- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-03
- Bylos Nr.
- 2-365-516/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00531-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- L. T., R. T., uždarosioms akcinėms bendrovėms „PI Vilnius“, „Projektavimo ir restauravimo institutas“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-4220-577/2015 pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovams L. T., R. T., uždarosioms akcinėms bendrovėms „PI Vilnius“ bei „Projektavimo ir restauravimo institutas“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Motyvuojamoji dalis
Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo ir teisėtumo.
Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo V. M. ieškinio reikalavimus priteisti solidariai iš atsakovų L. T., R. T., uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „PI Vilnius“, UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ 1 571 306,01 Eur, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartimi buvo areštuotas atsakovams L. T. ir R. T. priklausantis nekilnojamasis turtas, vertybiniai popieriai, kilnojamasis turtas, piniginės lėšos ir turtinės teisės, neviršijant 1 571 306,01 Eur sumos. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartis, kuria neviršijant 1 571 306,01 Eur sumos areštuotas atsakovams L. T. ir R. T. priklausantis turtas, palikta nepakeista.
2015 m. spalio 14 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas ieškovo V. M. prašymas taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, kuriame ieškovas prašė: 1) uždrausti atsakovui L. T. ir atsakovei R. T. balsuoti atsakovės UAB „PI Vilnius“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, naudojantis atsakovės UAB „PI Vilnius“ 100 vnt. akcijų suteikiamomis balsavimo teisėmis, priimant šiuos nutarimus: dėl įstatų pakeitimo; įstatinio kapitalo didinimo; įstatinio kapitalo mažinimo; vienos rūšies akcijų keitimo į kitos rūšies akcijas; bendrovės likvidavimo; reorganizavimo; atskyrimo; pertvarkymo; restruktūrizavimo; pelno paskirstymo; dividendų skyrimo; tapimo kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve; dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojant atskirai kiekvienai sandorio rūšiai), įkeitimo ir hipotekos; dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo; dėl ilgalaikio turto įsigijimo už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo; 2) uždrausti atsakovams L. T. ir R. T. balsuoti atsakovės UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, naudojantis atsakovės UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ 2000 vnt. akcijų suteikiamomis balsavimo teisėmis, priimant pirmame punkte nurodytiems tapačius nutarimus. Ieškovas nurodė, kad papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą sąlygoja tai, jog L. T. ir R. T. visiškai nevykdo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, ieškinio turtinio reikalavimo suma yra itin didelė, UAB „PI Vilnius“ visas turimas nekilnojamasis turtas yra įkeistas, UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ turimas nekilnojamas turtas yra areštuotas trečiųjų asmenų, be to, atsakovai aktyviai perleidinėjo ir perleidinėja turimą nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims, taip pat bendrais veiksmais aktyviai mažina kitą turimą turtą, t. y. UAB „PI Vilnius“ turimas pinigines lėšas – iš viso atsakovų turtas buvo sumažintas 888 520 Eur (3 067 881,85 Lt) suma. Ieškovas taip pažymėjo, kad antstolis areštavo tik 281 209 Eur vertės atsakovų L. T. ir R. T. turtą, kai ieškovas prašo solidariai iš visų atsakovų priteisti 1 571 306,01 Eur sumą. Kadangi atsakovių UAB „PI Vilnius“ bei UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ veiksmai yra visiškai priklausomi nuo atsakovų L. T. ir R. T. valios bei siekių, ieškovo nuomone, šių atsakovų galimybių veikti balsuojant dėl atitinkamo turto perleidimo minėtų įmonių akcininkų susirinkimuose apribojimas būtų pagrįstas, teisėtas veiksmas, užtikrinantis tinkamą ateityje galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 26 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė.
Teismas konstatavo, kad ieškovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė, t. y. atsakovų L. T. ir R. T. balsavimo teisės atsakovių UAB „PI Vilnius“ bei UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose apribojimas, nėra susijusi su ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimu. Teismo vertinimu, nors ieškovas nurodo, kad tokiomis priemonėmis siekia suvaržyti atsakovų L. T. ir R. T. galimybes mažinti atsakovių UAB „PI Vilnius“ bei UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ turtą, tačiau prašomų taikyti priemonių mastas turtiniu požiūriu negali būti apibrėžtas konkrečia pinigine suma. Dėl šių priežasčių, teismo įsitikinimu, gali būti pažeisti UAB „PI Vilnius“ bei UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“, kaip savarankiškų subjektų, interesai, taip pat proporcingumo ir ekonomiškumo principai. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovo prašymas dėl UAB „PI Vilnius“ bei UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ turto arešto buvo atmestas nepadarius vienareikšmiškos išvados dėl ieškinio prima facie pagrįstumo šių atsakovių atžvilgiu.
Teismas taip pat paaiškino, kad nors ieškovas akcentuoja Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartyje esantį pastebėjimą, jog teismas turėjo įvertinti aplinkybę, kad atsakovai L. T. ir R. T. buvo prisiėmę prievolę grąžinti paskolą pinigais arba nekilnojamuoju turtu (duomenys neskelbtini), tačiau jis (ieškovas) nereiškia reikalavimų, susijusių su nurodytu turtu, o prašymas taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones taip pat nesiejamas su konkrečiu turtu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas V. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Teismas neįsigilino į prašymo taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones procesines sąlygas ir visiškai ignoravo susiklosčiusią faktinę situaciją. Nagrinėjamu atveju egzistuoja abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, o teismo teiginys, kad neturtinio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės paprastai taikomos bylose, kuriose nereiškiami turtinio pobūdžio reikalavimai, yra nepagrįstas teisiniu aspektu. Tokio pobūdžio taisyklės procesinės teisės normos nenustato.Prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės akivaizdžiai susijusios su pareikštais reikalavimais, t. y. ieškovo siekiu realiai susigrąžinti atsakovams L. ir R. T. paskolintus pinigus. Papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą lemia tai, kad L. T. ir R. T. visiškai nevykdo sutartinių įsipareigojimų, o toks piktavališkas ir sąmoningas elgesys rodo jų nesąžiningumą, be to, ieškinio suma itin didelė ir ši aplinkybė savaime didina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Visas UAB „PI Vilnius“ nekilnojamasis turtas yra įkeistas, o kitos įmonės (atsakovo) turimas nekilnojamasis turtas areštuotas trečiųjų asmenų. Atsakovai aktyviai perleidinėjo ir perleidinėja turimą turtą tretiesiems asmenims, taip mažindami nuosavybės teise valdomą turtą ir ieškovo galimybes susigrąžinti paskolą. Aktyvus turto perleidimas akivaizdžiai nėra įprastos ūkinės veiklos rezultatas, jis vykdomas dirbtinai, siekiant išvengti ieškovo reikalavimų.Atsakovai bendrai atliekamais veiksmais aktyviai mažina UAB „PI Vilnius“ pinigines lėšas. Banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad UAB „PI Vilnius“ prieš šios bylos inicijavimą, po ieškinio pateikimo ir net po 2015 m. kovo 18 d. teismo nutarties priėmimo, ne kartą pervedė itin dideles sumas R. T., o pastaroji gautas lėšas pervedė sau į kitas sąskaitas, pasiėmė grynais, pervėdė L. T., taip pat sūnui bei dukrai. Iš viso UAB „PI Vilnius“ savo vadovei nuo 2015 m. kovo 5 d. iki 2015 m. kovo 19 d. pervedė net 272 400 Eur. Iš viso atsakovų turtas minėtu laikotarpiu, kartu su parduotais butais, sumažintas 888 520 Eur suma. Visų šių aplinkybių teismas neanalizavo ir dėl jų apskritai nepasisakė. Be to, bendrovių turto mažinimas neabejotinai mažina ir bendrovių akcijų vertę, o taip pat ir vertę to turto, kuris yra areštuotas 2015 m. kovo 18 d nutartimi. Taigi teismo motyvas dėl ieškinio nesiejimo su konkrečiu turtu vertintinas itin kritiškai. Antstolio parengti turto aprašai patvirtina, kad pagal 2015 m. kovo 18 d. nutartį areštuotas turtas tik už 281 209 Eur sumą, nors ieškinys pareikštas dėl 1 571 306,01 Eur. Papildomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovas siekia suvaržyti atsakovų galimybes dar labiau sumažinti jų turtą, o taip pat ir jau areštuoto turto (vertybinių popierių) vertę.Neuždraudus atsakovams naudotis kitų dviejų atsakovių akcijų suteikiamomis balsavimo teisėmis, išlieka didelė grėsmė, kad reikiamu metu bus priimti ydingi sprendimai svarbiausiais minėtų bendrovių valdymo ir turto klausimais, bus pakenkta bendrovių veiklai, sukelti nuostoliai, sumažintas jų turtas. Kita vertus, taikytinos priemonės nestabdys normalios ūkinės bendrovių veiklos, nes įprastas ūkines operacijas turės teisę atlikti bendrovių vadovai, įprastais ūkiniais klausimais spendimus galės priimti ir visuotinis akcininkų susirinkimas (išskyrus reikšmingiausius bendrovių veiklos klausimus).
Atsakovai L. T. ir R. T. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartį palikti galioti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
Nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškinys yra akivaizdžiai pagrįstas ir galėtų būti patenkintas, nes ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimą, taip pat nepateikė įrodymų lėšų perdavimui pagrįsti. Apskritai neįrodyta aplinkybė, kad ieškovas turėjo paskolos sutartimi neva paskolintą sumą.Teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad 2015 m. kovo 18 d. nutartimi jau yra areštuotas atsakovų turtas ir vertybiniai popieriai, o papildomas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesiejamas su konkrečiu turtu. Šio klausimo išsprendimas, vien tik esant didelei reikalavimo sumai, kurią savo nuožiūra nustato ieškovas, bet neatsižvelgiant į kitas reikšmingas aplinkybes, reikštų formalų, o ne realų teisingumo vykdymą. Tarp šalių kilo turtinis ginčas. Ieškovas nereiškia atsakovams jokių neturtinių reikalavimų, taigi ieškovo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodyti reikalavimai uždrausti naudotis balsavimo teisėmis, nėra susiję su nagrinėjama byla.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje iškilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti ieškovo prašomas papildomas laikinąsias apsaugos priemones.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.
Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimų atsakovams L. T. ir R. T. preliminarų pagrįstumą jau buvo įvertinę ir konstatavę Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 18 d. nutartyje ir Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. 2-1195-117/2015). Pastebėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartyje ieškovo reikalavimų preliminarų pagrįstumą pripažino, jau išnagrinėjęs L. T. skunde nurodytus argumentus, jog L. ir R. T. negavo jokių pinigų pagal su ieškovu sudarytą 2008 m. gruodžio 23 d. paskolos sutartį. Kaip jau buvo nurodęs Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje, iš pareikšto ieškinio matyti, kad ieškovo reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų L. T. ir R. T. 1 571 306,01 Eur sumą grindžiamas prie ieškinio pridėta 2008 m. gruodžio 23 d. paskolos sutartimi bei atsakovų pasirašytu rašteliu, jog pinigus pagal paskolos sutartį jie gavo. Ieškinio turinys ir prie jo pridėti įrodymai nesudaro pagrindo laikyti ieškinį prima facie nepagrįstu, todėl, atsakovų atsiliepime į atskirąjį skundą pakartotinai išsakyti argumentai dėl to, kad ieškovas neįrodė, jog perdavė atsakovams lėšas ir ieškinys nepagrįstas, šiuo metu nesudaro apeliacinės instancijos teismui pagrindo vertinti ieškinio preliminarų pagrįstumą kitaip, negu jis jau buvo įvertintas teismų ankstesnėse nutartyse.
Vilniaus apygardos tesimo ir Lietuvos apeliacinio teismo taip pat jau buvo konstatuota, kad pareikšto ieškinio suma (1 571 306,01 Eur) atsakovams L. ir R. T., kaip fiziniams asmenims, neabejotinai yra didelė. Atsakovai atsiliepime šios išvados neginčija ir nėra pateikę teismui įrodymų, leidžiančių teigti, kad reikalavimų suma, atsižvelgiant į dabartinę atsakovų turtinę padėtį, jiems nebėra didelė. Savo ruožtu iš ieškovo pateiktų antstolių turto aprašų matyti, kad pagal Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartį, kuria atsakovų turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, buvo areštuota turto tik už 281 209 Eur sumą. Ši suma akivaizdžiai nėra pakankama ieškovo reiškiamiems reikalavimams, jeigu jie būtų patenkinti, įvykdyti. Taigi šiuo atveju paties Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d nutartyje konstatuota tikėtina grėsmė ieškovui palankaus sprendimo įvykdymui teismo pritaikytomis priemonėmis nėra eliminuota arba pakankamai sumažinta, todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovas pagrįstai yra suinteresuotas papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymu.
Kaip jau buvo konstatuota Lietuvos apeliacinio teismo, pagal 2008 m. gruodžio 23 d. paskolos sutarties sąlygas paskolos gavėjai (R. ir L. T.) paskolos davėjui (ieškovui) įsipareigojo paskolą grąžinti pinigais arba nekilnojamuoju turtu – prekybinės, gyvenamosios ar administracinės paskirties patalpomis ne tik iš paskolos gavėjų, bet ir iš jų kontroliuojamų įmonių ar asmenų vystomame objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Teismo taip pat nustatyta ir atsakovų neginčyta, kad 2014 metų sausio-gegužės mėn. 23 butai, esantys (duomenys neskelbtini), ir priklausantys nuosavybės teise UAB „Neries panorama“, kuri 2014 m. lapkričio 6 d. išregistruota ir kurios vieninteliu akcininku ir vadovu paskolos sudarymo metu buvo atsakovas L. T., buvo perleisti UAB „PI Vilnius“, kurios, kaip žinia, vienintelis akcininkas taip pat yra atsakovas L. T., o direktorė – atsakovė R. T.. Tačiau ieškovo į bylą pateikti VĮ Registrų centro išrašai patvirtina, kad L. ir R. T. faktiškai priklausanti ir jų valdoma UAB „PI Vilnius“ 2015 m. vasario mėnesį, t. y. neužilgo iki šiuo metu nagrinėjamos pagal ieškovo ieškinį civilinės bylos inicijavimo, perleido net 12 butų, esančių (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui – UAB „Carautas“, įregistruotam tik 2014 m. rugpjūčio 20 d. Iš byloje esančių VĮ Registrų centro išrašų duomenų taip pat nustatyta, kad iki 2015 m. vasario mėnesio ir atitinkamai turto arešto atsakovų turtui taikymo, L. T. ir R. T. perleido nemažą dalį jiems patiems nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto tretiesiems asmenims.
Byloje esantys įrodymai taip pat pagrindžia ieškovo nurodomas aplinkybes, kad prieš pat ieškovo ieškinio teismui pateikimą ir net po Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. nutarties priėmimo, UAB „PI Vilnius“, pervedė nemažas pinigų sumas R. T. (įmonės vadovei), o pastaroji savo ruožtu lėšas iš savo sąskaitos pervedinėjo L. T., išsiimdavo grynaisiais pinigais, o taip pat pervedė savo sūnui be dukrai. Nors įmonės lėšų pervedimas įmonės direktorei pats savaime nėra a priori neteisėtas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, konkrečiu atveju esančios aplinkybės (pervestos sumos dydis (272 400 Eur) per ganą trumpą 14 dienų laikotarpį (nuo 2015 m. kovo 5 d. iki kovo 19 d.), buvusį prieš pat ieškinio pateikimą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovams klausimo sprendimą), atsižvelgiant į teisme vykstančios bylos specifiką ir susiklosčiusią situaciją, pagrįstai ieškovui kelia abejonių dėl atsakovų elgesio sąžiningumo ir šių veiksmų įtakos ieškovo pareikšto reikalavimo įvykdymo galimybei, ypač atsižvelgus į ieškovo teisingai pastebėtą aplinkybę, kad didelių sumų išėmimas grynaisiais pinigais iš L. T. sąskaitos įvyko 2015 m. kovo 16 – 20 dienomis, t. y. beveik iškart po ieškinio pateikimo teismui dienos (2015 m. kovo 12 d.).
Pastebėtina, kad tarp ieškovo reikalavimams užtikrinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartimi areštuoto turto yra ir 2 000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ bei 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „PI Vilnius“ akcijų, todėl sutiktina su ieškovo pozicija, kad atsakovų turtinei padėčiai (taigi ir ieškovo galimybei patenkinti jo reikalavimą) įtakos turi ne tik patiems atsakovams priklausančio turto realizavimas, bet ir UAB „PI Vilnius“ ar UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“, kurių akcijas turi atsakovai, turto mažinimas, nes įmonės turimas turtas, prisiimti įsipareigojimai taip pat turi įtakos akcijų vertei. Todėl, priešingai nei konstatavo skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, įvertinus tai, kad akcininko naudojimasis balsavimo teise turi tiesioginę įtaką įmonės gyvavimui, veiklai svarbiausiais klausimais, o taip pat esminiams sprendimams dėl turimo turto, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, yra susijusios su ieškinio reikalavimais. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad naudojimasis akcijų valdytojui suteikiama teise šiomis akcijomis balsuoti yra susijęs su jo dalyvavimu akcininkų susirinkimui priimant sprendimus, susijusius su bendrovei priklausančio turto valdymu, disponavimu. Tokiais sprendimais gali būti prisiimti įsipareigojimai bendrovės vardu, susiję su bendrovei priklausančio turto apsunkinimu, įsipareigojimais prieš trečiuosius asmenis, turto perleidimu, kas gali apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat padaryti žalą sumažėjus akcijų vertei arba joms tapus bevertėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2136-117/2015).
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien tik ta aplinkybė, kad ieškinio reikalavimas yra turtinis, automatiškai neeliminuoja galimybės taikyti neturtinio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, jeigu pagal konkrečios bylos aplinkybes būtent tokios neturtinio pobūdžio priemonės geriausiai užtikrins ieškovui palankaus sprendimo įvykdymo realią galimybę. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 3 dalį teisė balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose gali būti uždrausta ar apribota šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, taip pat kai ginčijama nuosavybės teisė į akciją. CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytas draudimas atsakovui imtis tam tikrų veiksmų, kaip viena iš galimų laikinųjų apsaugos priemonių. CPK 145 strapnsio 1 dalies 13 punkte įtvirtinta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti ir kitos įstatymuose numatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis klausimui išspręsti aktualiu teisiniu reguliavimu ir įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, inter alia atsakovų L. T. ir R. T. be jų kontroliuojamų įmonių veiksmus prieš pat ieškinio pateikimą bei jau iškėlus civilinę bylą, priėjo išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrįstos prielaidos manyti, jog nepritaikius ieškovo prašomų papildomų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovų turtinė padėtis gali būti dar labiau pabloginta ir ieškovui palankaus sprendimo įvykdymas bus iš esmės apsunkintas, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartimi pritaikytu areštu nebus pasiekti jo taikymu numatyti tikslai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis naikintina ir ieškovo prašymas taikyti papildomas priemones tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju nepažeis proporcingumo ir ekonomiškumo principų, kadangi akcininkų balsavimo teisių apribojimas netrikdo kasdieninės įprastos ūkinės komercinės įmonės veiklos, organizuojamos įmonės vadovo (o ne akcininkų), be to, esant reikalui, atsakovams neužkirsta galimybė teikti motyvuotą prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartį panaikinti.
Tenkinti ieškovo V. M. prašymą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones.
Uždrausti atsakovui L. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovei R. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) balsuoti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „PI Vilnius“ (j.a.k. 302464828) visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, naudojantis uždarosios akcinės bendrovės „PI Vilnius“ 100 vnt. akcijų suteikiamomis balsavimo teisėmis, priimant šiuos nutarimus: dėl įstatų pakeitimo; įstatinio kapitalo didinimo; įstatinio kapitalo mažinimo; vienos rūšies akcijų keitimo į kitos rūšies akcijas; bendrovės likvidavimo; reorganizavimo; atskyrimo; pertvarkymo; restruktūrizavimo; pelno paskirstymo; dividendų skyrimo; tapimo kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve; dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojant atskirai kiekvienai sandorio rūšiai), įkeitimo ir hipotekos; dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo; dėl ilgalaikio turto įsigijimo už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo.
Uždrausti atsakovams L. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) balsuoti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Projektavimo ir restauravimo institutas“ (j.a.k. 124563175) visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, naudojantis uždarosios akcinės bendrovės „Projektavimo ir restauravimo institutas“ 2000 vnt. akcijų suteikiamomis balsavimo teisėmis, priimant šiuos nutarimus: dėl įstatų pakeitimo; įstatinio kapitalo didinimo; įstatinio kapitalo mažinimo; vienos rūšies akcijų keitimo į kitos rūšies akcijas; bendrovės likvidavimo; reorganizavimo; atskyrimo; pertvarkymo; restruktūrizavimo; pelno paskirstymo; dividendų skyrimo; tapimo kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve; dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojant atskirai kiekvienai sandorio rūšiai), įkeitimo ir hipotekos; dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo; dėl ilgalaikio turto įsigijimo už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo.
Informuoti apie šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą Juridinių asmenų registrą.
Nutartis vykdoma skubiai.