių mėnesių.

8.4. 2020 m. gruodžio 21 d. sudaryto papildomo susitarimo 2.1 punkte įtvirtinta kvalifikacijos kėlimo kursų išlaidų kompensavimo sąlyga yra susieta su kursų pasibaigimo, o ne jų pabaigimo sąlyga/terminu, t. y. nors ieškovas nurodo, kad taikyti susitarimo sąlygas, ieškovas, visų pirma, turėjo baigti jam skirtus mokymus, tačiau jis jų nebaigė ne dėl ieškovo kaltės. Su tokiu ieškovo argumentu teismas negali sutikti, nes kaip nustatyta 2020 m. gruodžio 21 d. sudaryto papildomo susitarimo 2.1 punkte – darbuotojas, nutraukęs darbo sutartį <...> be svarbios priežasties anksčiau nei 12 mėnesių po kvalifikacijos kursų kėlimo pabaigos dienos, kompensuoja darbdavio patirtas 2.1 punkte nurodytas išlaidas proporcingai neišdirbtam dvylikos mėnesių terminui po kvalifikacijos kėlimo kursų pabaigimo, skaičiuojant mėnesiais, pradedant nuo kito mėnesio einančio po mokymų baigimo <...>, t. y., teismo vertinimu, minėtos sąlygos, atsižvelgiant į sąlygos loginį aiškinimą, protingumo ir teisingumo principus, negalime aiškinti taip, kad šalys būtų buvę susitarusios, jog darbuotojas kompensuotų darbdaviui jo patirtas išlaidas ar jų dalį tik tuomet, kai jis sėkmingai ar tiesiog baigtų kursus, nes toks aiškinimas neatitiktų 2020 m. gruodžio 21 d. sudaryto papildomo susitarimo preambulėje keliamų tikslų, sudarytų sąlygas darbuotojui piktnaudžiauti darbdavio apmokamų kvalifikacijos kėlimo kursų galimybe, pvz., kursams įpusėjus, darbuotojas savo noru galėtų išeiti iš darbo, tai reikštų, kad darbuotojas kursų nebaigė, nors darbdavys būtų sąžiningai patyręs išlaidų, ir neprivalėtų darbdaviui kompensuoti jo patirtų išlaidų. Taigi 2020 m. gruodžio 21 d. sudaryto papildomo susitarimo 2.1 punkte įtvirtinta kvalifikacijos kėlimo kursų išlaidų kompensavimo sąlyga yra susieta su kursų pasibaigimo momentu ar jų nutraukimo darbuotojo iniciatyva momentu, o ne jų realaus pabaigimo sąlyga/terminu. Aktualu ir tai, kad minėtoje sąlygoje, visų pirma, pabrėžiamas terminas – po kvalifikacijos kursų kėlimo pabaigos dienos ir tik papildomai aprašant sąlygas, teismo vertinimu, buvo padarytos loginės klaidos rašant – po kvalifikacijos kėlimo kursų pabaigimo; po mokymų baigimo, o tai, teismo vertinimu, reiškia, kad kompensavimo darbdaviui mechanizmas yra susijęs su kvalifikacijos kursų kėlimo pasibaigimo diena, o ne kitomis sąlygomis. Kaip nustatyta šio sprendimo 4.4-1) punkte, Kvalifikacijos kėlimo kursai baigėsi 2021 m. spalio 8 d. (t. 1, b. l. 139). Todėl ieškovo iniciatyva nutraukus darbo sutartį, atsakovas tinkamai apskaičiavo, kad ieškovas yra skolingas Kvalifikacijos kėlimo kursų keturių mėnesių kompensuojančią dalį, t. y. 1361,60 Eur. Šiuo atveju teismas negali sutikti ir su ieškovo argumentu, kad atsakovas nesuteikė ieškovui darbo laiko mokymams, arba kad ieškovas nebaigė kursų ne dėl savo kaltės. Nes kaip nustatyta iš šalių paaiškinimų, ieškovas turėjo galimybę pats planuoti ir organizuoti savo darbo laiką, todėl ieškovas, matydamas, kad negali skirti pakankamai laiko Kvalifikacijos kėlimo kursams, vadovaudamasis Darbo kodekso 25 straipsnio 1 ir 2 dalimis privalėjo pranešti apie tai atsakovui, prašyti suteikti jam pakankamai darbo laiko mokymams ir egzaminams, tačiau to nepadarė. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie tai, kad darbdavys būtų specialiai sudaręs nepalankias sąlygas dirbti ir planuoti laiką kvalifikacijos kėlimui, kad kaip nors ieškovą diskriminavo kitų darbuotojų atžvilgiu.

8.6. Atsakovas, prieš darydamas išskaitą, neprivalėjo kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus. Ieškovas nurodo, kad kilus ginčui tarp ieškovo ir atsakovo dėl išskaitos darymo, atsakovas turėjo kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus, teismas negali sutikti su šiuo ieškovo argumentu, nes atsakovo elgesys atitiko šalių sudaryto susitarimo sąlygas, kurios, kaip minėta, atsakovui leido tokį elgesio variantą. Darbo kodekso 220 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, taigi šiuo atveju būtent ieškovas manė, kad jo teisės yra pažeistos todėl ir realizavo minėtame Darbo kodekse nustatytą teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus – darbo ginčų komisiją (kuri ieškovo prašymą atmetė) ir vėliau į teismą.

1) Byloje nustatytas atsakovo elgesys nors ir nebuvo labai nepriekaištingas, tačiau kaip nustatyta šio sprendimo 4 punkte bei iš duotų šalių žodinių bei rašytinių (DOK-171686) paaiškinimų, atsakovas iš esmės tinkamai elgėsi su darbuotoju, t. y. pasiūlė dalyvauti Kvalifikacijos kėlimo kursuose, sudarė galimybes ieškovui save įsivertinti, suprasti Kvalifikacijos kėlimo kursų esmę ir tik tuomet su juo sudarė papildomą susitarimą prie darbo sutarties, kuriame nurodyta ir Kvalifikacijos kėlimo kursų finansinė vertė. Kvalifikacijos kėlimo kursų metu kelis kartus teiravosi (DOK-171686) ieškovo kaip jam sekasi mokytis, tiesioginis vadovas darbo pasitarimų metu (atsakovo atstovų paaiškinimai teismo posėdžio metu) sudarė galimybę ieškovui aptarti kvalifikacijos kėlimų eigą. Atsakovo elgesys, kuriuo jis nesudarė ieškovo Kvalifikacijos kėlimo kursų grafiko, nors ir nėra nepriekaištingas, tačiau nelaikytina, kad jis buvo pernelyg neatsakingas, kad tai nulėmė, jog ieškovas nesimokė ir Kvalifikacijos kėlimo kursų nebaigė, taip pat nenustatyta, kad ieškovas inicijavo darbo sutarties nutraukimą dėl kokio nors neteisėto ar netinkamo atsakovo elgesio;

9. Ieškovo trečiasis, išvestinis reikalavimas – nuo uždelstos išmokėti 1361,60 Eur sumos priteisti Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje numatytas netesybas, apskaičiuotas proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui – atmestinas, nes atmesti pirmi du reikalavimai, nustačius, kad atsakovas išskaitą padarė teisėtai ir pagrįstai, t. y. trečiojo reikalavimo tenkinimui nėra sąlygų nustatytų Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje.

10.1. Ieškovo prašymas priteisti 1500 Eur advokato pagalbai apmokėti (DOK-182664) atmestinas, nes atmesti visi ieškovo reikalavimai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).