Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. M. pareikštą ieškinį atsakovui E. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu ieškovė savo ieškinį palaikė. Paaiškino, kad ji su broliu buvo sutarę, kad, kai baigs mokslus universitete 2019 metais, brolis jai grąžins 10 ha žemės, kurią pasitikėdama broliu, ji sutiko kad brolis paveldėtų po tėvo mirties, atsisakydama savo palikimo dalies brolio naudai. Mama taip pat atsisakė palikimo dalies brolio naudai. Brolis jos naudai jokios palikimo dalies neatsisakė. Ji baigė mokslus, ištekėjo ir nori ūkininkauti. Brolis atsisako žemę grąžinti. Visos žemės buvo perrašytos broliui. Brolis palikimą priėmė vienas. Brolis prašė jam perrašyti, ji pasitikėjo ir perrašė, nes žadėjo, kad kai baigs mokslus grąžins jai 10 ha žemės. Buvo susitarę, kad jei negrąžins žemės, tai turi sumokėti jai 10 ha žemės vertę būtent pagal kainas (duomenys neskelbtini) kaime. Ji sutiktų, kad brolis grąžintų žemę ir tada jai pinigų gali nemokėti. Brolis grąžinti žemės nesutinka, tai laiko, kad jis skolingas. 40 000 Eur už žemę prašo todėl, kad dabar yra tokios kainos, yra 5000 Eur, 4500 Eur už hektarą. Žemės kaina išaugusi, pigiau dabar nėra. Kainą nustatė reikšdama ieškinį pagal šių dienų kainas, nes skaičiuoja, kad galėtų įsigyti šiuo metu 10 ha žemės. Šiai dienai brolis yra pervedęs 6345 Eur. Kiti pavedimai, kuriuos yra atsakovas pateikęs į bylą, buvo jai pervedimai už mokslus, nes brolis buvo pažadėjęs mokėti už mokslus. Tarp jų nebuvo susitarimo, kad tie pinigai bus įskaitomi. Ji mokėsi, nedirbo , po tėvo mirties , todėl brolis mokėjo už jos mokslus ir tuo tikslu pervesdavo pinigų. Ji prašo 40 000 Eur, bet išminusuoja sumokėtą 6345 eurų sumą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

6. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagal 2016 m. vasario 24 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. RP-1328) po R. P. mirties jo turtą paveldėjo sutuoktinė N. P. ir vaikai - E. P. ir Ž. P.. Paveldimą turtą sudarė: 0,3000 ha žemės sklypas, UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 0,23 ha žemės sklypas, UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 2,62 ha žemės sklypas, UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, UN (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: daržinė, tvartas, viralinė, esančiais (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, UN (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: 2 tvartai, klėtis, sandėlis, kiti kiemo statiniai, esančiais (duomenys neskelbtini); 6,20 ha žemės sklypas, UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 12,24 ha žemės sklypas, UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); po ½ dalį automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) traktoriaus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); automobilio Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Magirus-Deutz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ratinio traktoriaus MTZ Belarus-80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat šalys 2016 m. vasario 24 d. sudarė paveldėto turto pasidalijimo sutartį (notarinio registro Nr. RP-1329). E. P. asmeninė nuosavybės teisė registruota į 6,2000 ha žemės sklypą, UN (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir į 12,24 ha žemės sklypą, UN (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2016 m. vasario 24 d. dovanojimo sutartį Nr. ASR3010. 2016 m. vasario 24 d. Ž. P. ir E. P. sudarė susitarimą, kur nurodyta, kad žemės sklypai atiteko E. P., o E. P. iki 2019 m. vasario 24 d. įsipareigojo Ž. P. (šiuo metu M.) neatlygintinai perleisti (dovanoti) ne mažiau kaip 10 ha žemės, priešingu atveju Ž. P. (šiuo metu M.) turi sumokėti už 10 ha žemės pagal toje vietoje ((duomenys neskelbtini)) esančios žemės vertės piniginę kompensaciją. Tarp šalių nėra ginčo, kad Ž. P. (šiuo metu M.) būtų atsisakiusi dovanos. Kaip matyti iš bylos duomenų (duomenys neskelbtini) k. yra Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje. 2017 m. lapkričio 30 d. pagal pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. ASR2762) E. P. pardavė V. R. 2,62 ha žemės sklypą, UN (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) už 6 000 Eur. Pagal 2020 m. gegužės 27 d. dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. (RJ-2356) E. P. padovanojo Ž. M. ½ dalį 0,23 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) – daikto vidutinė rinkos vertė 144 Eur, šalys šį daiktą įvertino tiek pat. Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM Jurbarko skyrius R. M. pateikė raštą 2021 m. rugpjūčio 30 d. Nr. 2664-(14.32.104) dėl parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kur nurodė, kad parduodamas 3,25 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), sklypo kaina 27 500 Eur. Pagal UAB ,,ideArt“ atliktą žemės sklypo vertinimą ir pateiktą Nekilnojamojo turto (6,2000 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini)) vertinimo ataskaitą Nr. 2021-151, minimo žemės sklypo 1 ha nustatyta kaina 5 274 Eur, viso sklypo rinkos vertė 32 700 Eur (turto apžiūros ir vertės nustatymo data 2021 m. lapkričio 5 d.).

7. Nustatyta, kad atsakovas savo skolos ieškovei neginčija, tačiau jis nesutinka su prašoma skolos suma 40 000 Eur. Atsakovo manymu prašoma suma yra per didelė, sutiktų sumokėti apie 14 000 Eur išminusuojant jau jo sumokėtas sumas. Mano, kad turėtų būtų žemė vertinama pagal 2016 metus, tai yra tuomet, kai buvo paveldima žemė. Atsakovas į bylą pateikė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenis, pagal kuriuos 2016 metais vidutinė žemės rinkos kaina Jurbarko rajone buvo 3 214 Eur. Ieškovė pateikė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenis 2019 metams, tai yra laikui kada suėjo terminas neatlygintinai perleisti 10 ha žemės, arba išmokėti kompensaciją. 2019 m. vidutinė žemės rinkos kaina Jurbarko rajono savivaldybėje buvo 3 815 Eur. 2021 m. spalio 22 d. E. P. sumokėjo Ž. M. 6 345 Eur. Taip pat atsakovas nurodė, kad jis mokėjo už sesers mokslus, ją rėmė materialiai kol ji mokėsi. Tai pagrįsdamas į bylą pateikė mokėjimo nurodymus: 2016 m. rugpjūčio 30 d. 700 Eur (mokėjimo nurodymas Nr. 105), 2017 m. vasario 24 d. 700 Eur (mokėjimo nurodymas Nr. 131), 2018 m. spalio 21 d. 500 Eur (mokėjimo nurodymas Nr. 323), 2019 m. sausio 12 d. 100 Eur (mokėjimo nurodymas Nr. 366), 2019 m. liepos 22 d. 650 Eur (mokėjimo nurodymas Nr. 458).

8. Nagrinėjamu atveju tarp ieškovės Ž. M. ir atsakovo E. P. jų susitarimo pagrindu susiklostė prievoliniai santykiai (CK 6.2 str.). Šalys 2016 m. vasario 24 d. susitarimu nustatė, kad E. P. Ž. M. (buvusi P.) padovanos, tai yra neatlygintinai perleis, ne mažiau kaip 10 ha žemės iki 2019 m. vasario 24 d. Neįvykdęs susitarimo E. P. privalės sumokėti 10 ha žemės, pagal toje vietovėje ((duomenys neskelbtini)) esančios žemės vertės piniginę kompensaciją. Kaip matyti iš susitarimo, jame nenumatytas pinigų sumokėjimo terminas ir laikas, kuriam turėtų būti skaičiuojama žemės vertė.

9. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str.), o nevykdymo atveju gali būti priverstinai įgyvendinama. Kilus ginčui dėl sandorio (šiuo atveju – susitarimo) sąlygų vertinimo, turi būti aiški šalių valia sandorio sudarymo metu. Šiuo atveju, aiškinant susitarimą, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji susitarimo šalių ketinimai, šalių tarpusavio ryšys, sutarimo esmė ir tikslas, jo sudarymo aplinkybės, taip pat svarbu atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos susitarime ir nenurodytos (CK 6.193 str. 1, 2 d.).

10. Kaip nustatyta, susitarimas 2016 m. vasario 24 d. sudarytas tuo pagrindu, kad visa paveldėta žemė pagal paveldėto turto pasidalijimo sutartį perėjo atsakovui E. P.. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis pagal jo, mamos ir sesers žodinį susitarimą turėjo išlaikyti ūkininko ūkį, tačiau privalėjo skirti lėšų pragyvenimui mamai ir sesei, tai yra ieškovei, kol ji mokysis. Aplinkybę, kad 2016 m. ieškovė mokėsi, patvirtino abu, tiek ieškovė, tiek atsakovas.

11. Teismo posėdžio metu šalys skirtingai aiškino susitarimo sąlygą dėl 10 ha žemės neatlygintino perleidimo: ieškovė tikėjosi gauti 10 ha žemės ir tik jos negavus, kompensaciją; kai tuo tarpu atsakovas aiškino, kad tikėjosi, jog reikės mokėti piniginę kompensaciją už 10 ha žemės. Žemės jis grąžinti seseriai negali, nes jis ėmė kreditus ir žemė įkeista, vieną sklypą pardavė.

12. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti tikrąsias šalių valias susitarimo sudarymo dienai ir prisiimtus iš šio susitarimo kylančius įsipareigojimus. Pagal teismų praktiką, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos A. T.nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3248-421/2016 26 p.) Teismo posėdžio metu neginčytinai nustatyta, kad susitarimo pasirašymo dienai ieškovės ir atsakovo santykiai buvo geri, juos abu siejo tarpusavio pasitikėjimas. Kaip nurodė atsakovas teismo posėdžio metu, jis po susitarimu pasirašė per daug nesigilindamas į susitarimo sąlygas, nes seserim pasitikėjo. Susitarimo sudarymo metu buvo svarbu išlaikyti ūkininko ūkį, todėl visos žemės liko atsakovui: jas perleido atsakovui tiek sesuo, t.y. ieškovė, tiek mama.

13. Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos A. T. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017, 23 p.). Jei šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio, taip pat atsižvelgtina į tai, kokią prasmę sutarčiai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, į šalių elgesį sutarties sudarymo metu ir po sutarties sudarymo (Lietuvos A. T. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2010, Nr. 3K-3-426/2012) Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos A. T. nutartis civilinėje byloje 3K-3-18-378/2015).

14. Šalys susitarimo sąlygas vertina skirtingai. Nesant vieningo susitarimo aiškinimo, remiamasi pažodiniu susitarimo aiškinimu. Susitarimo II skirsnyje numatyta, kad E. P. įsipareigojo iki 2019 m. vasario 24 d. padovanoti Ž. P. (šiuo metu – M.) ne mažiau kaip 10 ha žemės. Susitarimo III skirsnyje ( Šalių atsakomybė) numatoma, kad neįvykdęs susitarimo, numatyto II skirsnyje, E. P. privalo sumokėti 10 ha žemės, pagal toje vietoje ((duomenys neskelbtini)) esančio žemės, vertės kompensaciją.

15. Atsakovui pagal susitarimą nustatytu terminu, t.y. iki 2019 m. vasario 24 d. nepadovanojus 10 ha žemės ieškovei ir kaip matyti iš bylos nagrinėjimo metu išsakytų argumentų, net neketinant vykdyti savo įsipareigojimo dėl žemės dovanojimo, pradėjo veikti III šalių sudaryto susitarimo skirsnio – Šalių atsakomybė. Tačiau ir toliau atsakovui nevykdant savo įpareigojimų, nei pagal II, nei pagal III susitarimo skirsnį, 2021 m. vasario 24 d. ieškovė kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. Atsakovas nevykdė savo įsipareigojimų net dvejus metus .

16. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, kad šalys savo laisva valia turi teisę sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, jei tai neprieštarauja įstatymui (CK 6.156 str. 1 d.). Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį, sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Taip įtvirtintas sutarties privalomumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6. 38 str. 1 d., 6.256 str. 1 d.). CK 6.56 straipsnyje numatytas draudimas kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Sutartyje numatytų sąlygų neįvykdymas ar netinkamas vykdymas laikomas prievolės pažeidimu (CK 6.63 str. 1 d. 1 p.).

17. Nagrinėjamu atveju, atsakovas nepadovanodamas sesei Ž. M. (buvusi P.) 10 ha žemės, pažeidė susitarimą, todėl turi sumokėti jai 10 ha žemės vertės (duomenys neskelbtini) kaime atitinkančią pinigų sumą.

18. Ieškovė prašė priteisti jai 40 000 Eur už 10 ha žemės. Tokios sumos prašo nes laiko, kad prašoma suma yra protinga, siekiant įgyti atitinkamai kitą 10 ha žemės sklypą. Atsakovas su prašoma suma nesutiko: pateikdamas atsiliepimą nurodė, kad sutiktų sumokėti 35 000 Eur už 10 ha žemės, o teismo posėdžio metu 10 ha žemę įvertino daug mažiau -13 295,50 Eur. Kaip atsakovas paaiškino teismo posėdžio metu, jo nuomonė pasikeitė, pasikeitus advokatui, atstovaujančiam jo interesus. Kaip matyti iš pateiktų rašytinių įrodymų, atsiliepime į ieškinį ir prieštaravimuose į teismo įsakymą, kuriuos rašė pats atsakovas, nurodyta 35 000 Eur suma atsižvelgiant į žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos portale nurodytą 1 ha žemės sklypo vertę 2016 m. Raseinių rajone, kuri buvo 3 486 Eur. Teismo vertinimu, atsakovo sutikimas mokėti žemės vertę atitinkančią sumą priklauso nuo to, kas pastarąjį atstovauja, o ne nuo atsakovo suvokimo apie skolą. Atsakovas yra ūkininkas, puikiai suvokiantis žemės vertę. Kaip atsakovas nurodė teismo posėdžio metu, paskutinį kartą žemę pirko 2017 m. ar 2018 m. ir mokėjo virš 3 000 Eur už 1 ha, kaip ir patvirtino, kad dabar žemės kaina dar yra pakilusi.

19. Ieškovė, siekdama įrodyti realią žemės kainą, pateikė atsakovui priklausančio 6,2 ha žemės sklypo, UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertinimą. Pagal 2021 m. lapkričio 5 d. nepriklausomo vertintojo UAB ,,ideArt” atliktą žemės sklypo vertinimą, nustatyta, kad minimo sklypo 1 ha kaina yra 5 274 Eur. Taigi, atitinkamai 10 ha žemės (duomenys neskelbtini) kainuotų 52 740 Eur. Ieškovė po atlikto žemės sklypo vertinimo prašomos priteisti sumos dydžio nepadidino.

20. Susitarime buvo numatyta, kad Ž. M. bus neatlygintinai perleista 10 ha žemės, o tik neperleidus žemės išmokama žemės vertę atitinkanti kompensacija. Esant šiai aplinkybei svarbu pažymėti, kad ši susitarimo sąlyga, pasiekus rezultatą, neturi būti nesąžininga nė vienos iš susitarimo šalies atžvilgiu, tai yra ginant vieno asmens teises nepagrįstai negali būti paneigtos ar neproporcingai suvaržytos kitų asmenų teisės (CK 1.5 str.)

21. Lietuvos Konstitucija ir kiti teisės aktai įtvirtina teisingo atlyginimo principą, kuris reiškia, jog turi būti atlyginamas praradimas. Be kita ko, praradimas sietinas su galimybe įsigyti analogišką žemės sklypą, kokį prarado, nagrinėjamu atveju, kai nevykdytas susitarimas ir neatlygintinai ieškovei neperleista 10 ha žemės. Nustatant žemės vertę, esminės reikšmės sudaro kainos pokytis, kas sudaro realią prielaidą teisingam ir proporcingam kompensacijos dydžio nustatymui už negautą 10 ha žemę. Teisingas atlyginimas suteiktų ieškovei, nepažeidžiant jos teisėtų lūkesčių, galimybę įgyti analogišką žemės sklypą. Be pagrindo išmokėtina didesnė kompensacija, arba neišmokėta pakankama kompensacija, nebūtų teisinga ir sąžininga vienos iš šalių atžvilgiu.

22. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatą, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

23. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo kriterijais, ieškovės prašoma priteisti suma 40 000 Eur yra įrodyta, teisinga ir protinga, pagrįsta byloje esančiais įrodymais.

24. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovas 2021 m. spalio 22 d. ieškovei sumokėjo 6 345 Eur. Abi šalys šį mokėjimą vertiną kaip dalį kompensacijos už žemę. Ieškovė šį mokėjimą priima ir proporcingai sumokėtai daliai sumažino reikalavimą, likusi dalis yra 33 655 Eur. Atsakovas šiai priteisinai sumai prieštarauja, nurodo, kad 10 ha žemės vertė yra 13 295 Eur, jis 2021 m. spalio 22 d sumokėjo 6 345 Eur, be to laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2019 m. sumokėjo dar 2 650 Eur (pateikiami į bylą mokėjimo nurodymai) ir laiko, kad gali sumokėti likusią sumą 4 300 Eur.

25. Teismas pripažįsta, kad 2021 m. spalio 22 d. atliktas mokėjimas įskaitytinas kaip mokėjimas už žemę. Pavedimų atliktų 2016 m. – 2019 m. nepripažįsta kaip atliktų mokant už 10 ha žemę ir laiko šį faktą neįrodytu. Byloje pateikti penki nuo 2016 m. iki 2019 m. mokėjimo nurodymai, pagal kuriuos E. P. į Ž. P. (šiuo metu – M.) sąskaitą pervedė atitinkamas pinigų sumas, mokėjimo paskirtis – sąskaitos papildymas. Atsižvelgiant į nustatytą aplinkybę, nėra pagrindo teigti, kad pinigai buvo skirti už 10 ha žemės. Be to, teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad ne tik žemės, tačiau ir kitas paveldėtas turtas toks kaip žemės ūkio technika, paveldėjimo teise perėjo pastarajam, o šis techniką pardavęs turėjo atitinkamai lėšų skirti mamai ir sesei. Kaip nurodė ieškovė, atsakovas jų šeimos bendru sutarimu sutiko mokėti už ieškovės mokslus. Esant nustatytoms aplinkybėms, šių pavedimų paskirtis gali būti įvairi ir neįrodo, kad tai yra kaip kompensacija už žemę ((duomenys neskelbtini) str.). Be to, kaip matyti iš susitarimo, terminas neatlygintinai perleisti 10 ha žemės ieškovei turėjo sueiti tik 2019 m. vasario 24 d., o mokėjimai neva atliekami jau nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio.

26. LR CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo numatytas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą piniginę prievolę įvykdyti praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jei įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-223/2011, Nr. 3K-3-283/2012 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (33 655 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme (2021m. vasario 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

27.Teismas, vadovaudamasis vidiniu savo įsitikinimu, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, įvertinus šalių išsakytus argumentus ir į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, sutinkamai su įstatymų nuostatomis ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, laiko, kad ieškovės prašoma priteisti suma už 10 ha žemės yra protinga ir pagrįsta, todėl iš atsakovo priteistina 33 655 Eur kaip kompensacija už neatlygintinai neperleistą 10 ha žemės.

27. Vadovaujantis 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nustatyta, kad pateikdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ieškovė sumokėjo 206,00 Eur žyminio mokesčio (2020 m. gruodžio 1 d. mokėjimo nurodymas), pateikus ieškinį tenkintas ieškovės prašymas ir likusios mokėtinos žyminio mokesčio sumos mokėjimas atidėtas iki procesinio sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje (2021 m. kovo 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartis). Atsižvelgiant į tai kas nustatyta ir į priteistiną sumą (33 655 eur), žyminis mokestis šioje byloje yra 730,00 Eur. Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo priteistina žyminio mokesčio suma atitinkamai 206,00 Eur ieškovės naudai ir 524,00 Eur valstybės naudai (CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 7 d.) Taip pat ieškovė sumokėjo 400 Eur už žemės sklypo vertinimą ir 1 200 Eur už advokato paslaugas (pateikta 2021 m. lapkričio 4 d. mokėjimo nurodymas 400 Eur sumai už atliktą vertinimą ir pinigų priėmimo kvitas 1 200 Eur sumai). Minimos ieškovės išlaidos pripažintinos bylinėjimosi išlaidomis ir ieškinį patenkinus priteistinos iš atsakovo (CPK 79 str., 98 str.). Viso ieškovės naudai priteistina 1 806 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

28. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, kadangi jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2020-01-22, Nr. 970)).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) 265, 268, 270, 279 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ieškovės Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), naudai 33 655,00 Eur (trisdešimt tris tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 00 ct) skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (33 655 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2021 m. vasario 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 806,00 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 524,00 Eur (penkis šimtus dvidešimt keturis eurus 00 ct) žyminio mokesčio valstybei, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.