Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R L P ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė R L P (toliau – ir ieškovė) ir jos atstovė, ieškinyje ir teismo posėdžio metu, prašė priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškovės naudai 1 071,80 Eur žalos atlyginimui, 644,90 Eur procesines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) tarp 7-osios būtų ūkio tarnybos ir ieškovės motinos Z B buvo sudaryta gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis. Šia nuomos sutartimi Z B buvo išnuomotas 52,22 kvadratinių metrų butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šiame Z B gyveno nuo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Z B Kauno miesto valdybai pateikė pareiškimą parduoti jai butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame ji buvo pagrindine nuomininke. Prie pareiškimo buvo pateikti visi reikiami dokumentai. (duomenys neskelbtini) buvo pateiktas pakartotinas pareiškimas. Buvo priimtas sprendimas leisti Z B privatizuoti nekilnojamąjį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini). Siekdama tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus Z B sumokėjo 40,75 Lt, kas pagal oficialų euro ir lito kursą tai sudaro 11,80 Eur, tačiau privatizavimo procedūra nebuvo užbaigta ir nekilnojamas turtas nebuvo perleistas, o sumokėti pinigai už nekilnojamą turtą nebuvo grąžinti. Kadangi atsakovas, kuris perėmė visas Kauno miesto valdybos butų privatizavimo tarnybos teises ir pareigas, turi pareigą grąžinti ieškovės motinos Z B sumokėtas pinigines lėšas už nekilnojamąjį turtą. Šiuo konkrečiu atveju nėra aišku dėl kokių priežasčių nebuvo sudaryta buto pirkimo - pardavimo sutartis. Z B mirė (duomenys neskelbtini), po jos mirties ieškovė paveldėjo po jos mirties likusį turtą. Be to, ieškovė nuo (duomenys neskelbtini). kartu su savo mama Z B gyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). su ieškove buvo sudaryta savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 52,22 kvadratinių metrų bendrojo ploto gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Būdama nuomininke ieškovė atliko nekilnojamojo turto pagerinimus: 2007 metais pakeitė langą su palange už 1 160,00 Lt, 2006 metais – įstiklino balkoną – 500,00 Lt, 2008 metais pakeitė tualeto grįžtamąjį vamzdį 550,00 Lt, 2007 metais įdėjo šarvuotas duris 1 100,00 Lt, 2007 - 2008 metais buvo remontuojamas namo stogas, perdažyta laiptinė, pakeistos laiptinėje esančios durys į šarvuotas už ką ieškovė sumokėjo 250,00 Lt, iš viso 3 560,00 Lt (kas pagal oficialų euro ir lito kursą sudaro 1 031,05 Eurus). Taigi šiuo konkrečiu atveju visos išlaidos, patirtos ieškovės R L P, susijusios su bendro naudojimo patalpų pagerinimais - namo, kuriame yra butas, stogo remontas, laiptinės perdažymas, laiptinės durų keitimas, - turėjo būti mokamos gyvenamosios patalpos savininko, tačiau atsakovas savo pareigų nevykdė ir šias pinigines lėšas, kurios sudaro 250,00 Lt arba 72,41 eurų, 2007 - 2008 metų laikotarpiu sumokėjo ieškovė. Atsakovė turėjo atlikti buto kapitalinį remontą, tačiau šios pareigos nevykdė, dėl to darbus atliko ieškovė, o atsakovė privalo atlyginti ieškovės patirtas išlaidas. Be to, kadangi atsakovė laiku neatlygino ieškovės patirtų išlaidų ji privalo mokėti ieškovei procesines palūkanas – iš viso 644,90 Eur.

Ieškovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, paaiškino, jog ji gyveno atsakovei priklausančiame bute, turėjo skolų, dėl to atsakovė buto netvarkė, o jai teko butą tvarkyti savo lėšomis. Prašė priteisti lėšas, kurias už buto privatizavimą yra sumokėjusi jos mama, pagal pateiktus į bylą čekius. Privatizavimas buto nebaigtas dėl to, kad 2 kambarių bute gyveno dvi šeimos, vėliau viena šeima išsikėlė ir jie tikėjosi privatizuoti visą butą, tačiau kol buvo prijungtas butas baigėsi privatizacija. Po Z B mirties ji priėmė palikimą ir mokėjo jos skolą. Taip pat nurodė, jog savivaldybė privalėjo pakeisti klibantį langą, tačiau to nedarė, todėl ieškovė langą bute pakeitė pati. Langą su palange pakeitė 2008 metais didžiajame kambaryje, už jį mokėjo 1 160,00 Lt, nes palangė buvo marmurinė. Dėl to, kad buvo daug vagysčių, teko įsistiklinti balkoną, balkonas buvo įstiklintas 2007 metais, už balkono įstiklinimą mokėjo 500,00 Lt. Durys buvo jau netinkamos ir spynos nebuvo galima susitvarkyti, dėl to keitė ir 2007 m. įdėjo papildomas duris, šiuo metu bute yra dvejos durys, sumokėjo 1 100,00 Lt. Dėl to, kad dažnai užpildavo fekalijomis, 2008 metais ja teko įsirengti grįžtantį kanalizacijos vamzdį sumokėjo. Be to 2007-2008 metais buvo taisytas stogas, atliktas laiptinių remontas, pakeistos laiptinių durys, visas šias išlaidas apmokėti buvo atsakovės pareiga, tačiau jas iš savo lėšų apmokėjo ieškovė apie 250,00 Lt, nes ji buvo vienintelė tame name, kurios būstas socialinis. Dokumentų, pagrindžiančių išlaidas neišsaugojo, langą ir balkoną stiklino bankrutavusi firma Fauga, buto duris įstačiusi firma taip pat bankrutavo. Vamzdį tualete įrengė privatus asmuo, kurį prirodė santechnikai, kurie vykdavo šalinti avarijų pasekmių. Už stogo remontą, laiptinės remontą, stogo remontą ir duris, rinko pinigus kaimynė A, jokių kvitų pateikti negali. Prašo įvertinti tai, jog savivaldybė taip pat negali įrodyti, jog įdėjo į jos butą duris ar atliko kitus darbus. Apie tai, kad turėjo pareigą butą tvarkyti savivaldybė, ji nežinojo ir jai niekas nepaaiškino, ji neturi teisinio išsilavinimo ir nežinojo, jog yra senaties terminai. Ji niekados nebuvo kreipėsi į savivaldybę su prašymu, kad būtų atlygintos jos patirtos išlaidos, nes manė kad šias išlaidos yra jos pareiga, o sužinojusi, jog jas turi atlyginti savivaldybė – kreipėsi į teismą su ieškiniu.

Atsakovė atsiliepime prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti, o jeigu teismas laikytų, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas ar praleistą terminą atstatytų, prašo šį ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pagal Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. rugsėjo 9 d. išrašo duomenimis gyvenamosios patalpos, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. 1990 m. rugpjūčio 15 d. su ieškovės mama Z B buvo sudaryta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis. (duomenys neskelbtini) Mirties liudijime (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Z B mirė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr(duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta pakeisti buto (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį ieškovės vardu. Valstybės įmonės Registrų centro 2019 m. liepos 5 d. pažymoje apie gyvenamąją vietą nurodyta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi R L P nuo (duomenys neskelbtini) Ieškovė nevykdė buto nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. nemokėjo buto nuomos mokesčio. Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7390-214/2018 teismas tenkino Kauno miesto savivaldybės ieškinį ir priteisė solidariai iš ieškovės ir T P Kauno miesto savivaldybės naudai 580,36 Eur skolos už buto nuomą, nutraukė Ginčo buto nuomos sutartį ir iškeldino ieškovę bei T P iš buto esančio (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1319-638/2018 iš dalies pakeitė aukščiau nurodytą teismo sprendimą, t. y. pakeitė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Ieškovė ir T. P buvo iškeldinti priverstine tvarka. Z B (duomenys neskelbtini) pareiškimai dėl buto esančio (duomenys neskelbtini) privatizavimo bei pažymos apie tai, kad pareiškimų padavimo dienai ji 5 metų laikotarpyje neturėjo asmeninės nuosavybės fondo rejestre įregistruotos namų valdos bei jai nebuvo skirtas žemės sklypas individualaus gyvenamojo namo statybai. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-127-775/2012 netenkino ieškovės ieškinio dėl teisės privatizuoti butą lengvatine tvarka. Kauno apygardos teismas 2012 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1378-259/2012 atmetė apeliacinį skundą ir paliko Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą nepakeistą. Ieškovė 2020 m. sausio 7 d. kreipėsi į atsakovę, prašydama atlyginti jos patirtas išlaidas gerinant buto būklę, t. y. sumokėti už pakeistą langą, balkono įstiklinimą, tualete pakeistą vamzdį, laiptinės remonto darbus, šarvuotas buto duris. Ieškovė nepagrįstai prašo atlyginti jos galimai patirtą žalą. Ieškovė privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį. Pažymėtina, kad visi byloje pateikti duomenys patvirtina, kad buto privatizavo procedūroms reikalingų dokumentų rengimo išlaidas patyrė ne ieškovė, o jos motina Z. B, kuri tuo metu buvo vienintelė buto nuomininkė. Be to, byloje yra pateikiami tik duomenys, kad buvo galimai atliekami remonto darbai, tačiau nepateikiamos darbų atlikimo sutartys, sąskaitos, darbų priėmimo aktai ar kiti dokumentai, patvirtinantys, kad būtent tokie darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti, kas ir kiek bei kokiomis lėšomis mokėjo už galimai atliktus darbus. Ieškovė neįrodė, kad būtent prašomo dydžio žalą patyrė, kad ją patyrė dėl atsakovės veiksmų ir kad yra priežastinis ryšys tarp ieškovės patirtos žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų. Taigi. Ieškovei neįrodžius, kad yra visos trys būtinosios deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos, laikytina, jog ieškinio reikalavimas dėl 1 071,80 Eur žalos atlyginimo yra nepagristas. Pažymėtina, kad buto nuomos sutarties 2.4. punkte yra nurodyta nuomininko pareiga teisės aktų nustatyta tvarka ir savo lėšomis atlikti einamąjį nuomojamųjų gyvenamųjų, pagalbinių ir bendrojo naudojimo patalpų bei jų įrenginių remontą. Šio įsipareigojimo vykdymas apima tiek langų keitimą, durų keitimą, vamzdyno remontą ir kitus remonto darbus, kuriuos nurodo, kad ieškovė atliko ginčo bute. Nė vienas iš ieškovės atliktų remonto darbų nei vienas nėra priskirtinas kapitalinio remonto darbų kategorijai, numatytai Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, kas taip pat patvirtina, jog visi atlikti remonto darbai buvo paprastojo remonto darbai ir juos turėjo atlikti buto nuomininkas ir jo šeimos nariai savo lėšomis. Ieškovė visiškai nepagrįstai prašo priteisti procesines palūkanas ir nepateikė pagrindimo, kodėl skaičiuojamas toks palūkanų skaičiavimas. Visiškai nėra aišku, kodėl vienu atveju prašoma priteisti žalą už vieną laikotarpį, o kitu - taikomas kitas skaičiuotinas terminas. Byloje nėra duomenų nei įrodymų, kad atsakovė patyrė būtent tokią žalą, nesant įrodymų, kad galima žala patirta negali būti priteisiamos ir procesinės palūkanos.

Kadangi įmokos už buto (duomenys neskelbtini) privatizavimo dokumentų rengimą buvo mokėtos 1994 metais birželio 29 ir 30 dienomis, o teismas galutinį įsiteisėjusį sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta nepripažinti teisę ieškovei privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis butą priėmė 2012 m. lapkričio 12 d., todėl manome, kad jau tada ieškovė turėjo suprasti, kad negalės įgyvendinti subjektinės teisės ir baigti privatizavimo procedūros ir taip pat negalės susigrąžinti įmokėtų lėšų. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, manome, kad reikšti ieškinio reikalavimą dėl (duomenys neskelbtini) privatizavimo dokumentų rengimui patirtų išlaidų galėjo reikšti iki (duomenys neskelbtini). Kadangi buto remonto darbai buvo atlikti laikotarpiu nuo 2006 metų iki 2008 metų, todėl ir ieškinio reikalavimai dėl šių remonto darbų atlikimo ir žalos atlyginimo turėjo būti reiškiami nuo 2009 iki 2011 metų ir šiuo metų ieškinio senaties terminas yra praleistas.

Atsakovės atstovė pasisakė, jog visiškai nesutinka su ieškiniu. Butas priklauso savivaldybei, bute (duomenys neskelbtini) gyveno ieškovės mama Z B, kuriais mirus 2005 metais buvo pakeista buto nuomos sutartis, sutartis buvo sudaryta su ieškove. Ieškovė už butą nemokėjo mokesčių, vyko ginčai dėl privatizavimo ir ieškovė teismo keliu neįrodė, kad turi teisę užbaigti privatizavimo procedūrą. Ieškovė neįrodė nei žalos dydžio, nei kad žala atsirado dėl atsakovo veiksmų, nei kad atsakovės veiksmai ir patirta žala susiję priežastiniu ryšiu. Buto privatizavimo išlaidas patyrė ieškovės motina, todėl tik ji galėjo pretenduoti į šių lėšų grąžinimą. Iš nuotraukų nėra galimybės nustatyti, koks būstas fotografuotas, nepateikiami darbų atlikimo aktai, sąskaitos ir sutartys ar kiti darbai, kas ir kada šiuos darbus atliko ir kas apmokėjo už šiuos darbus. Dėl šių aplinkybių ieškinys neįrodytas, nes einamąjį remontą atlikti nuomininko pareiga, jei nuomininkas atliko buto pagerinimus savo nuožiūra, kapitalinio remonto bute nebuvo atlikta, todėl atsakovė neprivalo atlyginti šių išlaidų. Be to, būsto byloje nėra fiksuoti būsto pagerinimai. Iš iškeldinimo akto nematyti, kad bute buvo padaryti pagerinimai. Atsakovė neturi duomenų, kad bute buvo atlikti remonto darbai. Atsakovė neturi duomenų, kad savivaldybė prisidėjo prie bendro naudojimo objektų remonto išlaidų. Taip pat, prašo taikyti ieškinio senatį, nes bendrasis senaties terminas yra 10 metų, jau nekalbant sutrumpinto termino žalai priteisti praleidimą. Prašo ieškinį atmesti.

ieškinys atmestinas.

Iš ieškovės, jos atstovės, atsakovės atstovės paaiškinimų, liudytojo V parodymų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta ir dėl to ginčo byloje nėra, jog ieškovės mama Z B gyveno, o vėliau nuomojo atsakovei priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas 2019 m. rugsėjo 9 d., 1990 m. rugpjūčio 15 d. nuomos sutartis su Z B, dėl buto esančio ). Iš į bylą su ieškiniu pateikto 1992 m. lapkričio 27 d. pareiškimo parduoti butą, susitarimo dėl buto pirkimo ir pinigų kvitų, matyti, jog Z B atliko veiksmus ir įmokėjo lėšas butui privatizuoti. Privatizavimo procedūra nebuvo baigta, duomenų, kad lėšos įmokėtos butui privatizuoti buvo grąžintos Z B byloje nėra. Z B mirė (duomenys neskelbtini), ką patvirtina mirties liudijimas , įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Testamentų registro išrašo matyti, jog duomenų, jog ieškovė po Z B mirties priėmė jos palikimą testamentų registre nėra, į bylą nėra pateikta notaro pažymos, jog ieškovė priėmė motinos palikimą. Liteko sistemoje nėra duomenų, kad teismine tvarka būtų pripažintas juridinis faktas, jog ieškovė priėmė motinos palikimą pradėjusį palikimą faktiškai valdyti. Iš pažymos apie ieškovės gyvenamąją vietą, matyti, jog R L B gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), deklaravusi nuo 1996 m. spalio 18 d., o nuo 2005 m. rugsėjo 6 d. ieškovė ir Kauno miesto savivaldybė sudarė gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį. Iš gyvenamosios patalpos charakteristikos matyti, jog 2005 m. rugsėjo 6 d. gyvenamoji patalpos ir įrenginių būklė buvo patenkinama. iš nuomos mokesčio įsiskolinimo suvestinės ir ieškovės paaiškinimų, nustatyta, jog kol gyveno bute ieškovė turėjo įsiskolinimą už buto nuomą. Civilinėje byloje 2012 m. kovo 14 d. Kauno miesto apylinkės teismas sprendimu Nr. 2-127-775/2012 teismas atmetė R L P ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas pripažinimo ir įpareigojimo sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, trečiasis asmuo – T P. Kauno apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1378-259/2012 Kauno apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. 2018 m. kovo 27 d. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-7390-214/2018 priteisė iš R L P ir T P solidariai Kauno miesto savivaldybės administracijai skolą už buto nuomą, nutraukė su R L P nuomos sutartį ir nusprendė ją iškeldinti iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini). Šis sprendimas įsiteisėjo priėmus 2018 m. gruodžio 18 d. Kauno apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-1319-638/2018.

Dėl ieškinio senaties

Atsakovės atstovė prašo taikyti ieškinio senaties terminą visiems ieškovės reikalavimas bei reikalavimus pripažinti nepagrįstais.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio termino praleidimas yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu kita ginčo šalis to reikalauja ir teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126, 1.131 straipsniai). Taikant ieškinio senatį turi būti derinami du teisiniai gėriai: asmens pažeistos teisės gynimas ir civilinių teisinių santykių stabilumas. Civilinių teisių subjektai yra laisvi spręsti dėl savo turimų teisių įgyvendinimo ir jų gynimo. Tuo atveju, kai asmuo, žinodamas apie savo teisių pažeidimą, per įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą be svarbių priežasčių nesikreipia teisminės gynybos, toks elgesys tiek kitų suinteresuotų asmenų, tiek teismo gali būti prilyginamas turimų teisių atsisakymui ir sukelti analogiškas pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015). CK 1.125 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendras ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, šio straipsnio 9 dalyje nustatytas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų priteisimo. CK 1.135 straipsnyje nustatyta, kad pasibaigus pagrindiniam reikalavimui nustatytam ieškinio senaties terminui, pasibaigia ir papildomiems reikalavimams nustatyti ieškinio senaties terminai, nors jų senaties terminas dar nebūtų pasibaigęs.

Pagal CK 1.126 straipsnio 1 dalį reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, tačiau pagal minėto straipsnio 2 dalį teismas taiko senatį, jeigu to reikalauja ginčo šalis, o tokiu atveju pasibaigęs ieškinio senaties terminas yra pagrindas ieškinį atmesti, nepriklausomai nuo to ar asmens subjektinė teisė yra pažeista, nes pasibaigus senaties terminas asmuo praranda teisę į pažeistos subjektinės teisės gynimą (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Taigi plačiąja prasme ieškinio senatimi visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CK 1.2 straipsnio 1 dalis) veikimas yra ribojamas, taip pat tam tikra apimtimi kiekvienu konkrečiu atveju ribojamos asmens teisės į pažeistų jo teisių teisminę gynybą. Pasibaigus ieškinio senaties terminui galimybė priverstinai, valstybės prievartos pagalba, įgyvendinti subjektines teises išnyksta. Svarbus ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančių teisės normų požymis yra tas, kad jos yra imperatyvios.

Dėl ieškinio reikalavimo priteisti Z B sumokėtas lėšas už buto privatizavimą.

Byloje nėra pateikta įrodymų, jog R L P priėmė palikimą po motinos Z B mirties ir yra Z B teisių perėmėja. Be to, ji apie tai, kad motinos sumokėtomis įmokomis negalės pasinaudoti buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimui sužinojo, įsiteisėjus 2012 m. kovo 14 d. Kauno miesto apylinkės teismas sprendimui Nr. 2-127-775/2012, kuriuo teismas atmetė R L P ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas pripažinimo ir įpareigojimo sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, trečiasis asmuo – T P, t. y. 2012 m. liepos 12 d., todėl šiuo atveju ieškinio senaties terminas reikalavimui reikšti nėra pasibaigęs, tačiau ieškovė neįrodė, jog ji po savo motinos mirties yra priėmusi palikimą, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl 1 031,05 Eur dydžio turtinės žalos ir senaties termino taikymo

Ieškovė nurodo, kad patyrė turtinę žalą, dėl to, kad savomis lėšomis pagerino savivaldybei priklausantį butą ir sumokėjo namo bendrojo naudojimų objektų pagerinimo (stogo, laiptinės remonto ir laiptinės durų pakeitimo) išlaidas.

Teismas sprendžia, kad šiuo atveju šalių teisiniai santykiai kvalifikuotini pagal daiktinės teisės normas, o ne pagal deliktinės atsakomybės normas. Šiuo atveju šalių teisės ir pareigos susijusios su šalių sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi.

CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų ir tokios išlaidos nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Šiuo atveju iš ieškovės ir liudytojo G V parodymų nustatyta, jog stogo, laiptinės remonto ir laiptinės durų pakeitimo išlaidos nebuvo derintos su atsakove, buto savininke, apie jas nebuvo pranešta, todėl yra pagrindas spręsti, jog atsakovė šių išlaidų atlyginti neturėjo teisinės pareigos, o ieškovė vienasmeniškai priimdama spendimą apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaidas veikė savo rizika. Dėl nuomojamame bute atliktų darbų ieškovė nė karto nesikreipė į atsakovę, jiems atlikti taip pat nėra gavusi atsakovės sutikimo, neturi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, netgi tiksliai nepamena, kad minėti darbai atlikti, todėl yra pagrindas spręsti, jog buto pagerinimo darbai buvo atlikti be buto savininko sutikimo, todėl ieškovė juos atlikdama veikė savo rizika, ir atsakovė neįgijo pareigos atlyginti šių išlaidų.

Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 straipsnyje reglamentuotos pagrindinės šio įstatymo sąvokos, o šio straipsnio 20 dalyje išdėstyta, kas laikoma statinio kapitaliniu remontu, o 21 dalyje – kas laikoma paprastuoju remontu, t. y. einamuoju remontu. Nuo 2003 m. spalio 16 d. galiojusi minėto įstatymo 2 straipsnio 21 dalies redakcija nustatė, kad statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statinio remontas, kai: atliekami statinio išorės ir vidaus konstrukcijų bei kitų statinio elementų remonto darbai – šalinami šių elementų defektai nekeičiant ir nestiprinant statinio laikančiųjų konstrukcijų, bet keičiant ar stiprinant kitas statinio konstrukcijas bei statinio elementus; keičiamos pertvarų vietos; nežymiai keičiamas statinio fasadas (atnaujinama fasado apdaila, įstiklinamos gyvenamojo namo atskirų butų lodžijos, balkonai, pakeičiami butų ar kitų patalpų langai, durys, vėdinimo angos nekeičiant kiekvieno iš jų matmenų daugiau kaip 10 procentų), keičiamos atskirosios statinio inžinerinės sistemos (jų tipas, pralaidumas) ar šalinami jų defektai; šalinami bendrųjų statinio inžinerinių sistemų defektai – pakeičiami atskiri susidėvėję šių sistemų elementai, tačiau nekeičiamas jų tipas bei pralaidumas; atliekamas bendrųjų statinio inžinerinių sistemų dalių, kurios skirtos tik butų ar kitų patalpų reikmėms, remontas pertvarkant, pakeičiant visiškai ar iš dalies šias sistemų dalis, tačiau nekeičiant butuose ar kitose patalpose esančių bendrųjų statinio inžinerinių sistemų bendrojo naudojimo elementų; atliekami technologinių įrenginių ir technologinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų paprastojo remonto darbai, nurodyti normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose.

Šiš nuostatų pagrindu laikytina, kad ieškovė galimai atliko buto paprastąjį (einamąjį) remontą, nes nurodo keitusi langą, stiklinusi balkoną ir keitusi duris ir tuo galimai pagerino atsakovei priklausantį butą (CK 6.501 straipsnis).

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 1 031,05 Eur žalą, kurią patyrė pagerinusi butą, esantį (duomenys neskelbtini) – įstatydama langą, įstiklindama balkoną, įstatydama duris bei įrengdama tualeto grįžtamąjį vamzdį bei sumokėdama už bendrojo naudojimo objektų – namo stogo, laiptinės ir laiptinės durų remontą. Ieškovė išlaidų dydžio ir realumo neįrodinėjo rašytiniais įrodymais – neapteikė nei prekių ar paslaugų įgijimo dokumentų, sąskaitų faktūrų, mokėjimo kvitų, darbų priėmimo aktų, o buto pagerinimą įrodinėjo liudytojo G V parodymais, kuris teismo posėdžio metu parodė, kad buvo atlikti laiptinės (duomenys neskelbtini), kurioje yra butas Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbai, pakeistos laiptinės durys bei remontuotas namo stogas, taip pat buto nuotraukomis. Pažymėtina, jog darbų vertės, ieškovė neįrodinėjo netiesioginiais įrodymais, o nurodė deklaratyviai. Net jei teismas spręstų, jog labiau tikėtina, jog ieškovės nurodyti buto pagrindimo darbai ir namo stogo, laiptinės remonto darbai, laiptinės durų pakeitimas buvo atlikti, vis tiek ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nes ieškovė neįrodė išlaidų realumo ir dydžio. Tai, kad darbai atlikti, savaime neįrodo, jog išlaidas dėl langų, durų, vamzdžio pakeitimo, laiptinės ir stogo remonto, laiptinės durų pakeitimo patyrė būtent ieškovė. Pažymėtina, jog ieškiniui dėl ieškovės patirtų išlaidų atlyginimo pareikšti ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo šių išlaidų patyrimo dienos. Ieškovė nurodė, jog langai ir durys buvo keisti 2007 metais, tikslios datos nepamena, tačiau akivaizdu, jog nuo 2007 m. gruodžio 31 d. iki ieškinio pateikimo praėjo daugiau nei 12 metų, nuo balkono įstiklinimo (nuo 2006 m. gruodžio 31 d.) daugiau nei 13 metų, o nuo namo bendrojo naudojimo patalpų ir konstrukcijų remonto ir laiptinės durų pakeitimo (nuo 2008 m. gruodžio 31 d.) daugiau nei 11 metų laiko tarpas. Taigi akivaizdu, jog yra pasibaigęs 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis) ir tai yra savarankiškas pagrindas ieškovės ieškiniui atmesti.

Kadangi pasibaigę pagrindinės prievolės ieškinio senaties terminas, priteisti procesinių palūkanų taip pat nėra teisinio pagrindo, dėl to reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo atmestinas.

Bylinėjimosi išlaidos.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys atmestinas visiškai, ieškovė privalo atlyginti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau atsakovė į bylą nepateikė išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

Be to, atmetus ieškinį iš ieškovės valstybei turėtų būti priteistos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau šių išlaidų dydis nesiekia minimalios 5,00 Eur sumos, todėl šios išlaidos nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.