- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-12
- Bylos Nr.
- 2A-1378-259/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-12972-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pirm.), Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas (pran.)
- Ieškovas
- R. L. P.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- T. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkės) ir Arvydo Žibo (pranešėjo), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. L. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-127-775/2012 pagal ieškovės R. L. P. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui T. P. dėl teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas pripažinimo ir įpareigojimo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu (b.l.3-5) prašė pripažinti jai teisę privatizuoti 52,24 kv. m bendro ploto gyvenamąsias patalpas, esančias Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini), pagal LR butų privatizavimo įstatymą ir įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškove buto Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį lengvatinėmis sąlygomis. Nurodė, kad ginčo bute gyvena nuo 1986-07-15 pagal orderį Nr. 1139p (b.l.78), kuris buvo išduotas ieškovės motinos Z. B. vardu. 1990-08-15 buvo pasirašyta gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis (b.l.41-42), kuria ieškovės motinai ir jos šeimos nariams buvo suteikta teisė neterminuotai naudotis 18,21 kv. m (1 kambariu) ginčo buto. 1994 m. ieškovės motina įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi dėl buto privatizavimo (b.l.40). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-2787 nuomos sutartis buvo pakeista ir 2004-07-01 su ieškovės motina pasirašyta savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis (b.l.13-15), suteikianti teisę valdyti ir naudoti 52,22 kv. m, t. y. visu butu. 2005-06-23 ieškovės motina mirė (b.l.19). 2005-09-06 su ieškove buvo pasirašyta savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. GS-2-47 (b.l.19-11), kuria ieškovei buvo suteikta teisės valdyti ir naudoti visą 52,22 kv. m ginčo butą. 2009-01-05 ieškovė pateikė prašymą leisti tęsti privatizavimą (b.l.32). Buvo informuota, kad privatizavimas sustabdytas, todėl ji turi kreiptis į teismą. Ieškovė nurodė, jog prašymas privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis buvo paduotas pagal Butų privatizavimo įstatymą, tačiau privatizavimo procedūra liko nebaigta dėl atsakovo veiksmų. Subjektinę teisę įgyti ginčo butą lengvatine tvarka ieškovė įgijo galiojant Butų privatizavimo įstatymui. Todėl ieškovei, kaip mirusios motinos teisių perėmėjai, turi būti pripažinta teisė privatizuoti gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį atmetė (b.l.105-109). Teismas nustatė, jog ieškovės teiginys, kad ji ginčo bute kartu su mama apsigyveno nuo 1986 m., nepagrįstas jokiais įrodymais. Teismas padarė išvadą, jog ieškovė Butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo metu 18,21 kv. m ploto ginčo bute negyveno ir privatizavimo procese nedalyvavo, todėl negali būti laikoma tinkamu subjektu, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti ginčo butą. Kadangi ieškovė nėra buto privatizavimo (pirkimo - pardavimo) subjektas, teismas pripažino, jog tarp jos ir atsakovo negalėjo susiklostyti santykiai dėl buto privatizavimo. Teismas taip pat nustatė, jog 52,24 kv. m ploto ginčo butas negali būti privatizavimo sutarties objektu, kadangi ieškovės motina 1992-11-27 pareiškimu (b.l.38) prašė parduoti jai 18,21 kv. m ploto gyvenamąsias patalpas, o likusi 24,16 kv. m. ploto ginčo buto dalis ieškovės motinai buvo išnuomota tik 2004-07-01 (b.l.13-15), t. y. pasibaigus įstatymo galiojimui. Iš ieškovės paaiškinimų teismas taip pat nustatė, jog ji apie 1987 m. su sutuoktiniu išsikraustė į gautą bendrabutį, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, kurį santuokos metu vyras privatizavo savo vardu (b.l.76-77). Ieškovė pripažino, jog butas buvo išpirktas už abiejų sutuoktinių investicinius čekius, šiame bute ji gyveno iki 1996 m. vasaros, kada išsiskyrusi su vyru grįžo gyventi pas mamą. Nustatęs, jog ieškovės šeimos narys – jos sutuoktinis jau yra pasinaudojęs teise privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, teismas sprendė, jog ieškovė negali privatizuoti ginčo buto pagal Butų privatizavimo įstatymą, nes tai įsakmiai draudžia šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė R. L. P. apeliaciniu skundu (b.l.116-119) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo argumentas, kad trečiasis asmuo nedalyvavo teismo posėdyje, neatitinka tikrovės, prieštarauja byloje surinktiems faktams, yra nesąžiningas ir neteisingas ieškovės atžvilgiu, pažeidžia CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo ir sąžiningumo principus. 2012-01-19 teismo posėdžio protokole (b.l.89) užfiksuota, jog trečiasis asmuo ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Kauno Veršvų vidurinės mokyklos pažyma (b.l.121) patvirtina, jog trečiasis asmuo 2012-01-19 nebuvo pamokose, nes dalyvavo teisme. Kadangi trečiasis asmuo yra moksleivis, jo dalyvavimas visuose teismo posėdžiuose nebuvo tikslingas.
2. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnį ir jo taikymo suformuluotą teismų praktiką (LAT 2005-02-15 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-48/2005; 2009-01-22 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-13/2009; 2010-06-18 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-271/2010 ir kt.), išnagrinėjo bylos aplinkybes nevisapusiškai ir neobjektyviai. Teismo argumentas, jog ieškovė vieną kartą jau pasinaudojo privatizavimo teise, nepagrįstas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė teigė, jog neprisimena, ar jos lėšos buvo panaudotos jos buvusiam sutuoktiniui privatizuojant bendrabutį, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini) Duomenų iš Privatizacijos tarnybos, kokiomis sąlygomis ir kieno lėšomis buvo privatizuotas butas, (duomenys neskelbtini) Kaune, ir ar privatizuotas objektas iš viso turi bendrabučio statusą, teismas neišreikalavo. Iš kartu su apeliaciniu skundu pateiktos sutarties (b.l.123-124) matyti, jog buvęs ieškovės sutuoktinis nusipirko du kambarius su bendro naudojimo patalpomis. Šį turtą V. P. nupirko grynaisiais pinigais iš savo asmeninių lėšų (santaupų). Todėl teismo argumentas, kad ieškovė vieną kartą jau pasinaudojo privatizavimo teise, yra nepagrįstas.
3. Teismas visiškai nevertino atsakovo veiksmų privatizavimo procedūroje, nepagrįstai pateiktuose dokumentuose neįžvelgė aplaidaus atsakovo dokumentų tvarkymo. 1986-07-15 ieškovės motina pasirašė pasikeitimo gyvenamąja vieta orderį Nr. 1139P, kuriuo nuomojamą butą, esantį Kaune, TSRS 50-čio g. 60-100, iškeitė į ginčo buto 1 kambarį (18,21 kv. m) 2 kambarių bute. Kartu su ieškovės motina gyvenamąją vietą pakeitė ir jos sūnus S. B., kuris buvo įrašytas į pasikeitimo orderį kaip šeimos narys. Pagal pateiktą pažymą S. B. į ginčo butą atvyko tik 1998-06-15 (b.l.93), tačiau 1996 m. S. B. jau buvo miręs. Todėl atsakovo ir teismo argumentas, kad susitarime dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo nėra nurodytų jokių ieškovės motinos šeimos narių, kartu su ja gyvenančių bute, neatitinka tikrovės. Remiantis 1986-07-15 orderiu, ieškovės motina neturėjo pareigos teikti jokių įrodymų, kokie asmenys ir/ar šeimos nariai gyveno kartu su ja, nes pastarieji buvo nurodyti orderyje. Teismas neteisingai vertino įrodinėjimo teisę, ją nepagrįstai perkėlė ieškovės motinai. 1992 m. pateikus prašymą privatizuoti butą (remiantis pasikeitimo orderiu), nebuvo pareikalautas susitarimas tarp pilnamečių šeimos narių, kas bus pagrindinis buto nuomininkas, t. y. buvo pažeista privatizavimo procedūra.
4. Z. ginčo buto dalyje negyveno nuo 1993 m. Nuo 1993 m. ieškovės motina teikė prašymus prijungti likusią dalį buto prie jau valdomos dalies buto, ką įrodo 1994-08-16 ir 1996-10-14 Kauno miesto valdybos ir Kauno miesto mero atsakymai ieškovės motinai. Atsakovas nuo 1993 m. sprendė buto dalies priklausomybę, tačiau į teismą kreipėsi tik 1997-06-11. Kauno miesto apylinkės teismas sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-8946/97 priėmė 1997-11-21, tačiau tik 1998-11-30 ieškovės motinai apie tai buvo pranešta, o nuomos sutartis su ja sudaryta tik 2004-07-01. Darytina išvada, jog atsakovas neūkiškai administravo ir valdė dalį buto, nuo 1993 m. šis turtas buvo užantspauduotas, niekieno nenaudojamas, niekas už jį nemokėjo mokesčių.
5. Ieškovės motina ir jos šeimos nariai visada domėjosi ir betarpiškai rūpinosi likusios dalies buto prijungimu prie jų valdomos dalies, teikė visus iš jų reikalaujamus dokumentus, atvykdavo į Turto valdymo skyrių, pastariesiems atsiuntus iškvietimus. Iki 1998-07-01 ieškovės motina asmeniškai ir dukters vardu Butų privatizavimo įstatymo nustatytais terminais ir tvarka pareiškė norą privatizuoti suteiktą 18,21 kv. m kambarį ir prašomą prijungti likusią dalį buto, tuo įgydama visas teises ir pareigas. Tačiau dėl atsakovo neveikimo negalėjo užbaigti privatizavimo procedūros. Todėl teismo argumentas, jog dėl likusios 24,16 kv. m ploto buto dalies privatizavimo ieškovės motina nesikreipė, t. y. šios buto dalies privatizavimo procedūros nepradėjo, todėl ir ieškovė privatizavimo procedūros tęsti negali, neatitinka tikrovės.
6. Ginčo objektas turi didesnį nei 60 procentų nusidėvėjimą, kas yra aktualu LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 2 dalies taikymui. Tačiau atsakovas ginčo buto nusidėvėjimo procento visiškai nevertino ir/ar neįpareigojo ieškovės pateikti. Šis klausimas teisme nebuvo svarstytas iš esmės.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.129-133) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Skundo dalis dėl trečiojo asmens nedalyvavimo teismo posėdyje nesuprantama. Ieškovė pati sutinka, jog jos sūnus teismo posėdyje nedalyvavo, nes jo dalyvavimas nebuvo būtinas ar tikslingas, todėl neaišku, kodėl ši teismo užfiksuota bylos aplinkybė apie dalyvaujantį byloje asmenį, kuris neatvyko į teismo posėdį, apie kurį jam pranešta tinkamai, skunde laikoma teisės normų pažeidimu.
2. Skundo argumentas, jog teise vieną kartą lengvatine tvarka įsigyti gyvenamąjį būstą pasinaudojo tik ieškovės sutuoktinis, įgydamas butą (duomenys neskelbtini) Kaune, nepagrįstas. LAT 1999-02-02 apžvalgoje (1999-02-02 „Teismų praktika“ Nr. 10) nurodyta, jog sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotą namą ar butą nustatoma pagal šeimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas namas ar butas. Apžvalgoje nurodoma, jog butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymą vieno iš sutuoktinių vardu arba jų abiejų vardu, nenurodant sutartyje konkrečių buto dalių, laikomi bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tokios pozicijos LAT laikosi ir savo 2002-05-02 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-7-311. LR santuokos ir šeimos kodekso, galiojusio buto (duomenys neskelbtini) Kaune, privatizavimo metu, 21 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Ieškovės argumentai, jog buto (duomenys neskelbtini) Kaune, kainą sumokėjo tik buvęs jos sutuoktinis grynais pinigais ir šios lėšos buvo asmeninė jo nuosavybė (nors ieškovė šiam teiginiui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų ir neatsimena, kaip buvo panaudoti jos pačios investiciniai čekiai), nesudaro pagrindo šiam turtui taikyti kitokį teisinį režimą. Tai konstatavo ir LAT 2002-05-02 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-7-311.
3. Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis imperatyviai numatė, jog nuomininkas ir jo šeimos nariai, įgiję nuosavybės teisę į nupirktą gyvenamąjį namą, butą, pagal šį įstatymą negali privatizuoti kito gyvenamojo namo, buto. Privatizuoto buto (duomenys neskelbtini) Kaune, pasidalijimas po santuokos nutraukimo nekeičia faktinės aplinkybės, jog ieškovė vieną kartą jau pasinaudojo privatizavimo teise pagal Butų privatizavimo įstatymą.
4. Pagal CPK 178 straipsnį pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas, priklauso šalims. Rinkti įrodymus savo iniciatyva teismas turi tik CPK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė, siekdama įrodyti, jog santuokos su V. P. metu jokio būsto neprivatizavo, todėl šia teise gali pasinaudoti, pati būtų rinkusi įrodymus, pvz.: kreipusis į Privatizavimo tarnybą dėl duomenų apie buto (duomenys neskelbtini) Kaune, privatizavimą. Skunde nurodydama, jog teismas šių duomenų nepagrįstai neišreikalavo, ieškovė nepagrįstai siekia pačios pareikštų reikalavimų įrodinėjimo pareigą perkelti atsakovui.
5. Skundo teiginys, jog ieškovės motina iki 1998-07-01 asmeniškai ir dukters vardu Butų privatizavimo įstatymo nustatytais terminais ir tvarka pareiškė norą privatizuoti ne tik jai suteiktą 18,21 kv. m kambarį, bet ir 1998-12-08 suteiktą 24,16 kv. m kambarį, tuo įgydama visas teises ir pareigas, yra neįrodytas ir prieštarauja byloje esantiems ir pačios ieškovės pateiktiems įrodymams. 1992-11-27 pareiškimu (b.l.38) ieškovės motina prašė parduoti jai 18,21 kv. m ploto nuomojamas gyvenamąsias patalpas. Toks pat prašomas parduoti buto plotas nurodytas ir 1994-06-29 pareiškime (b.l.40). 1998-12-08 Kauno miesto valdybai sprendimu Nr. 1197 nusprendus išnuomoti ieškovės motinai likusią 24,16 kv. m ploto ginčo buto dalį (antrą kambarį), dėl šios buto dalies privatizavimo ieškovės motina nesikreipė. Be to, vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsniu, to ji net negalėjo padaryti, nes pareiškimus reikėjo paduoti iki 1997-12-31, tuo tarpu 52,22 kv. m bendro ploto patalpos ieškovės motinai buvo suteiktos tik 1998-12-08. Darytina išvada, jog ieškovės motina pradėjo (tačiau nebaigė) privatizavimo procedūras dėl 18,21 kv. m ploto ginčo buto dalies, kadangi tam turėjo subjektinę teisę, t.y. buvo vienintelė šio buto nuomininkė, o butas atitiko Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsnio nuostatas. Dėl 52,22 kv. m ploto ginčo buto privatizavo ieškovės motina niekada nesikreipė ir privatizavimo procedūros įstatymo numatytais terminais nepradėjo, todėl privatizavimas bei privatizavimo teisės įgijimas ir jos tolesnis įgyvendinimas apskritai negalimas (LAT 2006-04-10 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-261/2006).
6. Ieškovė nėra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą. 52,22 kv. m bendro ploto ginčo butas negali būti privatizavimo objektas, kadangi tokio ploto gyvenamojo patalpa ieškovės motinai išnuomota tik 2004-07-01, t.y. pasibaigus įstatymo galiojimui. Kadangi ieškovė nėra buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektas, todėl tarp jos ir atsakovo nesusiklostė santykiai dėl buto privatizavimo.
7. Skundo argumentas, jog atsakovas nevertino ir/ar neįpareigojo ieškovės pateikti ginčo buto nusidėvėjimo procento, o teismas ginčo buto nusidėvėjimo klausimo iš esmės nesvarstė, yra nesuprantamas. Jokios teisės aktų normos nesuteikia teisės reikšti tokio įpareigojimo atsakovui. Be to, ieškovės nurodytas Butų privatizavimo įstatymo 12 straipsnis iš viso nereglamentuoja privatizavimo procedūrų nusidėvėjusioms patalpoms. Todėl teismas pagrįstai neišėjo už ieškinio reikalavimo ribų ir ginčo buto pardavimo dėl nusidėvėjimo nesvarstė.
Trečiasis asmuo T. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.127-128) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir ieškovės apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas buvo šališkas ir nagrinėdamas civilinę bylą nevertino įrodymų viseto, o rėmėsi atsakovo niekuo nepagrįstais ir neįrodytais argumentais.
2. Teismas neteisingai vertino trečiojo asmens dalyvavimą byloje. Į teismo posėdį trečiasis asmuo atvyko, prisiekė pagal CPK186 straipsnį bei palaikė ieškovės ieškinį, pasisakė apie civilinės bylos aplinkybes.
3. Teismas nevertino ir neįpareigojo atsakovo atstovo įrodyti, kad ieškovė vieną kartą pasinaudojo privatizavimo teise.
4. Teismas nevertino, kad privatizacijos teisė priklausė ieškovės motinai, o ieškovė, vadovaujantis CK 5.1 straipsniu, perėmė mirusiosios turtines teises ir pareigas pagal įstatymą, t. y. paveldėjo ir privatizavimo teisę, o atsakovas su ja pasirašė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.
5. Teismas nevertino LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 2 dalies taikymo šioje byloje, t. y. neįpareigojo šalių įvertinti ginčo turto nusidėvėjimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje nagrinėjamas klausimas dėl iki 1998-07-01 galiojusio Butų privatizavimo įstatymo normų aiškinimo ir taikymo, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą ar ieškovė yra įgijusi ir turi Butų privatizavimo įstatyme numatytas teises lengvatine tvarka privatizuoti nuomojamą butą Kaune, (duomenys neskelbtini).
Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė buto nuomos sutartį (b.l.9-11) su atsakovu sudarė 2005 09 06. Ieškovė ieškiniu (3-5) prašė teismo pripažinti jai teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti 52,24 kv. m bendro ploto gyvenamąsias patalpas, esančias Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini), pagal LR butų privatizavimo įstatymą ir įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškove buto Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškinį grinė tomis faktinėmis aplinkybėmis, kad ginčo bute ieškovė gyvena nuo 1986-07-15, jos motinai suteiktame pagal orderį Nr. 1139p bute. 1990-08-15 ieškovės motina ir atsakovas sudarė gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį (b.l.41-42), kuria ieškovės motinai ir jos šeimos nariams buvo suteikta teisė neterminuotai naudotis 18,21 kv. m (1 kambariu) ginčo buto. 1994 m. ieškovės motina įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi dėl buto privatizavimo (b.l.40). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-2787 nuomos sutartis buvo pakeista ir 2004-07-01 su ieškovės motina pasirašyta savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis (b.l.13-15), suteikianti teisę valdyti ir naudoti 52,22 kv. m, t. y. visu butu. 2005-06-23 ieškovės motina mirė (b.l.19). 2005-09-06 su ieškove buvo pasirašyta savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. GS-2-47 (b.l.19-11), kuria ieškovei buvo suteikta teisės valdyti ir naudoti visą 52,22 kv. m ginčo butą. 2009-01-05 ieškovė pateikė prašymą leisti tęsti privatizavimą (b.l.32). Ieškovei atsakovas pranėšė, kad privatizavimas sustabdytas, todėl ji turi kreiptis į teismą. Ieškovė įrodinėjo, jog prašymas privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis buvo paduotas pagal Butų privatizavimo įstatymą, tačiau privatizavimo procedūra liko nebaigta dėl atsakovo veiksmų. Subjektinę teisę įgyti ginčo butą lengvatine tvarka ieškovė įgijo galiojant Butų privatizavimo įstatymui, ji yra tinkamas subjektas, kuriam suteikta teisė privatizuoti butą pagal LR Butų privatizavimo įstatymą, ginčo butas gali būti privatizavimo objektu. Todėl ieškovei, kaip mirusios motinos teisių perėmėjai, turi būti pripažinta teisė privatizuoti gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis.
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį atmetė (b.l.105-109).
Apeliacinio skundo motyvai grindžiami tomis aplinkybėmis ir motyvais, jog teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir to pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, ginčo butas yra privatizavimo objektas, ieškovė yra tinkamas subjektas ginčo butui privatizuoti, nes ji nedalyvavo sutuoktiniui privatizuojant numojamas patalpas pagal LR Butų privatizavimo įstatymą ir ji nėra privatizavusi kito buto LR Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias butų privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis principus ir tvarką, taip pat tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras, dėl ko buvo teisingai išspręsta byla, teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybėms byloje. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantė nagrinėjamoje byloje kelia įrodinėjimo problemą, nurodytą LR CPK 176 straipsnyje ir klausimą dėl byloje esančių įrodymų įvertinimo (LR CPK 185 straipsnis). Pagal LR CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Jeigu šalių pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti visus įrodymus ir išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie konkrečių įrodymų sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti įrodymų visetą.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatė reikšmingas faktines aplinkybes, jas tinkamai įvertino, teismo sprendime nurodė tuos įrodymus, kuriais vadovaudamasis priėmė sprendimą atmesti ieškinį, todėl kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą, kadangi jo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybes byloje. Byloje nustatyta, kad ieškovė Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu nebuvo ginčo buto nuomininke ir todėl nepateikė prašymo privatizuoti lengvatine tvarka ginčo buto. Ginčo buto nuomos sutartis su ieškove buvo sudaryta 2005 metais, kai jau nebegaliojo LR Butų privatizavimo įstatymas. Šią aplinkybę Kauno miesto apylinkės teismas pagrįstai įvertino, konstatuodamas,. Jog ieškovė nėra tinkamas subjektas privatizuoti butą jos nurodomu būdu ir to pagrindu atmesdamas ieškinį.
Teisėjų kolegijos vertinimu Kauno miesto apylinkės teismas teisingai įvertino tą nustatytą aplinkybę, jog ieškovės sutuoktinis, galiojant jo ir ieškovės santuokai, 1994 07 07 pagal LR butų privatizavimo įstatymą yra įsigijo gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini) Kauno m. (b.l. 76). Apeliaciniame skunde teigiama, jog minėtą butą V. P. nupirko grynaisiais pinigais iš savo asmeninių lėšų (santaupų). Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra svarbi faktinė aplinkybė, kas ir kokia forma iš sutuoktinių yra atsiskaitęs už perkamą butą. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo išvada, jog ieškovė neteko subjektinės teisės privatizuoti LR Butų privatizavimo įstatymo nustatyta lengvatine tvarka kitos gyvenamosios patalpos LR Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies pagrindu.
Byloje nėra svarbios apeliantės skunde nurodomos aplinkybės, jog teismo posėdyje nedalyvavo tretysis asmuo (skundo 1 p.), jog teismas nevertino atsakovo veiksmų privatizavimo procedūroje, nepagrįstai pateiktuose dokumentuose neįžvelgė aplaidaus atsakovo dokumentų tvarkymo (skundo 3 p.), atsakovas neūkiškai administravo ir valdė dalį buto (skundo 4 p.), kadangi šios aplinkybės neturi teisinės reikšmės skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.