Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1069-450/2016

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-03-21
Bylos Nr.: 2A-1069-450/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-00259-2015-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Radzevičienė, Alma Urbanavičienė, Henrichas Jaglinskis
Atsakovas: UAB „Textil 3“
Ieškovas: Ada

Kategorijos

3.3.1.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1069-450/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00259-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.21.; 2.5.11.1.(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Textil 3“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai, o priešieškinis atmestas, civilinėje byloje pagal ieškovo Ada&Ina Ltd. ieškinį atsakovui UAB „Textil 3“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo UAB „Textil 3“ priešieškinį ieškovui Ada&Ina Ltd. dėl nuostolių atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Ada&Ina Ltd. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Textil 3“ 18 880,40 Eur negrąžinto avanso ir 942,40 Eur palūkanų, 8,3 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo tesime dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinį grindė tuo, kad ieškovas reguliariai pirkdavo iš atsakovo įvairius rankšluosčius, servetėles, prijuostes ir kitus panašius tekstilinius gaminius. Pagal susiklosčiusią praktiką ieškovas elektroniniu paštu pateikdavo atsakovui reikalingų prekių užsakymus, o atsakovas pateikdavo išankstinę sąskaitą-faktūrą, sulaukęs apmokėjimo, pagamindavo užsakytas prekes ir atsiųsdavo jas į Didžiąją Britaniją. 2014 m. vasario mėn. pradžioje šalys pradėjo tartis dėl naujo užsakymo, kurio galutinis variantas, kaina ir specifikacijos buvo suderintos 2014 m. vasario 21 d. elektroniniais laiškais. Tą pačią dieną atsakovas išsiuntė ieškovui sąskaitą Nr. 2014.02.21 bei paragino ieškovą kaip įmanoma greičiau ją apmokėti, taip pat nurodė, kad prekių pervežimas turėtų būti vykdomas pirmąją kovo savaitę. Ieškovas 2014 m. vasario 24 d. atliko 20000 Eur išankstinį mokėjimą bei nurodė, kad likusius 2752,50 Eur perves gavęs prekes. Atsakovas tam neprieštaravo, nurodė banko sąskaitos rekvizitus. Atsakovas 2014 m. gegužės mėn. pristatė nedidelę dalį užsakytų prekių 1119,60 Eur sumai, tačiau likusius savo įsipareigojimus vengė vykdyti, todėl ieškovas 2014 m. gegužės 12 d. ir 2014 m. gegužės 29 d. pateikė reikalavimus pristatyti užsakytas prekes arba dokumentus apie jų išsiuntimą ieškovui, priešingu atveju – grąžinti sumokėtą avansą, sumažintą pristatytų prekių verte. Atsakovui nepristačius prekių ir negrąžinus avanso, ieškovas 2014 m. birželio 13 d. kreipėsi į skolų išieškojimo bendrovę UAB „Gelvora“, kuri atliko skolos išieškojimo veiksmus atsakovo atžvilgiu, tačiau atsakovas avanso negrąžino, prekių nepristatė, PVM sąskaitos-faktūros už ieškovo atliktą mokėjimą neišrašė.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Textil 3“ su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 2752,50 Eur skolą, 2778,46 Eur turtinei žalai atlyginti, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Priešieškinį grindė tuo, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl prekių įsigijimo ir šalys sudarė prekių pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas 2014 m. vasario 21 d. išrašė ieškovui sąskaitą Nr. 2014.02.21, kurios suma – 22725,50 Eur. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovas sumokėjo atsakovui tik dalį jam pateiktoje sąskaitoje nurodytos sumos, o likusios sumos - 2752,50 Eur nesumokėjo, todėl ieškovo įsiskolinimas sudaro 2752,50 Eur. Atsakovas dėl ieškovo veiksmų taip pat patyrė 2778,46 Eur turtinę žalą, nes, atsižvelgdamas į ieškovo užgaidas, užsakymo koregavimus, turėjo užsakinėti ir vis keisti prekes, jos buvo naujai užsakomos, pervežamos, iškraunamos, saugomos terminale ir kt. Ieškovas dar 2014 m. balandžio mėn. pateikė savo apsisprendimą dėl vėlesnio prekių pristatymo termino – rugsėjo mėn., po to prašė nurodyti prekes, kurias būtų galima pristatyti pirmiausiai. 2014 m. balandžio mėn. atsakovui buvo nurodyta, kad ieškovas savo detalų užsakymą dėl medžiagų pateiks vėliau, tačiau vėliau ieškovas pateikė pakeistą prekių sąrašą, kurias pageidavo gauti už jau sumokėtą sumą, akcentuodamas, kad analogiškas prekes gali įsigyti pigiau kitur, dėl ko atsakovas turėtų daryti atitinkamas nuolaidas. Ieškovui buvo siųsti pranešimai ir patikslinimai dėl prekių pristatymo tvarkos pagal suderintą susitarimą, tačiau konkretūs atsakymai iš jo nebuvo gauti. Atsakovas 2014 m. rugpjūčio mėn. kreipėsi į ieškovą, prašydamas nurodyti, kurias konkrečiai užsakytas medžiagas jis gali pristatyti jau 2014 m. rugsėjo mėn., tačiau ieškovas konkretaus atsakymo nepateikė, jis iki šiol nėra patekęs galutinio savo užsakymo. Ieškovo užsakytos prekės iki šiol yra pas atsakovą, tačiau ieškovas nenori jų atsiimti, o siekia susigrąžinti sumokėtus pinigus, nors tokia alternatyva ieškovui kaip pirkėjui nėra suteikta. Todėl būtent ieškovas elgėsi nesąžiningai, pažeidė bendradarbiavimo pareigą, be pateisinamos priežasties atsisakė priimti prekes, nenurodė kur turi būti pristatytos prekės.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, o priešieškinį atmetė, priteisė iš atsakovo UAB „Textil 3“ ieškovo Ada&Ina Ltd. naudai 18880,40 Eur skolos, 942,40 Eur palūkanų, 8,3 proc. metinių palūkanų už priteistą 19822,80 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015 m. sausio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1784,62 Eur bylinėjimosi išlaidų; valstybės naudai iš UAB „Textil 3“ priteisė 8,82 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Teismas nustatė, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties, tačiau šalių elektroninio susirašinėjimo medžiaga patvirtina, kad tarp jų buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo pagal ieškovo užsakymus tiekti ieškovui prekes, o ieškovas įsipareigojo sumokėti už prekes (LR CK 6.305 str. 1 d.). 2014 m. vasario 20 d. ir 2014 m. vasario 21 d. elektroniniais laiškais ieškovas pateikė užsakymą atsakovui, kuriame nurodė užsakomų prekių asortimentą ir kiekį, taip pat prekių pristatymo vietą. Atsakovas elektroniniu paštu pateikė ieškovui 2014 m. vasario 21 d. išankstinę sąskaitą-faktūrą 22752,50 Eur sumai už minėtas ieškovo užsakytas prekes. Ieškovas sumokėjo pagal išankstinę sąskaitą atsakovui 20000,00 Eur, o likusią 2725,50 Eur sumą įsipareigojo sumokėti po prekių pristatymo. Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, jog atsakovas pristatė ieškovo užsakytų prekių 1119,60 Eur sumai. Atsakovas 2014 m. kovo 17 d. elektroniniu laišku įsipareigojo likusias ieškovo užsakytas prekes išsiųsti tos pačios savaitės penktadienį ir pristatyti sekančią savaitę, tačiau 2014 m. kovo 21 d. elektroniniu laišku pranešė ieškovui, kad prekės bus išsiųstos sekančią savaitę, taip pat nurodė, jog ieškovui atsakovo išsiųstos prekės buvo sugadintos, sunkvežimiui patekus į autoįvykį bei pripažino, jog atsakovas vėluoja pristatyti prekes. Nurodytu terminu atsakovui nepristačius prekių, ieškovas 2014 m. kovo 25 d. ir 2014 m. kovo 26 d. elektroniniais laiškais kreipėsi į atsakovą su prašymu nurodyti prekių pristatymo terminą arba grąžinti ieškovui jo sumokėtą 20000,00 Eur avansą. Atsakovo darbuotoja I. Stankevičiūtė 2014 m. kovo 26 d. elektroniniu laišku pranešė ieškovui, kad ji serga ir dėl prekių pristatymo terminų pasiūlė kreiptis į darbuotoją Arūną nurodytu elektroniniu paštu. Iš vėlesnio šalių elektroninio susirašinėjimo matyti, kad ieškovo užsakytos prekės nebuvo pristatytos ir po sutarto prekių pristatymo termino pasibaigimo. Į ieškovo reikalavimą pateikti įrodymus apie prekių išsiuntimą atsakovas neatsakė, reikalaujamų įrodymų nepateikė. Ieškovas 2014 m. gegužės 29 d. elektroniniu laišku informavo atsakovą apie užsakymo atšaukimą, atsakovui nepateikus užsakytų prekių per protingą terminą, ir pareikalavo grąžinti 18880,40 Eur sumą, sumokėtą pagal išankstinę sąskaitą. Ieškovas, veikdamas per UAB „Gelvora“, 2014 m. rugpjūčio 8 d. raštu pareikalavo gražinti sumokėtą 18880,40 Eur, tačiau atsakovas sumokėtos sumos negrąžino, užsakytų prekių nepristatė. Kadangi atsakovas nevykdė ieškovo reikalavimų pristatyti užsakytas prekes ir po šalių sutarto termino pasibaigimo, ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti avansu sumokėtą sumą už prekes. Tai, kad ieškovas keitė prekių asortimentą, neįtakoja atsakovo privelės pristatyti ieškovo užsakytas prekes arba grąžinti ieškovo avansu sumokėtą sumą, nes su prekių asortimento pakeitimu atsakovas sutiko, tačiau nepristatė prekių nei per šalių sutartą terminą, nei po šio termino pasibaigimo. Atsakovo nurodyta aplinkybė, jog ieškovas vengė priimti užsakytas prekes, neįrodyta ir paneigiama bylos medžiaga. Iš šalių elektroninio susirašinėjimo matyti, kad prekių pristatymo vieta atsakovui buvo nurodyta, atsakovas nereiškė ieškovui pretenzijų dėl atsisakymo priimti prekes, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovo nurodytoje prekių pristatymo vietoje nebuvo galimybės perduoti gavėjui atsakovo pristatytas prekes. Elektroninio susirašinėjimo medžiaga įrodo, jog atsakovas nepateikė ieškovui prekių, už kurias ieškovas sumokėjo avansu, taip pat jog užsakytos prekės nebuvo pristatytos ieškovui dėl atsakovo kaltės, todėl ieškovas neturi pareigos sumokėti visos sumos pagal atsakovo pateiktą išankstinę sąskaitą, o ieškovo avansu sumokėta suma turi būti grąžinta ieškovui (LR CK 6.315 str. 3 d.),

Teismas laikė, kad atsakovo priešieškinyje nurodyti nuostoliai, kuriuos reikalaujama atlyginti, neįrodyti, taip pat neįrodyti ieškovo neteisėti veiksmai bei priežastinis ryšys tarp ieškovo veiksmų ir atsakovo nuostolių. Atsakovas pripažino, jog ieškinyje nurodyto ieškovo užsakymo vykdymo laikotarpiu atsakovas aptarnavo ir daugiau klientų, kuriems taip pat tiekė prekes. Atsakovo pateiktos sąskaitos-faktūros nepatvirtina, jog jose nurodytos sumos turėjo būti sumokėtos atsakovo už ieškovo užsakyme nurodytų prekių saugojimą ir transportavimą. Be to, atsakovo įgytų prekių realizavimas, už jas gauta kaina yra atsakovo ūkinė rizika ir ieškovas nėra atsakingas už atsakovo nuostolius, kuriuo atsakovas patyrė dėl jo įsigytų prekių negalėjimo realizuoti ar pernelyg didelių išlaidų. Pagal šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas visos atsakovo išlaidos, kurias jis patyrė dėl ieškovo užsakymo vykdymo, turi būti įskaičiuojamos į atsakovo nustatytą prekių kainą; atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškovo įsipareigojimą apmokėti atsakovo patirtas užsakymo vykdymo išlaidas. Atsakovas taip pat neįrodė jo patirtų tiesioginių nuostolių. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovo pateiktos sąskaitos yra susijęs su ieškovo užsakymo vykdymu, taip pat kad atsakovas yra apmokėjęs jam pateiktas sąskaitas-faktūras, todėl atsakovui neįrodžius ieškovo civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp ieškovo veiksmų bei atsakovo patirtų išlaidų (LR CK 6.246 str. – 6.249 str.), teismas priešieškinį atmetė.

Teismas, remdamasis CK 6.210 str. 2 d., 6.315 str. 4 d., iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 6 proc. metines palūkanas už prievolės įvykdymo termino praleidimą, skaičiuojant nuo 2014 m. kovo 8 d. iki ieškinio pareiškimo 2015 m. sausio 5 d., kas sudarė 942,40 Eur, o remdamasis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 str. 1 p., 2 p., 2 str. 5 d., 3 str. 2 d., iš atsakovo ieškovo naudai priteisė procesines palūkanos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant po 8,3 proc. nuo priteistos 18880,40 Eur sumos.

Teismas, vadovaudamasis CPK 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d., iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 595,00 Eur žyminio mokesčio, 1595,00 Eur už advokato teisines paslaugas bei 189,62 Eur dokumentų vertimo išlaidų, tačiau žyminį mokestį už ieškovą sumokėjus advokatui ir jo sumą kompensavus, įskaitant žyminio mokesčio sumą į išlaidas už teisines paslaugas, išlaidas už teisines paslaugas teismas sumažino už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio suma; iš atsakovo valstybės naudai priteisė procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Textil 3“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį dėl negrąžinto avanso priteisimo, o priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas; už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti ieškovui 5792,40 Eur dydžio baudą, priteisiant atsakovo naudai iš ieškovo 2896,20 Eur sumą, t. y. 50 proc. skirtinos baudos dydžio.

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1) Sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, kad priimtu sprendimu yra atmestinas apelianto byloje pateiktas priešieškinys. Teismas nagrinėdamas bylą nepateikė motyvų, kodėl yra atmestini atsakovo pateikti įrodymai ir teisiniai argumentai dėl su ieškovu sudarytų susitarimų dėl prekių užsakymų ir pristatymo, todėl sprendimas turėtų būti naikinamas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas priimdamas sprendimą iš esmės rėmėsi ir atsižvelgė tik į ieškovo pateiktus el. laiškus iki 2014 m. gegužės 29 d. ir kitus įrodymus, atmesdamas apelianto į bylą pateiktus vėlesnius el. laiškus. Apelianto į bylą pateikti el. laiškai patvirtina, jog su ieškovu buvo bendrauta ir bendradarbiauta iki pat 2014 m. spalio 3 d., o ne iki 2014 m. gegužės mėn., kaip nurodyta sprendime, tačiau teismas į tai neatsižvelgė, apelianto įrodymų nevertino, kas sąlygojo nepagrįsto sprendimo priėmimą.

2) Ieškovas susirašinėjo ir užsakymą derino su asmeniu vardu Rolandas, tačiau toks asmuo pas apeliantą niekada nedirbo, todėl ieškovas negalėjo derinti jokių terminų su ieškovu, taip pat pristatymo vietos. Laiškuose pats ieškovas nurodo, kad užsakymą tik ketina pateikti Ingridai (buvusiai apelianto direktorei), teiraujasi Rolando dėl pristatymo adreso. Teismas sprendime nenurodė aiškaus ir konkretaus pristatymo vietos adreso, kur tariamai turėjo būti pristatytos prekės. Konkretus pristatymo adresas ar adresai nebuvo nurodytas ir ieškinyje. Be to, tikslaus adreso, kuriuo turėjo būti pristatytos prekės negalėjo nurodyti net ieškovo atstovas teismo posėdžio metu, todėl ieškovas neįrodė savo ieškinio reikalavimų.

3) Šalys pakeitė savo pirminį susitarimą dėl prekių kiekio ir asortimento, nustatė naujus prekių pristatymo terminus, tą konkrečiai ir neginčytinai patvirtina apelianto į bylą pateikti el. laiškai laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio mėn. iki 2014 m. spalio mėn., tačiau teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovas išreiškė savo valią ir pritarimą dėl pradinio pirkimo-pardavimo sandorio pakeitimo, t. y. prekių kiekių, asortimento, kainų, pristatymo terminų. Apeliantas su ieškovu nuolat bendradarbiavo dėl užsakymo įvykdymo tiek telefonu, tiek buvo vykta ir į oficialius susitikimus. Būtent ieškovas nuolatos keitė savo nuomonę dėl užsakytų prekių, t.y. vis keitė ir pildė savo užsakymą, keitė prekes, nurodydavo vis kitus pristatymo terminus ir pan. Nuo 2014 m. spalio mėn. ieškovas taip ir nepateikė apeliantui konkrečių adresų, kuriais apeliantas galėtų pristatyti ieškovo užsakytas prekes, todėl apeliantas negalėjo pristatyti prekių dėl ieškovo nebendradarbiavimo, vengimo priimti prekes, nors ieškovo užsakytos prekės iki šiol yra pas apeliantą. Ieškovo argumentai, kad visas prekes apeliantas turėjo ir galėjo pristatyti adresu: The Riggers, Unit B & C, Monks Granary, Standart Quay, Farersham, Kent, Jungtinėje Dž. Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, kadangi tik toks adresas buvo pateiktas el. laiškuose prie rekvizitų - prieštarauja apelianto į bylą pateiktiems įrodymams, nes ieškovas prie savo rekvizitų apeliantui buvo nurodęs kitą adresą, konkrečiai: Unit 8, The Upper Brents, Shipyards, Faversham, ME13 7DZ, Jungtinė Dž. Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė. Apeliantas negalėjo transportuoti prekių nežinia kur, neturėjo ir neturi prievolės prisiimti nuostolių dėl nepavykusio prekių transportavimo į Jungtinę Dž. Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę. Be to, adresu Unit 8, The Upper Brents, Shipyards, Faversham, ME13 7DZ, Jungtinė Dž. Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, nėra jokio sandėlio, galinčio fiziškai patalpinti ieškovo užsakyto prekių kiekį.

Žemesnės instancijos teismas

4) Teismas nepagrįstai priteisė ieškovo naudai 8,3 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes ieškovas įgytų teisę reikalauti palūkanų tik tuo atveju, jei pats būtų visiškai įvykdęs sandorį, t.y. šalių sandoryje nustatytą pareigą priimti prekes iš apelianto, nebūtų vedęs derybų ir sudaręs naujų susitarimų su apeliantu dėl prekių kiekių, asortimento bei pristatymo terminų. Ieškovo naudai taip pat negalėjo būti priteistos ir 6 proc. dydžio metinės palūkanos.

5) Ieškovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui rašytinio prašymo su detalizavimu, kiek jis patyrė išlaidų už teisines konsultacijas, procesinių dokumentų parengimą, kiek už atstovavimą nagrinėjant bylą. Neesant šių duomenų ir remiantis CPK 98 str. 1 d., pirmos instancijos teismas iš viso negalėjo spręsti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovo naudai, nes nei teismui, nei apeliantui nebuvo žinoma ieškovo atstovo 1 val. teisinių paslaugų kaina.

6) Atsakovas pateikė pirmos instancijos teismui 19 sąskaitų-faktūrų patvirtinančių, kad laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 21 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. dėl ieškovo veiksmų buvo patirta 2778,46 Eur žala, kuri yra tiesioginiai atsakovo nuostoliai, nes apeliantas, atsižvelgdamas į vis besikeičiančias ieškovo užgaidas, užsakymo koregavimus, turėjo užsakinėti ir vis keisti prekes. Prekės buvo naujai užsakomos, pervežamos, pakraunamos, iškraunamos, saugomos terminale ir kt., todėl šiuo atveju yra visos civilinės atsakomybės sąlygos.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas Ada&Ina Ltd. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti bei palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

1) Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė dėl į bylą pateiktų įrodymų vertinimo, t. y. šalių tarpusavio susirašinėjimo, nes 2014 m. vasario 20 d. ir 2014 m. vasario 21 d. elektroniniuose laiškuose pateiktas užsakymas buvo patvirtintas atsakovo, išrašant išankstinę sąskaitą-faktūrą bei atsakovui aiškiai nurodant prekių pristatymo terminą, kurį atsakovas ne vieną kartą bandė nukelti, motyvuodamas įvairiomis priežastimis, tačiau prekių taip ir nepristatė. Atsakovo į bylą teikiami vėlesni elektroniniai laiškai (2014 m. rugpjūčio ir vėlesni) aptariamo šalių sudaryto užsakymo vykdymo prasme yra niekiniai, kadangi tiek pradinis pristatymo terminas, tiek vėlesni atsakovo nurodyti terminai buvo praleisti. Atsakovo nurodomi 2014 m. rugpjūčio 18 d. ir 2014 m. rugpjūčio 25 d. elektroniniai laiškai, kuriais ieškovas neva sutinka dėl naujo prekių pristatymo termino ir sąlygų, niekaip nesusiję su 2014 m. vasario 20 ir 21 d. el. laiškais šalių sudarytu užsakymu, kuris buvo atšauktas dar iki 2014 m. gegužės 29 d., pareikalaujant avanso grąžinimo, o ieškovas, kaip pirkėjas, kurio teisės buvo pažeistos, LR CK 6.315 str. 3 d. pagrindu, oficialiai net du kartus reikalavo atsakovo grąžinti sumokėtą avansą, tačiau atsakovas piktybiškai vilkino atsiskaitymą su ieškovu, elgėsi nesąžiningai.

2) Užsakymo metu bei visą laiką iki pat sutarties nutraukimo ir reikalavimo grąžinti avansą, ieškovas savo rekvizituose nurodydavo adresą The Riggers, Unit B & C, Monks Granary, Standart Quay, Farersham, Kent, Jungtinė Karalystė. Šiuo adresu ieškovas veikia ne vienerius metus, šiuo adresu esančiame sandėlyje talpina didelius kiekius prekių, todėl būtent šiuo adresu ir turėjo būti pristatytos užsakytos prekės. Kitas ieškovo sandėlis Unit 8, The Upper Brents, Shipyards, Faversham, ME13 7DZ, Jungtinė Karalystė, taip pat veikia, todėl net ir ši aplinkybė jokios įtakos prekių pristatymui negalėjo turėti. Atsakovas net nebandė pristatyti užsakytų prekių ieškovui nei vienu iš nurodytų adresų, todėl atsakovo teiginiai dėl netinkamų patalpų prekių pristatymui yra tik deklaratyvaus pobūdžio.

3) Atsakovo į bylą pateiktos PVM sąskaitos-faktūros, mokėjimo pavedimai ir specifikacijos niekaip neįrodo fakto, kad tai būtent ieškovo užsakytos prekės ir kad jos faktiškai yra atsakovo žinioje. Atsakovas turi ne vieną klientą, ką posėdžio metu patvirtino atsakovo direktorius, ir užsakinėja daugybę panašių prekių, kurias iš atsakovo pirko ir ieškovas, todėl atsakovas neįrodė, kad aukščiau nurodyti dokumentai gali patvirtinti su nagrinėjama susijusius faktus. Be to, jeigu atsakovas iš tiesų faktiškai turėjo visas ieškovo užsakytas prekes ir jas pas save sandėliavo, galėjo jas kad ir pavėluotai, bet pristatyti ieškovui jo deklaruojamu adresu, tokiu būdu įrodydamas savo teiginius, tačiau to nepadarė.

Šalies argumentai

4) Ieškovas ieškinyje išreiškė prašymą, kad iš atsakovo ieškovo naudai būtų priteisiamos visos bylinėjimosi išlaidos pagal dokumentus pridedamus prie ieškinio ir/ar pateikiamus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Į bylą buvo pateiktos dvi advokato sąskaitos-faktūros už teisines paslaugas (su konkrečia detalizacija apie suteiktas paslaugas), vertėjų sąskaita-faktūra už vertimo paslaugas, taip pat pridėtos pavedimų kopijos dėl minėtų sąskaitų-faktūrų bei žyminio mokesčio apmokėjimo. Joks atskiras rašytinis prašymas ar detalizacijos neturi būti teikiamos, o ieškovo patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms apimtis neviršija LR Teisingumo ministro įsakymo „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytų dydžių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija nenustatė.

Dėl ieškinio

Pagal CK 6.305 str. 1 d. pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). CK 6.311 str. nuostatos numato, jog pirkimo – pardavimo sutarties formą nustato sandorių sudarymo formos taisyklės. Pagal CK 1.71-1.74 str. nuostatas sandoriai tarp šalių gali būti sudaromi žodžiu, raštu (paprasta ar notarine) tvarka arba konkliudentiniais veiksmais. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, kad nors šalys nebuvo sudariusios rašytinės prekių pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau šalių elektroninio susirašinėjimo medžiaga patvirtina, kad tarp šalių buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pristatyti ieškovui pastarojo užsakytas prekes už 22 725,50 Eur (CK 6.305 str. 1 d.). 2014 m. vasario 20 ir 21 d. elektroniniais laiškais ieškovas pateikė užsakymą apeliantui, kuriame nurodė užsakomų prekių asortimentą ir kiekį, taip pat prekių pristatymo vietą. Apeliantas elektroniniu paštu pateikė ieškovui 2014 m. vasario 21 d. išankstinę sąskaitą - faktūrą 22 752,50 Eur sumai už užsakytas prekes, pagal kurią ieškovas sumokėjo atsakovui 20 000,00 Eur, o 2725,50 Eur sumą įsipareigojo sumokėti po prekių pristatymo. Byloje ginčo, kad apeliantas pristatė ieškovo užsakytų prekių už 1119,60 Eur sumą, nekilo. Likusias prekes apeliantas 2014 m. kovo 17 d. elektroniniu laišku įsipareigojo išsiųsti tos pačios savaitės penktadienį ir pristatyti sekančią savaitę, tačiau 2014 m. kovo 21 d. elektroniniu laišku pranešė ieškovui, kad prekės bus išsiųstos sekančią savaitę, taip pat nurodė, jog išsiųstos prekės buvo sugadintos, sunkvežimiui patekus į autoįvykį ir pripažino, jog vėluoja pristatyti prekes. Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, kad šalys pakeitė savo pirminį susitarimą dėl prekių kiekio ir asortimento bei nustatė naujus prekių pristatymo terminus, ką patvirtina el. laiškai laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio mėn. iki 2014 m. spalio mėn., tačiau teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus vertina kritiškai. Pažymėtina, kad apeliantui nepristačius prekių, ieškovas 2014 m. kovo 25 ir 26 d. elektroniniais laiškais kreipėsi į jį su prašymu nurodyti prekių pristatymo terminą arba grąžinti sumokėtą avansą. Apelianto darbuotoja Ingrida Stankevičiūtė 2014 m. kovo 26 d. elektroniniu laišku pranešė ieškovui, kad ji serga ir dėl prekių pristatymo terminų pasiūlė kreiptis į darbuotoją Arūną nurodytu elektroniniu paštu, tačiau į ieškovo reikalavimą pateikti įrodymus apie prekių išsiuntimą neatsakė, reikalaujamų įrodymų nepateikė, prekių nepristatė. Ieškovas 2014 m. gegužės 29 d. elektroniniu laišku informavo apeliantą apie užsakymo atšaukimą, atsakovui nepateikus užsakytų prekių per protingą terminą, pareikalavo grąžinti sumokėtą 18 880,40 Eur sumą. Apeliantui nepristačius prekių ir negrąžinus sumokėto avanso, ieškovas, veikdamas per UAB „Gelvora“, 2014 m. rugpjūčio 8 d. raštu papildomai pareikalavo gražinti avansu sumokėtus 18 880,40 Eur.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas dar 2014 m. gegužės 29 d. elektroniniu laišku bei 2014 m. rugpjūčio 8 d. raštu informavo apeliantą apie užsakymo atšaukimą ir pareiškė reikalavimą grąžinti avansą, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais dėl naujo prekių pristatymo termino ir sąlygų susitarimo 2014 m. rugpjūčio 18 ir 25 d. elektroniniais laiškais. Net jeigu ir laikyti, kad šalys sudarė naują susitarimą dėl prekių pristatymo termino, susitardamos prekes pristatyti 2014 m. rugsėjo mėn. viduriui, apeliantas užsakytų prekių ieškovui vis tiek nepristatė ir ieškovo avansu sumokėtos sumos negrąžino.

Apeliantas nurodo, kad jis prekių negalėjo pristatyti būtent dėl ieškovo nebendradarbiavimo, nuolatinio nuomonės keitimo dėl užsakytų prekių, vengimo priimti prekes, prekių pristatymo adreso nenurodymo. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, tai, kad ieškovas keitė prekių asortimentą, neįtakoja apelianto prievolės pristatyti ieškovo užsakytas prekes arba grąžinti ieškovo avansu sumokėtą sumą, nes su prekių asortimento pakeitimu apeliantas sutiko, tačiau prekių nepristatė nei per šalių sutartą terminą, nei po šio termino pasibaigimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šalis siejo jau prieš tai siejo prekybiniai santykiai ir apeliantas jau buvo siuntęs prekes ieškovui, todėl apelianto argumentai, kad ieškovas nepateikė jam konkrečių prekių pristatymo adresų, vertintinas kritiškai. Be to, pažymėtina, kad apeliantas net nebandė ieškovui pristatyti prekių, nors iš šalių elektroninio susirašinėjimo medžiagos matyti, kad ieškovas prie savo rekvizitų buvo nurodęs adresą, o būtent - The Riggers, Unit B & C, Monks Granary, Standart Quay, Farersham, Kent, Jungtinė Karalystė. Kaip nurodė pats ieškovas, jis nurodytu adresu veikia ne vienerius metus ir sandėlyje talpina didelius kiekius prekių. Apelianto argumentas, kad ieškovas buvo nurodęs ir kitą savo adresą - Unit 8, The Upper Brents, Shipyards, Faversham, ME13 7DZ, Jungtinė Karalystė, taip pat nepaneigia jo pareigos pristatyti prekes, nes ieškovo teigimu, jis nurodytu adresu taip pat turi veikiantį sandėlį. Atsižvelgiant į aukščiau išvardintą, darytina išvada, kad apeliantas net nebandė pristatyti prekių ieškovui nė vienu nurodytu jo veiklos adresu, nereiškė ieškovui pretenzijų dėl atsisakymo priimti prekes, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovo nurodytose prekių pristatymo vietose nebuvo galimybės perduoti gavėjui atsakovo pristatytas prekes.

Taip pat atmestinas apelianto nurodomas argumentas, kad ieškovas susirašinėjo ir užsakymą derino su asmeniu vardu Rolandas, tačiau toks asmuo pas apeliantą niekada nedirbo, todėl ieškovas negalėjo su juo derinti jokių terminų ir pristatymo vietos. Minėtas aplinkybes paneigia bylos medžiaga. Iš šalių elektroninio susirašinėjimo medžiagos matyti, kad ieškovas bendravo ir užsakymą derino ne tik su apelianto atstovu, vardu Rolandas, bet ir su apelianto darbuotoja Ingrida Stankevičiūte, kuri 2014 m. kovo 26 d. elektroniniu laišku pranešė ieškovui, kad ji serga ir dėl prekių pristatymo terminų pasiūlė kreiptis į darbuotoją Arūną nurodytu elektroniniu paštu, su kuriuo ieškovas taip pat susirašinėjo elektroniniais laiškais. Taip pat pažymėtina, kad elektroninius laiškus ieškovas siuntė adresais rolandas@textil3000.com, ingryda@textil3000.com ir arunas@textil3000.com, kas paneigia apelianto nurodytas aplinkybes, kad asmuo vardu Rolandas, pas apeliantą niekada nedirbo.

Atsakovas apeliaciniu skundu be kita ko ginčija ir pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl 8,3 proc. procesinių palūkanų ir 942,40 Eur palūkanų priteisimo. Apelianto teigimu, ieškovas įgytų teisę reikalauti palūkanų tik tuo atveju, jei pats būtų visiškai įvykdęs sandorį, t. y. šalių sandoryje nustatytą pareigą priimti prekes iš apelianto, nebūtų vedęs derybų ir sudaręs naujų susitarimų su apeliantu dėl prekių kiekių, asortimento bei pristatymo terminų. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo jo prašomas palūkanas. CK 6.315 str., reglamentuojančio išankstinį mokėjimą už daiktus, 3 d. nustatyta, kad tuo atveju, kai išankstinę įmoką gavęs pardavėjas nustatytu laiku neperduoda pirkėjui daiktų, šis turi teisę reikalauti, kad pardavėjas perduotų jam daiktus arba grąžintų sumokėtą sumą. Minėto straipsnio 4 d. nurodyta, kad tuo atveju, kai išankstinę įmoką gavęs pardavėjas nustatytu laiku neperduoda daiktų pirkėjui, jis privalo už gautą sumą mokėti įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo tos dienos, kurią pardavėjas privalėjo perduoti daiktus, ir mokamos iki tos dienos, kurią daiktai faktiškai perduodami pirkėjui arba jam grąžinama sumokėta suma. Nagrinėjamu atveju apeliantui nepristačius prekių ir negrąžinus ieškovo sumokėto avanso, pirmos instancijos teismas pagrįstai ieškovo naudai iš atsakovo priteisė 6 proc. metines palūkanas už prievolės įvykdymo termino praleidimą, skaičiuojant nuo 2014 m. kovo 8 d. iki ieškinio pareiškimo 2015 m. sausio 5 d., kas sudaro 942,40 Eur, bei 8,3 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015 m. sausio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl priešieškinio

Reikalavimą priteisti 2778,46 Eur patirtą žalą už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 21 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. apeliantas grindžia 19 sąskaitų-faktūrų, kurios, anot apelianto įrodo, kad prekės dėl kaltų ieškovo veiksmų buvo naujai užsakomos, pervežamos, pakraunamos, iškraunamos, saugomos terminale ir kt., ir mano, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos. Sutartinė civilinė atsakomybė reiškia atsakomybę už sutartinės prievolės pažeidimą, kai šalis prieš padarant žalos jau siejo prievoliniai teisiniai santykiai. Pagal CK 6.256 str. 1 d. sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už netinkamą prievolės įvykdymą. Netinkamas prievolės įvykdymas gali reikštis įvairiais būdais – visišku prievolės neįvykdymu, prievolės įvykdymu tik iš dalies, prievolės įvykdymo termino praleidimu, bendradarbiavimo stoka, imperatyviųjų teisės normų nesilaikymu ir pan. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 str. 2 d.). Sutartinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius pagal bylos faktines aplinkybes visas būtinas įstatyme nurodytas sąlygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų, kaltę (CK 6.246 – 6.249 str.). Reikalaudamas nuostolių atlyginimo, skolininko (atsakovo) neteisėtus veiksmus, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, privalo įrodyti kreditorius (ieškovas). Įrodinėtini nuostoliai ir priežastinis ryšys, kaip teisinės atsakomybės sąlygos, teisiškai reikšmingos yra tik tada, kai ieškovas įrodo atsakovo neteisėtus veiksmus kaip vieną iš išvardytų būtinųjų civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis UAB ,,Vakarų krova“ v. UAB ,,Litforina“ byloje Nr. 3K-3-107/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgiant tiek į pirmos instancijos teismo, tiek ir į apeliacinio teismo padarytą išvadą, kad apeliantas nepateikė ieškovui prekių, už kurias ieškovas sumokėjo avansu, taip pat jog užsakytos prekės nebuvo pristatytos ieškovui dėl atsakovo kaltės, į tai, kad ieškovas bendradarbiavimo pareigą vykdė tinkamai, apelianto argumentas, kad egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos, o jis turi teisę reikalauti iš ieškovo nuostolių atlyginimo, atmestinas jam neįrodžius ieškovo neteisėtų veiksmų, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako dėl nuostolių, priežastinio ryšio ir kaltės. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, atsakovo įgytų prekių realizavimas, už jas gauta kaina yra atsakovo ūkinė rizika ir ieškovas nėra atsakingas už atsakovo nuostolius, kuriuo atsakovas patyrė dėl jo įsigytų prekių negalėjimo realizuoti ar pernelyg didelių išlaidų. Nesant nustatytų ieškovo neteisėtų veiksmų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti apelianto reikalavimo dėl 2778,46 Eur nuostolių priteisimo.

Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų

Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas nagrinėdamas bylą nepateikė motyvų, kodėl yra atmestini atsakovo pateikti įrodymai ir teisiniai argumentai dėl su ieškovu sudarytų susitarimų dėl prekių užsakymų ir pristatymo, todėl nemotyvuotas sprendimas naikintinas CPK 270 str. 4 d. 2, 3, 4 p. bei 329 str. 2 d. 4 p. pagrindu.

Teismo pareiga motyvuoti sprendimą nustatyta CPK 270 str. 4 d. 4 p. Vienas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kai apeliacinės instancijos teismas CPK 327 str. 1 d. 1 p. pagrindu naikina apskųstą sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nustatytas CPK 329 str. 2 d. 4 p.: kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 str. 2 d. 4 p. absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 str. 2 d. 4 p. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakė į visus esminius šalių argumentus, taip pat ir į apelianto nurodomus argumentus dėl su ieškovu sudarytų susitarimų dėl prekių užsakymų ir pristatymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad materialiosios teisės normų atitinkamas taikymas ir teismo argumentacija, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, su kuria nesutinka apeliantas, negali lemti išvados, kad yra absoliutus teismų procesinių sprendimų negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 str. 2 d. 4 p. Šaliai, nesutinkančiai su teismo priimtu procesiniu sprendimu ir padarytomis išvadomis, CPK nustatyta galimybė tokį teismo procesinį sprendimą apskųsti apeliacine tvarka (CPK 301 str.). Nagrinėjamu atveju atsakovas pasinaudojo šia teise. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ginčo išsprendimo iš esmės yra motyvuotas, tai pagrindo spręsti, kad teismo sprendimas yra be motyvų, t. y. kad egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nėra. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą CPK 270 str. 4 d. 2, 3, 4 p. bei 329 str. 2 d. 4 p. pagrindais.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, laikėsi įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, tinkamai įvertino ir aiškino bylos aplinkybes, todėl apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme,

Apeliantas prašo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti ieškovui 5792,40 Eur dydžio baudą, priteisiant jo naudai iš ieškovo 2896,20 Eur sumą, t. y. 50 proc. skirtinos baudos dydžio.

LR CPK 95 str. apibrėžta, kokie šalių veiksmai laikomi piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, taip pat nustatytos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 str. normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinio dėl negrąžinto avanso priteisimo pareiškimas įprastai nereiškia piktnaudžiavimo teise, nes tai yra galimas pažeistų teisių gynimo būdas bei dalyvaujančio byloje asmens procesinių teisių įgyvendinimo forma. Kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nesąžiningas ir nepagrįstas šalies veiksmas. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė ieškinį, kurį pirmos instancijos teismas patenkino, todėl šiuo atveju nėra pagrindo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.).

Apelianto teigimu, ieškovui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikus rašytinio prašymo su detalizavimu, kiek jis patyrė išlaidų už teisines konsultacijas, procesinių dokumentų parengimą, kiek už atstovavimą nagrinėjant bylą, teismas iš viso negalėjo spręsti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovo naudai, nes nei teismui, nei apeliantui nebuvo žinoma ieškovo atstovo 1 val. teisinių paslaugų kaina.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d., iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 595,00 Eur žyminio mokesčio, 1595,00 Eur už advokato teisines paslaugas bei 189,62 Eur dokumentų vertimo išlaidų, tačiau žyminį mokestį už ieškovą sumokėjus advokatui ir jo sumą kompensavus, įskaitant žyminio mokesčio sumą į išlaidas už teisines paslaugas, išlaidas už teisines paslaugas teismas sumažino už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio suma.

Vadovaujantis CPK 98 str., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (2 d.). Pirmos instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo ieškovo naudai, būtent šiomis įstatymų nuostatomis vadovavosi bei jų nepažeidė ir priešingai nei teigia apeliantas, ieškovo atstovas neprivalėjo pateikti detalizacijos, nes Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 6 p. nustato, jog tik teismo ar kliento prašymu advokatas privalo pateikti detalizuotą užmokesčio apskaičiavimo pažymą. Be to, ieškovo patirtos išlaidos taip pat neviršijo rekomenduojamų priteisti dydžių (Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.2, 8.19 p.), t. y. buvo pagrįstos, todėl, teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai paskirstė tarp šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl bylinėjimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

Atmetus apeliacinį skundą, apelianto (atsakovo) UAB „Textil 3“ patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

Ieškovas Ada&Ina Ltd. prašė jo naudai priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimą į apeliacinį skundą surašymą, ir pateikė prašymą pagrindžiančius dokumentus. Teismas, įvertinęs, kad apelianto apeliacinis skundas netenkintinas, advokato suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, jų apimtį, ginčo sudėtingumą, bylos apimtį bei remdamasis 2015 m. kovo 19 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius 8.11 p., prieina prie išvados, kad yra pagrindas prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidas priteisti prašoma apimtimi, jas atlyginant iš apelianto.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto (atsakovo) UAB „Textil 3“ (į. k. 300513881) 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovo Ada&Ina Ltd. (į. k. 8028832) naudai.

Teisėjai Henrichas JaglinskisAsta RadzevičienėAlma Urbanavičienė