Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, organizuotame mišriu būdu, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vykom“ ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovo atsikirtimai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. 2019 m. liepos 25 d. Darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina tai, kad atsakovas nuo 2019 m. liepos 26 d. buvo priimtas dirbti pas ieškovę tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, o nuo 2019 m. gruodžio 10 d. atleistas iš darbo DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (Ieškinio Priedas Nr. 1)

4. 2019 m. liepos 5 d. atsakovas gavo vairuotojo pažymėjimą, kuriuo jam buvo suteikta teisė vairuoti krovinines transporto priemones, pagal kategorijas C1, C, D, C1E, CE, D1E, DE (Atsiliepimo Priedas Nr. 1).

5. Laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 4 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d. ir nuo 2019 m. rugsėjo 28 d. iki 2019 m. spalio 27 d. atsakovas buvo išsiųstas į komandiruotes, tikslu pervežti krovinius įvairiais maršrutais Europoje apmokant 100 proc. dienpinigių pagal faktiškai išbūtą laiką (Ieškinio Priedas Nr. 2).

6. „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. rugsėjo 4 d. Pretenzija su priedais patvirtina, kad atsakovas 2019 m. rugpjūčio 28–30 d. iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), pervežė 8 automobilius; nukrovus automobilį, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), fiksuotas jo apgadinimas nurodant, kad „Pažeistas priekinis bamperis“ (Ieškinio priedas Nr. 3). Ieškovė žalą „(duomenys neskelbtini)“ atlygino (Ieškinio Priedo Nr. 3 – 2019 m. spalio 7 d. sutarties aktas dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo).

8. Autovežių registracijos liudijimai ir techninės apžiūros rezultatų kortelės su sertifikatais patvirtina ieškovės atstovo nurodytas aplinkybes apie tai, kad autovežių, kuriais buvo gabenamos transporto priemonės, pirmos registracijos data 2018 m. spalio 4 d., o techninė apžiūra galiojo iki 2019 m. spalio 4 d. (2022 m. sausio 19 d. dokumentas DOK- 8464).

9. Ieškovė nuo 2018 m. spalio 19 d. iki 2020 m. spalio 18 d. buvo apsidraudusi vežėjo civilinės atsakomybės draudimu (Priedas Nr. 6 – 2018 m. spalio 18 d. draudimo sertifikatas ir 2019 m. spalio 17 d. draudimo patvirtinimas).

12. Tarptautinio Krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo Pareiginių nuostatų Nr. 28 Bendrosios dalies 1 punkte numatyta, kad UAB „Vykom“ Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju be kitų reikalavimų, gali būti asmuo, turintis galiojantį vairuotojo pažymėjimą (BCE kategorija) su 95 kodo žyma (Profesiniai mokymai kroviniam vežti), galiojančią vairuotojo tachografo kortelę, analogiško organizacinio darbo patirties (pageidautina – transporto srityje). Šių nuostatų 28 ir 37 punktai patvirtina, kad ieškovės įmonėje yra ir Vykom taisyklės, kurios į bylą pateiktos nebuvo. Įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas buvo supažindintas su Pareiginiais nuostatais ar Vykom taisyklėmis nėra (Ieškinio Priedas Nr. 7).

13. Taigi, byloje sprendžiamas ginčas dėl to, ar atsakovui kilo pareiga atlyginti ieškovei turtinę žalą, atsiradusią dėl transporto priemonių apgadinimo atsakovui jas pervežant autovežiu.

15. Įrodyti esant visas būtinąsias sąlygas darbuotojo atsakomybei taikyti privalo darbdavė; darbo teisėje darbuotojo kaltė nepreziumuojama, kas reiškia, kad tuo atveju, kai pareiškiamas reikalavimas darbuotojui dėl žalos atlyginimo, darbuotojo kaltę privalo įrodyti ieškinį pareiškęs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-611/2017; 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-421/2018). Tokiu atveju yra taikoma bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi, ieškovei teigiant, kad jai iš atsakovo turėjo būti priteista žala už komandiruočių metu padarytų transporto priemonių apgadinimus, ieškovė turėjo įrodyti, kad tuos apgadinimus padarė būtent atsakovas.

16. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.

17. Pažymėtina, kad byloje ginčo dėl to, jog dviejų komandiruočių metu, po automobilių pristatymo atitinkamiems gavėjams buvo nustatyti tam tikri dviejų automobilių pažeidimai/apgadinimai (kiekvienu atveju pažeidimai nustatyti vienam iš transportuotų 8 automobilių) nekilo, t. y. atsakovas neginčijo atitinkamų transporto priemonių pažeidimų/apgadinimų, pažymėtų CMR važtaraščiuose, patvirtintų jo paties parašu.

18. Pagrindinis ginčas kilo dėl to, ar nustatyti automobilių pažeidimai yra susiję su neteisėtais atsakovo veiksmais.

19. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog aplinkybę, kad atsakovas nuo autovežio nukraudamas automobilį, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino jo priekinio bamperio apačią įrodo tai, kad automobilis buvo naujas, atsakovas prieš pakraudamas automobilį ant autovežio jį apžiūrėjo ir CMR važtaraščio 18 grafoje nepažymėjo, kad jis būtų turėjęs nurodytus apgadinimus prieš jį pakraunant; automobilio apgadinimai buvo nustatyti krovinio gavėjo automobilių priėmimo metu. Teismo posėdžio metu, ieškovo atstovas, aiškindamas atsakovo neteisėtus veiksmus dėl nurodyto automobilio apgadinimo, jau nurodė, kad tai, jog automobilio apgadinimai buvo padaryti automobilį nukraunant nuo autovežio matė krovinio gavėjas, tačiau rašytinių įrodymų, patvirtinančių tokią aplinkybę, nėra, o kadangi krovinio gavėjas yra (duomenys neskelbtini), tai praėjus tokiam ilgam laikui jo apklausa nėra tikslinga. Pažymėjo, kad atsakovui grįžus iš komandiruotės, įmonė neprašė atsakovo jokio pasiaiškinimo raštu, kadangi įmonėje tokių pretenzijų yra administruojama labai daug, todėl nėra žmogiškųjų išteklių iš kiekvieno darbuotojo imti pasiaiškinimus raštu. Atsakovas neigė aplinkybę, kad automobilis buvo apgadintas jį nukraunant, taip pat nurodė, kad pakrovimo metu taip pat nepastebėjo, kad automobilis būtų kur užkliuvęs ir apgadintas; paaiškino, kad apgadinimai galėjo atsirasti transportavimo metu dėl autovežio amortizacijos. Pažymėjo, kad ieškovės atstovo nurodymu, pasikrauti automobilius buvo priverstas paskubomis, tamsiu paros metu, todėl neatmestina, kad automobilis buvo apgadintas prieš jį pakraunant, kadangi jis neturėjo laiko ir galimybių atidžiai apžiūrėti transporto priemonių.

20. Vertinant šalių argumentus dėl Sprendimo 19 punkte nurodyto automobilio apgadinimo pažymėtina, kad ieškovė ne tik kad neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, bet iš esmės negalėjo nurodyti, kokiais neteisėtais ar neatsargiais atsakovo veiksmais ir kuriuo metu automobilis buvo apgadintas, kas reiškia, kad ieškovė byloje neįrodė, kad nurodytos transporto priemonės apgadinimas, dėl kurio ieškovei buvo padaryta 771,42 Eur žala, yra susijęs su atsakovo neteisėtais veiksmais. Nustatyti automobilio apgadinimai krovinio gavėjo automobilių priėmimo metu ir pažymėti CMR važtaraštyje, bei patvirtinti atsakovo parašu patvirtina tik automobilio apgadinimo faktą, tačiau patys savaime neįrodo atsakovo neteisėtų veiksmų. Įrodymų, kad apgadinimai atsirado atsakovui nukraunant automobilį į bylą nepateikta, taip pat nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų netinkamai pakrovęs krovinius, ar pažeidęs Kelių eismo taisykles, ar kažkokiais kitais savo veiksmais būtų sąlygojęs automobilio apgadinimą.

22. Vertinant šalių argumentus dėl Sprendimo 21 punkte nurodyto automobilio apgadinimo pažymėtina, kad, kaip nurodyta šio Sprendimo 15 punkte, įrodyti esant visas būtinąsias sąlygas darbuotojo atsakomybei taikyti privalo darbdavė. Šiuo atveju, ieškovė taip pat, kaip ir pirmuoju atveju, ne tik kad neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, bet iš esmės negalėjo nurodyti, kokiais neteisėtais ar neatsargiais atsakovo veiksmais ir kuriuo metu automobilis buvo apgadintas, kas reiškia, kad ieškovė byloje neįrodė, kad ir Sprendimo 21 punkte nurodytos transporto priemonės apgadinimas, dėl kurio ieškovei buvo padaryta 2 084,79 Eur žala, yra susijęs su atsakovo neteisėtais veiksmais. Ieškovės atstovas ir šiuo atveju neįrodinėjo konkrečių atsakovo neteisėtų veiksmų apsiribodamas samprotavimais apie galimas automobilio apgadinimo versijas ir jokiais įrodymais nepaneigdamas atsakovo nurodytos aplinkybės, kad autovežiai abiem atvejais jam buvo perduoti degalinėse, kas nepaneigia ir atsakovo nurodytų aplinkybių, jog pačių autovežių techninė būklė galėjo ir nebūti nepriekaištinga. Konstatuotina, kad įrodymų, jog apgadinimai atsirado atsakovui pakraunant / nukraunant automobilį į bylą nepateikta, taip pat nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų pažeidęs Kelių eismo taisykles, ar kažkokiais kitais savo veiksmais būtų sąlygojęs ir antrojo automobilio apgadinimą.

23. Vertintina ir tai, jog darbdavys – ieškovė nei komandiruočių metu, nei po jų atsakovui pretenzijų dėl šių automobilių apgadinimų nepareiškė, žalos atlyginti nepareikalavo, į Kauno Darbo ginčų komisiją dėl šios žalos priteisimo kreipėsi tik 2021 m. rugsėjo 30 d., kas reiškia, praėjus beveik 2 metams po automobilių apgadinimo ir beveik tiek pat laiko po atsakovo atleidimo iš darbo.

24. Pažymėtina, kad ieškovė teigdama, kad atsakovas buvo atsakingas už transporto priemonių pakrovimą ir nukrovimą nenurodė, kur tokia atsakovo atsakomybė buvo įtvirtinta, o taip pat kokius UAB „Vykom“ Tarptautinio Krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo Pareiginių nuostatų Nr. 28 (toliau – Pareiginiai nuostatai), bei Vykom taisyklių (Pareiginių nuostatų 28 ir 37 punktai) punktus atsakovas pažeidė, kaip ir neįrodė, kad atsakovas su šiais vidaus aktais buvo supažindintas. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad įmonėje yra krovinių pakrovimo – iškrovimo instrukcijos, tačiau įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas su jomis buvo supažindintas, taip pat nėra. Neįrodyta liko ir ieškovės atstovo nurodyta aplinkybė, kad atsakovas, prieš išvykdamas į komandiruotes buvo praėjęs mokymus ar instruktavimą, ar kokiu nors būdu būtų patikrinti jo gebėjimai, kai atsakovas pas ieškovę buvo įdarbintas iki tol neturėjęs jokios krovinių pervežimo, jų pakrovimo bei nukrovimo patirties. Teismo nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovė neįrodė, kokių savo darbo pareigų pažeidimu atsakovas padarė ieškovei turtinę žalą.

25. Be to, ieškovė ieškinyje ir ieškovės atstovas teismo posėdžio metu atsakovo veiksmus vertino kaip didelį neatsargumą. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas yra profesionalus vairuotojas, jo viena iš pagrindinių darbo funkcijų yra automobilių tinkamas nukrovimas jų neapgadinant, tačiau atsakovas dėl savo didelio nerūpestingumo neužtikrino, kad automobiliai ant autovežio būtų pakrauti neapgadinti. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas, aiškindamas kaip pasireiškė atsakovo didelis neatsargumas, atsakovo kaltės apskritai neįrodinėjo (Sprendimo 15 punktas), apsiribodamas bendro pobūdžio teiginiais, jog atsakovas abiem atvejais 7 automobilius nukrovė jų neapgadindamas, o 1 automobilį nukraudamas apgadino.

26. Didelis neatsargumas yra tuomet, kai asmuo nesilaiko paprasčiausių kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių, jas tiesiog ignoruoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2004; Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-545-520/2010). Ieškovė nenurodė jokių atsakovo nepakankamai apdairaus, nerūpestingo ar neatidaus elgesio aplinkybių, taip pat atsakovo kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimo, todėl konstatuotina, kad byloje liko neįrodyta atsakovo kaltė.

27. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).

28. Byloje surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių buvo apgadintos ieškovės nurodytos transporto priemonės ir ieškovė dėl to patyrė žalą. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, atsižvelgdamas kasacinio teismo praktiką, susijusią su įrodinėjimu ir įrodymų vertinimu, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškiniu prašoma priteisti žala atsirado kaip atsakovo neteisėtų veiksmų pasekmė. Taigi, teismo vertinimu, byloje ieškovė neįrodė būtinų sąlygų darbuotojo atsakomybei kilti, t. y. neteisėtų darbuotojo veiksmų/neveikimo, darbuotojo kaltės bet kuria forma ir rūšimi, priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo, todėl atsakovui negali kilti pareiga atlyginti ieškovei transporto priemonėms padaryta žala.

29. Teismas taip pat pažymi, kad nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, be kita ko, privaloma atsižvelgti į faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika (DK 152 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

30. Teismų praktikoje yra pažymėta, jog kuo pavojingesnė veikla yra vykdoma, tuo didesnis žalos padarymo tretiesiems asmenims rizikos laipsnis egzistuoja ir tuo yra didesnė šios rizikos materializavimosi (pasireiškimo) galimybė. Tokia grėsmė, kurios pirminis ir pagrindinis šaltinis yra darbdavio vykdomos veiklos pobūdis, daugiausia ir pasireiškia per darbuotojo, kuris yra pasitelkiamas darbdavio apsibrėžtiems veiklos tikslams įgyvendinti, veiksmus. Vadinasi, kuo pavojingesnės veiklos vykdymu užsiima darbdavys, tuo didesnė žalos padarymo tretiesiems asmenims jo darbuotojo veiksmais grėsmė. Visos neigiamų padarinių kilimo darbdaviui vykdant didesnio pavojaus veiklą rizikos priskyrimas tik darbuotojui iškreiptų darbdavio ir darbuotojo teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą bei neproporcingai apsunkintų darbuotojo padėtį. Siekiant užtikrinti tinkamą abiejų darbo teisinių santykių šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, darbdavys, vykdantis didesnio pavojaus veiklą, turi prisiimti tam tikrą žalos padarymo tretiesiems asmenims rizikos, galinčios materializuotis per darbuotojo veiksmus, kuriuos jis atlieka, vykdydamas darbo sutartimi pavestas darbo funkcijas, dalį. Tokios rizikos prisiėmimas reiškia, kad darbdavys, vykdantis didesnio pavojaus veiklą, turi prisiimti (atlyginti) tretiesiems asmenims darbuotojo veiksmais padarytos žalos dalį (be regreso teisės į darbuotoją). Darbdaviui tenkančios prisiimti (atlyginti) žalos dydis nustatytinas atsižvelgiant į vykdomos veiklos pobūdį, pavojingumą ir atitinkamai potencialios žalos padarymo tretiesiems asmenims rizikos laipsnį, darbuotojui pavestų vykdyti darbo funkcijų pobūdį, darbuotojo veiksmų, kuriais tretiesiems asmenims padaryta žala, atitiktį pavestoms vykdyti darbo funkcijoms ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-690/2018).

31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė verčiasi krovinių pervežimo veikla, atsakovas vykdė tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbo funkcijas. Vadinasi, ieškovė vykdo didesnio pavojaus aplinkiniams veiklą, o atsakovui darbo sutartimi pavestų darbų funkcijų vykdymas neatsiejamai susijęs su didesnio pavojaus šaltinio naudojimu. Konstatuotina, jog ieškovė prašo priteisti iš atsakovo visą patirtą žalą, visiškai nevertindama savo vykdomos veiklos pobūdžio, pavojingumo ir žalos padarymo tretiesiems asmenims vykdant šią veiklą rizikos laipsnio, kas iškreipia darbdavio ir darbuotojų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą bei neproporcingai apsunkina darbuotojo padėtį.

32. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą bei nurodytų santykių teisinį reglamentavimą, ieškovės ieškinys dėl žalos priteisimo iš atsakovo atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

34. Ieškinį atmetus, atsakovui bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės. Atsakovas iš viso už teisines paslaugas sumokėjo 1 052,70 Eur išlaidas, kurias sudaro: 108,90 Eur už konsultaciją, 217,80 Eur už dokumentų vertinimą ir atsiliepimo rengimą, 435,60 Eur už atsiliepimo rengimą (nors atliktų darbų ataskaitoje nurodoma, kad ši suma – už ieškinio rengimą (II dalis), tačiau baigiamųjų pasisakymų metu atsakovo atstovė nurodė, jog tai techninė klaida, tai buvo toliau rengiamas atsiliepimas į ieškinį), už atstovavimą teismo posėdyje – 290,40 Eur.

35. Atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl priteistinos atsakovui iš ieškovės.

36. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vykom“, juridinio asmens kodas 300132204, atsakovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 052,70 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimt dviejų eurų 70 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.