- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-24
- Bylos Nr.
- e2-411-439/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-21547-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Elena Simonavičienė
- Ieškovas
- R. A.
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Rita Petručionytė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R. A. (toliau ir – ieškovas) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ (toliau ir – atsakovas): 598,08 Eur neišmokėtos žalos atlyginimą; 200 Eur vertinimo ataskaitos paruošimo išlaidas, žyminį mokestį, išlaidas advokato pagalbai byloje apmokėti – 1500 Eur ir teismo ekspertizės išlaidas, jei tokios atsiras. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentus metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško žalos atlyginimo išieškojimo.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2025-04-14 autoįvykio metu Kaune, Chemijos pr., buvo apgadintas jam priklausantis automobilis VOLVO V70 2,4 D5 MOMENTUM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal vairuotojo privalomosios civilinės atsakomybės sutartį kreipėsi į atsakovą, kuris pradėjo žalos administravimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykis pripažintas draudiminiu. 2025-04-17 AB Lietuvos draudimas sudarytoje sąmatoje, kurią, tikėtina, sudarė L. Š., apskaičiuota 530, 47 Eur automobilio atstatymo darbų kaina. Kitoje sąmatoje, kurią, tikėtina, sudarė M. S., atstatymo darbų kaina, po 255,06 Eur išskaitos, nustatyta 1569,41 Eur. 2025 m. gegužės 8, 20 d., liepos 1 d. išreiškė nesutikimą su sąmatą ir 2025-07-01 pateikė UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri jam kainavo 200 Eur. Paprašė atsakovo žalą atlyginti pagal nepriklausomo vertintojo ataskaitą, kurioje nurodyta, jog transporto priemonės rinkos vertė 4570 Eur, atkūrimo sąnaudos, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, yra 2167,49 Eur be PVM. 2025-07-03 M. S. jį informavo, jog po ataskaitos pateikimo padarytas perskaičiavimas, tačiau ataskaita atsakovas nesivadovaus. Jis pateikė atsakovui pretenziją, kuri nebuvo patenkinta. 2025-07-03 jam buvo pervestas 1569,41 Eur žalos atlyginimas. Atsakovas jam neišmokėjo 598,08 Eur (2167,49-1569,41), taip pat neatlygino 200 Eur išlaidų už ataskaitos parengimą, nors, kaip pripažįstama susirašinėjime, ataskaitos pateikimas paskatino perskaičiuoti žalos atlyginimą. Ieškovas mano, kad skirtumas susidarė dėl to, jog atsakovas taiko savo ir remonto įmonių sutartinius darbų įkainius, o ne galiojančius vidutinius darbų įkainius, galimai žalos atlyginimą skaičiuoja automobilio remontui numatant neoriginalias dalis. Ieškovui nesuprantama, kaip žalos atlyginimas pagal dvi jam pateiktas sąmatas padidėjo trigubai. Žalos administravimo procese susirašinėjo su atsakovu, tačiau jis, kaip matyti iš susirašinėjimo turinio, žalos atlyginimą siejo su savo malone atlyginti žalą, o ne pareigos pilnai atlyginti žalą vykdymu. Kadangi atsakingo draudiko veiksmai žalos administravimo procese nebuvo sąžiningi ir kvalifikuoti, sąžiningai ir kvalifikuotai neapskaičiuotas žalos atlyginimas, atsakingas draudikas, sutinkamai su CK 6.249 str. 4 d. 2 p., privalo atlyginti protingas išlaidas žalos dydžiui apskaičiuoti, todėl iš atsakovo priteistina 200 Eur išlaidų už ataskaitos paruošimą. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie LR FM direktoriaus 2020 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V1 -118 „Dėl koeficientų apgadintoms kelių transporto priemonėms taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Aprašo 14 p. nustato, jog atsarginių dalių, reikalingų transporto priemonei atkurti (suremontuoti), kainos - tai naujų originalių dalių rinkos kainos Lietuvos Respublikoje. 15 p. nustato, jog atsarginių dalių kainų šaltiniai - pripažinti ir naudojami atsarginių dalių kainų ir laiko normatyvų katalogai, kompiuterinės duomenų bazės ir kompiuterinės programos - moduliai (pvz., EUROTAX, AUDATEX, DAT, MITCHELL ir kiti). 16 p. nustato, jog jeigu atsarginių dalių kainų neįmanoma nustatyti 15 punkte minėtu būdu, taikomos konkrečių transporto priemonių gamintojų arba jų atstovų atsarginių dalių rinkos kainos Lietuvos Respublikoje. Vertinimo ataskaitoje turi būti nurodytas transporto priemonės atkūrimo (remonto) sąnaudų skaičiavimuose naudotų duomenų šaltinis: gamintojo, gamintojo atstovo pavadinimas, kainų katalogas ar pan. Vertinimo ataskaita sudaryta remiantis šiuo norminiu aktu. Atsakovo žalos sąmatose nėra jokių duomenų, jog laikytasi minėtų normų. Pagal suformuotą teismų praktiką (LAT 2019 07 05 nutartis Nr. e3K-3-240-1075/2019) jis turi teisę į visišką žalos atlyginimą. Pažymi, kad turto vertintojo, veikiančio pagal išduotą licenciją, įstatymo nustatyta tvarka parengta turto vertinimo ataskaita yra rašytinis dokumentas, kuriame gali būti faktinių duomenų apie svarbias ginčo aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis teismas teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatavo, jog Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 str. 1 d. numato, jog turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymo nustatyta tvarka; tai reiškia, kad turto vertinimo ataskaita atitinka rašytiniams įrodymams keliamus reikalavimus ( LAT nutartis Nr. 3K-3-413/2007). Turto vertinimo ataskaitai, jeigu ji atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, įstatymas suteikia oficialiojo rašytinio įrodymo galią (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 11 22 nutartis Nr. e2A-577-370/2018). Ataskaitai atitinkant įstatymo 22 str. ir 23 str. 1 d. reikalavimus, ji laikoma teisinga ir ja vadovaujantis galima nustatyti žalos dydį pakankamai tiksliai. Minėtas reglamentavimas suteikia turto vertinimo ataskaitai ypatingą teisinį statusą - t. y. prezumpciją, jog ataskaitoje nustatyta žala yra teisinga. Minėta prezumpcija gali būti paneigta tik ją nuginčijus teisme arba Priežiūros institucijai pripažinus, jog ataskaita neatitinka įstatyme nustatytų reikalavimų. Vilniaus apygardos teismas 2021 05 04 nutarties Nr. e2A-l 184-864/2021 47 punkte yra išaiškinęs, kad ,, ieškovei pateikus draudikui įrodymus, kuriais ji grindžia didesnį nei draudikas apskaičiavo, žalos dydį, draudikui perėjo pareiga įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo pareigos mokėti skirtumą tarp jo nustatytos žalos dydžio ir prašomos atlyginti žalos dydžio sumos“. Analogiškas išaiškinimas yra pateiktas ir LAT 2019 07 05 nutartyje Nr. e3K-3-240-1075/2019 37 punkte. LAT 2010 02 12 nutartyje Nr. 3K-3-82/2010 yra pasisakęs, jog turto vertinimo ataskaita, jeigu ji atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, turi oficialiojo rašytinio įrodymo galią.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovui prieštaraujant dėl teikiamo rašytinio įrodymo-ataskaitos, kuria remiantis jis grindžia savo ieškininį reikalavimą, prašys skirti teismo kilnojamo turto ekspertizę, ekspertui teikiant klausimą: kokia jo automobilio rinkos vertė buvo autoįvykio dieną iki autoįvykio ir kokios automobilio remonto išlaidos yra reikalingos atkurti automobilio būklę, buvusią iki autoįvykio. Taip pat ieškovas, sutinkamai su CK 6.210 str. 2 d., iš atsakovo prašo priteisti penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško žalos išieškojimo. Ieškovas nurodo, kad iš atsakovo priteistinos 200 Eur. išlaidos už vertinimo ataskaitos paruošimą, žyminis mokestis, advokato paslaugų apmokėjimo išlaidos 1500 Eur už ieškinio paruošimą, atstovavimą teisme, procesinių dokumentų ruošimą, susipažinimą su procesiniais dokumentais, paklausimų paruošimą, suteiktas konsultacijas.
Dublike ieškovas nurodė, kad atsakovas turi dvi įstatymu nustatytas pareigas: sąžiningai nustatyti žalos dydį ir įstatymo nustatytu terminu atlyginti žalą. Trečiasis nukentėjęs asmuo (ieškovas) turi teisę pasirinkti žalos atlyginimo būdą: remontuoti automobilį arba prašyti žalos atlyginimo pinigais, pastarąjį būdą ir pasirinko ieškovas. Dvi sąmatos, iš kurių antrosios skaičiavimas skiriasi trigubai daugiau, įrodo, jog atsakovas savo įstatymu nustatytos pareigos sąžiningai ir profesionaliai nevykdė. Nei praktiškai, nei juridiškai ieškovas neturi nei teisės nei pareigos atlikti kažką, ką atsakovas nori vadinti „derinimu“. Būk tai antroji sąmata sudaryta gavus ieškovo žodinį prieštaravimą. Kyla klausimas, o kodėl tas žodinis prieštaravimas buvo reikalingas. Atsakymas - todėl, kad atsakovas elgėsi aiškiai nesąžiningai, todėl ieškovas neturėjo kitos išeities, kaip, kad ginti savo pažeistas teises įstatymo numatytu būdu, ir, susipažinęs su sąmatą, įsitikinęs, jog atsakovas veikia nesąžiningai, neturėjo kitos išeities kaip, kad kreiptis į specialistą dėl vertinimo ataskaitos parengimo, kuri ir buvo tas įrodymas ir ieškinio dalyko formulavimo pagrindas. Jei vertinti šalių veiksmų žalos administravimo procese chronologiją, tai sąmatų ir vertinimo ataskaitų datos paneigia atsakovo argumentą, jog antra sąmata buvo sudaryta gavus ieškovo žodinį prieštaravimą. Matyt, šiais savo argumentais atsakovas siekia, jog būtų atmestas ieškovo prašymas priteisti sąmatos paruošimo išlaidas. Be vertinimo ataskaitos nebūtų buvę įmanoma suformuluoti ieškininio reikalavimo. Taigi vertinimo ataskaitos išlaidos buvo reikalingos ir jos pagrįstos bei priteistinos, nes protingos žalos skaičiavimo išlaidos priteisiamos. Ataskaita buvo pateikta atsakovui bylos administravimo procese. Kyla klausimas, ką atsakovas darė, gavęs ataskaitą. Atsakovas neturi įstatymu nustatytos pareigos vadovautis sąmata, tačiau savo teise jis negali ir piktnaudžiauti - žalą privalo nustatyti sąžiningai ir teisingai. Būk tai ieškovas gali susiremontuoti automobilį pigiau- pakanka išmokėto žalos atlyginimo. Ne apie remontą pigiau šios bylos pagrindas, nes ieškovas pasirinko automobilio neremontuoti, paprašė kompensacijos pinigais. Ieškinyje nurodyta teisės norma, reguliuojanti žalos nustatymo tvarką, kuomet nukentėjęs trečiasis asmuo nusprendžia automobilio neremontuoti. Šia teisės norma vadovaujantis sudaryta ir ataskaita. Būk tai atsakovui reikia laiko surinkti įrodymus, jog ieškovas gali susiremontuoti automobilį pigiau. Tada kyla klausimas, o kokiais duomenimis vadovaujantis atsakovas sudarė dvi sąmatas, kad dabar jam iškilo būtinumas pateisinti sąmatose nurodytas kainas. Kadangi turi pareigą bylos pasiruošimo procese atskleisti visus argumentus, kuriais grindžiamas reikalavimas ir atsikirtimai į atsakovo motyvus, informuoja, jog prašys šioje byloje vadovautis Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. liepos 24d. nutartimi Nr. e2A-780-777/2025, teismo proceso Nr. 2-68-3-10169-2024-4, kurioje AB „Lietuvos draudimas“ taip pat argumentavo, kad žalos atlyginimo reikalaujantis asmuo gali susiremontuoti automobilį pigiau, tačiau argumentai buvo atmesti. Atsakovas turi įrodyti teisėtą pagrindą mokėti mažesnį žalos atlyginimą nei reikalauja ieškovas, todėl atsakovas turi ne sutikti su teismo ekspertize, o pats jos prašyti, o ne perkelti įrodinėjimo naštą ieškovui. Ieškovas, turėdamas pareigą įrodyti ieškinį, sutinka prašyti kilnojamojo turto ekspertizės.
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime ir triplike su ieškiniu nesutiko visiškai ir nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas. 2025- 04- 14 įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su ieškovo automobiliu VOLVO V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl eismo įvykio, kurio metu buvo sugadintas ieškovo VOLVO V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis, aplinkybių ginčo nėra. Visi dalyviai sutaria, kad minėtas įvykis įvyko dėl automobilio, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo kaltės. Automobilio, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė privalomąja tvarka buvo apdrausta AB "Lietuvos draudimas", todėl už jį žalą ieškovui atlyginti privalo AB "Lietuvos draudimas". AB "Lietuvos draudimas" neginčija savo pareigos išmokėti draudimo išmoką dėl minėto įvykio (t. y. įvykis yra pripažintas draudžiamuoju). AB "Lietuvos draudimas" operatyviai pradėjo žalos administravimą ir jau 2025-04-17 pateikė ieškovui preliminarią sąmatą suderinimui. Ieškovas pateikė pastabas, todėl tą pačią dieną jam buvo sudaryta nauja sąmata, atsižvelgiant į gautą naują informaciją ir pastabas. Joks teisės aktas nedraudžia, o teismų praktika netgi skatina šalių bendradarbiavimą ir žalos dydžio derinimo procesą. Tiek preliminari, tiek ir pakoreguota sąmatos iš karto atsiranda AB "Lietuvos draudimas" savitarnos portale ieškovo paskyroje, per kurią jis ir užregistravo minėtą įvykį, todėl ieškovas galėjo iš karto su jomis susipažinti. Praėjus trims savaitėms ieškovas pareiškia, kad nesutinka ir su koreguota sąmata ir prašo susipažinti su ja (t. y. nuostata nesutikti su pakoreguota sąmata pas ieškovą susiformavo dar net iki susipažinimo su ja). Ieškovui paaiškinta, kad jis visada gali susipažinti su sąmata AB "Lietuvos draudimas" savitarnos portale savo paskyroje. Iš pateiktų ieškinio priedų matyti, kad dar po mėnesio (2025-06- 09) ieškovas kreipėsi į UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biurą“, kuris dar po trijų savaičių (t. y. 2025-06 -30) surašė vertinimo ataskaitą. Ją 2025-07-01 ieškovas pateikė atsakovui. Kadangi joks teisės aktas neįpareigoja draudikų vadovautis pateikta UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro“ vertinimo ataskaita, todėl buvo priimtas sprendimas dėl išmokos ir 2025-07-03 ieškovui buvo išmokėta 1569,41 Eur draudimo išmoka, atitinkanti teisės aktus ir atlyginanti jo patirtą žalą (t. y. už tokią sumą ginčo automobilį galima atstatyti į buvusią būklę). Ieškovo veiksmai nebuvo bendradarbiaujantys ir konstruktyvūs, o visas procesas užsitęsė dėl ieškovo kaltės. Ginčas kyla dėl draudimo išmokos dydžio. LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad draudikas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nukentėjusio trečiojo asmens rašytinio pranešimo apie eismo įvykį gavimo dienos, privalo apžiūrėti sugadintą ar sunaikintą turtą. Sugadinto ar sunaikinto turto apžiūros procedūra gali būti vykdoma ir nuotoliniu būdu pagal pateiktus turto sugadinimą ar sunaikinimą įrodančius dokumentus, nuotraukas ir (arba) vaizdo įrašus. Tas ir buvo padaryta. Jau ieškovui registruojant žalą AB "Lietuvos draudimas" gavo nemažą kiekį automobilio VOLVO V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fotofiksacijų, kurių pakako žalos dydžio nustatymui (t. y. nuotolinės apžiūros atlikimui), todėl pakartotinai fiziškai vykti apžiūrėti šį automobilį ir vėl daryti fotofiksacijas nebuvo jokios prasmės bei būtinybės. Ginčo automobilio apžiūra buvo atlikta ir nuostolis apskaičiuotas kaip tai numato teisės aktai ir nusistovėjusi draudimo praktika. Ieškovo teisės savo iniciatyva ir savo sąskaita kreiptis į kitus vertintojus niekas neginčija (TPVCAPDĮ 15 str. 3 d.). Be to, skirtingai nei nurodo ieškovas ieškinyje, ieškovo pateikta vertinimo ataskaita niekada nebuvo paskata AB "Lietuvos draudimas" sąmatos perskaičiavimui. Taip būti netgi teoriškai negalėjo, nes perskaičiavimas, pagal kurį buvo atlikta išmoka, jau buvo atliktas iki ieškovo vertinimo ataskaitos gavimo. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl jo patirtų vertinimo išlaidų. Ieškovas ieškinyje teigia, kad neva tai „turto vertinimo ataskaitai, jeigu ji atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, įstatymas suteikia oficialiojo rašytinio įrodymo galią“ ir kaip to pagrindą nurodo Lietuvos Apeliacinio teismo nutartį civ. byloje Nr. e2A-577-370/2018. Susipažinus su šia nutartimi matyti, kad byla vyko ne dėl žalos, o dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir, skirtingai nei nurodo ieškovas, joje nėra jokių teiginių (suformuluotos teisės taikymo taisyklės) apie tai, kad neva tai turto vertinimo ataskaita yra oficialusis rašytinis (prima facie) įrodymas. Kita ieškinyje nurodyta LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-413/2007, kuri neva tai turėtų pagrįsti ieškovo poziciją dėl turto vertinimo ataskaitos įrodomosios vertės, teigia netgi priešingai: „Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 ir 24 straipsniuose nėra nuostatų, kad turto vertinimo ataskaitos turėtų didesnę įrodomąją galią vertinant įrodymus CPK tvarka nagrinėjant civilines bylas“. Taigi, turto vertinimo ataskaita nėra aukštesnę galią turintis (prima facie) įrodymas. Ji yra toks pats rašytinis įrodymas, kaip ir kiti rašytiniai įrodymai ir jokie teisės aktai nenumato draudimo bendrovėms pareigos mokėti draudimo išmoką būtent pagal turto vertinimo ataskaitą.
Atsakovas nurodė, kad peržiūrėjus ieškovo pateiktą vertinimo ataskaitą matyti, jog dėl žalos vertinimo esminių skirtumų nėra (nurodomos tos pačios detalės ir darbai). Skiriasi tik nurodomas remonto darbų valandinis įkainis ir detalių kainos. AB "Lietuvos draudimas" leistinais įrodymais gali pagrįsti tiek savo nurodytą valandinį įkainį (t. y. egzistuoja reali galimybė gauti remonto paslaugas už tokį įkainį netgi ne vienoje remonto įmonėje), tiek sąmatoje nurodytų detalių kainas (t. y. egzistuoja reali galimybė įsigyti detales už sąmatoje nurodytą sumą), tačiau tokių įrodymų surinkimui reikia daugiau laiko ir papildomų kaštų. Ieškovas ieškinyje yra išreiškęs nuostatą, kad jis prašys byloje paskirti teismo ekspertizę. Atsakovas neprieštarauja galimam tokiam ieškovo prašymui, tačiau pasilieka teisę siūlyti ekspertą (ekspertinę įstaigą) ir formuluoti klausimus ekspertui. Jei teismas tenkintų tokį ieškovo prašymą, tai minėtų atsakovo papildomų įrodymų pateikimas prarastų prasmę. Atsakovas teigia, kad ieškovas neįrodė savo reikalaujamo patirto nuostolio dydžio ir kitų reikalavimų pagrįstumo, o AB „Lietuvos draudimas“ priimtas sprendimas dėl draudimo išmokos yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą prašo ieškinį atmesti. Jei teismas netenkintų prašymo skirti teismo ekspertizę, tai prašo leisti atsakovui pateikti papildomus įrodymus dėl remonto valandinių įkainių ir detalių kainos.
Triplike atsakovas nurodė, kad nesutinka su pareikštu reikalavimu. Ieškovo žalos dydis buvo nustatytas sąžiningai, teisėtai ir teisingai, o draudimo išmoka buvo išmokėta laiku ir pilna apimtimi. LR CK 6.38 str. numatyti prievolių vykdymo principai, kurie nurodo, kad prievolės turi būti vykdomos kuo ekonomiškiau ir bendradarbiaujant su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). Taigi, šiuo konkrečiu atveju, bendradarbiavimas iš atsakovo pusės ir pasireiškė žalos dydžio derinimu su ieškovu (tai atitinka tiek teisės, tiek ir moralės principus). Savo ruožtu ieškovas aiškiai dublike nurodo, kad jam bendradarbiavimo pareiga neva tai „negalioja“ ir jis nė nesiruošė bendradarbiauti. Atsiliepime chronologiškai nurodė, kad žalos administravimas ir draudimo išmokos išmokėjimas užsitęsė būtent dėl konstruktyvaus bendradarbiavimo iš ieškovo pusės trūkumo. Atsakovas neprivalo vadovautis ieškovo samdyto vertintojo sąmata, todėl ja nesivadovavo ir žalos dydį, kuris buvo pagrindas ieškovui išmokėtai draudimo išmokai, nustatė sąžiningai ir teisingai. Atsakovas kasdien gauna apie 300 pranešimų apie eismo įvykius ir juos administruoja teisės aktų ir draudimo sutarčių nustatyta tvarka. Siekiant operatyvumo ir vengiant biurokratizavimo dalis ekspertų atliekamų veiksmų nėra dokumentuojami taip, kad juos būtų galima iš karto pateikti į teismo bylą. Be to, siekiant teisme įrodyti atsakovo darbuotojams akivaizdžius ir kasdieninius dalykus, reikia specialiai rinkti papildomus įrodymus (šiuo atveju, užklausti dėl atsakymo raštu servisus ir detalių tiekėjus bei pan.). Šių papildomų įrodymų rinkimas užima papildomai laiko ir sudaro papildomus kaštus, nors, jei būtų paskirta kilnojamojo turto vertinimo ekspertizė, tai tokių įrodymų reikšmė galimai taptų nedidelė. Būtent dėl to ir prašė leisti pateikti papildomus įrodymus, jei nebus skirta kilnojamojo turto vertinimo ekspertizė. Ieškovas neįrodė savo reikalaujamo patirto nuostolio dydžio ir kitų reikalavimų pagrįstumo, o AB „Lietuvos draudimas“ priimtas sprendimas dėl draudimo išmokos yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą prašo ieškinį atmesti. Jei teismas netenkintų prašymo skirti teismo ekspertizę, tai prašo leisti atsakovui pateikti papildomus įrodymus dėl remonto valandinių įkainių ir detalių kainos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovo R. A. atstovė advokatė Rita Petručionytė paaiškino, kad ieškovas palaiko ieškinį. Kai ieškovas kreipėsi į draudimo bendrovę ginčo nekilo, kad tai nedraudiminis įvykis. Buvo paskaičiuota draudimo išmoka, su kuria klientas nesutiko ir kreipėsi į nepriklausomą ekspertą. Liudytojai paaiškino, kad nei vienas specialistas iš draudimo automobilio neapžiūrėjo gyvai, tik ekspertas automobilį apžiūrėjo gyvai. Įkainius nustato Audatex. Liudytojų parodymai prieštaringi ir vertinami kritiškai. Liudytojas patvirtino, kad detalės vertinamos pagal „Smartline“ programas. Draudimas naudoja Audatex, bet ją naudoja nesąžiningai. Įstatymas numato terminą, per kurį klientas turi apsispręsti, o draudimas privalo išmokėti draudimo išmoką. Ieškovas galėjo prieštarauti, jis tą ir padarė. Vertinimo ataskaitoje kaina paskaičiuota pagal automobilio gamintojo įkainius, tai įkainiai pagal Audatex programą. Remonto darbų įkainiai nustatyti pagal Vertintojų rūmų informaciją. Vertintojų rūmai renka informaciją apie Lietuvoje veikiančių autoservisų vidutinius valandinius įkainius ir pateikia informaciją pirmą ketvirtį. Pateikė atsakovas tik „Smartline pranešimą“, bet ne sutartį, kad galima suprasti ar tai sutartinės kainos. Automobilį apžiūrėjo ir fotonuotraukas padarė S., vertino V., kuris yra ir teismo ekspertas, yra jo originalus parašas, nėra pagrindo abejoti.
Teismo posėdyje atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas G. T. su ieškiniu nesutiko. Teigė, kad automobilio apžiūra yra įforminama sąmatoje. Defektinis aktas yra tas pats, kas sąmata. Įstatymas įpareigoja apžiūrėti, galima nuvažiuoti ir apžiūrėti, arba galima apžiūrėti fotofiksaciją, kas buvo ir padaryta. Kai ieškovas pateikė visus dokumentus Š.F. pateikė sąmatą, kuri buvo pateikta informacinėje sistemoje. Duomenys pasikeitė žalos administravimo vertinimo metu. Jeigu buvo nesutikimas ir nebuvo pateiktų naujų dokumentų dėl to nebuvo perskaičiuota žala. S. atsižvelgė į pateiktus papildomus įrodymus, bet tai jo neįpareigojo jais vadovautis. Atsakovas savo poziciją pagrindžia savo sąmatomis. Teismas leido pateikti įrodymus, tą ir padarė, pateikė įrodymus, kad tiekėjas „Smartline“ tiekia naujas originalias detales. Dėl darbų valandinio įkainio pateikė alternatyvius įrodymus, kurie numatyti teisės aktuose. Atsakovo atstovas teigė, kad pats nedirba su Audatex sistema, paprašė žmogaus, kuris prieina prie šios sistemos, nežino kurios dienos jis parinko Audatex langą. Audateks yra licencijuojama, šią licenciją turi ir AB „Lietuvos draudimas“. Pateikė papildomai palyginimui autoservisų įkainius, šie autoservisai dirba pagal tokius įkainius.
Liudytoja L. Š. teismo posėdyje parodė, kad dirba AB „Lietuvos draudimas“ nuo 2008 m. žalų eksperte. Klientas, užregistravęs žalą per savitarnos platformą, pateikė reikiamą informaciją. Automobilio apžiūra fiziškai nebuvo atlikta, apžiūra buvo atlikta pagal pateiktas kliento nuotraukas (nuotoliniu būdu). Buvo nustatyti automobilio apgadinimai: galinio bamperio pažeidimas, galinio kairės pusės sparno, ratlankio pažeidimai. Pagal pirminę sąmatą nėra rašomas apžiūros aktas, viskas buvo įtrauka į pirminę sąmatą. Keičiamų detalių nebuvo, buvo detalių tvarkymas. Ji darbus įkainavo 24 Eur už valandą, pagal Audatex sistemą, kuri automatiškai suskaičiuoja pagal vidutinę rinkos kainą. Kodėl jos ir kolegos nurodytos sumos skiriasi, negali pasakyti. Pačioje Audatex sistemoje pagal automobilio metus, miestą pati sistema automatiškai paskaičiuoja įkainius. Keisti detalių pagal pirminę informaciją nereikėjo. Buvo įvertinti remontas, dažymas. Paskaičiavo, kad draudimo išmoka būtų apie 500 eurų. 2025-07-01 dieną iš kliento gavo nepriklausomo eksperto išvadą, kadangi tai jau nebe jos kompetencija, todėl žalos bylą perdavė kolegai. Kolega (M. S.) taip pat dirba su Audatex sistema. Buvo pakelti įkainiai, gal buvo parinkta kita specifikacija, modifikacija. Atsitikus žalai gauna visą informaciją apie automobilį, kuri suvedama į sistemą. Sistema automatiškai parenka įkainius pagal automobilio metus. Sąmatoje nurodyti vidutiniai rinkos įkainiai. Kaune nurodomi jų partneriai, į kuriuos gali kreiptis klientas. Žvaigždutė sąmatoje reiškia, kad ekspertas įrašė duomenis rankiniu būdu. Suvesti ranka tik tie du skaičiai, visi kiti paskaičiuoti automatiškai, o patį remontą suvedė ranka. Ranka nesuvedus sistema nepaskaičiuos remonto. Pagal transporto priemonės sugadinimo plotą paskaičiuojamas darbo laikas, jeigu nedaug (iki delno dydžio) nustato 10 darbo valandų. Šiuo atveju buvo mažesnis sugadinimas negu delno dydis. Kitos detalės sugadinimo dydis buvo dvigubai didesnis, todėl buvo 30 darbo valandų parašyta. Jeigu yra viskas aišku iš pateiktų dokumentų, gali apskaičiuoti ir įvertinti žalos atlyginimą. Jos sudaryta sąmata yra pirminė, kadangi vėliau buvo sudaryta dar viena sąmata. Klientas nesutiko su jos paskaičiuota sąmata, todėl buvo paskaičiuota dar viena sąmata. Kaina išaugo, nes matyt numatė detalės keitimą.
Liudytojas M. S.. teismo posėdyje parodė, kad dirba AB Lietuvos draudimas nuo 2003 m., vyresniuoju žalų administratoriumi. Sąmata buvo pakeista ir perskaičiuota klientui nesutikus su draudimo išmoka. Sąmatą sudarė pagal pateiktas nuotraukas, dokumentus. Klientas pateikė papildomus dokumentus, kokius, negali pasakyti. Automobilio remonto darbų įkainiai - 30, 66 Eur sąmatoje nurodyti pagal autoservisų darbų įkainius. Paskaičiuota suma pagal autoservisų įkainius, kokius autoservisus lygino, negali pasakyti, kadangi sena žala. Ar keisti detales, vertino pagal savo ekspertinę patirtį. „Smartline“ yra firma, kuri tiekia naujas originalias dalis, pagal ką ir buvo paskaičiuota sąmata. Dalių kainynas yra vis atnaujinamas, viešai prieinamas ir kiekvienas gali pasižiūrėti. Kiekviena dalis yra su gamintojo garantija. Kas detalės gamintojas nerinko tokios informacijos. Remonto darbų valandos paskaičiuotos pagal autoservisų įkainius. Žalą perskaičiavo klientui nesutikus, siekiant teisingai ir tikslingai perskaičiuoti žalos išmoką. Jis dokumentus peržiūri, bet neprivalo remtis nepriklausomais ekspertais. Automobilio gyvai neapžiūrėjo, nebuvo poreikio, nes visi sugadinimai matėsi nuotraukose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš rašytinės bylos medžiagos, šalių atstovų paaiškinimų, liudytojų parodymų nustatyta, kad 2025-04-14 autoįvykio metu (duomenys neskelbtini) namo kieme, buvo apgadintas ieškovui R. A. priklausantis automobilis VOLVO V70 2,4 D5 MOMENTUM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (įlenktas galinis kairysis sparnas, nubrozdintas buferis). Eismo įvykį sukėlusios transporto priemonės MAN 18232, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta atsakovo AB „Lietuvos draudimas“. Todėl ieškovas kreipėsi į atsakovą per savitarnos platformą www.savasld.lt, pateikė atsakovui eismo įvykio deklaraciją, eismo įvykio fotonuotraukas, vairuotojo pažymėjimą, automobilio techninės registracijos liudijimą, taip pat pasirinko gauti draudimo išmoką pinigais. Atsakovas pradėjo žalos administravimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykis buvo pripažintas draudiminiu. Ieškovo pateiktų dokumentų pakako žalai nustatyti ir 2025-04-17 AB „Lietuvos draudimas“ žalų ekspertė L. Š. sudarė žalos sąmatą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovo automobilio remonto darbų kaina 530, 47 Eur. Sąmatoje nurodyta, kad pagal Audatex sistemą vienos darbų valandos kaina 24 Eur. Detalių keitimas sąmatoje nenumatytas. Iš į bylą pateikto ieškovo ir žalų ekspertės L. Š. susirašinėjimo atsakovo savitarnoje www.savasld.lt nustatyta, kad 2025-05-08 ir 2025-05-20 ieškovas parašė, jog nesutinka su minėta sąmata. Atsakovas nereagavo į ieškovo pareikštus nesutikimus. 2025-06-09 ieškovas kreipėsi į UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ dėl automobilio Volvo V70 2.4 D5 Aut. Momentum (duomenys neskelbtini) apžiūros, vidutinės rinkos vertės nustatymo, atkūrimo sąnaudų nustatymo, transporto priemonės identifikavimo, įvertinimo. 2025-06-09 kilnojamojo turto vertintojas A. V. apžiūrėjo minėtą ieškovo transporto priemonę. 2025-06-30 autoekspertas A. V. (kilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ direktorius A. S. (sertifikuotas transporto priemonių ekspertas pagal ISO/IEC 17024;2012) surašė Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 2025-07-01 ieškovas dar kartą atsakovui per savitarnos platformą parašė, jog nesutinka su 2025-04-17 sąmata. Tą pačią dieną, tik vėliau, parašė atsakovui savitarnos platformoje, kad jis turi nepriklausomo eksperto vertinimą, kurį teikia atsakovui ir prašo jam išmokėti 2167,49 Eur sumą ir 200 Eur už nepriklausomo eksperto paslaugas. Taigi, įrodyta, kad ieškovas 2025-07-01 pateikė atsakovui UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – vertinimo ataskaita), už kurios paruošimą sumokėjo 200 Eur. Iš vertinimo ataskaitos nustatyta, kad ieškovo minėta transporto priemonė ekspertų apžiūrėta gyvai 2025-06-09, transporto priemonės rinkos vertė 4570 Eur, atkūrimo sąnaudos, atsižvelgiant į nusidėvėjimą (38,16 proc.) 2167,49 Eur be PVM. Nustatyta, kad atsakovo žalų ekspertė, gavusi iš ieškovo vertinimo ataskaitą, žalos bylą perdavė atsakovo vyresniajam žalų administratoriui M. S., kuris 2025-07-03, t.y. po to, kai ieškovas atsakovui pateikė vertinimo ataskaitą, sudarė antrą sąmatą. Sąmatoje nurodyta, kad sąmata sudaryta pagal Audatex sistemą, automobilio remonto kaina be PVM (po 38,30 proc. išskaitymo) yra 1569,41Eur. Nurodoma, kad remonto darbų kaina yra 30,66 Eur už vieną darbo valandą, be to, papildomai paskaičiuota 665,95 Eur suma už detales tiekėjo „Smartile“ 2025-06-01 kaina. 2025-07-03 atsakovo vyresnysis žalų administratorius M. S. ieškovui savitarnoje www.savasld.lt parašė, kad žalos pagal nepriklausomus vertintojus neatlygina, jog perskaičiavo remonto darbų sąmatą ir pinigai greitu metu pasieks ieškovo nurodytą banko sąskaitą. 2025-07-03 atsakovas priėmė sprendimą išmokėti ieškovui 1569,41 Eur žalos atlyginimą ir į ieškovo sąskaitą pervedė 1569,41 Eur išmoką. Ieškovas 2025-07-07 pateikė pretenziją atsakovui, kuri nebuvo patenkinta.
Ieškovas teigia, kad jam žala nėra atlyginta visiškai ir ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo vidutinius automobilio remonto darbų ir detalių įsigijimo įkainius atitinkančios draudimo išmokos skirtumą tarp ieškovo atsakovui pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodytos 2167,49 Eur sumos ir atsakovo 2025-07-03 sąmatoje nurodytos 1569,41 Eur sumos, kas sudaro 598,08 Eur sumą. Be to, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo vertinimo ataskaitos paruošimo išlaidas, kurias sudaro 200 Eur, nurodo, kad atsakovas tik po vertinimo ataskaitos 2025-07-01 pateikimo perskaičiavo 2025-04-17 sąmatoje apskaičiuotą žalos atlyginimą.
Ieškovo atstovė ieškovo reikalavimą dėl 598,08 Eur priteisimo grindė argumentais, jog ieškovas atsakovui, kaip atsakingam draudikui, pateikė būtinas remonto išlaidas patvirtinančią vertinimo ataskaitą, kurioje žalos dydis yra apskaičiuotas pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių įkainius, o atsakovas neįrodė, jog pagrįstas padarytos žalos dydis gali būti mažesnis, dėl to iš atsakovo ieškovui priteistinas nepriklausomo vertintojo ir atsakovo apskaičiuoto ir išmokėto žalos dydžio skirtumas - 598,08 Eur. Atsakovas su šiuo ieškovo reikalavimu nesutiko ir teigė, kad 2025-07-03 sąmatoje apskaičiuotas ir išmokėtas galutinis nuostolių atlyginimo dydis yra teisingas ir pagrįstas, už tokią sumą įmanoma susiremontuoti automobilį, atsakovas neprivalo vadovautis ieškovo samdyto vertintojo sąmata, todėl ja nesivadovavo, vertinimo ataskaita nėra didesnę galią turintis rašytinis įrodymas.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 15 straipsnio 3 dalis numato, kad turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas <...>, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertinimo ataskaitomis, dokumentais, kuriais įrodomos padarytos žalos aplinkybės, faktas ir dydis, nuotraukomis, vaizdo įrašais. Pagal Įstatymo 19 straipsnio 6 dalį atsakingas draudikas <...> moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos žalos dydžio išmoką, neviršijančią Įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos atlyginimo.
Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 „Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Pagal šias Taisykles eismo įvykio metu padarytos žalos dydis ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims mokėtinos draudimo išmokos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Įstatymu, kitų teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio nustatymą, ir atsižvelgiant į eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnį dėl eismo įvykio, atsakingo draudiko <...> įgaliotų asmenų (paskirtų ekspertų) ataskaitas ar išvadas dėl žalos, nukentėjusio trečiojo asmens, apdraustojo pateiktus dokumentus dėl žalos, eismo įvykio aplinkybių ir eismo įvykio dalyvių atsakomybės, kitų šiose Taisyklėse nurodytų asmenų pateiktus dokumentus, leidžiančius nustatyti eismo įvykio aplinkybes ir padarytos žalos dydį (6 punktas). Žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais (Taisyklių 15 punktas).
Iš ieškovo susirašinėjimo su atsakovo darbuotojais savitarnoje www.savasld.lt akivaizdu, kad ieškovas atsakovui 2025-07-01 pateikė vertinimo ataskaitą, kuria ieškovas grindė jo patirtos žalos dėl eismo įvykio dydį. Todėl atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 15 straipsnio 5 dalimi, Taisyklių 6 punktu, privalėjo ją vertinti, spręsdamas dėl ieškovui išmokėtinos draudimo išmokos. Sutiktina, kad nepriklausomo vertintojo pateikta vertinimo išvada dėl žalos dydžio neturi didesnės įrodomosios galios atsakovui žalos administravimo procese vykdant jam tenkančią pareigą nustatyti dėl eismo įvykio nukentėjusiojo trečiojo asmens patirtos žalos dydį. Tačiau atsakovui, kaip atsakingam draudikui, Įstatymu suteikta teisė, o kartu pareiga žalos administravimo procese nustatyti nukentėjusiojo trečiojo asmens dėl įvykio patirtos žalos dydį, negali būti aiškinama kaip draudiko teisė ją nustatyti savo nuožiūra, nesiremiant žalos administravimo metu surinktais įrodymais. Atsakingas draudikas pagal Įstatymą moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos žalos dydžio išmoką, neviršijančią Įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Todėl nagrinėjamu atveju vertintina, ar atsakovas, atlikdamas žalos administravimo veiksmus, pagrįstai nesivadovavo vertinimo ataskaita, kuria remdamasis ieškovas prašė paskaičiuoti jo dėl įvykio patirtos žalos dydį.
Kaip minėta, ieškovui 2025-07-01 pateikus atsakovui vertinimo ataskaitą, atsakovas 2025-07-03 sudarė naują sąmatą, kuria iš naujo perskaičiavo ieškovo dėl įvykio patirtą žalą ir nustatė, kad ji yra 1569,41 Eur. Taigi, akivaizdu, jog vertinimo ataskaitos pateikimas paveikė atsakovą, nes jis perskaičiavo ieškovo dėl įvykio patirtą žalą ir draudimo išmoka nuo 2025-04-17 sąmatoje nurodytos 530,47 Eur sumos esmingai padidėjo iki 1569,41 Eur, t.y. padidėjo 1038,94 Eur suma.
Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad ieškovo prašoma priteisti 598,08 Eur suma atitinka ieškovo automobiliui būtinų atlikti remonto darbų, siekiant atkurti jo būklę iki eismo įvykio, sumą, paskaičiuotą vertinimo ataskaitoje ir atsakovo 2025-07-03 sudarytoje sąmatoje. Vertinimo ataskaitoje ši suma yra 2167,49 Eur, o atsakovo 2025-07-03 sąmatoje - 1569,41 Eur. Nustatyta, kad 598,08 Eur skirtumas iš dalies susidaro dėl automobiliui remontuoti reikalingų įsigyti detalių kainos. Pagal vertinimo ataskaitą detalių kaina – 1046,17 Eur, iš kurių išskaičiuotas 38,16 procento nuvertėjimas, sudarantis 358,87 Eur, todėl detalių kaina pagal vertinimo ataskaitą sudaro 687,30 Eur. Pagal atsakovo 2025-07-03 sąmatą detalių kaina – 665,95 Eur, iš kurių išskaičiuotas panašus nusidėvėjimas 38,30 procento, sudarantis 255,06 Eur, todėl detalių kaina pagal atsakovo 2025-07-03 sąmatą yra 410,89 Eur. Vertinimo ataskaitoje keičiamų detalių kaina didesnė 380,22 Eur suma. Ieškovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad vertinimo ataskaitoje detalių kaina paskaičiuota pagal Audatex sistemoje nurodomas detalių kainas. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo šios aplinkybės. Atsakovo darbuotojas, apklaustas liudytoju, M. S. parodė, kad jis 2025-07-03 sąmatoje nurodė detalių kainas remdamasis UAB „Smartline“ siūlomomis tokių detalių kainomis. Tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, liudijančių, kad iš UAB „Smartline“ automobiliui remontuoti reikalingas naujas originalias dalis buvo galima įsigyti už sąmatoje nurodytas kainas. Teismas pažymi, kad atsakovo 2025-07-03 sąmata pati savaime nėra pakankama pagrįsti, kad ieškovo automobiliui remontuoti reikalingas naujas originalias dalis jis galėtų įsigyti už sąmatoje nurodytas sumas.
Lietuvos Respublikos audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktorius 2020 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V1-118 „Dėl koeficientų apgadintoms kelių transporto priemonėms taikymo tvarkos aprašo tvirtinimo“ patvirtino Koeficientų apgadintoms kelių transporto priemonėms taikymo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), kuriuo nustatė apgadintos kelių transporto priemonės vertei apskaičiuoti taikomų koeficientų reikšmes ir apgadintos kelių transporto priemonės vertės apskaičiavimo eigą. Nors šis Aprašas skirtas turto arba verslo vertinimo įmonėms ir nepriklausomiems turto arba verslo vertintojams, atliekantiems apgadintos kelių transporto priemonės vertinimą, o ne draudikams, teismo vertinimu, šios nuostatos pagrindžia Vertintojo sąmatos, kuria prašė vadovautis ieškovė atsakovę, pagrįstumą. Šio Aprašo 14 punktas numato, kad atsarginių dalių, reikalingų transporto priemonei atkurti (suremontuoti), kainos – tai naujų originalių dalių rinkos kainos Lietuvos Respublikoje, o jų šaltiniai - atsarginių dalių kainų šaltiniai – pripažinti ir naudojami atsarginių dalių kainų ir laiko normatyvų katalogai, kompiuterinės duomenų bazės ir kompiuterinės programos – moduliai (pvz., Eurotax, Audatex, Dat, Mitchell ir kiti) (šio aprašo 15 punktas). Pagal šio Aprašo 16 punktą, jeigu atsarginių dalių kainų neįmanoma nustatyti 15 punkte minėtu būdu, taikomos konkrečių transporto priemonių gamintojų arba jų atstovų atsarginių dalių rinkos kainos Lietuvos Respublikoje. Vertinimo ataskaitoje turi būti nurodytas transporto priemonės atkūrimo (remonto) sąnaudų skaičiavimuose naudotų duomenų šaltinis: gamintojo, gamintojo atstovo pavadinimas, kainų katalogas ar pan. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad vertinimo ataskaitoje automobiliui remontuoti reikalingų detalių kainos yra nustatytos remiantis pripažinta ir naudojama Audatex sistema, o ne kitais šaltiniais.
Pagal įrodinėjimo naštos pasiskirstymo taisyklę žalos atlyginimo bylose, taip pat bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, įrodyti tam tikrą aplinkybę esant turi ją teigianti šalis. Nagrinėjamoje byloje ieškovui tenka pareiga įrodyti jo patirtos dėl eismo įvykio žalos faktą ir dydį. Šią aplinkybę ieškovas įrodinėja vertinimo ataskaita. Atsakovui įrodinėjant, kad ieškovo automobilį suremontuoti iki jo būklės, buvusios prieš eismo įvykį, pakanka ir mažesnės sumos nei nurodo ieškovas vertinimo ataskaitoje, tenka pareiga tokį teiginį pagrįsti pakankamais įrodymais. Vien 2025-07-03 sąmata, kuri paremta ne pripažinta ir plačiai naudojama Audatex sistema, jos duomenimis apie vidutines originalių automobilių dalių kainas, o kitais duomenimis, kurių pagrįstumui patikrinti atsakovas į bylą įrodymų nepateikė, negali būti laikoma pakankamu įrodymu tokiai atsakovo teigiamai aplinkybei nustatyti.
Kita dalis ieškovo 2025-07-01 atsakovui pateiktos vertinimo ataskaitos ir atsakovo 2025-07-03 sąmatos skirtumo -598,08 Eur susidaro už automobilio remonto darbus, dažymo, eksploatacines medžiagas. Vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad vadovaujamasi Lietuvos vertintojų rūmų informacija apie Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių autoservisų vidutinius valandinius įkainius 2025m. I ketvirtį, kurie yra: mechaninių darbų įkainis 37,49 Eur/ val., dažymo darbų įkainis 38,02 Eur/val. Vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad bendra automobilio remonto darbų kaina 1095,53 Eur. Atsakovo 2025-07-03 sąmatoje nurodoma, kad vadovaujamasi Audatex sistema, taikomas darbų įkainis 30,66 Eur/val., darbų bendra kaina 1158,52 Eur. Nustatyta, kad vertinimo ataskaitoje paskaičiuota automobilio remonto darbų, medžiagų kaina didesnė 321,67 Eur už atsakovo 2025-07-03 sąmatoje nurodytą remonto darbų, medžiagų kainą. Atsakovo atstovas teismo posėdyje teigė, kad tai Audatex sistemos nurodytas remontų darbų įkainis. Tačiau sąmatą sudaręs M. S., apklaustas liudytoju teismo posėdyje, parodė, jog automobilio remonto darbų įkainį - 30,66 Eur sąmatoje nurodė pagal atskirų autoservisų įkainius, kokius autoservisus lygino, negali pasakyti, kadangi tai sena žala. Atsakovo atstovas teismo posėdyje teigė, kad automobilį buvo galima suremontuoti už mažesnę kainą, pateikė kelių autoservisų remonto darbų įkainius patvirtinančius duomenis. Tačiau teismas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovas pasirinko draudimo išmokos išmokėjimą pinigais, o ne automobilį suremontuojant ir šiuo atveju ieškovui mokėtinos draudimo išmokos dydis nustatomas ne pagal ieškovo faktiškai patirtas išlaidas automobiliui suremontuoti, o pagal vidutinius įkainius, kaip nurodyta Taisyklių 15 punkte. Teismo vertinimu, toks remonto darbų skirtumas susidarė, todėl, kad atsakovas sudarydamas sąmatą netaikė vidutinių įkainių kaip nurodyta Taisyklių 15 punkte.
Vertinimo ataskaita sudaryta remiantis Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie LR FM direktoriaus 2020 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V1 -118 „Dėl koeficientų apgadintoms kelių transporto priemonėms taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Koeficientų apgadintoms kelių transporto priemonėms taikymo tvarkos aprašu, kuris nustato, jog atsarginių dalių, reikalingų transporto priemonei atkurti (suremontuoti), kainos - tai naujų originalių dalių rinkos kainos Lietuvos Respublikoje (14 punktas); atsarginių dalių kainų šaltiniai - pripažinti ir naudojami atsarginių dalių kainų ir laiko normatyvų katalogai, kompiuterinės duomenų bazės ir kompiuterinės programos - moduliai (pvz., EUROTAX, AUDATEX, DAT, MITCHELL ir kiti) (15 punktas); jeigu atsarginių dalių kainų neįmanoma nustatyti 15 punkte minėtu būdu, taikomos konkrečių transporto priemonių gamintojų arba jų atstovų atsarginių dalių rinkos kainos Lietuvos Respublikoje (16 punktas). Vertinimo ataskaitoje nurodytas transporto priemonės atkūrimo (remonto) sąnaudų skaičiavimuose naudotų duomenų šaltinis. Atsakovo sąmatoje nėra jokių duomenų, jog laikytasi minėtų normų. Atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad automobiliui remontuoti reikalingas naujas originalias dalis būtų galima įsigyti UAB „Smartlina“ už sąmatoje nurodytą kainą. Atsakovas nevykdė Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 15 punkto reikalavimo būtinas remonto išlaidas apskaičiuoti pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį. Teismas sprendžia, jog atsakovas neįrodė aplinkybių, atleidžiančių jį nuo pareigos mokėti skirtumą tarp jo nustatytos žalos dydžio ir ieškovo prašomos atlyginti žalos dydžio sumos. Teismas, įvertinęs visumą nurodytų aplinkybių, sprendžia, jog ieškovo reikalavimas dėl 598,08 Eur draudimo išmokos už automobiliui padarytą žalą eismo įvykio metu priteisimo yra įrodytas, todėl tenkintinas. Iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 598,08 Eur draudimo išmoka (Įstatymo 19 straipsnio 1d., 6 d.).
Ieškovas ieškiniu taip pat prašo priteisti iš atsakovo 200 Eur vertinimo ataskaitos paruošimo išlaidų.
Pagal Įstatymo 15 straipsnio 3 dalį, jeigu atsakingo draudiko <...> įgaliotas asmuo neatvyko per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą ir (arba) nebuvo atlikta apžiūra nuotoliniu būdu, kaip tai numatyta šio straipsnio 2 dalyje, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę įsigyti turto vertinimo paslaugas, kad būtų nustatytas turtui padarytos žalos dydis. Tokiu atveju atsakingas draudikas ar Biuras privalo atlyginti rinkos kainas atitinkančias nukentėjusio trečiojo asmens turėtas turto vertinimo paslaugų išlaidas. Nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis į ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovas, užregistruodamas atsakovo savitarnoje www.savasld.lt žalą, patirtą dėl 2025-04-14 eismo įvykio, pateikė eismo įvykio deklaraciją, turimas automobilio sugadinimo nuotraukas. Byloje nėra įrodymų, liudijančių, kad per 3 darbo dienas nuo šio ieškovo rašytinio pranešimo gavimo dienos atsakovas atliko ieškovo automobilio apžiūros procedūrą nuotoliniu būdu. Liudytoja L. Š. parodė, kad automobilio apžiūra fiziškai nebuvo atlikta, apžiūra buvo atlikta pagal pateiktas kliento nuotraukas (nuotoliniu būdu). Teigė, kad buvo nustatyti automobilio apgadinimai: galinio bamperio pažeidimas, galinio kairės pusės sparno, ratlankio pažeidimai. Liudytoja teigė, kad nėra rašomas apžiūros aktas, kad viskas buvo įtrauka į 2025-04-17 sąmatą. Ji remonto, dažymo darbus įkainavo 24 Eur už valandą, pagal Audatex sistemą, keisti detalių pagal pirminę informaciją nereikėjo. Paskaičiavo, kad draudimo išmoka būtų apie 500 eurų. Liudytojas M. S. taip pat teismo posėdyje parodė, kad jis 2025-07-03 sąmatą sudarė klientui pateikus papildomus dokumentus, jog automobilio gyvai neapžiūrėjo, nes nebuvo poreikio, visi sugadinimai matėsi nuotraukose. Tačiau akivaizdu, kad ieškovo pateiktų dokumentų atsakovui nepakako nustatyti visiems automobilio apgadinimams apžiūros procedūrą vykdant nuotoliniu būdu, nes 2025-04-17 sąmatoje iš viso nenumatytas detalių keitimas. Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, liudijančių, jog atsakovas automobilio apžiūros procedūrą nuotoliniu būdu atliko per Įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą. Atsakovo atstovas teismo posėdyje teigė, kad automobilio apžiūra yra įforminama sąmatos sudarymu. Tačiau teismas pažymi, kad nepaisant to, kokiu būdu draudikas atlieka sugadinto turto apžiūrą – gyvai ar nuotoliu, ji turi būti atlikta per Įstatyme nustatytą terminą, surašant vienokį ar kitokį dokumentą (turto apžiūros ataskaitą (techninės apžiūros protokolą ar kita), Taisyklių 27 punktas).
CK 6.245 straipsnio numato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Jeigu sutarties vykdymas vienai iš šalių tuo pačiu yra ir profesinė veikla, ši šalis privalo vykdyti sutartį ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Nagrinėjamu atveju atsakovo prievolės (pareigos) ieškovui kyla iš atsakovo su eismo įvykio kaltininku sudarytos privalomojo transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės sutarties, kuri yra sutartis trečiojo asmens naudai, todėl ieškovas turi teisę reikalauti atsakovą jas vykdyti. Viena iš tokios sutarties atsakovei kylanti prievolė (pareiga) yra tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dedant reikiamas pastangas (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnis), o žalos dydį nustatyti Įstatyme ir Taisyklėse nustatyta tvarka.
Byloje surinkti įrodymai patvirtina ne tik tai, kad atsakovas per Įstatymo nustatytą terminą neatliko ieškovo automobilio apžiūros, bet ir tai, kad atsakovas nedėjo reikiamų pastangų draudžiamojo įvykio pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui Įstatyme ir Taisyklėse nustatyta tvarka nustatyti. Atsakovas nereagavo į tai, kad ieškovas su atsakovo 2025-04-17 sąmata nesutiko 2025-05-08 ir 2025-05-20, nesiaiškino nesutikimo aplinkybių, neapžiūrėjo automobilio ir nieko nedarė iki kol ieškovas 2025-07-01 pateikė atsakovui vertinimo ataskaitos, tuomet liudytoja L. Š. perdavė žalos bylą liudytojui M. S.. Šis liudytojas teismo posėdyje parodė, kad įvertinęs ieškovo pateiktus papildomus duomenis, perskaičiavo žalą ir 2025-07-03 sudarė sąmatą. Atsakovas nevykdė Taisyklėse įtvirtinto reikalavimo būtinas remonto išlaidas apskaičiuoti pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais. 2025-04-17 sąmatoje atsakovas valandinį darbų įkainį nurodė 24 Eur, o sudarydamas 2025-07-03 sąmatą valandinį darbų įkainį 30,66 Eur. Bylos nagrinėjimo teisme metu 2025-04-17 sąmatą sudariusi L. Š., apklausta liudytoja, teigė, kad 24 Eur darbų įkainį nustačiusi Audatex sistemos pagalba, tačiau tokius parodymus patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė. 2025-07-03 sąmatą sudaręs M. S., apklaustas teismo posėdyje liudytoju, parodė priešingai, jog automobilio remonto darbų įkainis 30, 66 Eur sąmatoje nurodytas pagal atskirų autoservisų darbų įkainius, o detalių kaina paskaičiuota pagal UAB „Smartline“ tiekiamas naujas originalias dalis.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad tik ieškovui 2025-07-01 pateikus atsakovui nepriklausomų vertintojų vertinimo ataskaitą atsakovas 2025-07-03 sudarė naują sąmatą, kuria iš naujo paskaičiavo ieškovo dėl įvykio patirtą žalą ir nustatė, kad ji yra 1569,41 Eur. Taigi, akivaizdu, jog vertinimo ataskaitos pateikimas paveikė atsakovą, nes jis perskaičiavo ieškovo dėl įvykio patirtą žalą ir draudimo išmoka nuo 2025-04-17 sąmatoje nurodytos 530,47 Eur sumos esmingai padidėjo iki 1569,41 Eur, t.y. padidėjo 1038,94 Eur suma.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus apie visą žalos administravimo proceso eigą, pripažįsta, jog byloje esančių įrodymų visuma patvirtina ir tai, kad atsakovas, kaip atsakingas draudikas, veikdamas savo veiklos srityje, nedėjo reikiamų pastangų draudžiamojo įvykio pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui Įstatyme ir Taisyklėse nustatyta tvarka nustatyti, atsakovė, ieškovui 2025-05-08 ir 2025-05-20 išreiškus nesutikimą su 2025-04-17 sąmata, akivaizdžiai vengė imtis veiksmų ir nustatyti žalos dydį. Taigi, esant nagrinėjamu atveju nustatytoms aplinkybėms, ieškovo, nesutikusio su draudiko sprendimu dėl 530,47 Eur draudimo išmokos dydžio, siekis užfiksuoti automobiliui padarytų sugadinimų mastą ir dėl to patirtos išlaidos, susijusios su žalos įvertinimu, laikytinos atitinkančiomis protingumo kriterijų (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad ieškovo prašomos priteisti 200 Eur dydžio išlaidos, susijusios su žalos dydžio nustatymu, t.y. su nepriklausomų turto vertintojų vertinimo ataskaitos paruošimu, buvo nulemtos atsakovo neteisėtų veiksmų, neveikimo (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis, 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 4 dalis). Ginčo dėl to, kad šios išlaidos atitinka protingumo kriterijus, byloje nekilo. Jų patyrimo faktą patvirtina UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ 2025-06-30 autotransporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 22506021 ir 2025-06-30 mokėjimo kvitas “ (CK 6.249 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 200 Eur vertinimo ataskaitos paruošimo išlaidų (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, CPK 178, 185 straipsnis).
Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo, ieškovui prašant, priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos - 798,08 Eur (598,08 Eur + 200 Eur ) nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2025 m. gruodžio 3d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas patyrė 23 Eur žyminio mokesčio išlaidų, ieškovą byloje atstovavo advokatė Rita Petručionytė ir ieškovas turėjo 1500 Eur advokatės pagalbos išlaidų. Šios išlaidos pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais. Ieškovo atstovė ruošė ieškinį, byloje vyko du teismo posėdžiai, todėl ieškovo prašoma priteisti teisinės pagalbos išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) nustatytų maksimalių dydžių. Kadangi ieškovo ieškinys tenkinamas visiškai, todėl jo patirtos bylinėjimosi išlaidos: 1523 Eur (23 Eur + 1500 Eur) priteistinos ieškovo naudai iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovo R. A., gim. (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 598,08 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 8 centus) neišmokėtą žalos atlyginimą, 200 Eur (du šimtus eurų) vertinimo ataskaitos paruošimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos - 798,08 Eur sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2025m. gruodžio 3d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 1523 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt tris eurus).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.