Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėjas B. Liatukas Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00335-2012-9;

2013 m. spalio 23 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Algimanto Smolsko, Olego Šibkovo, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorui M. K., nuteistajam G. Š., jo gynėjui advokatui Romui Aikevičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. Š. gynėjo advokato Romo Aikevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo G. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-LR BK) 24 straipsnio 4 dalį, BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams; pagal LR BK 258 straipsnio 2 dalį areštu 25 (dvidešimt penkioms) paroms. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 metams, atliekant bausmę pataisos namuose.

Iš V. B. ir G. Š. priteista solidariai: 1) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui – 2086,01 Lt; 2) Kauno teritorinei ligonių kasai – 1547,77 Lt; 3) nukentėjusiajam R. J. – 3050 Lt (turtinei žalai atlyginti) ir 35000 Lt (neturtinei žalai atlyginti).

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas V. B., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Š. nuteistas pagal LR BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 180 straipsnio 3 dalį, už tai, kad kaip organizatorius, veikdamas bendrai su nusikaltimo vykdytoju V. B., tiksliai ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatytoje vietoje ir laiku, V. B. davė ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu tiksliai nenustatytą šaunamąjį ginklą - 9 mm kalibro pistoletą, nurodė panaudojant šaunamąjį ginklą pagrobti automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį nukentėjusiajam R. J., bei automobiliu „H. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežė V. B. į su nukentėjusiuoju R. J. sutartą vietą - degalinę „Lukoil“, esančią Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), kur V. B. 2012 m. kovo 11 d., apie 19.30 val., kelyje Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), tyčia mažiausiai penkis kartus šovė iš G. Š. duoto šaunamojo ginklo į nukentėjusįjį R. J., padarydamas jam dvi šautines žaizdas dešinėje smilkinio-skruosto srityje, po vieną dešinėje pasmakrės pusėje, krūtinės kairės pusės viršutinėje dalyje palei krūtinkaulį ir kairio dilbio priekinio-vidinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje, taip sulaužė dešinį skruostikaulį, dešiniojo viršutinio žandikaulio sinuso išorinę ir vidinę sieneles bei kairiojo žandikaulio sinuso vidinę sienelę, padarė žaizdą dešinėje išorinėje klausomojoje landoje, pasmakrės dešinės pusės ir krūtinės kairės pusės paviršines žaizdas, žaizdą kairiame dilbyje, dešinio veidinio nervo parezę, ir smogė mažiausiai vieną kartą kumščiu į nosies sritį, tuo padarydamas R. J. nosies kaulų lūžius - nesunkų sveikatos sutrikdymą bei plėšimo būdu pagrobė svetimą didelės vertės turtą – nukentėjusiajam R. J. priklausantį automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - 32 400 litų vertės, SIM kortelę – 20 litų vertės, 200 litų, taip padarė nukentėjusiajam R. J. bendrą - 32 620 litų - turtinę žalą, o pagrobtą automobilį atvarė į G. Š. nurodytą vietą, esančią Jurbarko rajone, (duomenys neskelbtini).

Be to, G. Š. nuteistas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, už tai, kad ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatytu laiku ir vietoje iš ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo ir nešiojo nešaunamąjį-šaltąjį smogiamojo poveikio ginklą - teleskopinę lazdą ir nešaunamąjį-šaltąjį smogiamojo-trupinamojo pobūdžio ginklą - kastetą, iki tol, kol policijos pareigūnai 2012 m. kovo 31 d., darydami kratą jo naudojamame automobilyje „H. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rado šiuos nešaunamuosius ginklus ir juos paėmė.

Atsikirtimuose į apeliacinį skundą nukentėjusysis R. J. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš G. Š. atstovavimo išlaidas suruošiant atsikirtimus į apeliacinį skundą.

Nurodo, kad plėšimas padarytas bendrininkaujant, pasiskirsčius vaidmenimis - organizatorius ir vykdytojas. Nurodo, kad kaltinamasis G. Š. padarė dvi nusikalstamas veikas - sunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą. LR BK 180 str. 3 d. sankcija numato tik vieną bausmę - terminuotą laisvės atėmimą. Mano, kad taikyti G. Š. atžvilgiu LR BK 54 str. 3 d. ir 62 str. nuostatas nėra pagrindo, taikyti LR BK 75 str. įstatymas draudžia, todėl jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Pažymi, kad dėl kaltinamųjų veiksmų jam padarytos penkios šautinės žaizdos: dvi dešinėje smilkinio- skruosto srityje, po vieną dešinėje pasmakrės pusėje, krūtinės kairės pusės viršutinėje dalyje palei krūtinkaulį ir kairiojo dilbio priekinio-vidinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje. Dešinės smilkinio - skruosto srities žaizdose (kanaluose) skeveldromis sulūžę dešinys skruostikaulis, dešiniojo viršutinio žandikaulio sinuso išorinė ir vidinė sienelės, bei kairiojo žandikaulio sinuso vidinė sienelė. Kulkų lokalizacija dėl taikyto tyrimo specifiškumo stokos liko nenustatyta. Dėl šių dviejų šūvių taip pat susidarė ir žaizda dešinėje išorinėje klausomojoje landoje. Pasmakrės dešinės pusės ir krūtinės kairės pusės žaizdos yra paviršinės. Žaizda kairiame dilbyje-akla su nustatytu ir išimtu 9 mm skersmens guminiu svetimkūniu (kulka), kuri buvo 8 cm ilgio kanalo dugne ties alkūnkauliu. Visi aukščiau išvardyti sužalojimai, tikėtina, padaryti šaunant tuo pačiu ginklu penkiais atskirais šūviais. Šauta buvo iš artimo atstumo užpuolikui esant iš dešinės. Be šautinės kilmės žaizdų ir kaulų lūžių, diagnozuota ir nosies kaulų lūžiai, kurie padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, tikėtina, smūgiuojant kietu buku riboto paviršiaus daiktu į nosies sritį. Medicininiai duomenys neprieštarauja užduotyje išdėstytoms įvykio aplinkybėms ir laikui, tik šauta buvo (pataikyta) penkis kartus. Aptariamu momentu visi konstatuoti sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes kaulų lūžiai gyja ilgiau nei 10 dienų, o galimos atokiosios traumos pasekmės ir liekamieji potrauminiai reiškiniai reikalingi atskiro įvertinimo visiškai baigus gydymą ir išnaudojus visas reabilitacijos galimybes. Specialisto išvadoje Nr. pG 2275/12(02) nurodyta, kad įvertinus specialisto išvados Nr. G 1007/12(02) duomenis ir papildomai pateiktus asmens sveikatos istorijos medicininius duomenis, R. J. konstatuota šautinės žaizdos: dvi dešinio smilkinio-skruosto srityje su dešinio skruostikaulio, viršutinių žandikaulių lūžimais, po vieną dešinėje pasmakrėje, krūtinės kairės pusės viršutinėje dalyje palei krūtinkaulį ir kairiame dilbyje viršutiniame trečdalyje ir dėl veido sužalojimų išsivysčiusi dešinio nervo parezė. Šie sužalojimai padaryti šovus iš šaunamojo ginklo. Nosies kaulų lūžimas padarytas kietu buku riboto paviršiaus daiktu. Visi konstatuoti sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes kaulų lūžiai gyja ilgiau nei 10 dienų, o išlikę liekamieji potrauminiai reiškiniai baigus gydymą neviršija 30 procentų bendro pastovaus darbingumo. Pažymi, kad skiriant bausmę atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padarytas sunkus nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas), į tai, kad abi nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, į tai, kad abi nusikalstamos veikos yra baigtinės, į tai, kad kaltinamasis G. Š. buvo sunkaus nusikaltimo organizatorius, į G. Š. asmenybę (neteistas, nedirba), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teigia, kad teisės normos įsakmiai nurodo solidarų žalos atlyginimo būdą, todėl dalinė atsakomybė šiuo atveju nėra galima.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis G. Š. ir jo gynėjas advokatas R. Aikevičius prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-LR BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Kaip galima suprasti iš nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo, jis nesutinka su tuo, kad G. Š. pripažintas nusikaltimo organizatoriumi, nesutinka su paskirtos bausmės dydžiu ir žalos atlyginimo priteisimu solidariai iš abiejų nuteistųjų.

Kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendžiu G. Š. pagrįstai nuteistas pagal LR BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 180 straipsnio 3 dalį, tai yra už tai, kad organizavo nukentėjusiojo apiplėšimą, panaudojant šaunamąjį ginklą. Teismas pagrįstai jį pripažino nusikaltimo organizatoriumi.

Dėl organizatoriaus

Pažymėtina, kad organizatorių, kaip vieną iš bendrininkų rūšių, apibūdina BK 24 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad organizatorius – tai asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Taigi įstatymų leidėjas, pateikdamas nusikaltimo organizatoriaus sampratą, nurodo baigtinį alternatyvių veiksmų sąrašą, kurių bent vieną atlikęs asmuo laikomas organizatoriumi. Pažymėtina, kad asmuo laikomas organizatoriumi ne tik tada, kai: suburia organizuotą grupę, ar jai vadovauja, ar koordinuoja jos narių veiklą; suburia nusikalstamą susivienijimą ar jam vadovauja, ar koordinuoja jo narių veiklą, bet ir tada, kai parengia nusikalstamą veiką ar jai vadovauja.

Byloje nustatyta, kad G. Š. parengė nusikalstamą veiką ir vadovavo. Jis surado asmenį (V. B.) nusikaltimui padaryti, jį spaudė ir lenkė kuo greičiau padaryti plėšimą ir pagrobti automobilį, gąsdino. Byloje nustatyta, kad G. Š. sukūrė nusikalstamos veikos planą, numatė įvykdymo būdą, panaudojimo priemonę (ginklą) darant nusikaltimą ir jį perdavė užtaisytą kulkomis nusikaltimo vykdytojui. Be to, pažadėjo piniginį atlygį už automobilio pagrobimą, taip skatino V. B. nusikalsti. Nurodė vietą, kur turi būti atgabentas pagrobtas automobilis.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teisminio nagrinėjimo metu V. B. paneigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl G. Š. vaidmens nusikaltimo padaryme. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismui pagarsinus V. B. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu, teisme V. B. patvirtino, jog viską tvirtina, o tyrėjui viską pasakė teisingai (t. 5, b. l. 22-24). Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu V. B. patvirtino, kad įvykdyti plėšimą panaudojant ginklą pasiūlė, suplanavo G. Š.. Pastarasis ieškojo ir skambino automobilį parduodančiam asmeniui, perdavė jam (V. B.) ginklą ir izoliaciją surišti, jei bus lavonas, darė spaudimą kuo greičiau įvykdyti plėšimą. V. B. nurodė, kad G. Š. pasakė, jog „jam nesvarbu, kaip padarysiu, ar nušausiu, ar kaip nors kitaip užmušiu žmogų, o jei priešinsis, tuomet jis turintis šauti, kad nesipriešintų, ir mašiną paimti bet kokia kaina. Nurodymas buvo: jei nužudys - užkasti. Jei automobilio nepaims, tai bus blogai ne tik jam (V. B.), bet ir šeimai, vaikui“ (t. 3, b. l. 180-184, 187-189, 192-193).

Teisme V. B. patvirtino aplinkybes apie tai, kad G. Š. jam davė ginklą, paruoštą šaudyti, lipnią juostą, taip pat nurodė, kad „automobilį jis turi gauti bet kokia kaina ir bet kaip, turi daryti bet ką, net nušauti tą žmogų, jis turi pasirinkti pats veikimo būdą, kad tai jo paskutinis šansas, nes kitaip už viską reikės susimokėti, tai yra už kurą, vežiojimą“. Be to, V. B. paaiškino, kad po plėšimo jis davęs G. Š. suprasti, kad automobilio savininką nušovė, ir pasakęs, kad žmogus nušautas, niekas jo neras. Taigi yra pagrindas daryti išvadas, kad toks rezultatas G. Š. tenkino, juo labiau svarbi ir ta aplinkybė, kad prieš nusikaltimo padarymą G. Š. perdavė V. B. ginklą, kuris buvo užtaisytas šaudyti kulkomis.

Taigi įvertinus ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu duotus V. B. parodymus, pagrįstai apylinkės teismas padarė išvadą, kad jie nuoseklūs dėl G. Š. vaidmens kaip organizatoriaus padarant nusikaltimą.

Apeliacinio skundo argumentas, kad G. Š. nekėlė bendrininkui reikalavimų ir jam nenurodė paimant automobilį sužaloti ar net nužudyti automobilio savininką, yra paneigtas V. B. parodymais, kuriais netikėti teismas neturėjo pagrindo. Be to, byloje nustatytos aplinkybės, kad nukentėjusysis atpažino G. Š. balsą, kaip asmens, kuris jam skambino ir derino susitikimo detales. Aplinkybė, kad G. Š. surado nusikaltimo auką ir vykdytoją, davė ginklą ir atvežė vykdytoją V. B. į nusikaltimo vietą, V. B. parodymai, kad jam buvo griežtai nurodoma, kad jis, panaudodamas šaunamąjį ginklą, privalo pagrobti nukentėjusiojo automobilį, leidžia daryti išvadą, jog G. Š. parengė nusikalstamą veiką ir jai vadovavo, taigi, buvo nusikalstamos veikos organizatorius. Pažymėtina, kad apelianto nurodomos aplinkybės dėl abiejų kaltinamųjų amžiaus skirtumo nesudaro pagrindo G. Š. nelaikyti nusikalstamos veikos organizatoriumi, nes jis, nepaisant jo jauno amžiaus, atliko visus veiksmus, kurių baudžiamoji teisė reikalauja nustatyti aplinkybei, kad asmuo buvo organizatorius.

Dėl bausmės

Apeliacinio skundo prašymas sumažinti G. Š. paskirtą bausmę yra motyvuojamas tuo, kad jis pripažino faktines bylos aplinkybes, t. y. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 3 d., ir dėl to gailisi, o tai turi būti pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tuo, kad jo vaidmuo nusikaltimo padaryme nevisiškai atitiko organizatoriaus vaidmenį.

Kolegija pažymi, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintai kaltininko atsakomybę lengvinančiai aplinkybei pripažinti, reikia nustatyti ir kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Teismų praktikoje laikoma, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių, objektyvių, turinčių juridinę reikšmę asmens padarytos veikos kvalifikavimui, bylos aplinkybių pripažinimas, galimai dalį kitų neesminių neigiant bei duodant ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismui teisingus parodymus iki nuosprendžio byloje priėmimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad parodymai turi būti duodami savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė objektyviai įvertinama pagal bylos duomenų visumą (pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą, žalos nukentėjusiajam atlyginimą ir pan.).

Apelianto prašymas pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad G. Š. prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi - netenkintinas. Kaltininko prisipažinimas, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, teismo vertinamas tada, kai jis, kaip minėta, savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme keičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažįstama tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Bylos duomenys patvirtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu G. Š. kaltu neprisipažino dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 str. 4 d., 180 str. 3 d., padarymo. Esminių veikos aplinkybių, kurios byloje įrodytos ir nustatytos, taip pat nepripažino, davė klaidinančius parodymus. Kaltu prisipažino tik dėl veikos, numatytos BK 258 str. 2 d., padarymo. Todėl teismas neturėjo pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos aplinkybės – kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką (BK 24 str. 4 d., BK 180 str. 3 d.) ir nuoširdaus gailėjimosi – G. Š. atsakomybę lengvinančia.

Kolegija konstatuoja, kad G. Š. bausmė paskirta teisinga, ji nėra aiškiai per griežta. Pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę neperžengdamas BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Taigi bausmės rūšiai ir dydžiui tiesioginę reikšmę turi BK straipsnio, pagal kurį kvalifikuojama nusikalstama veika, sankcija. Pirmosios instancijos teismas G. Š. bausmę skyrė BK 180 straipsnio 3 dalyje ir BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytų sankcijų ribose, laikydamasis bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir, kaip reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkte, nurodė bausmės parinkimo motyvus.

Skirdamas bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 24 str. 4 d., BK 180 str. 3 d., padarymą, teismas vertino tai, kad nenustatė atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių (BK 59, 60 straipsniai). Individualizuodamas G. Š. bausmę, teismas atsižvelgė į visas teisiškai reikšmingas bylai aplinkybes: nusikaltimo pobūdį, mastą, kaltės formą ir rūšį, kad inkriminuoto nusikaltimo padaryme nuteistasis G. Š. atliko organizatoriaus vaidmenį, jis buvo sunkaus, tyčinio, baigto nusikaltimo organizatorius, į nusikalstamą veiką įtraukė kitą nuteistąjį. Pažymėtina ir tai, kad organizatoriaus vaidmuo sukelia didesnį pavojingumą visuomenei negu kitų bendrininkų (V. B.), atlikusio G. Š. skirtas vykdytojo funkcijas. Teismas, taip pat atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, įvertino tai, kad jis nedirba ir neteistas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skiriant bausmę baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai. G. Š. paskirtų bausmių dydžiai, kurie neviršija baudžiamojo įstatymo nustatyto vidurkio (BK 180 str. 3 d., BK 258 str. 2 d.), nėra per griežti. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam G. Š. paskirtų bausmių rūšys ir dydžiai yra teisingi. Baudžiamasis įstatymas (BK 41, 54 str.) taikytas tinkamai.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai skirtas bausmes subendrino LR BK 63 straipsnio 1 d., 2 d. ir 5 d. 2 p. pagrindu. Teismas nepažeidė bausmių bendrinimo taisyklių, numatytų LR BK 63 straipsnyje, paskirtoji subendrinta bausmė yra teisinga.

Dėl žalos atlyginimo

Paprastai nuostolius privalo atlyginti prievolę pažeidęs (nusikalstamą veiką padaręs) asmuo. Kai prievolę pažeidusi šalis yra keli skolininkai, tai jų atsakomybės dydis priklauso nuo to, ar pažeista prievolė yra dalinė ar solidarioji. Civilinėje teisėje daline vadinama atsakomybė, taikoma dviem arba daugiau asmenų, kurių kiekvienas atsako kreditoriui lygiomis dalimis. Jeigu įstatyme ar sutartyje nenustatyta, kad atskirų bendraskolių dalys yra nelygios, tai laikoma, kad visų jų dalys lygios (CK 6.5 straipsnis). Solidariąja vadinama atsakomybė dviejų ir daugiau asmenų, iš kurių kiekvienas atsako kreditoriui visa prievole.

CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Iš šios normos akivaizdu, kad solidarioji atsakomybė taikoma tada, kai žalą padaro nusikalstamos veikos bendrininkai. Tačiau tai nėra vienintelis solidariosios atsakomybės taikymo atvejis. Teismų praktikoje solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose paprastai taikoma esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) kai asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008). CK 6.279 straipsnio 4 dalyje nustatyta to paties straipsnio 1 dalies išimtinė taisyklė, reglamentuojanti atvejus, kai keli asmenys atliko atskirus, o ne bendrus veiksmus. Įrodžius, kad žala atsirado būtent dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, atsako tik tas asmuo, o kitiems asmenims atsakomybė neatsiranda. Tada būtina nustatyti, kad tarp jų veiksmų ir žalos nėra priežastinio ryšio, o toks ryšys sieja žalą ir kito asmens veiksmus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad abu nuteistuosius sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu, todėl šiuo atveju nuteistieji nukentėjusiajam atsako solidariai.

Kaip matyti iš 2013-03-21 teismo posėdžio metu V. B. duotų parodymų, jis nurodė, kad iš pradžių G. Š. jam davė užtaisytą šaunamąjį ginklą, vėliau atvežė į su nukentėjusiuoju sutartą vietą ir pasakė, kad jis bet kokia kaina ir darydamas bet ką, net nušaudamas žmogų, turi pagrobti nukentėjusiojo automobilį (t. 5, b. l. 22-24). Tas pačias aplinkybes V. B. nurodė ir apklaustas tyrėjos (t. 3, b. l. 181-184) bei pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 3, b. l. 186-189). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė V. B. parodymus nuosekliais ir jais rėmėsi. Be to, byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad V. B. būtų turėjęs tikslą G. Š. apkalbėti, todėl teismas neturėjo pagrindo jais netikėti. Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad G. Š. suvokė veikos pavojingumą, galimybę atsirasti įvairiems pavojingos veikos padariniams, tačiau jų savo sąmonėje nedetalizavo, t. y. jį tenkino bet koks nukentėjusiojo sužalojimo sunkumo laipsnis (neapibrėžta tyčia), turint tikslą pagrobti automobilį. Taigi, šioje byloje solidariosios atsakomybės taikymą pagrindžia tai, kad nuteistuosius sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu, kurių nors G. Š. ir nedetalizavo, tačiau suvokė galimybę jiems kilti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apylinkės teismo sprendimas priteisti turtinės ir neturtinės žalos nukentėjusiajam atlyginimą solidariai iš nuteistųjų pagrįstas. Pažymėtina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ir Kauno teritorinės ligonių kasos civilinių ieškinių pagrindas taip pat yra kilęs iš nuteistųjų deliktinės civilinės atsakomybės dėl nukentėjusiajam padarytos žalos, kurios išlaidos buvo apmokėtos iš biudžeto lėšų, o kaip minėta nustačius, kad nuteistuosius siejo bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu, jų atsakomybė pareikštų ieškinių atžvilgių taip pat solidari.

Nukentėjusysis R. J. prašo priteisti iš G. Š. atstovavimo išlaidas suruošiant atsikirtimus į apeliacinį skundą. Iš pateikto pinigų priėmimo kvito matyti, kad už advokato paslaugas buvo sumokėta 700 Lt (t. 5, b. l. 123). Apeliacinės instancijos teisme patirtų proceso išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis BPK 103-106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Šioje byloje R. J. turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pateisinamos, todėl jos priteistinos iš G. Š..

Kolegija daro išvadą, kad nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Gynėjo advokato Romo Aikevičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš G. Š. 700 Lt proceso išlaidas R. J..