Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-780-777/2025

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-07-24
Bylos Nr.: e2A-780-777/2025
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jolanta Gailevičienė
Atsakovas: akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Ieškovas: I. B.

Kategorijos

2.6.10.2.1Neteisėta veika
2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių

Civilinė byla Nr. e2A-780-777/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10169-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 3.2.4.4 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. B. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 958,43 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje ir dublike ieškinio reikalavimus grindė tokiomis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1. (duomenys neskelbtini) į ieškovei nuosavybės teise priklausančią kieme stovėjusią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Automobilis, Transporto priemonė), atsitrenkė neblaivaus vairuotojo vairuojama transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Transporto priemonė (duomenys neskelbtini)). Į eismo įvykį buvo iškviesta policija, ji užfiksavo eismo įvykio aplinkybes. Kadangi eismo įvykį sukėlusios Transporto priemonės (duomenys neskelbtini) vairuotojo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir atsakovė, Draudikė), ieškovė (duomenys neskelbtini) atsakovės interneto tinklalapyje užpildė paraišką dėl patirtos žalos atlyginimo ir pateikė visus atsakovės reikalautus dokumentus žalos dydžiui nustatyti, tarp jų – visas turimas Automobilio sugadinimų nuotraukas. (duomenys neskelbtini) sprendimu atsakovė informavo ieškovę, kad pagal jos parengtą žalos sąmatą Nr. 3850631-12 (toliau – ir Sąmata 1) dėl Automobilio apgadinimo eismo įvykio metu ieškovei padarytos žalos dydis sudaro 1 120 Eur. Kadangi atsakovė neatsiuntė įgalioto asmens apžiūrėti Automobilio, nepripažino dalies Automobilio sugadinimų ir jos pasiūlytas žalos dydis buvo akivaizdžiai per mažas, nesutikdama su atsakovės apskaičiuota draudimo išmoka ir siekdama užfiksuoti Automobiliui padarytų sugadinimų mastą, ieškovė dėl nuostolio įvertinimo buvo priversta kreiptis į žalų administravimo specialistus ir iš jų gavo nepriklausomo kilnojamojo turto vertintojo E. L. parengtą (duomenys neskelbtini) remonto sąmatą Nr. L240305, joje buvo apskaičiuota, kad Automobilio atkūrimas iki būklės, buvusios iki eismo įvykio, sudaro gerokai didesnę – 1 851,51 Eur – sumą (toliau – ir Vertintojo sąmata). Ieškovė šią nepriklausomo kilnojamojo turto vertintojo parengtą sąmatą pateikė atsakovei, o ši (duomenys neskelbtini) pranešimu apie žalos atlyginimą informavo ieškovę, kad mokėti didesnę draudimo išmoką pagal ieškovės pateiktą turto vertinimo ataskaitą nemato pagrindo, tačiau vis dėlto pagal jos pačios parengtą (duomenys neskelbtini) žalos sąmatą Nr. 3850631‑12 (toliau – Sąmata 2) nusprendžia ieškovei išmokėti didesnę 1 520,81 Eur draudimo išmoką, kurią (duomenys neskelbtini) pervedė į ieškovės sąskaitą.

2.2. Kadangi ieškovė nesutiko su pirmą kartą apskaičiuota žalos suma ir su atsakovės perskaičiuota draudimo išmoka, siekdama apginti savo teisę į teisingą nuostolių atlyginimą, ieškovė kreipėsi teisinės pagalbos ir jos pasitelktas atstovas atsakovei (duomenys neskelbtini) pateikė oficialią pretenziją dėl žalos atlyginimo (toliau – ir Pretenzija), kuria iš atsakovės buvo pareikalauta išmokėti pagrįstą ir teisingą draudimo išmoką ir atlyginti ieškovės nuostolius dėl žalos dydžio įvertinimo ir teisinių išlaidų. (duomenys neskelbtini) atsakyme į pretenziją (toliau – ir Atsakymas) atsakovė nurodė, kad po 1 120,30 Eur draudimo išmokos apskaičiavimo kilus nesutarimams su ieškove dėl draudimo išmokos dydžio ji perskaičiavo darbų valandinį įkainį pagal trijų autoservisų valandinių įkainių aritmetinį vidurkį, o keičiamas naujas originalias dalis pagal UAB „Smartlinė“ teikiama kainyną, todėl nusprendė draudimo išmoką padidinti iki 1 520,81 Eur; atsakymu atsakovė taip pat pripažino, kad, siekdama taikaus ginčo sprendimo, ji po Pretenzijos gavimo dar kartą, tik jau vadovaudamasis vidutiniais darbų bei dažymo valandiniais įkainiais Lietuvoje, perskaičiavo nuostolių dydį, dėl to antrą kartą turėjo padidinti draudimo išmoką iki 1 596,58 Eur (75,77 Eur priemoka į ieškovės sąskaitą buvo pervesta (duomenys neskelbtini)). Tačiau atsakovė laikėsi pozicijos, kad pareiga atlyginti ieškovės patirtas papildomas 280 Eur specialistų – turto vertintojų samdymo išlaidas ir 423,50 Eur ieškovės patirtas teisines išlaidas nuostoliams išieškoti ne teismo tvarka – jai nekyla.

2.3. Prievolė profesionaliai, sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai administruoti draudžiamąjį įvykį ir atlyginti ieškovės žalą atsakovei kyla iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) pagrindu sudarytos Įprastinės Transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties. Todėl ieškovės patirtai žalai sureguliuoti ir atlyginti taikytinos TPVCAPDĮ nuostatos. Ieškovė rėmėsi TPVCAPDĮ 15 straipsnio 2 dalies reglamentavimu dėl atsakingo draudiko prievolės nedelsdami, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nukentėjusio trečiojo asmens rašytinio pranešimo apie eismo įvykį gavimo dienos, nusiųsti įgaliotą asmenį apžiūrėti sugadintą ar sunaikintą turtą, surašyti apžiūros ataskaitą ir pateikti ją pasirašytinai susipažinti nukentėjusiam trečiajam asmeniui. Ieškovė taip pat rėmėsi TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalies reglamentavimu, kad turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį, o jeigu atsakingo draudiko ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – Biuras) įgaliotas asmuo neatvyko per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę pasamdyti turto vertintoją, kad jis nustatytų turtui padarytos žalos dydį; tokiu atveju atsakingas draudikas ar Biuras privalo atlyginti protingumo kriterijus atitinkančias nukentėjusio trečiojo asmens turėtas turto vertintojo samdymo išlaidas. TPVCAPDĮ 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad atsakingas draudikas privalo išmokėti išmoką per 30 dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos. Ieškovė taip pat rėmėsi Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 12 punkto nuostatomis, jog tuo atveju, jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Taip pat rėmėsi Taisyklių 43 punkto nuostatomis dėl išmokos nukentėjusiam trečiajam asmeniui mokėjimo, jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo ar jo atstovas įvykdė įstatyme nustatytas pareigas.

2.4. Atsakovė privalo rūpestingai, sąžiningai be nepateisinamo delsimo administruoti draudžiamąjį įvykį. Teisingai ir nepiktnaudžiaudama savo padėtimi nustatyti pagrįstą nukentėjusio asmens per eismo įvykį patirtą žalos dydį ir įstatyme numatytais terminais išmokėti draudimo išmoką. Tuo atveju, jeigu atsakovė nustato per mažą žalos dydį, ji elgiasi nesąžiningai t. y. atlieka neteisėtus veiksmus, pažeidžiančius draudimo sutartimi, TPVCAPDĮ ir Taisyklėmis jos prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovė ne tik turi vadovautis turto vertintojų ataskaitomis ir jų sudarytomis sąmatomis, bet ir privalo atlyginti protingas ir pagrįstas nukentėjusio trečiojo asmens turėtas turto vertintojo samdymo išlaidas, kai jis neatvyksta apžiūrėti sugadinto ar sunaikinto turto per 3 darbo dienas ir atsisako nukentėjusiam asmeniui atlyginti visą pagrįstą eismo įvykio metu padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad ieškovė įvykdė visas TPVCAPDĮ jai nustatytas pareigas, suteikė atsakovei galimybę laiku ištirti eismo įvykio metu padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį, pateikė atsakovei būtinas remonto išlaidas patvirtinančią vertinimo ataskaitą, kurioje žalos dydis yra apskaičiuotas pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, o atsakovė neįrodė, jog pagrįstas padarytos žalos dydis gali būti mažesnis, iš atsakovės ieškovei yra priteistinas nepriklausomo vertintojo ir jo apskaičiuoto žalos dydžio skirtumas – 254,93 Eur (1 851,51 Eur – 1 596,58 Eur). Be to, kadangi atsakovė nevykdė draudimo sutartimi ir TPVCAPDĮ prisiimtų įsipareigojimų (laiku nepažiūrėjo Automobilio, nesąžiningai apskaičiavo žalos dydį ir išmokėjo akivaizdžiai per mažą draudimo išmoką) ir dėl to ieškovė buvo privesta kreiptis į nepriklausomą vertintoją ir teisinės pagalbos, atsakovė taip pat privalo ieškovei atlyginti protingas išlaidas, susijusias su žalos įvertinimu ir nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, jos atitinkamai sudaro 280 Eur ir 423,50 Eur.

Šalies argumentai

2.5. Ieškovė dublike papildomai nurodė, kad atsakovės teiginiai, jog ieškovė nepageidavo ir nepasirinko Transporto priemonę pateikti apžiūrai į autoservisą, nepagrįsti, nes (duomenys neskelbtini) atsakovei pranešant trumpuoju telefonu apie draudžiamąjį įvykį ir ieškovei nurodžius, kad ji turto neremontuos ir sieks draudimo išmoką gauti pinigais, būtent atsakovės darbuotojas ieškovei nurodė, jog žalą reikia registruoti per „SavasLD“ ir kad tokiu atveju vykti į autoservisą nereikės. Be to, (duomenys neskelbtini) ieškovei registruojant žalą per „SavasLD“, atsakovei buvo pateikti visi reikiami duomenys apie Automobilių, kurių pagrindu atsakovė turėjo visas galimybes nustatyti, kokią Automobilis turi papildomą įrangą, pateiktos visos turimos Automobilio sugadinimų nuotraukos, kuriose buvo aiškiai matyti, jog yra ne tik apgadinta Automobilio galinio bamperio apsaugos plokštelė, bet ir nubrozdinta priekinio bamperio apačia. Tačiau užuot pati įsitikinusi šių detalių sugadinimu ir atlikusi tam išaiškinti reikiamus tyrimo veiksmus, tarp jų ir Automobilio apžiūrą, atsakovė (duomenys neskelbtini) sprendimu informavo ieškovę, kad pagal jos parengtą žalos sąmatą Nr. 3850631-12 dėl Automobilio apgadinimo eismo įvykio metu padarytos žalos dydis sudaro 1 120 Eur ir kad ši suma galinio bamperio apsaugos plokštės keitimo ir priekinio bamperio remonto darbų neapima. Kadangi atsakovė nepripažino dalies akivaizdžių Automobilio nuotraukose matomų sugadinimų, neatvyko į Automobilio apžiūrą, nors (kaip pati pripažįsta) tiesioginės Automobilio apžiūros poreikis buvo iškilęs, atsakovės pasiūlytas žalos dydis buvo akivaizdžiai per mažas, ir ieškovės bei atsakovės padėtis yra nelygiavertė, nesutikdama su atsakovės apskaičiuota draudimo išmoka ir siekdama užfiksuoti Automobiliui padarytų sugadinimų mastą, ieškovė dėl nuostolio įvertinimo buvo priversta ir (duomenys neskelbtini) el. laišku kreipėsi į žalų sureguliavimo specialistus UAB „Audaka“. Jiems ieškovė pateikė tuos pačius duomenis, įskaitant tas pačias (duomenys neskelbtini) atsakovei pateiktas fotonuotraukas. Tarpininkaujant šiems žalos sureguliavimo specialistams buvo kreiptasi į nepriklausomą kilnojamojo turto vertintoją E. L., kuris (duomenys neskelbtini) parengė remonto sąmatą Nr. L240305, pagal kurią Automobilio atkūrimas iki būklės, buvusios iki eismo įvykio, sudaro gerokai (net 65 proc.) didesnę – 1 851,51 Eur – sumą, nei apskaičiavo atsakovė.

2.6. Ieškovės manymu, atsakovės žalos sistemoje matoma jos darbuotojo veiksmų išklotinės informacija patvirtina, jog draudžiamąjį įvyki atsakovė administravo nepateisinamai aplaidžiai ir ilgai, nepagristai norėjo kliautis tik ieškovės (nukentėjusio asmens), kuri neturi jokių žinių transporto priemonių vertinime, teikiama informacija arba ja apsiriboti. Nepagrįstai rėmėsi policijos pažymos duomenimis, savaitėmis neatsakydavo į ieškovės laiškus, nesilaikė įstatymuose nustatytų terminų, per kuriuos turi būti atlikta Automobilio apžiūra ir išmokėta draudimo išmoka. Net jei atsakovei abejonės, ar visi sugadinimai buvo padaryti eismo įvykio metu, kilo tik (duomenys neskelbtini), neaišku, kodėl Automobilio apžiūrą ji atliko praėjus dar 24 dienoms. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo veikla yra griežtai reglamentuojama TPVCAPDĮ ir pagal jį atsakingas draudikas neturi teisės piktnaudžiauti savo dominuojančia padėtimi, privalo teisingai ir sąžiningai nustatyti pagrįstą nukentėjusio asmens per eismo įvykį patirtą žalos dydį ir TPVCAPDĮ numatytais terminais išmokėti draudimo išmoką. Ieškovės įsitikinimu, vien faktas, kad atsakovė net tris kartus perskaičiavo draudimo išmokos dydį, ir, nesant jokių objektyvių priežasčių, net tris kartus didino remonto darbų įkainį (2021 m. kovo 6 d. sąmatoje taikė 23 Eur/val., 2021 m. balandžio 10 d. 26 Eur/val., o (duomenys neskelbtini) atsakyme nurodė, kad taiko vidutinius „Audatex“ nustatytus darbų bei dažymo valandinius įkainius Lietuvoje (mechaninių darbų įkainis – 35,28 Eur/val., dažymo darbų įkainis 35,70 Eur/val.), rodo akivaizdų atsakovės piktnaudžiavimą ir sąmoningą siekį išmokėti mažesnę nei priklauso draudimo išmoką. Kadangi draudimo išmokos buvo didinamos tik po to, kai ieškovė atsakovei pateikė nepriklausomo vertintojo parengtą sąmatą ir jos pasamdytas advokatas į atsakovę kreipėsi su motyvuota pretenzija, ieškovės turėtos išlaidos žalai įvertinti ir nuostoliams išieškoti ne teismo tvarka yra tiesiogiai susijusios su neteisėtais (nesąžiningais) atsakovės veiksmais.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį ir triplike su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Atsakovė taip pat 2025 m. sausio 10 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:

3.1. Atsakovė, gavusi informaciją apie (duomenys neskelbtini) įvykį, pradėjo žalos Nr. 3850631‑1272568 administravimą. (duomenys neskelbtini) ieškovė užregistravo žalą per „SavasLD“. Registruodama žalą ieškovė pasirinko nuostolių atlyginimo būdą – gauti išmoką pinigais. Taip pat ieškovė pateikė visus žalos dydžiui nustatyti svarbius dokumentus. (duomenys neskelbtini) atsakovė parengė sąmatą Nr. 3850631-12, pagal kurią apskaičiavo 1 120 Eur draudimo išmoką. (duomenys neskelbtini) ieškovė nesutiko su apskaičiuota išmoka. (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės ir atsakovės vyko susirašinėjimas, nes ieškovė nurodė, kad buvo apgadintas ir Automobilio priekinis bamperis. Atsakovės darbuotojas nurodė, kad policija pažymoje neužfiksavo priekinio bamperio sugadinimų, nuotraukose taip pat nesimato priekinio bamperio kontakto su borteliu. (duomenys neskelbtini) ieškovė įkėlė papildomus dokumentus – nepriklausomo kilnojamojo turto vertintojo E. L. parengtą (duomenys neskelbtini) remonto sąmatą Nr. L240305. (duomenys neskelbtini) atsakovės darbuotojas parašė žinutę ieškovei, kad gautą informaciją peržiūrės artimiausiomis dienomis. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) vyko susirašinėjimas tarp ieškovės ir atsakovės darbuotojo dėl Automobilio apgadinimo, nuotraukų ir Automobilio apžiūros. (duomenys neskelbtini) atsakovės įgaliotas atstovas apžiūrėjo ieškovės Automobilį. (duomenys neskelbtini) atsakovė parengė sąmatą Nr. 3850631-12, pagal kurią apskaičiavo 1 520,81 Eur draudimo išmoką, ją (duomenys neskelbtini) pervedė į ieškovės sąskaitą. Atsakovė (duomenys neskelbtini) pateikė pranešimą dėl žalos atlyginimo. (duomenys neskelbtini) ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl žalos atlyginimo. (duomenys neskelbtini) atsakovė pateikė Atsakymą, juo, siekdama taikaus ginčo sprendimo, Automobilio nuostolio dydį perskaičiavo pagal vidutinius „Audatex“ nustatytus darbų bei dažymo valandinius įkainius Lietuvoje ir draudimo išmoką padidino iki 1 596,58 Eur (75,77 Eur priemoka į ieškovės sąskaitą buvo pervesta (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) atsakovė pateikė pranešimą ieškovei dėl žalos atlyginimo. Šios aplinkybės liudija, kad atsakovė visuose etapuose veikė operatyviai ir tinkamai, žalos administravimas vyko pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus, atsakovė nuolat su ieškove bendradarbiavo, nuostolių dydis, siekiant taikaus ginčo išsprendimo, net kelis kartus buvo perskaičiuotas ir padidintas, dėl to yra sąžiningas ir pagrįstas. Žalos administravimas užtruko, nes policijos pažymoje ir pateiktose nuotraukose iš įvykio vietos buvo nurodyti ne visi Automobilio apgadinimai, o būtent priekinio bamperio ir galinio bamperio apsaugos plokštelės, dėl to buvo reikalinga tiesioginė transporto priemonės apžiūra.

3.2. Byloje nėra ginčo, jog įvyko draudžiamasis įvykis. Atsakovė nustatė žalos dydį ir ją išmokėjo. Atsakovė, remdamasi Taisyklių 13, 15 punktu, nurodė, kad teisės aktuose numatyti du žalos įvertinimo būdai: kai transporto priemonė remontuojama ir kai neremontuojama. Ieškovė pasirinko antrąjį variantą, kai transporto priemonė neremontuojama, todėl atsakovė ieškovės patirtos žalos dydį (būtinųjų remonto išlaidų dydį) turėjo nustatyti atsižvelgusi į Taisyklių 13 punkte nurodytus rodiklius, tai ji ir padarė. Draudimo išmoka buvo apskaičiuota pagal Taisyklių nuostatas, atsižvelgus į įmonių, kurios turi teisę remontuoti sugadintą turtą, vidutinius darbų atlikimo įkainius, keičiamos naujos originalios dalys – pagal UAB „Smartlinė“ teikiamą kainyną. Atsakovė neturi teisinio pagrindo draudimo išmoką mokėti pagal ieškovės pateiktą ataskaitą. Pagal Taisyklių 13 punktą, atsakovei tenka tik pareiga, nustatant žalos dydį, atsižvelgti į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus, tai atsakovė padarė.

3.3. Atsakovė nesutinka su ieškovės pozicija, kad ji pažeidė TPVCAPDĮ nuostatas, reglamentuojančias apgadintos transporto priemonės apžiūrą. Ieškovės cituojama TPVCAPDĮ 15 straipsnio 2 dalis taip pat numato, kad sugadinto ar sunaikinto turto apžiūros procedūra gali būti vykdoma ir nuotoliniu būdu pagal pateiktus turto sugadinimą ar sunaikinimą įrodančius dokumentus, nuotraukas ir (arba) vaizdo įrašus, jeigu tai pakankama, kad būtų tinkamai užfiksuotas padarytas turto sugadinimas ar sunaikinimas. Tokiu atveju žalos dydis nustatomas vadovaujantis pateiktais dokumentais, nuotraukomis ir (arba) vaizdo įrašais. Remdamasi TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalimi, nurodo, kad nukentėjęs asmuo turi teisę savo iniciatyva papildomai kreiptis į ekspertus dėl padaryto žalos dydžio nustatymo, tačiau dėl turto vertinimo patirtos išlaidos atlyginamos išimtinai tik tais atvejais, kai draudikas neįvykdė savo pareigos apžiūrėti turtą. Ieškovė, registruodama žalą per „SavasLD“, pati pasirinko Automobilio apžiūros būdą – pačiai pateikiant transporto priemonės sugadinimų nuotraukas, dokumentus ir kitą reikiamą informaciją, todėl Automobilio apžiūra buvo atlikta pagal Automobilio nuotraukas nuotoliniu būdu pagal ieškovės pateiktas nuotraukas ir dokumentus, kaip ir numato TPVCAPDĮ 15 straipsnio 2 dalis. Susirašinėjimo tarp ieškovės ir atsakovės metu kilo abejonių dėl Automobilio priekinio bamperio apgadinimo, nes, pagal policijos pažymą, pateiktą atsakovei, pažymoje nebuvo užfiksuota priekinio bamperio sugadinimų, nuotraukose nesimatė priekinio bamperio kontakto su borteliu, taip pat nesimatė galinio bamperio apsaugos plokštelės apgadinimų. Todėl atsakovė nusprendė atlikti tiesioginę Automobilio apžiūrą, kuri buvo atlikta atsakovės įgalioto atstovo (duomenys neskelbtini). Taigi Transporto priemonė buvo apžiūrėta ne tik nuotoliniu būdu, bet ir tiesiogiai.

3.4. Atsakovė nurodo, kad ji, kaip numato Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 2, 3 dalis, TPVCAPDĮ 19 straipsnio 1, 2 dalis, nustatyta tvarka ir terminai, išmokėjo išmoką ieškovei, neužtekus dokumentų (nuotraukų) išmokai apskaičiuoti kreipėsi į ieškovę su prašymu pateikti papildomą informaciją, esant poreikiui tikslinti informaciją dėl transporto priemonės apgadinimų, apžiūrėjo automobilį tiesiogiai, draudimo išmoką apskaičiavo pagal Taisyklių nuostatas, atsižvelgdama į įmonių, kurios turi teisę remontuoti sugadintą turtą, vidutinius darbų atlikimo įkainius, siekdama ginčą išspręsti taikiai, kelis kartus peržiūrėjo sprendimus dėl išmokos ir ją padidino. Todėl ieškovės argumentai, kad atsakovė nevykdė draudimo sutartimi bei TPVCAPDĮ prisiimtų įsipareigojimų atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovė pasitelkė advokato pagalbą tik (duomenys neskelbtini), pati pasirašė teisinių paslaugų sutartį (duomenys neskelbtini), po to, kai atsakovė apžiūrėjo Automobilį, perskaičiavo ir išmokėjo išmoką. Taigi ieškovei pačiai tenka pareiga atlyginti 423,50 Eur išlaidas.

3.5. Atsakovė triplike pakartotinai nurodė, kad ieškovė, registruodama žalą per „SavasLD“, pati pasirinko objekto (automobilio) apžiūros būdą. Atsakovė nesutiko su ieškovės argumentais, kad, (duomenys neskelbtini) ieškovei registruojant žalą per „SavasLD“, atsakovei buvo pateikti visi reikiami duomenys, pagal kuriuos atsakovė turėjo visas galimybes nustatyti, kokią Automobilis turi papildomą įrangą, pateiktos visos turimos Automobilio sugadinimų nuotraukos, kuriose buvo aiškiai matyti, jog yra ne tik apgadinta Automobilio galinio bamperio apsaugos plokštelė, bet ir kad yra nubrozdinta priekinio bamperio apačia. Policijos pažymoje nebuvo užfiksuota jokių priekinio bamperio sugadinimų, o tik buvo nurodyta, kad apgadintas užpakalinis bamperis, pateiktose ieškovės nuotraukose taip pat nesimatė priekinio bamperio kontakto su borteliu. Iš jų matosi, kad bortelis yra žemas, nėra aukštas, iš jų negalima padaryti išvados, kad bortelis apgadino priekinį bamperį. Iš atsakovės eksperto žinučių ieškovei matyti, kad atsakovei trūko informacijos apie Automobilio apgadinimus. (duomenys neskelbtini) 9.50 val. ieškovė įkėlė papildomas nuotraukas, (duomenys neskelbtini) 15.24 val. ieškovė įkėlė nuotrauką, kurioje matosi pažeista priekinė dalis. Šie duomenys paneigia ieškovės argumentus, kad jau (duomenys neskelbtini) ji per „SavasLD“ atsakovei pateikė visus reikiamus duomenis žalos dydžiui apskaičiuoti. Atsakovė pateikė informaciją iš „SavasLD“, t. y. AB „Lietuvos draudimas“ klientų savitarnos portalo, kaip ją mato ieškovė. Iš susirašinėjimo duomenų matyti, kad bendravimas tarp ieškovės ir atsakovės eksperto vyko nuolat. Jeigu atsakovė siektų išmokėti ieškovei mažesnę draudimo išmoką, ji neperskaičiuotų ir netikslintų žalos dydžio.

3.6. Atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad ieškovė pasirinko gauti draudimo išmoką, neremontuojant turto. Kai turtas nėra remontuojamas, yra sunku nustatyti tikslų išlaidų dydį, todėl egzistuoja paklaidos galimybė. Ieškovės nurodytas išmokėtos draudimo išmokos ir jos reikalaujamos sumos skirtumas nėra didelis (254,93 Eur), kad kiltų abejonių dėl atsakovės sudarytų apskaičiavimų tikslumo. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad už atsakovės apskaičiuotą draudimo išmoką negalės realiai suremontuoti Automobilio, dėl to patyrė žalą (nuotolius). Paaiškino, kad specialia „Audatex“ programa, kurioje duomenys yra pateikiami paties automobilio gamintojo ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) atsakovės sąmata apskaičiuota remonto darbų kaina – 1 120,30 Eur. Šioje sąmatoje nurodyti vidutiniai darbų įkainiai – 23 Eur/val. – įrašyti eksperto ranka ir nurodyti vadovaujantis atsakovės partnerių kainomis Š.. Atsakovė visoje Lietuvoje yra sudariusi sutartis su servisais, su jais bendradarbiauja, servisai (partneriai) pritaiko atsakovei dideles nuolaidas, dėl to darbų įkainiai ir yra mažesni. Pabrėžia, kad (duomenys neskelbtini) atsakovės sąmata ieškovei buvo nusiųsta tik derinti. Jokia draudimo išmoka pagal šią sąmatą ieškovei nebuvo išmokėta. (duomenys neskelbtini) ieškovei buvo išmokėta 1 520,81 Eur išmoka pagal atsakovės (duomenys neskelbtini) sąmatą, po to 75,77 Eur pagal (duomenys neskelbtini) sąmatą (toliau – Sąmata 3), dėl to buvo įvykdyta atsakovės prievolė išmokėti ieškovei draudimo išmoką. Atsakovės (duomenys neskelbtini) sąmata ieškovės automobilio nuostolio dydis buvo perskaičiuotas pagal vidutinius „Audatex“ nustatytus darbų bei dažymo valandinius įkainius Lietuvoje. Perskaičiuotas nuostolio dydis yra 1 596,58 Eur. Didesnis skirtumas tarp šios ir nepriklausomo vertintojo sąmatos yra dėl keičiamų detalių kainos, tačiau prerogatyva nustatyti žalos dydį tenka atsakovei. Nepriklausomo vertintojo ataskaitoje nurodytas nuostolių dydis yra hipotetinis, nepagrįstas dokumentais, kurie patvirtintų, jog ieškovės transporto priemonės remonto kaštai yra būtent tokie, kokie nurodyti ataskaitoje. Pirmoji atsakovės sąmata ir sprendimas dėl išmokos dydžio buvo (duomenys neskelbtini). Į nepriklausomą vertintoją ieškovė kreipėsi (duomenys neskelbtini), su atsakove net nebandydama aiškintis dėl Automobilio sugadinimo tikslinimo ir papildomų įrodymų, dokumentų pateikimo. Išsiuntusi dokumentus nepriklausomam vertintojui, ieškovė tik (duomenys neskelbtini) savitarnoje pažymėjo, kad nesutinka su atsakovės sprendimu. Tokie ieškovės veiksmai, kad ji, nesutikdama su apskaičiuotu žalos dydžiu, nesikreipė į atsakovę dėl žalos perskaičiavimo, pvz., papildomų nuotraukų ar dokumentų pateikimo, o iš karto kreipėsi į turto vertintoją, vertintini kaip nepakankamas ieškovės nebendradarbiavimas. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos (išlaidų už turto vertinimą ir nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka) ryšys, tai eliminuoja galimybę taikyti civilinę atsakomybę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 254,93 Eur neišmokėtos draudimo išmokos, 280 Eur išlaidų, susijusių su žalos įvertinimu, 423,50 Eur išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 958,43 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 442 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovė atsakovei buvo pateikusi vertintojo ataskaitą, kuria ieškovė grindė jos patirtos žalos dėl eismo įvykio dydį, todėl atsakovė, vadovaudamasi TPVCAPDĮ 15 straipsnio 5 dalimi, Taisyklių (t. y. Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, redakcija galiojusi nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki (duomenys neskelbtini)) 6 punktu, privalėjo ją vertinti, spręsdama klausimą dėl ieškovei išmokėtinos draudimo išmokos. Vertintojo sąmatoje suma yra 1 851,51 Eur, o atsakovės Sąmatoje 3 – 1 596,58 Eur. Nustatyta, kad 226,52 Eur skirtumo dalis susidaro pirmiausia dėl Automobiliui remontuoti reikalingų įsigyti detalių kainos. Pagal Vertintojo sąmatą jų kaina – 1 402,13 Eur, iš jų atimtas 19,04 procento nusidėvėjimas, sudarantis 261,73 Eur, tai detalių kaina pagal Vertintojo sąmatą sudaro 1 140,40 Eur. Pagal Sąmatą 3, detalių kaina – 1 128,81 Eur, iš jų atimtas to paties procento nusidėvėjimas, sudarantis 214,93 Eur, tai detalių kaina pagal Vertintojo sąmatą 913,88 Eur. Bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas liudytojas E. L. nurodė, kad, sudarydamas Vertintojo sąmatą, jis taikė dalių kainas, kurias siūlė pati „Audatex“ sistema (jos pagrindu parengta visa Vertintojo sąmata, jokių pataisymų savo iniciatyva jis nedarė), be to, buvo susisiekęs su „(duomenys neskelbtini)“ atstovais, siekdamas pasitikslinti dėl tokių kainų realumo. Jam buvo atsakyta, kad „Audatex“ nurodoma detalių kaina panaši į galiojančią tokių detalių rinkos kainą Lietuvos Respublikoje. Atsakovė, grįsdama Sąmatoje 3 nurodytas detalių kainas, rėmėsi UAB „Smartlinė“ siūlomomis tokių detalių kainomis, kurios yra mažesnės. Tačiau įrodymų, liudijančių, kad UAB „Smartlinė“ Automobiliui remontuoti reikalingas naujas originalias dalis būtų galima įsigyti už jos Sąmatoje 3 nurodytą kainą, atsakovė nepateikė nei ieškovei, ginčą sprendžiant ikiteismine tvarka, nei teismui bylą nagrinėjant teisme. Teismas pažymėjo tai, kad pati savaime atsakovės sudaryta (duomenys neskelbtini) Sąmata 3, atsižvelgiant į tai, kad ji yra sudaryta naudojant „Audatex“ sistemą, darant pakeitimus atsakovės iniciatyva, tą nurodė ir paaiškino tiek liudytojas E. L., duodamas parodymus teisme, tiek pripažino pati atsakovė, nepakankama pagrįsti, kad Automobiliui remontuoti reikalingas naujas originalias dalis ji galėtų įsigyti už Sąmatoje 3 nurodytas sumas. Tarp šalių nėra ginčo, kad Vertintojo sąmatoje Automobiliui remontuoti reikalingų detalių kainos yra nustatytos remiantis pripažinta ir naudojama „Audatex“ sistema, o ne kitais šaltiniais.

6. Teismas pažymėjo, kad ieškovei tenka pareiga įrodyti jos patirtos dėl eismo įvykio žalos faktą ir dydį. Šią aplinkybę ieškovė įrodinėja, be kita ko, Vertintojo sąmata. Atsakovei įrodinėjant, kad Automobilį suremontuoti iki jo būklės, buvusios prieš eismo įvykį, pakanka ir mažesnės sumos nei nurodo ieškovė, atsakovei ir tenka pareiga tokį teiginį pagrįsti pakankamais įrodymais. Teismo vertinimu, vien Sąmata 3, paremta ne pripažinta ir plačiai naudojama „Audatex“ sistema, jos duomenimis apie vidutines originalių automobilių dalių kainas, o kitais duomenimis, kurių pagrįstumui patikrinti atsakovė į bylą įrodymų nepateikė, negali būti laikoma pakankamu įrodymu tokiai atsakovės teigiamai aplinkybei nustatyti. Teismas nesutiko su atsakovės argumentu, kad paneigti atsakovės nustatytos draudimo išmokos pagrįstumą ieškovė gali tik pateikdama įrodymus, jog jai išmokėtos draudimo išmokos nepakako faktiškai Automobilį suremontuoti, nes ieškovė pasirinko draudimo išmokos išmokėjimą pinigais, o ne jį suremontuojant. Tokiu atveju jai mokėtinos draudimo išmokos dydis nustatomas ne pagal faktiškai patirtas išlaidas Automobiliui suremontuoti, o pagal vidutinius įkainius, tai nurodyta Taisyklių 15 punkte.

7. Teismas nustatė, kad likęs 28,41 Eur skirtumas, kaip matyti sulyginus Vertintojo sąmatą su Sąmatos 3 duomenimis, susidaro už būtinus atlikti Automobilio dažymo darbus. Teismas, vertindamas dvi sąmatas, sudarytas pagal „Audatex“ programą, vertino esant pagrindą remtis ta sąmata, kuri rodo, jog toks darbas kainuotų daugiau, kadangi atsakovei, teigiančiai, kad Automobilio dažymo darbus galima atlikti 28,41 Eur pigiau dėl konkrečios pasirinktos dažymo darbų atlikimo technologijos, tenka pareiga įrodyti tokios pasirinktos dažymo atlikimo technologijos galimumą, pagrįstumą, jos teigiamą įtaką dažymo darbų kainai. Atsakovė tokias aplinkybes patvirtinančių paaiškinimų, kitų įrodymų nepateikė, taigi skirtumo atsakovės naudai pagrįstumo nepagrindė. Teismas ieškovės reikalavimą dėl 254,93 Eur draudimo išmokos už Automobiliui padarytą žalą ginčo eismo įvykio metu priteisimo tenkino (TPVCAPDĮ 19 straipsnio 1, 6 dalis).

8. Teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo priteisti turėtas išlaidas, susijusias su žalos įvertinimu, ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, nustatė, kad ieškovė, registruodama žalą „Savas LD“ (duomenys neskelbtini), išreiškė sutikimą, jog Automobilio apžiūros procedūra būtų vykdoma nuotoliniu būdu, pateikė jos turimas Automobilio sugadinimo nuotraukas, kartu nurodė, kad įvykio metu nuo didelio smūgio Automobilio ratas atsitrenkė į bordiūrą, gali būti pažeista priekinė važiuoklės dalis, priekinis bamperis yra pasislinkęs iš vietos, prie priekinių žibintų yra likę tapai. Byloje nėra įrodymų, liudijančių, kad per 3 darbo dienas nuo šio ieškovės rašytinio pranešimo gavimo dienos atsakovė atliko Automobilio apžiūros procedūrą nuotoliniu būdu. Byloje nėra duomenų, kad iki Sąmatos 1 surašymo, kurioje atsispindėjo draudiko nustatytas Automobilio sugadinimo mastas, pobūdis per eismo įvykį, atsakovė būtų surašiusi dar kokį nors dokumentą, liudijantį atliktą Automobilio apžiūrą nuotoliniu būdu. Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, liudijančių, jog atsakovė Automobilio apžiūros procedūrą nuotoliniu būdu atliko per TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą.

9. Teismas, taikydamas ir aiškindamas šalių nurodytą TPVCAPDĮ 15 straipsnio 2 dalies nuostatą, suteikiančią teisę draudikui sugadinto turto apžiūrą atlikti nuotoliniu būdu, pažymėjo tai, kad teisė atlikti sugadinto turto apžiūrą nuotoliniu būdu negali būti aiškinama atsietai nuo draudiko pareigos TPVCAPDĮ nustatytu terminu apžiūrėti turtą. Nepaisant to, kokiu būdu draudikas atlieka sugadinto turto apžiūrą – gyvai ar nuotoliu, ji turi būti atlikta per TPVCAPDĮ nustatytą terminą, surašant vienokį ar kitokį dokumentą (turto apžiūros ataskaitą (techninės apžiūros protokolą ar kita), Taisyklių 27 punktas). Byloje ne tik nėra įrodymų, kad per 3 dienas nuo ieškovės rašytinio pranešimo apie eismo įvykį atsakovė atliko nuotolinę Automobilio apžiūrą, bet ir surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovės pateiktų dokumentų akivaizdžiai nepakako nustatyti visiems Automobilio apgadinimams, be kita ko, ieškovės atsakovei nurodytiems atskirai (duomenys neskelbtini) žinutėse. Byloje taip pat nustatyta, kad Sąmatoje 1 atsakovė Automobilio priekinės dalies apgadinimo nenustatė, motyvuodama tuo, kad policijos dokumentuose tokie Automobilio sugadinimai nenurodyti, jų nepatvirtina ir atsakovei pateiktos nuotraukos. Teismo vertinimu, tokios aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina TPVCAPDĮ 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos draudiko pareigos apžiūrėti sugadintą turtą, siekiant nustatyti jam padarytos žalos dydį, nevykdymą, nes atsakovė, turėdama ieškovės paaiškinimus apie Automobilio sugadinimus eismo įvykio metu, kurių, atsakovės manymu, nepatvirtina jos pateikti įrodymai, negalėjo šių ieškovės paaiškinimų tiesiog ignoruoti, o privalėjo imtis priemonių Automobilio sugadinimus (n)esant nustatyti, tarp jų – per 3 darbo dienas nuo pranešimo dienos apžiūrėti Automobilį. Teismo vertinimu, vien šios aplinkybės yra pakankamos nustatyti, kad ieškovės reikalavimas priteisti 280 Eur išlaidas, susijusias su žalos dydžio nustatymu, yra pagrįstos, atsižvelgiant į TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalį.

10. Teismas nustatė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina ne tik tai, kad atsakovė per TPVCAPDĮ nustatytą terminą neatliko Automobilio apžiūros, bet ir tai, kad atsakovė nedėjo reikiamų pastangų draudžiamojo įvykio pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui TPVCAPDĮ ir Taisyklėse nustatyta tvarka nustatyti. Nepaisant to, kad ieškovė nuo pat rašytinio pranešimo per „SavasLD“ pateikimo momento laikėsi nuoseklios pozicijos, kad eismo įvykio metu yra apgadintas Automobilio priekis, atsakovė jo apžiūrą, siekiant ištirti šią aplinkybę, atliko tik (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu iki (duomenys neskelbtini) atsakovė, nepaisydama pagrįstų ieškovės raginimų, reikalavimų, akivaizdžiai vengė imtis veiksmų ištirti ir nustatyti Automobilio priekio (ne)pažeidimą eismo įvykio metu. Teismo vertinimu, įrodymų, galinčių pateisinti tokį atsakovės elgesį, byloje nėra. Be to, nustatyta, kad sudarydama Sąmatą 1, Sąmatą 2 atsakovė nevykdė Taisyklėse įtvirtinto reikalavimo būtinas remonto išlaidas apskaičiuoti pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė neneigė šiuos įkainius nustačiusi ne naudodama „Audatex“ sistemą, nors Atsakyme ieškovei dėl Sąmatos 1 nurodė kitaip. Priešingai, bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė teigė, kad juos nustatė pagal jos pačios partnerių autoservisų, remontuojančių automobilius, įkainius, kuriuos jie su nuolaidomis taiko būtent atsakovei, taigi, ne pagal vidutinius darbų įkainius. Tokie atsakovės paaiškinimai, teismo vertinimu, aiškiai patvirtina atsakovės pareigos nustatyti draudimo įmokos dydį TPVCAPDĮ ir Taisyklėse nustatyta tvarka pažeidimą, nes pati atsakovė tiek šiais paaiškinimais, tiek į bylą pateikta Sąmata 3 patvirtino padariusi TPVCAPDĮ ir Taisyklių pažeidimą, nustatydama ieškovei dėl eismo įvykio mokėtinos draudimo išmokos dydį ne pagal vidutinius darbų įkainius. Taip pat atsakovė neteisingai apskaičiavo Automobiliui remontuoti reikalingų detalių kainas.

11. Teismas konstatavo, kad ieškovės prašomos priteisti 280 Eur dydžio išlaidos, susijusios su žalos dydžio nustatymu, buvo nulemtos atsakovės neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis, 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 4 dalis). Ginčo dėl to, kad šios išlaidos atitinka protingumo kriterijus, byloje nėra, jų patyrimo faktą patvirtina rašytiniai įrodymai, todėl jos priteistos iš atsakovės ieškovei.

12. Teismas nurodė, kad iš esmės dėl tų pačių priežasčių ieškovei iš atsakovės priteistos jos patirtos 423,50 Eur išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Šios išlaidos yra pagrįstos, ginčo dėl jų dydžio atitikimo protingumo kriterijams nėra. Jas nulėmė atsakovės pareigos apskaičiuoti dėl eismo įvykio Automobiliui padarytos žalos dydį TPVCAPDĮ ir Taisyklėse nustatyta tvarka pažeidimas. Šis ieškovės reikalavimas pripažintas pagrįstu.

13. Teismas, atsižvelgdamas į TPVCAPDĮ 19 straipsnio 6 dalį, pažymėjo, kad ieškovė nuosekliai laikėsi pozicijos, jog jos patirta žala dėl eismo įvykio atitinka Vertintojo sąmatoje nurodytą sumą, ji jokių derybų dėl žalos atlyginimo dydžio su atsakove nevedė, todėl atsakovės sprendimai keisti mokėtinos draudimo išmokos dydį negali būti vertinami kaip taikus žalos sureguliavimas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Apeliaciniu skundu atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visa apimtimi ir priteisti atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai:

14.1. Iš žalos administravimo veiksmų chronologijos matyti, kad ieškovė kreipėsi į nepriklausomą vertintoją (duomenys neskelbtini) – beveik iš karto, kai Draudikė sudarė pirmą sąmatą, t. y. apskaičiavo žalos dydį, Draudikė visuose etapuose veikė operatyviai ir tinkamai, žalos administravimas vyko pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus, Draudikė nuolat su ieškove bendradarbiavo, nuostolių dydis, siekiant taikaus ginčo išsprendimo, kelis kartus buvo perskaičiuotas ir padidintas, dėl to yra sąžiningas ir pagrįstas. Žalos administravimas užtruko, nes policijos pažymoje ir pateiktose nuotraukose iš įvykio vietos buvo nurodyti ir matomi ne visi automobilio apgadinimai (priekinio bamperio), t. y. trūko dokumentų nustatyti žalos dydį, dėl to buvo reikalinga tiesioginė automobilio apžiūra, ji buvo atlikta.

14.2. Teismas netinkamai aiškino TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalį ir nepagrįstai draudimo išmoką apskaičiavo pagal nepriklausomo vertintojo sąmatą ir priteisė nepriklausomo vertintojo ir Draudiko apskaičiuoto žalos dydžio skirtumą 254,93 Eur. Apeliantė pažymi tai, kad nei TPVCAPDĮ, nei Taisyklės nenumato draudiko pareigos vadovautis išimtinai nepriklausomų turto vertintojų parengtomis vertinimo ataskaitomis, todėl vertinimo ataskaitos buvimas savaime nesuteikia pagrindo ją laikyti turinčia aukštesnę nei kiti nuostolių dydį pagrindžiantys dokumentai įrodomąją vertę. Ji nepaneigia kitų nuostolių dydį pagrindžiančių įrodymų.

14.3. Sudarydama Sąmatą 3, Draudikė rėmėsi dalių tiekėjos UAB „Smartlinė“ kainininku, kurio dalių kainos sudiegtos į „Audatex“ automobilių remonto darbų sąmatų skaičiavimo platformą. UAB „Smartlinė“ – vienas iš rinkoje esančių dalių tiekėjų. Minėta įmonė skelbia viešus dalių kainininkus, todėl klientai gali patikrinti dalių kainas ir įsigyti dalis už kainą, pagal kurią Draudikė apskaičiuoja išmoką. Draudikė paaiškina, kad naudoja šio tiekėjo dalių kainas, kai klientas nepateikia duomenų apie tai, kokios faktinės vertės dalys yra iš tiesų įsigytos, ir taip įvertina vidutinę rinkos kainą, to iš jos ir reikalauja teisinis reglamentavimas. Naudojant UAB „Smartlinė“ dalių kainas nustatyta, kad bendra ieškovės Automobilio remonto darbų (su detalėmis) vertė ir draudimo išmokos dydis – 1 596,58 Eur be PVM. Taigi Draudiko Sąmatoje 3 Automobilio nuostolio dydis buvo perskaičiuotas pagal vidutinius „Audatex“ nustatytus darbų bei dažymo valandinius įkainius Lietuvoje (mechaninių darbų įkainis 35,28 Eur/val., dažymo darbų įkainis 35,70 Eur/val., AZT medžiagų koeficientas 91 proc.); keičiamos naujos originalios dalys skaičiuojamos pagal UAB „Smartlinė“ teikiamą kainyną.

14.4. Teismas nepasisakė dėl svarbiausių aplinkybių dėl Sąmatos 3 ir nepriklausomo vertintojo sąmatos, dėl to apeliantė nurodo, kad Draudikė taikė tokį patį, kaip ir nepriklausomas vertintojas, detalių nusidėvėjimo procentą – 19,04 proc. (už dalių būklės pagerinimą); toks pats ir taikytas AZT medžiagų koeficientas – 91 proc. (t. y. medžiagų sunaudojimas remonto metu); Draudikės taikytas mechaninių darbų įkainis yra didesnis nei nepriklausomo vertintojo: Draudikės – 35,28 Eur/val., nepriklausomo vertintojo – 34,94 Eur/val.; Draudikės taikytas dažymo darbų įkainis taip pat yra didesnis nei nepriklausomo vertintojo: Draudikės – 35,70 Eur/val., nepriklausomo vertintojo – 35,32 Eur/val.; Draudikės Sąmatoje 3 ir Vertintoje sąmatoje yra nurodyti identiški automobilio remonto darbai ir jų kaina beveik tokia pati. Draudikės Sąmatoje 3 nurodyta dažymo trukmė 44 val., o Vertintojo sąmatoje – 52 val., tačiau teismas pasisakė tik dėl pasiruošimo darbų dažant plastmasę (Vertintojo sąmatoje 17 valandų, o atsakovės Sąmatoje 8 valandos) ir nepagrįstai konstatavo, jog ir šiuo atveju atsakovė turi įrodyti, kad dažymo darbus galima atlikti pigiau. Apeliantei kyla klausimas, kokiu būdu atsakovė galėjo tą įrodyti, jei ieškovė pasirinko faktiškai neremontuoti automobilio, o gauti išmoką pinigais.

14.5. Aplinkybė, kad Draudikė rėmėsi UAB „Smartlinė“ siūlomomis tokių detalių kainomis, kurios yra nežymiai mažesnės už Vertintojo sąmatoje nurodytą detalių kainą, savaime nereiškia, jog Draudikės apskaičiuotos detalių kainos nėra vidutinės. Priešingai, UAB „Smartlinė“ dalių kainos sudiegtos į „Audatex“ ir atitinka vidutinius įkainius rinkoje. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų, kad Vertintojo sąmatoje nurodyti detalių įkainiai atitinka vidutinius įkainius rinkoje. Atvirkščiai, nepriklausomų vertintojų detalių kaina yra brangiausia kaina rinkoje. Ieškovė neįrodė, kad pagrindinė ginčo dalis – detalių kaina – yra apskaičiuota pagal vidurkį, tačiau neatsižvelgdamas į tai, teismas vis tiek padarė nepagrįstą ir niekuo nepatvirtintą išvadą, kad Vertintojo sąmatoje nurodyti įkainiai yra vidutiniai. Vertintojo sąmatoje nurodyta detalių kaina yra formali, nėra niekuo pagrįsta (jokiu komerciniu pasiūlymu), o Draudikė pateikė ir apskaičiavo detalių kainą pagal realius esamus tiekėjus ir realią kainą, už kurią galima atlikti automobilio remontą. Apeliantė nesutinka su teismo argumentais, kad atsakovė neįrodė, jog Automobiliui remontuoti reikalingas naujas originalias dalis ieškovė galėtų įsigyti už Sąmatoje 3 nurodytas sumas. Nėra galimybės įvertinti Vertintojo sąmatoje nurodytų įkainių objektyvumo. Apie tai teismas visiškai nepasisakė. Apeliantės vertinimu, Draudikės pasirinktas draudimo išmokos, kiek jos tenka konkrečiai remontui reikalingų dalių kainai kompensuoti, apskaičiavimo būdas atitinka privalomąjį draudimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus kriterijus ir užtikrina visiško žalos atlyginimo principo tinkamą įgyvendinimą.

14.6. Nėra pagrindo teigti, kad būtent Vertintojo sąmatoje nurodytos automobilio remonto išlaidos atitinka TPVCAPDĮ ir Taisyklėse nustatytas konkrečias žalos ir draudimo išmokos apskaičiavimo taisykles bei CK įtvirtintus prievolių vykdymo (ypač – ekonomiškumo) principus, o draudiko išmokėtos draudimo išmokos nepakanka ieškovės žalai atlyginti. Draudiko pritaikytas individualizuotas automobilio remonto išlaidų apskaičiavimo metodas geriau atitinka teisingo žalos atlyginimo principą ir CK įtvirtintą reikalavimą prievoles vykdyti kuo ekonomiškesniu būdu, nes pateikti duomenys patvirtina, kad Lietuvos rinkoje remontui reikalingas naujas originalias dalis galima įsigyti pigiau, o dažymo darbai taip pat gali kainuoti mažiau, nei nurodyta Vertintojo sąmatoje.

14.7. Apeliantė pažymi šalims tenkančią bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę. Ieškovė pati pasirinko išmoką gauti pinigais, o ne faktiškai remontuoti automobilį, tokiu atveju Draudikė privalo atlyginti sumą, būtiną sugadinto turto remontui. Ieškovės nurodytas išmokėtos draudimo išmokos ir jos reikalaujamos sumos skirtumas nėra didelis (254,93 Eur), kad kiltų abejonių dėl atsakovės sudarytų apskaičiavimų tikslumo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad už Draudiko apskaičiuotą draudimo išmoką negalės realiai suremontuoti automobilio, dėl to patyrė žalą (nuotolius), o ieškovė būtent ir prašo priteisti nuostolių atlyginimą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos realias išlaidas. Žala nepreziumuojama, todėl jos faktą ir dydį privalo įrodyti ieškovas.

14.8. Teismas nesirėmė nuoseklia teismų praktika šios kategorijos bylose. Pateikdamos automobilio remonto sąmatas, kiekviena iš Draudikės užklaustų įmonių už sąmatoje nurodytą kainą įsipareigoja transporto priemonę suremontuoti, taigi tokios būtinos remonto išlaidos laikytinos realiomis. Ieškovės pateiktą ataskaitą sudarė ne remonto įmonė, o ieškovės pasitelktas vertintojas, remdamasis hipotetiniais apskaičiavimais. Analogiškos pozicijos nemokėti ir neskaičiuoti draudimo išmokos pagal nepriklausomų vertintojų išvadas laikosi ir tokias bylas nagrinėjantys teismai, kuriose analogiški reikalavimai mokėti išmokas pagal nepriklausomų turto vertintojų ataskaitas yra atmetami.

14.9. Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis dėl 280 Eur turėtų išlaidų, susijusių su žalos įvertinimu, priteisimo. Remdamasi TPVCAPDĮ 15 straipsnio 2 dalimi, nurodo, kad teisinis reglamentavimas aiškiai nustato, jog tik kai yra vykdoma gyva apžiūra yra surašoma transporto priemonės apžiūros ataskaita. Nuotolinei apžiūrai reikalavimo surašyti transporto priemonės apžiūros ataskaitą (ar kitą dokumentą) nėra. Tiesiog yra preziumuojama, jog apžiūra yra atlikta nustatytu terminu. Taigi teismo argumentai, kad kiekvienu atveju turi būti surašytas apžiūros aktas, yra nepagrįsti. Apeliantė, remdamasi TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalimi, nurodo, kad ieškovės transporto priemonės apžiūra buvo atlikta pagal transporto priemonės nuotraukas nuotoliniu būdu, ieškovė nepageidavo ir nepasirinko transporto priemonę pateikti apžiūrai į autoservisą, pati atsiuntė visas automobilio nuotraukas, taigi šiuo atveju Draudikė nevengė apžiūrėti ieškovei priklausančios transporto priemonės ir nepažeidė jai TPVCAPDĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos. Transporto priemonės apžiūra buvo atlikta nuotoliniu būdu pagal ieškovės pateiktas nuotraukas ir dokumentus, kaip ir numato TPVCAPDĮ 15 straipsnio 2 dalis. Nuotolinės apžiūros Draudikei užteko nustatyti žalos dydį, dėl to buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) sąmata. Dėl priekinio bamperio sugadinimo neįtraukimo į pirmą sąmatą pažymi tai, kad ieškovės pateiktose nuotraukose nesimato priekinio bamperio kontakto su borteliu, priešingai – matosi, kad bortelis (bordiūras) yra žemas. Taip pat policijos pažymoje nebuvo užfiksuoti priekinio bamperio apgadinimai. Taigi Draudikė jų nenustatė. 2025 m. sausio 10 d. pateiktas Draudikės eksperto ir Draudikės partnerio susirašinėjimas po gyvos automobilio apžiūros patvirtina, kad net po tiesioginės automobilio apžiūros ekspertui liko klausimų dėl priekinio bamperio apgadinimo, dėl to turėjo tikslinti šią informaciją. Akcentuoja, kad ieškovės transporto priemonė buvo apžiūrėta ne tik nuotoliniu būdu, bet buvo atlikta ir gyva automobilio apžiūra (duomenys neskelbtini) atsakovės įgalioto atstovo. Kadangi, pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnį, atlyginti turto vertinimo išlaidas Draudikas turi išimtinai tik tais atvejais, kai draudikas neįvykdė savo pareigos apžiūrėti turtą, o nustatyta, jog Draudikė apžiūrėjo ieškovei priklausantį automobilį netgi du kartus (nuotoliniu būdu ir tiesiogiai), ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovės nepriklausomo vertintojo samdymo išlaidas nepagrįsti.

14.10. Apeliantės nuomone, 423,50 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra nuostoliai (išlaidos), susiję su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktą. Tokioms išlaidoms kompensuoti yra būtinas civilinės atsakomybės sąlygų visetas, o šiuo atveju neegzistuoja priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka) ryšys, tai savaime eliminuoja galimybę taikyti civilinę atsakomybę. Ieškovė pasitelkė advokato pagalbą jau po to, kai Draudikė du kartus apžiūrėjo automobilį, perskaičiavo ir išmokėjo išmoką, tad ieškovei pačiai tenka pareiga atlyginti minėtas išlaidas.

Atsiliepimas

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš atsakovės ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

15.1. Nors ieškovė pranešimo apie draudžiamąjį įvykį stadijoje įvykdė visas jai, kaip nukentėjusiam asmeniui, TPVCAPDĮ nustatytas pareigas, t. y. pateikė visą jos turimą informaciją apie eismo įvykį ir žalos dydžiui pagrįsti būtinus dokumentus, atsakovė šiame etape jokių jai įstatyme numatytų veiksmų, orientuotų į draudžiamojo įvykio aplinkybių ištyrimą ir sąžiningą bei pagrįstą draudimo išmokos apskaičiavimą, neatliko. Ieškovė pritaria teismo išvadai, kad byloje nėra įrodymų, liudijančių, jog per 3 darbo dienas nuo ieškovės rašytinio pranešimo apie eismo įvykį gavimo dienos ((duomenys neskelbtini)) atsakovė būtų atlikusi Automobilio apžiūros procedūrą nuotoliniu būdu, nes jokio tokią procedūrą įforminančio dokumento atsakovė kartu su visa draudžiamojo įvykio administravimo byla teismui nepateikė. Nors toks įpareigojimas – surašyti transporto priemonės apžiūros ataskaitą – yra tiesiogiai įtvirtintas TPVCAPDĮ 15 straipsnio 2 dalies normoje ir nėra siejamas su tuo, kokiu būdu yra atliekama sugadinto turto apžiūra (gyvai ar nuotoliniu būdu).

15.2. TPVCAPDĮ ir Taisyklių pagrindu apskaičiuojamas draudimo išmokos dydis negali priklausyti vien nuo to, kokiu būdu bus atlikta sugadinto turto apžiūra. Atsakingas draudikas pagal įstatymus privalo apskaičiuoti teisingą ir pagrįstą žalos dydį. Pagal teismų praktikos išaiškinimus, kai nustatomas didesnis už draudiko išmokėtą draudimo išmoką dydis, patvirtinamas faktas, kad draudikas netinkamai įvykdė sutartinę prievolę išmokėti draudimo išmoką, ir tai yra pagrindas draudiko sutartinei civilinei atsakomybei atsirasti. Draudimo išmokos (asmens patirtų) nuostolių dydis negali priklausyti nuo to, ar nukentėjęs asmuo sugadintą turtą remontuoja, ar prašo atsakingo draudiko žalą jam atlyginti pinigais apskaičiuojant būtinas turto remonto išlaidas. Skaičiuojamuoju būdu (pagal numatomas remonto išlaidas) nustatoma draudimo išmoka nėra hipotetinė, nes, įprastai, prieš automobilį remontuojant ar neatliekant jo remonto, remonto kaštai yra nustatomi pagal vieną iš Lietuvos Respublikoje patvirtintų kompiuterinių programų – modulių (pvz., „Audatex“, „Dat“, „Mitchell“ ir kiti). Tik tokiu atveju draudimo išmoka yra išmokama be PVM.

15.3. Apeliaciniame skunde pati atsakovė vis dėlto pripažįsta, jog nuotolinei apžiūrai atlikti duomenų nepakako, vadinasi, tiesioginė Automobilio apžiūra turėjo būti atlikta per 3 dienas, o ne per 40 dienų, kaip įvyko nagrinėjamu atveju. Atsakovei, kaip privalomąjį draudimą vykdančiai atsakingai draudikei, turėtų būti žinoma, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą atsakingas draudikas privalo nustatyti net ir eismo įvykio aplinkybes bei kaltininko atsakomybę (jau nekalbant apie žalos dydį), nes policija į eismo įvykį yra kviečiam tik keliais išimtiniais atvejais. Net vertinant atsakovės teiginius, kad tik (duomenys neskelbtini) jai kilo abejonių, ar visi sugadinimai buvo padaryti eismo įvykio metu, kyla pagrįstas klausimas, kodėl Automobilio apžiūrą ji atliko dar praėjus 24 dienoms. Ieškovės įsitikinimu, vien tas faktas, kad dėl tokio smulkaus techninio įvykio atsakinga draudikė net tris kartus perskaičiavo draudimo išmokos dydį, ir, nesant jokių objektyvių priežasčių, net tris kartus didino remonto darbų įkainį, rodo ne tik neprofesionalumą, bet ir akivaizdų piktnaudžiavimą ir sąmoningą siekį išmokėti mažesnę nei priklauso draudimo išmoką.

15.4. Kaip pripažįsta pati atsakovė, ne vėliau kaip (duomenys neskelbtini) jau kilo ginčas dėl draudimo išmokos ir atsakovei neva paaiškėjo, kad ieškovės pateiktų duomenų nepakanka, nors nuo pat rašytinio pranešimo per „SavasLD“ pateikimo momento ieškovė laikėsi nuoseklios pozicijos, kad eismo įvykio metu yra apgadintas Automobilio priekis, taigi prieštaravimų būta nuo pat pranešimo apie įvykį. Tačiau atsakovė Automobilio priekio apžiūrą, siekdama ištirti šią aplinkybę, atliko tik (duomenys neskelbtini) ir nepateikė duomenų, kad prieš tai būtų atlikusi nuotolinę Automobilio apžiūrą (be kita ko, per telekomunikacijų įrenginius arba vaizdo įrašus). Taigi vietoje TPVCAPDĮ 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto 3 dienų termino tiesioginė Automobilio apžiūra buvo atlikta tik paėjus 40 dienų nuo pranešimo apie įvykį, todėl teisėtas ieškovės reikalavimas priteisti jos patirtas 280 Eur išlaidas, susijusias su žalos dydžio nustatymu.

15.5. Kadangi draudimo išmokos buvo didinamos tik po to, kai ieškovė atsakingai draudikei pateikė nepriklausomo vertintojo parengtą sąmatą ir jos pasamdytas atstovas (advokatas) į atsakovę kreipėsi motyvuota pretenzija, ieškovės turėtos išlaidos žalos įvertinimui ir nuostolių išieškojimui ne teismo tvarka, kurios atitinkamai sudaro 280 Eur ir 423,50 Eur, yra tiesiogiai susijusios su neteisėtais ir nesąžiningais atsakovės (verslininkės) veiksmais. Teismas šiuos ieškovės nuostolius pagrįstai priteisė. Tam, kad atsakovė pritaikytų Lietuvos Respublikos mastu nustatytą vidutinį mechaninių darbų įkainį – 35,28 Eur/val. – ir į Sąmatą 3 įrašytų visas eismo įvykio metu Automobilio sugadintas detales, į sudėtingesnį pakeistų dažymo darbų koeficientą ir pan., prireikė beveik 4 mėnesių. Be to, atsakovė pradėjo pagal teisės aktų reikalavimus rengti Sąmatą 3 tik po to, kai ieškovė dėl to buvo priversta kreiptis į advokatą ir nepriklausomą vertintoją.

15.6. Sugretinus galutinę atsakovės Sąmatą 3 ir Vertintojo sąmatą, matyti, kad prašoma priteisti 254,93 Eur suma iš esmės susidaro pirmiausia dėl Automobiliui remontuoti reikalingų įsigyti detalių kainos ir 28,41 Eur sumos, susijusios su būtinais atlikti Automobilio dažymo darbais. Nors apeliaciniame skunde neneigiama, kad į Sąmatą 3 atsakovė yra įrašiusi ne „Audatex“ programos siūlomas konkretaus automobilio gamintojo („(duomenys neskelbtini)“) nurodytas originalių detalių kainas, bet paėmusi jas iš atskiro UAB „Smartlinė“ kainų katalogo, kur prekiaujama neoriginaliomis iš trečiųjų šalių įvežamomis detalėmis, tačiau vienas iš apeliacinio skundo pagrindų yra tas, kad teismas nenustatė, kurioje iš šių sąmatų yra nurodytos vidutinės originalių automobilių dalių kainos. Atsakovės atstovė teismo posėdyje negalėjo atsakyti į daugybę su Sąmatos 3 parengimu susijusių klausimų, tarp jų – ar ją parengęs atsakovės darbuotojas apskritai tikrino, ar įmanoma už Sąmatoje 3 nurodytas kainas įsigyti naujas originalias „(duomenys neskelbtini)“ dalis. Nors siekiant išsiaiškinti šias aplinkybes buvo nuspręsta atidėti teismo posėdį ir apklausti Sąmatą 3 parengusį atsakovės darbuotoją, teismo posėdyje jis nepasirodė. Ieškovė akcentuoja teismo posėdyje kaip liudytojo apklausto Vertintojo sąmatą parengusio E. L. parodymus. Ieškovė pritaria teismo išvadoms dėl Sąmatos 3 vertinimo. Iš UAB „Smartlinė“ kainininko paimtos detalės yra neoriginalios. Automobilio remontas tokiomis neoriginaliomis dalimis, kurioms taip pat nebūtų suteikiama automobilio gamintojo garantija, neatitiktų ir TPVCAPD santykius reguliuojančiuose teisės aktuose įtvirtinto „būtino remonto“ sampratos, nes neatitiktų konkretaus Automobilio technologinio lygio remonto, t. y. atlikus Automobilio remontą UAB „Smirtline“ neoriginaliomis detalėmis, dėl kurių kokybės nėra jokių garantinių (jeigu jų pavyktų už tokią kainą įsigyti), ieškovė (jos Automobilis) nebūtų grąžinta į padėtį, buvusią iki eismo įvykio. Toks žalos atlyginimas neatitiktų CK 6.251 straipsnyje įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo būdo.

15.7. Kadangi ginčas yra susijęs su atsakingo draudiko draudimo išmokos sumažinimu, todėl jis ir yra atsakingas už su tuo susijusių aplinkybių įrodinėjimą. Atsakovei teigiant, kad Automobilio dažymo darbus galima atlikti 28,41 Eur pigiau dėl konkrečios pasirinktos dažymo darbų atlikimo technologijos, jai tenka pareiga šias aplinkybes ir įrodyti. Kadangi tokias aplinkybes patvirtinančių paaiškinimų, kitų įrodymų atsakovė nepateikė, teismas pagrįstai nurodytą skirtumą priteisė iš atsakovės.

15.8. Ieškovė dėl atsakovės argumentų, jog teismas nesirėmė nuoseklia teismų praktika bylose, kuriose analogiški reikalavimai mokėti išmokas pagal nepriklausomų turto vertintojų ataskaitas esą yra atmetami, pažymi tai, kad ginčui aktualaus TPVCAPDĮ 15 straipsnio pataisos, tarp jų – įtvirtinant nuotolinės apžiūros institutą (kurio prieš tai nebuvo), buvo priimtos tik 2023 m. gruodžio 19 d. kartu su nauja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo redakcija Nr. IX‑378. Visos atsakovės nurodytos nutartys (ir jose nagrinėjama teisė) buvo priimtos gerokai anksčiau (2016–2019 metais). Ieškovė nurodo, kad pagal analogiškas aplinkybes išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) civilinė byla Nr. e2A‑1107‑967/2024, joje iš atsakovės priteistos kreipimosi į turto vertintojus išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

17. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

18. Apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Esminės bylos faktinės aplinkybės

19. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)į ieškovei nuosavybės teise priklausančią, kieme stovėjusią Transporto priemonę (duomenys neskelbtini)atsitrenkė neblaivaus vairuotojo vairuojama Transporto priemonė (duomenys neskelbtini). Į eismo įvykį iškviesta policija užfiksavo eismo įvykio aplinkybes, surašyta (duomenys neskelbtini) pažyma apie eismo įvykį. Eismo įvykį sukėlusios Transporto priemonės (duomenys neskelbtini) vairuotojo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta atsakovės AB „Lietuvos draudimas“. Byloje nekilo ginčo, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir yra pagrindas mokėti draudimo išmoką.

20. Byloje nustatyta, kad ieškovė, prieš tai apie įvykį atsakovei pranešusi telefonu, (duomenys neskelbtini) atsakovės interneto tinklalapyje per atsakovės klientų aptarnavimo sistemą „SavasLD“ užpildė paraišką dėl patirtos žalos atlyginimo. Ieškovė, pildydama paraišką, pasirinko Automobilio apžiūros būdą – pati pateikti Transporto priemonių sugadinimų nuotraukas, dokumentus ir kitą reikiamą informaciją, taip pat pasirinko gauti draudimo išmoką pinigais. Ieškovė (duomenys neskelbtini) „SavasLD“ sistemoje įkėlė turimas Transporto priemonės sugadinimų nuotraukas ir dokumentus. Be to, (duomenys neskelbtini) ieškovė „SavasLD“ sistemoje atsakovei parašė dvi žinutes, jose ieškovė nurodė aplinkybes, kadangi Automobilis stovėjo kieme netoli borto, nuo didelio smūgio ratas atsitrenkė į jį, todėl priekinė važiuoklės dalis gali būti pažeista, matosi, kad priekinis bamperis yra pasislinkęs iš vietos, prie priekinių žibintų yra likę tarpai, nuo borto yra nusibrėžęs priekinis bamperis.

21. Atsakovė (duomenys neskelbtini) sprendimu informavo ieškovę, kad pagal jos parengtą (duomenys neskelbtini) žalos sąmatą Nr. 3850631-12 (Sąmata 1) dėl Automobilio apgadinimo eismo įvykio metu ieškovei padarytos žalos dydis sudaro 1 120,30 Eur. Šis sprendimas atsakovės ieškovei buvo pateiktas per „SavasLD“, prašant pasirinkti – ieškovė sutinka ar nesutinka su išmoka. Ieškovė, gavusi atsakovės sprendimą, (duomenys neskelbtini) kreipėsi į UAB „Audaka“, prašydama pagalbos įvertinant apskaičiuotos draudimo išmokos pakankamumą žalai atlyginti, nes, ieškovės vertinimu, ji yra per maža. Ieškovė (duomenys neskelbtini) „SavasLD“ sistemoje pažymėjo, kad ji nesutinka su išmoka, ir papildomai nurodė, kad apskaičiuota išmokos suma nedengia Automobilio remonto sumos, paprašė atsiųsti sąmatą, kad būtų galima įvertinti atliktus apskaičiavimus, ją sudariusio asmens kontaktus. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo „SavasLD“ sistemoje duomenų matyti, kad po ieškovės (duomenys neskelbtini) pranešimo ieškovė ir atsakovė bendravo. Ieškovė atsakovei nurodė, kad policijoje yra nuotraukos, kuriose matoma, jog Automobilis yra užšokęs ant bortelio, dėl to yra pažeistas priekinis bamperis, prašė atsakovės jas išsireikalauti.

22. Byloje nustatyta, kad ieškovė gavo turto vertintojo E. L. (duomenys neskelbtini) remonto sąmatą Nr. L240305 (Vertintojo sąmatą), joje Automobiliui padaryta žala buvo įvertinta 1 851,51 Eur suma. Šią remonto sąmatą ieškovė (duomenys neskelbtini)pateikė atsakovei per „SavasLD“, dar kartą nurodydama, kad atsakovės apskaičiuota žalos atlyginimo suma nedengia faktinės Automobilio sutvarkymo sumos, taip pat yra netiksli, parinktas ne tokios komplektacijos Automobilis, informavo, kad kreipėsi į žalų reguliavimo įmonę, už pirminę konsultaciją ir vertinimo sąmatą ieškovė sumokėjo 280 Eur, prašė atlyginti šią sumą ir UAB „Audaka“ apskaičiuotą žalos dydį. Remiantis bylos duomenimis, po Vertintojo sąmatos pateikimo atsakovei, šalys toliau bendravo dėl Automobilio apgadinimų (galinio buferio apsauginės plokštelės sugadinimo, priekinio bamperio sugadinimo). Iš byloje esančių duomenų apie „SavasLD“ sistemoje siųstas žinutes matyti, kad ieškovė per „SavasLD“ dar du kartus nesutiko su atsakovės siūloma draudimo išmoka dėl eismo įvykio: (duomenys neskelbtini) dėl 1 199,48 Eur draudimo išmokos, (duomenys neskelbtini) dėl 1 283,05 Eur draudimo išmokos.

23. Atsakovės atstovas (duomenys neskelbtini) informavo ieškovę, kad kolegos artimiausiomis dienomis atvyks apžiūrėti Automobilio priekinio buferio apgadinimų. (duomenys neskelbtini) buvo atlikta Automobilio apžiūra vietoje, surašant transporto priemonės techninės apžiūros aktą, jame nurodytos keičiamos dalys, o pastabose nurodyta, kad priekinis bamperis išjudėjęs iš vietos; priekinio bamperio apačia nuo asfalto apie 17 cm; bordiūro aukštis apie 25 cm (viršus). Atsakovė (duomenys neskelbtini) sprendimu informavo ieškovę, kad pagal jos parengtą (duomenys neskelbtini) žalos sąmatą Nr. 3850631-12 (Sąmata 2) dėl Automobilio apgadinimo eismo įvykio metu ieškovei padarytos žalos dydis sudaro 1 520,81 Eur. Nurodyto dydžio išmoka ieškovei išmokėta (duomenys neskelbtini).

24. Ieškovė, atstovaujama advokato, (duomenys neskelbtini) pateikė atsakovei pretenziją, kuria prašė sumokėti ieškovei atsakovės Sąmatos 2 ir Vertintojo sąmatos skirtumą – 330,70 Eur, taip pat prašė atlyginti papildomai patirtas išlaidas, susijusias su žalos įvertinimu ir nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, sudarančias 280 Eur ir 423,50 Eur. Atsakovė (duomenys neskelbtini) Atsakyme nurodė, kad specialia „Audatex“ programa, kurioje duomenys yra pateikiami paties automobilio gamintojo, apskaičiuota remonto darbų sąmata – 1 120,30 Eur; kilus nesutarimams dėl draudimo išmokos dydžio, atsakovė perskaičiavo draudimo išmoką, perskaičiuotas darbų valandinis įkainis pagal vidutinį servisų nustatytą įkainį, keičiamos naujos originalios dalys skaičiuojamos pagal UAB „Smartlinė“ teikiamą kainyną; įvertinus automobilio remonto dydį ir teisės aktų nuostatas, kad turi būti atlygintos būtinosios ir vidutinės išlaidos, nuostolio dydį apskaičiavo pagal trijų konkrečių autoservisų valandinių įkainių aritmetinį vidurkį, o keičiamos naujos originalios dalys – pagal UAB Smartlinė“ teikiama kainyną (1 520,81 Eur); nurodė, kad atsakovė nutarė nesivadovauti ieškovės pateikta Vertintojo sąmata, nes tai tik vienas iš įrodymų, kuris neturi didesnės galios; taip pat nurodė, kad pakartotinai peržiūrėjus automobilio žalą ir siekiant taikaus sprendimo, automobilio nuostolio dydis buvo perskaičiuotas pagal vidutinius „Audatex“ nustatytus darbų ir dažymo valandinius įkainius Lietuvoje, perskaičiuotas nuostolio dydis yra 1 596,58 Eur ir skirtumas tarp anksčiau nustatytos žalos dydžio išmokos ir perskaičiuoto žalos dydžio (75,77 Eur) bus išmokėtas. Atsakovė pagal (duomenys neskelbtini) žalos sąmatą (Sąmata 3) (duomenys neskelbtini) ieškovei išmokėjo papildomą 75,77 Eur draudimo išmoką.

25. Ieškovė, ieškiniu prašydama prisiteisti 958,43 Eur nuostolių atlyginimą, nurodė, kad šią sumą sudaro: 254,93 Eur nepriklausomo vertintojo ir atsakovės apskaičiuoto žalos atlyginimo dydžio skirtumas; 280 Eur išlaidos, susijusios su žalos įvertinimu, ir 423,50 Eur išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

Dėl nepriklausomo vertintojo ir atsakovės apskaičiuoto žalos dydžio skirtumo (254,93 Eur) priteisimo

26. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp šalių iš esmės kilo ginčas dėl draudimo išmokos dydžio. Ieškovė ieškiniu, be kita ko, prašė priteisti 254,93 Eur sumą, t. y. skirtumą tarp ieškovės atsakovei pateiktoje Vertintojo sąmatoje apskaičiuotos sumos (1 851,51 Eur be PVM) ir atsakovės sudarytoje Sąmatoje 3 apskaičiuotos sumos (1 596,58 Eur). Ieškovė šį reikalavimą grindė argumentais, kad ji atsakovei, kaip atsakingai draudikei, pateikė būtinas remonto išlaidas patvirtinančią vertinimo ataskaitą, kurioje žalos dydis yra apskaičiuotas pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, o atsakovė neįrodė, jog pagrįstas padarytos žalos dydis gali būti mažesnis, dėl to iš atsakovės ieškovei priteistinas nepriklausomo vertintojo ir jo apskaičiuoto žalos dydžio skirtumas 254,93 Eur. Atsakovė su šiuo ieškovės reikalavimu nesutiko ir laikėsi pozicijos, kad kelis kartus peržiūrėjo savo sprendimus dėl išmokos ir apskaičiuotas išmokėtas galutinis nuostolių atlyginimo dydis yra pagrįstas.

27. Apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl nurodytos ieškinio reikalavimo dalies dėl 254,93 Eur sumos už Automobiliui eismo įvykio metu padarytą žalą priteisimo pagrįstumo ir laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias teisės normas, netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės nurodytą apskaičiuoto žalos atlyginimo dydžio skirtumą. Atsakovės apeliaciniu skundu iš esmės keliamas klausimas, ar atsakovės išmokėta draudimo išmoka, atsižvelgiant į transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, yra pakankama ieškovės žalai dėl eismo įvykio atlyginti.

28. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. CK 6.251 straipsnio 1 dalis numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją.

29. TPVCAPDĮ 2 straipsnio 5 dalis numato, kad eismo įvykio žala – per draudžiamąjį įvykį padaryta žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui, jo sveikatai ir (arba) žala, atsiradusi dėl nukentėjusio trečiojo asmens gyvybės atėmimo, ir (arba) neturtinė žala ar žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio pasekmė. TPVCAPDĮ 19 straipsnio 6 dalis, be kita ko, numato, kad atsakingas draudikas moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalį, turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Biuras, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertinimo ataskaitomis, dokumentais, kuriais įrodomos padarytos žalos aplinkybės, faktas ir dydis, nuotraukomis, vaizdo įrašais. Taisyklė, kad nukentėjusio trečiojo asmens turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, taip pat yra detalizuota ginčui aktualios redakcijos (2018 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. liepos 30 d.) Taisyklių 13 punkte.

30. Apeliaciniu skundu atsakovė nurodo argumentus, siejamus su įrodinėjimo naštos netinkamu paskirstymu šalims. Apeliantė akcentuoja tai, kad ieškovei tenka įrodinėjimo naša įrodyti žalos dydį, ir nurodo, jog ieškovė prašo priteisti nuostolius, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad už Draudikės apskaičiuotą draudimo išmoką negalės realiai suremontuoti automobilio, dėl to patyrė žalą (nuotolius), taip pat ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos realias išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentus, siejamus su įrodinėjimo naštos netinkamu paskirstymu, pripažįsta nepagrįstais.

31. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas yra susijęs su atlygintinos žalos dydžio nustatymu. Todėl šiuo atveju taikytina CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė.

32. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12 straipsnis). CPK įtvirtinta bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, jog, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Kasacinio teismo teismų praktikoje išaiškinta, kad CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑165‑686/2017 36 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2023 68 punktą).

33. Bylose dėl žalos (nuostolių) atlyginimo žalos dydis yra viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių. Ieškovas, reikalaudamas priteisti nuostolių atlyginimą ir siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Taigi apeliantė teisingai pažymi tai, kad įrodinėjimo našta įrodyti žalos dydį tenka žalą siekiančiai įrodyti ieškovei. Tačiau pastebėtina ir tai, kad, pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalies reglamentavimą, draudikas (šiuo atveju atsakovė) privalo nustatyti turtui padarytos žalos dydį. Atsakovė, nustačiusi turtui padarytos žalos dydį, išmokėjo ieškovei draudimo išmoką. Taigi, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę, pateikti žalos (nuostolių) dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių atitinkama pareiga – ieškovės, teigiančios, kad ji patyrė konkretaus dydžio žalą; atsakovės, atsikertančios į ieškovės reikalavimą dėl konkretaus žalos dydžio.

34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės argumentus ir skundžiamo teismo sprendimo motyvus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, tinkamai taikė bendrąją įrodinėjimo naštos pasiskirstymo šalims taisyklę. Nagrinėjamu atveju ieškovė, kuriai tenka procesinė įrodinėjimo pareiga pagrįsti savo reikalavimus ir įrodyti dėl eismo įvykio patirtą žalą (jos dydį), šią aplinkybę įrodinėja, be kita ko, pateikta Vertintojo sąmata. Taigi ieškovė byloje leistinais įrodymais grindžia savo poziciją iš esmės dėl didesnio žalos dydžio ir atitinkamą poziciją, kad atsakovės išmokėtos draudimo išmokos, įskaitant atsakovės Sąmatoje 3 apskaičiuotos detalių, reikalingų remontuojant Automobilį, kainą, nepakanka atkurti Automobilį iki jo būklės iki eismo įvykio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šiuo atveju atsakovei teigiant ir įrodinėjant, jog Automobilį suremontuoti iki jo būklės, buvusios prieš eismo įvykį, visiškai pakankama yra būtent mažesnė suma, nei nurodo ieškovė, atsakovei tenka procesinė įrodinėjimo našta tokį teiginį pagrįsti pakankamais įrodymais.

35. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pažymėtina tai, kad teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Klausimas, ar šalis, kuriai tenka atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo našta, įvykdė jai tenkančią įrodinėjimo pareigą, yra sprendžiamas pagal jos pateiktus įrodymus dėl konkrečių bylos aplinkybių ir pagal kitos šalies pateiktus atsikirtimus bei juos įrodančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-701/2024, 61 punktas).

36. Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas).

37. Apeliantės argumentai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos realias išlaidas, taip pat įrodymų, kad ji atliko transporto priemonės remontą ir dėl to ji realiai patyrė didesnes išlaidas nei išmokėta draudimo išmoka, atmestini, kadangi šiuo atveju ieškovė pasirinko draudimo išmokos išmokėjimą pinigais. Ginčui aktualios redakcijos Taisyklių 15 punktas, be kita ko, numato, kad, jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais. Taisyklių 42 punkte numatyti galimi išmokos mokėjimo būdai. Taisyklių 42.2 ir 42.2.2 punktuose dėl išmokos žalos turtui atveju mokėjimo būdo numatyta, kad, jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo sugadinto turto neremontuoja, suma, būtina sugadinto turto remontui atlikti, pervedama į nukentėjusio trečiojo asmens nurodytą jo ar kito asmens sąskaitą.

Žemesnės instancijos teismas

38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės argumentą, jog atsakovės nustatytos draudimo išmokos pagrįstumą ieškovė gali paneigti, pateikdama įrodymus, jog jai išmokėtos draudimo išmokos nepakako faktiškai Automobilį suremontuoti. Atsižvelgiant į Taisyklių 15, 42.2 ir 42.2.2 punktus, ieškovei pasirinkus turto neremontuoti, išmokos dydis nustatomas ne pagal faktiškai patirtas išlaidas, o atlyginamos apskaičiuotos būtinosios remonto išlaidos (be PVM) sugadinto turto rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti, būtinąsias remonto išlaidas apskaičiuojant pagal vidutinius remonto darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, kaip tai numatyta Taisyklių 15 punkte.

39. Pirmosios instancijos teismas vertino, ar atsakovė, atlikdama žalos administravimo veiksmus, pagrįstai nesivadovavo Vertintojo sąmata, kuria remdamasi ieškovė prašė apskaičiuoti jos dėl įvykio patirtos žalos dydį. Žalos dydis įrodinėjamas CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad Vertintojo sąmata, kaip rašytinis įrodymas, yra viena iš įrodinėjimo priemonių ir turi būti vertinama kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 185 straipsnis). Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nevertino Vertinimo sąmatos kaip didesnės įrodomosios galios įrodymo, o spręsdamas klausimą, ar šalys įvykdė joms tenkančią procesinę įrodinėjimo pareigą, ir priimdamas skundžiamą sprendimą, ištyrė ir įvertinto abiejų šalių bylai pateiktų įrodymų, kuriais jos remiasi, turinį ir juose užfiksuotus duomenis bei jų visumą ir konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nesirėmė teismų praktika, vertinant nepriklausomų turto vertintojų ataskaitas, atmestini kaip nepagrįsti.

40. Apeliantė remiasi argumentu, kad ieškovės nurodytas išmokėtos draudimo išmokos ir jos reikalaujamos sumos skirtumas nėra didelis (254,93 Eur) ir neturėtų kelti abejonių dėl atsakovės sudarytų apskaičiavimų tikslumo. Tačiau šis apeliantės argumentas turi būti vertinamas atsižvelgiant į CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną visišką nuostolių atlyginimo principą, dėl to turi būti įvertinami bylos duomenys apie 254,93 Eur ginčo sumos skirtumo susidarymo priežastis.

41. Įvertinus Vertintojo sąmatos ir atsakovės Sąmatos 3 duomenis, taip pat atsakovės apeliaciniame skunde pateiktą atsakovės (duomenys neskelbtini) sąmatos (Sąmatos 3) ir nepriklausomo vertintojo (duomenys neskelbtini) sąmatos (Vertintojo sąmatos) duomenų palyginimą matyti, kad nors apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl svarbiausių aplinkybių dėl Sąmatos 3 ir Vertintojo sąmatos, tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog 254,93 Eur dydžio skirtumą tarp Vertintojo sąmatoje ir atsakovės Sąmatoje 3 apskaičiuotų sumų sudaro 226,52 Eur dalis dėl Automobiliui remontuoti reikalingų įsigyti detalių kainos, o likęs 28,41 Eur skirtumas susidaro dėl darbų kainos ir Automobilio dažymo kainų skirtumų.

42. Apeliantė nurodo, kad ieškovė neįrodė, jog pagrindinė ginčo dalis – detalių kaina – yra apskaičiuota pagal vidurkį, byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų, jog Vertintojo sąmatoje nurodyti detalių įkainiai atitinka vidutinius įkainius rinkoje, nėra aišku, koks yra Vertintojo sąmatoje nurodytų įkainių šaltinis, kokią metodiką taikant joje nurodytas rinkos tyrimas buvo atliktas, o pirmosios instancijos teismas, remdamasis nurodyta sąmata, dėl to nepasisakė. Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas ištyrė Vertintojo sąmatos sudarymo aplinkybes.

43. Pirma, pažymėtina tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kaip liudytojas buvo apklaustas Vertintojo sąmatą sudaręs E. L.. Liudytojas E. L. paaiškino, jog visa Vertintojo sąmata sudaryta sistemoje „Audatex“, sąmatoje taikė vidutinius darbų įkainius, galiojančius Lietuvoje („Audatex“ sistema teikia tokią paslaugą, kiekvieną ketvirtį gaunami vidutiniai remonto darbų įkainiai), nurodytos dalių kainos pateiktos „Audatex“ sistemos pagal informaciją, gautą iš gamintojų, tai naujų originalių dalių kainos, o normatyvus (reikalingą laiką) nustato pati programa; jis savo iniciatyva jokių pataisymų neatliko. Šio liudytojo parodymai dėl Vertintojo sąmatos sudarymo aplinkybių ir sąmatoje nurodytų duomenų šaltinio patikimumo pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertinti (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Antra, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstomis ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad ieškovės atsakovei pateiktos Vertintojo sąmatos pagrįstumą pagrindžia ir Lietuvos Respublikos audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktorius 2020 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V1-118 patvirtino Koeficientų apgadintoms kelių transporto priemonėms taikymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 14–16 punktų nuostatos. Aprašas skirtas turto arba verslo vertinimo įmonėms ir nepriklausomiems turto arba verslo vertintojams, atliekantiems apgadintos kelių transporto priemonės vertinimą (Aprašo 1 punktas). Aprašo 15 punktas numato, kad atsarginių dalių kainų šaltiniai – pripažinti ir naudojami atsarginių dalių kainų ir laiko normatyvų katalogai, kompiuterinės duomenų bazės ir kompiuterinės programos – moduliai (pvz., EUROTAX, AUDATEX, DAT, MITCHELL ir kiti). Minėtos nuostatos pagrindžia tai, kad Vertintojo sąmatoje Automobiliui remontuoti reikalingų detalių kainos yra nustatytos remiantis pripažinta ir naudojama „Audatex“ sistema. Trečia, šiuo aspektu reikšminga įvertinti ir tai, kad apeliantė patvirtina, jos sudarytai Sąmatai 3 sudaryti taip pat naudota „Audatex“ sistema, darant pakeitimus ir atsakovės iniciatyva. Taigi nurodyta sistema ir joje pateikiamais duomenimis rėmėsi ir pati apeliantė.

44. Aprašo 14 punkte numatyta, kad atsarginių dalių, reikalingų transporto priemonei atkurti (suremontuoti), kainos – tai naujų originalių dalių rinkos kainos Lietuvos Respublikoje. Kaip minėta, pagal Aprašo 15 punktą, „Audatex“ sistema pripažinta ir naudojama kaip atsarginių dalių kainų šaltinis. Įvertinus liudytojo E. L. parodymus, kad jis, remdamasis nurodyta „Audatex“ sistema ir jos pateiktais duomenimis, savo iniciatyva jokių pataisymų neatliko, tai, kad Vertintojo sąmatoje remontui reikalingų detalių kainos nustatytos remiantis pripažinta ir naudojama „Audatex“ sistema, apeliantės argumentai, jog nėra galimybės įvertinti Vertintojo sąmatoje nurodytų įkainių objektyvumo, atmestini kaip nepagrįsti.

45. Apeliantė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo atliktu Sąmatos 3 įvertinimu grindžia argumentais, kad Sąmata 3 taip pat sudaryta naudojant „Audatex“ sistemą, o keičiamos naujos originalios detalės pagal UAB „Smartlinė“ kainyną, kurio įkainiai atitinka vidutinius įkainius rinkoje. Apeliantė nurodo, kad, sudarydama Sąmatą 3, ji rėmėsi dalių tiekėjos UAB „Smartlinė“ kainininku, kurio dalių kainos sudiegtos į „Audatex“ platformą, ir naudojo UAB „Smartlinė“ dalių kainas. Apeliantė laikosi pozicijos, kad aptarti duomenys patvirtina, jog remontui reikalingas dalis ir detales galima įsigyti už mažesnę kainą, nei nurodyta Vertintojo sąmatoje, pagal kurią ieškovė prašo apskaičiuoti draudimo išmoką. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės argumentus ir bylos duomenų visumą, nenustatė pagrindo padaryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas netinkami įvertino atsakovės Sąmatos 3 duomenų įrodomąją vertę ir pakankamumą atsakovės įrodinėjamoms aplinkybėms pagrįsti.

46. Apeliantė iš esmės patvirtina aplinkybę, kad Sąmatoje 3 nurodytas detalių kainas grindė ne „Audatex“ sistemos siūlomais duomenimis apie vidutines originalių automobilių dalių kainas, o įdiegtu UAB „Smartlinė“ kainininku ir jame siūlomomis tokių detalių kainomis, kurios yra mažesnės už Vertintojo sąmatoje, parengtoje pagal „Audatex“ sistemos duomenis, nurodytą detalių kainą. Pastebėtina tai, kad nors apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, jog keičiamos naujos originalios dalys skaičiuojamos pagal UAB „Smartlinė“ kainyną, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į liudytojo E. L. paaiškinimus, pateiktus bylos nagrinėjimo metu 2024 m. gruodžio 18 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje, kad „Smartlinė“ siūlomos alternatyvių tiekėjų dalys, tai nėra visiškai originalios dalys, joms nėra teikiama gamintojo garantija. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 2024 m. gruodžio 18 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovė pareiškė prašymą kaip liudytoją kviesti ekspertą, kuris administravo žalos bylą, kuris galėtų paaiškinti sąmatų sudarymo, įkainių nurodymo aplinkybes, jo dalyvavimo užtikrinimą pavedant atsakovei, dėl šios priežasties teismo posėdis buvo atidėtas. Tačiau atsakovės nurodytas asmuo į kitą 2025 m. sausio 31 d. pirmosios instancijos teismo posėdį neatvyko ir nepaaiškino sąmatos sudarymo aplinkybių. Taigi atsakovei bylos nagrinėjimo metu buvo užtikrinta galimybė teikti bylai papildomus įrodymus pagrįsti savo pozicijai, kad išmokėtos draudimo išmokos pakanka ieškovės žalai atlyginti, ir taip įgyvendinti savo procesinę įrodinėjimo teisę ir pareigą (CPK 12, straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).

47. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad Automobiliui remontuoti reikalingas naujas originalias dalis būtų galima įsigyti UAB „Smartlinė“ už Sąmatoje 3 nurodytą kainą, ir nepagrindė savo teiginių, kad rinkoje remontui reikalingas naujas originalias dalis galima įsigyti pigiau. Esant nurodytų bylos duomenų visumai, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad vien pati atsakovės sudaryta Sąmata 3, atsižvelgiant į tai, kad ji yra sudaryta naudojant „Audatex“ sistemą, darant pakeitimus atsakovės iniciatyva, tačiau koregavimų nepagrindžiant konkrečiais objektyviais duomenimis, nėra pakankamas įrodymas pagrįsti, kad Automobiliui remontuoti reikalingas naujas originalias dalis ieškovė galėtų įsigyti už Sąmatoje 3 nurodytas sumas ir atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio (Taisyklių 15 punktas).

48. Apeliantė pažymi tai, kad Sąmatoje 3 Automobilio nuostolio dydis buvo perskaičiuotas pagal vidutinius „Audatex“ nustatytus darbų bei dažymo valandinius įkainius Lietuvoje. Apeliantė nurodo, kad jos sudarytoje Sąmatoje 3 ir Vertintojo sąmatoje yra nurodyti identiški automobilio remonto darbai ir jų kaina beveik tokia pati, ir pažymi tai, kad atsakovės taikyti darbų įkainiai didesni nei nepriklausomo vertintojo (mechaninių darbų įkainis: atsakovės taikytas 35,28 Eur/val., nepriklausomo vertintojo – 34,94 Eur/val.; dažymo darbų įkainis: atsakovės taikytas 35,70 Eur/val., nepriklausomo vertintojo – 35,32 Eur/val.), o Sąmatoje 3 nurodyta dažymo trukmė – 44 val., o Vertintoje sąmatoje – 52 val., tačiau pirmosios instancijos teismas pasisakė tik dėl pasiruošimo darbų dažant plastmasę (Vertintojo sąmatoje 17 val., o atsakovės Sąmatoje 8 val.).

49. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino Vertintoje sąmatoje ir Sąmatoje 3 nurodytų duomenų skirtumus. Net įvertinus apeliaciniame skunde pateiktą atsakovės (duomenys neskelbtini) sąmatos (Sąmatos 3) ir nepriklausomo vertintojo (duomenys neskelbtini) sąmatos (Vertintojo sąmatos) duomenų dėl darbų kainos ir dažymo darbų kainos palyginimą ir apeliantės akcentuojamus duomenis, kad atsakovės Sąmatoje 3 mechaninių darbų ir dažymo darbų įkainiais yra didesni, o Sąmatoje 3 nurodyta dažymo darbų trukmė ilgesnė, šie duomenys nepaneigia išvados, kad likęs 28,41 Eur skirtumas, sulyginus Vertintojo sąmatos ir Sąmatos 3 duomenis, susidaro už būtinus atlikti Automobilio dažymo darbus ((Dažymas: Sąmatoje 3 – 594,50 Eur, o Vertintojo sąmatoje – 623,76 Eur, t. y. 29,26 Eur) – (Darbų kaina: Sąmatoje 3 – 88,20 Eur (taikant 35,28 Eur/val. įkainį), o Vertintojo sąmatoje – 87,35 Eur (taikant 34,94 Eur/val. įkainį), t. y. 0,85 Eur). Nors Sąmatoje 3 nurodyta dažymo trukmė 44 val., o Vertintoje sąmatoje – 52 val., tačiau sąmatose nurodyta dažymo trukmė iš esmės panaši – atitinkamai 36 val. ir 35 val. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino Sąmatoje 3 ir Vertintojo sąmatoje nurodytus duomenis dėl atliktinų darbų pobūdžio ir pagrįstai padarė išvadą, kad skirtumas sietinas su parinkta skirtinga Automobilio dažymo technologija, susijusia su pasiruošimu dažymo darbams (Sąmatoje 3 – 8 val., o Vertintojo sąmatoje – 17 val.).

50. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino reikšmingų Sąmatos 3 ir Vertintojo sąmatos duomenų. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šią ieškinio reikalavimo dalį, atsižvelgė į duomenis, jog šiose dalyse Vertintojo sąmata ir Sąmata 3 sudarytos pagal „Audatex“ programą. Ieškovės pateikta Vertintojo sąmata pagrindžia, kad atsakovės išmokėtos draudimo išmokos dydžio, kainos nepakanka atkurti Automobilį, įskaitant remontuojant Automobilį reikalingus dažymo darbus, iki jo būklės iki eismo įvykio. Atsakovė, kaip turtui padarytos žalos dydį nustačiusi atsakinga draudikė (TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalis), įrodinėjo, kad Automobilį suremontuoti iki jo prieš eismo įvykį buvusios būklės pakankama mažesnė suma. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovė nepateikė įtikinamų argumentų ir įrodymų, nepagrindė pasirinktos konkrečios dažymo technologijos pagrįstumo, galimumo, efektyvumo įtakos dažymo darbų kainai, lemiančių atsakovei palankesnį kainų skirtumą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į šalims tenkančią įrodinėjimo naštą ir pagrįstai rėmėsi Vertintojo sąmatoje nurodytais duomenimis.

51. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovės reikalavimo dalį dėl 254,93 Eur sumos už eismo įvykiu Automobiliui padarytą žalą priteisimo (TPVCAPDĮ 19 straipsnio 1 ir 6 dalys). Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą ar netinkamai taikė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl to atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl reikalavimo priteisti turėtas išlaidas, susijusias su žalos įvertinimu

52. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl TPVCAPDĮ 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos draudiko pareigos apžiūrėti sugadintą turtą nevykdymo ir nurodo, kad ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovės nepriklausomo vertintojo samdymo išlaidas nepagrįsti, dėl to turėjo būti atmesti. Apeliantė remiasi argumentais, kad, pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnį, atlyginti turto vertinimo išlaidas draudikas turi išimtinai tik tais atvejais, kai draudikas neįvykdė savo pareigos apžiūrėti turtą, o nagrinėjamu atveju atsakovė apžiūrėjo ieškovei priklausantį automobilį netgi du kartus (nuotoliniu būdu ir tiesiogiai). Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė su apeliantės argumentais nesutinka ir iš esmės nurodo, kad nuo pat rašytinio pranešimo per „SavasLD“ pateikimo momento ji laikėsi nuoseklios pozicijos, kad eismo įvykio metu yra apgadintas Automobilio priekis, taigi prieštaravimų būta nuo pat pranešimo apie įvykį, tačiau po pranešimo apie draudžiamąjį įvykį atsakovė šiame etape jokių jai įstatyme numatytų veiksmų, orientuotų į draudžiamojo įvykio aplinkybių ištyrimą ir sąžiningą bei pagrįstą draudimo išmokos apskaičiavimą, neatliko.

53. TPVCADĮ 15 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta, kad atsakingas draudikas ar Biuras nedelsdamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nukentėjusio trečiojo asmens rašytinio pranešimo apie eismo įvykį gavimo dienos privalo apžiūrėti sugadintą ar sunaikintą turtą, surašyti transporto priemonės apžiūros ataskaitą ir nukentėjusio asmens prašymu pateikti jam ataskaitą susipažinti. Sugadinto ar sunaikinto turto apžiūros procedūra gali būti vykdoma ir nuotoliniu būdu pagal pateiktus turto sugadinimą ar sunaikinimą įrodančius dokumentus, nuotraukas ir (arba) vaizdo įrašus, jeigu tai pakankama, kad būtų tinkamai užfiksuotas padarytas turto sugadinimas ar sunaikinimas. Tokiu atveju žalos dydis nustatomas vadovaujantis pateiktais dokumentais, nuotraukomis ir (arba) vaizdo įrašais.

54. TPVCADĮ 15 straipsnio 3 dalis, be kita ko, numato, kad jeigu atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotas asmuo neatvyko per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą ir (arba) nebuvo atlikta apžiūra nuotoliniu būdu, kaip tai numatyta šio straipsnio 2 dalyje, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę įsigyti turto vertinimo paslaugas, kad būtų nustatytas turtui padarytos žalos dydis. Tokiu atveju atsakingas draudikas ar Biuras privalo atlyginti rinkos kainas atitinkančias nukentėjusio trečiojo asmens turėtas turto vertinimo paslaugų išlaidas. Nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis į ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo.

55. Taigi TPVCADĮ 15 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakingo draudiko pareiga nedelsiant, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nukentėjusio trečiojo asmens rašytinio pranešimo apie eismo įvykį gavimo dienos atlikti sugadinto turto apžiūros procedūrą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo tai, kad nepaisant to, kuriuo būdu draudikas atlieka sugadinto turto apžiūrą – gyvai ar nuotoliu – ji turi būti atlikta per TPVCADĮ nustatytą terminą. Pažymėtina tai, kad, pagal TPVCADĮ 15 straipsnio 3 dalyje nustatytą reglamentavimą, trečiojo asmens teisė įsigyti turto vertinimo paslaugas, kad būtų nustatytas turtui padarytos žalos dydis, siejama tiek su tuo, jog atsakingo draudiko įgaliotas asmuo neatvyko per TPVCADĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, tiek ir su tuo, jog nebuvo atlikta apžiūra nuotoliniu būdu, kaip tai numatyta TPVCADĮ 15 straipsnio 2 dalyje. Be to, pagal TPVCADĮ 15 straipsnio 2 dalį, galimybė vykdyti sugadinto ar sunaikinto turto apžiūros procedūrą nuotoliniu būdu siejama su tuo, kad toks būdas pakankamas, jog būtų tinkamai užfiksuotas padarytas turto sugadinimas ar sunaikinimas. Taisyklių 27 punkte, be kita ko, numatyta, kad turto apžiūros ataskaitos kopija duodama nukentėjusiam trečiajam asmeniui (arba jo įgaliotam asmeniui) jo pageidavimu. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, į TPVCADĮ 15 straipsnio 2 dalyje draudikei nustatytą pareigą per įstatyme nustatytą terminą atlikti apžiūros procedūrą ir į TPVCADĮ 15 straipsnio 3 dalies reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė, kaip atsakinga draudikė, turi gebėti įrodyti ir pagrįsti, kad per TPVCADĮ nustatytą terminą įvykdė įstatyme numatytą pareigą atlikti turto apžiūros procedūrą (pateikti atitinkamą dokumentą).

Žemesnės instancijos teismas

56. Papildomai pastebėtina, kad tokį vertinimą pagrindžia ir šiuo metu (nuo 2024 m. liepos 30 d.) galiojančios redakcijos Taisyklių 21 punkto nuostatos, jog atsakingas draudikas ar Biuras sugadinto ar sunaikinto turto apžiūrą atlieka TPVCAPDĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir terminais; apžiūros ataskaitos, techninės apžiūros protokolo ar panašaus pobūdžio dokumento kopijos pateikiamos nukentėjusiam trečiajam asmeniui (arba jo įgaliotam asmeniui) ir eismo įvykio kaltininkui – jų pageidavimu.

57. Nagrinėjamu atveju bylai nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė Automobilio apžiūros procedūrą nuotoliniu būdu atliko per TPVCADĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, t. y. ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo ieškovės rašytinio pranešimo apie eismo įvykį gavimo dienos. Iš ieškovės žinučių „SavasLD“ sistemoje matyti, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teiravosi dėl tyrimo eigos. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad iki ieškovei pateiktos (duomenys neskelbtini) Sąmatos 1 surašymo, kurioje atsispindėjo draudiko nustatytas Automobilio sugadinimo mastas ir pobūdis eismo įvykio metu, ir kurios pagrindu ieškovė informuota apie atsakovės sprendimą, jog dėl Automobilio apgadinimo eismo įvykio metu draudimo išmoka sudaro 1 120,30 Eur, atsakovė būtų surašiusi dar kokį nors dokumentą, liudijantį atliktą Automobilio apžiūrą nuotoliniu būdu.

58. Apeliantė akcentuoja tai, kad ji atliko nuotolinę apžiūrą ir yra preziumuojama, jog apžiūra atlikta nustatytu terminu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nurodytus apeliantės argumentus, įvertinęs byloje esančius įrodymus apie visą žalos administravimo proceso eigą, sutinka ir su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad bylai pateiktų įrodymų visuma patvirtina aplinkybę, jog ieškovės pateiktų dokumentų akivaizdžiai nepakako nustatyti visiems Automobilio apgadinimams apžiūros procedūrą vykdant nuotoliniu būdu.

59. Pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalies reglamentavimą, turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertinimo ataskaitomis, dokumentais, kuriais įrodomos padarytos žalos aplinkybės, faktas ir dydis, nuotraukomis, vaizdo įrašais. Žalos dydžio nustatymo taisyklės detalizuotos ir Taisyklių 6, 13 bei 15 punktuose. Apeliacinės instancijos teismas reikšminga aplinkybe pripažįsta ir tai, kad ieškovė, registruodama žalą per atsakovės sistemą „SavasLD“, jau (duomenys neskelbtini) žinutėse nurodė aplinkybes, kad Automobilis stovėjo kieme netoli borto ir gali būti pažeista priekinė važiuoklės dalis, matomi pokyčiai priekinio bamperio dalyse. Taigi nors apeliantė nurodo, kad policijos pažymoje nebuvo užfiksuoti priekinio bamperio apgadinimai, dėl to draudikė jų nenustatė, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad dalį duomenų apie Automobilio apgadinimus ieškovė atsakovei atskirai nurodė ir (duomenys neskelbtini) žinutėse.

60. Apeliantė akcentuoja tai, kad šiuo atveju buvo atlikta ir gyva automobilio apžiūra atsakovės įgalioto atstovo. Tačiau apžiūra, surašant transporto priemonės techninės apžiūros aktą, atlikta tik (duomenys neskelbtini), po to, kai ieškovė nesutiko su atsakovės sprendimu išmokėti jai 1 120,30 Eur draudimo išmoką ir po besitęsiančio ieškovės ir atsakovės atstovo susirašinėjimo per „SavasLD“ sistemą. Apeliantės argumentai, kad net po tiesioginės automobilio apžiūros ekspertui liko klausimų dėl priekinio bamperio apgadinimo, dėl to turėjo tikslinti šią informaciją su atsakovės partneriu, iš esmės tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad draudikei ieškovės pateiktų dokumentų nepakako, kad būtų galima tinkamai nustatyti ir užfiksuoti visus padarytus turto apgadinimus atliekant būtent nuotolinę apžiūrą.

61. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus apie visą žalos administravimo proceso eigą, pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina ir tai, kad atsakovė, kaip atsakinga draudikė, veikdama savo veiklos srityje, nedėjo reikiamų pastangų draudžiamojo įvykio pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui TPVCAPDĮ ir Taisyklėse nustatyta tvarka nustatyti, laikotarpiu iki (duomenys neskelbtini), nepaisydama pagrįstų ieškovės raginimų ir reikalavimų, atsakovė akivaizdžiai vengė imtis veiksmų išsamiai ištirti ir nustatyti aplinkybes dėl Automobilio priekio galimo pažeidimo eismo įvykio metu ir nustatyti su tuo susijusį galimos žalos dydį. Taigi, esant nagrinėjamu atveju nustatytoms aplinkybėms, ieškovės, nesutikusios su draudikės sprendimu dėl 1 120,30 Eur draudimo išmokos dydžio, siekis užfiksuoti Automobiliui padarytų sugadinimų mastą ir dėl to patirtos išlaidos, susijusias su žalos įvertinimu, laikytinos atitinkančiomis protingumo kriterijų (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

62. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakęs dėl esminių apeliacinio skundo dalies dėl 280 Eur išlaidų, susijusių su žalos įvertinimu, priteisimo argumentų, pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir padarytoms išvadoms, kaip padarytoms pagrįstai, remiantis byloje esančių įrodymų visuma (CPK 176 straipsnis, 177 straipsnio 1 ir 2 dalys, 185 straipsnis), dėl to pakartotinai jų nekartoja. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė byloje įrodė visas būtinas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas ir jos prašomos priteisti 280 Eur dydžio išlaidos, susijusios su žalos dydžio nustatymu, buvo nulemtos atsakovės neteisėtų veiksmų (CK 6.246–6.249 straipsniai), atitinka protingumo kriterijus, dėl to pagrįstai tenkino šią ieškinio reikalavimo dalį.

Dėl 423,50 Eur išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, priteisimo

63. Pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovės priteisė patirtų 423,50 Eur išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, atlyginimą. Apeliaciniame skunde atsakovė nesutikimą su nurodyta skundžiamo teismo sprendimo dalimi grindžia argumentais, kad ieškovė pasitelkė advokato pagalbą jau po to, kai atsakovė du kartus apžiūrėjo automobilį, perskaičiavo ir išmokėjo išmoką, be to, neegzistuoja priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių išieškojimo ne teismo tvarka) ryšys ir tai eliminuoja galimybę taikyti civilinę atsakomybę.

64. Vadovaujantis CK 6.247 straipsniu, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 1–3 punktuose įtvirtintą reglamentavimą, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos tam tikros protingos išlaidos. Taigi asmeniui atlygintini turtiniai praradimai, be tiesioginių nuostolių, yra įskaičiuotini į nuostolius, jeigu dėl neteisėtų veiksmų jis privalo daryti tam tikras išlaidas ir tuo bloginti savo turtinę padėtį. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas numato, kad, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatos aiškinimo, yra pažymėjęs, kad nuostoliai, kaip nukentėjusio asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos. Teismas, spręsdamas klausimą, ar prašomos priteisti sumos yra nuostoliai, turi patikrinti, ar išlaidos atitinka šiuos reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑174‑701/2016).

65. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2024 m. gegužės 27 d. teisinių paslaugų sutarties pagrindu ginče su AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos dydžio pasitelkė advokato pagalbą. Bylos duomenys patvirtina apeliantės akcentuojamas aplinkybes, kad ieškovė teisinių paslaugų sutartį su advokatu sudarė po to, kai atsakovė (duomenys neskelbtini) apžiūrėjo automobilį ir pagal (duomenys neskelbtini) sprendimą (duomenys neskelbtini) išmokėjo ieškovei 1 520,81 Eur dydžio draudimo išmoką. Tačiau šiuo aspektu reikšminga įvertinti ir tai, kad iš bylos duomenų matyti, jog žalos administravimo procesas užtruko, iš byloje esančių ieškovės ir atsakovės susirašinėjimo „SavasLD“ sistemoje duomenų matyti, jog iki (duomenys neskelbtini) ieškovė per „SavasLD“ sistemą dar du kartus nesutiko su atsakovės siūloma draudimo išmoka ((duomenys neskelbtini) dėl 1 199,48 Eur draudimo išmokos; (duomenys neskelbtini) dėl 1 283,05 Eur), prašydama atlyginti Vertintojo sąmatoje nurodytą sumą.

66. Ieškovės pasitelktas advokatas, atstovaudamas ieškovei, jos vardu parengė 2024 m. birželio 7 d. pretenziją. Atsakovė 2024 m. birželio 20 d. Atsakyme nurodė, kad pakartotinai peržiūrėjus žalą automobiliui buvo perskaičiuotas automobilio nuostolio dydis pagal vidutinius „Audatex“ nustatytus darbų ir dažymo valandinius įkainius Lietuvoje, perskaičiuotas nuostolio dydis yra 1 596,58 Eur ir ieškovei bus išmokėtas skirtumas tarp anksčiau nustatytos žalos dydžio išmokos ir perskaičiuoto žalos dydžio (75,77 Eur). Taigi minėtą ieškovės pretenziją atsakovė iš esmės iš dalies patenkino ir 2024 m. birželio 25 d. ieškovei sumokėta papildoma 75,77 Eur dydžio draudimo išmokos dalis. Bylos duomenys apie žalos administravimo proceso eigą sudaro pagrindą vertinti, kad ieškovės turėtos išlaidos yra susijusios su ieškovės pažeistos teisės gynimu ne teismine tvarka ir atitinka kriterijus šias išlaidas pripažinti protingomis išlaidomis, susijusiomis su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Ieškovė dėl atsakovės pareigos tinkamai apskaičiuoti Automobiliui eismo įvykio metu padarytos žalos dydį teisės aktų reikalavimuose nustatyta tvarka netinkamo vykdymo, siekdama ne teismo tvarka iš atsakovės išieškoti Automobiliui dėl eismo įvykio padarytos žalos atlyginimą draudimo išmokos forma, patyrė 423,50 Eur išlaidų (CK 6.247 straipsnis).

67. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad šiuo atveju neegzistuoja priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka) ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga. Konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas dėl 423,50 Eur išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, priteisimo iš atsakovės tenkintas pagrįstai (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Dėl bylos procesinės baigties

68. Apibendrindamas išdėstytus motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, įrodinėjimo naštos paskirstymą, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti, dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

69. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatomis, bylinėjimosi išlaidos, tarp jų ir išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies.

70. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

71. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 936 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nurodytų bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7 ir 8.11 punktuose nurodyta tvarka nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio. Nurodytos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos pripažįstamos pagrįstomis ir, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, priteisiamos ieškovei iš atsakovės (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei I. B. iš atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ 1 936 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Jolanta Gailevičienė