- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-03
- Bylos Nr.
- 2-1195-117/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Milašienė
- Atsakovas
- L. T., D. Š., I. Š., R. T., uždarajai akcinei bendrovei „PI Vilnius“, uždarajai akcinei bendrovei „Projektavimo ir restauravimo institutas“
- Ieškovas
- V. M.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Milašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų L. T., D. Š. ir I. Š. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovams L. T., R. T., uždarajai akcinei bendrovei „PI Vilnius“, uždarajai akcinei bendrovei „Projektavimo ir restauravimo institutas“, D. Š. ir I. Š. dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų L. T., R. T., UAB „PI Vilnius“, UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ 1 571 306,01 Eur, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; pripažinti negaliojančia 2013 m. kovo 27 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų L. T. ir D. Š., pripažinti negaliojančia 2013 m. gegužės 13 d. minėto buto dovanojimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų D. Š. ir I. Š., taikyti restituciją. Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – neviršijant ieškinio reikalavimo sumos areštuoti atsakovų L. T., R. T., UAB „PI Vilnius“ ir UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, kilnojamąjį turtą, pingines lėšas ir turtines teises, priklausančias minėtiems atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis. Be to, ieškovas prašė areštuoti ir atsakovei I. Š. nuosavybės teise priklausantį butą, adresas (duomenys neskelbtini). Ieškovo nuomone, atsižvelgiant į atsakovų nesąžiningumą ir į didelę ieškinio sumą, nagrinėjamu atveju būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad būtų užtikrintas galintis būti palankus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 18 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, neviršijant 1 571 306,01 Eur sumos areštavo atsakovams L. T. ir R. T. priklausantį nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovams L. T. ir R. T. ir esančias pas minėtus atsakovus arba trečiuosius asmenis. Teismas taip pat areštavo atsakovei I. Š. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą atsakovų L. T., R. T., D. Š. ir I. Š. atžvilgiu, sprendė, kad nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovo pareikštus reikalavimus minėtiems atsakovams negalėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Be to, teismas nurodė, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl sumos, kuri neabejotinai fizinių asmenų atžvilgiu laikytina itin didele, todėl yra objektyvus pagrindas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones šių atsakovų atžvilgiu.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Atsakovas L. T. atskirajame skunde prašo panaikinti teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas ir prieštaraujantis teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principams. Solidarieji atsakovai L. T. ir R. T. pagal 2008 m. gruodžio 23 d. paskolos sutartį nėra gavę jokių piniginių lėšų, sutartyje nėra jokių įrašų apie galimą paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, pinigų perdavimas-priėmimas nebuvo užfiksuotas ir kituose rašytiniuose įrodymuose. Tikrasis susitarimo dalykas buvo atsakovo įsipareigojimas atsilyginti ieškovui paskolos sutartyje nurodyta pinigų suma už bendradarbiavimą, kai bus parduotas vystomas projektas. Iki šios dienos šis projektas nėra užbaigtas, todėl reikalavimas vykdyti įsipareigojimą pagal ginčo šalių pasirašytą tariamą paskolos sutartį yra nepagrįstas.
Atsakovai D. Š. ir I. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. nutarties dalį, kuria buvo areštuotas atsakovei I. Š. priklausantis butas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Ieškovo reikalavimai pripažinti negaliojančia 2013 m. kovo 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir 2013 m. gegužės 13 d. buto dovanojimo sutartį bei taikyti restituciją yra prima facie nepagrįsti. Teismas pažeidė ekonomiškumo, šalių lygiateisiškumo, teisingumo principus. Buto areštas neproporcingai varžo atsakovų teises.
Atsiliepimas
Atsakovai D. Š. ir I. Š. atsiliepime į atsakovo L. T. atskirąjį skundą prašo klausimą dėl arešto, taikyto atsakovų L. T. ir R. T. atžvilgiu, spręsti teismo nuožiūra. Dėl teismo nutarties dalies, kuria pritaikytas areštas I. Š. priklausančiam turtui, prašo tenkinti L. T. atskirąjį skundą.
Ieškovas V. M. atsiliepime į atsakovo L. T. atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pati tarp šalių pasirašyta paskolos sutartis bei atsakovo ranka padarytas įrašas patvirtina, kad atsakovas L. T. gavo paskolos sutartyje numatytą sumą. Atsakovai aktyviai perleidinėja savo turimą nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims, taip mažindami ieškovo galimybes realiai susigrąžinti paskolintą sumą.
Ieškovas V. M. atsiliepime į atsakovų D. Š. ir I. Š. atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, o atsakovų skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atsakovų D. Š. ir I. Š. atskirojo skundo
Lietuvos apeliaciniame teisme 2015 m. birželio 22 d. gautas atsakovų D. Š. ir I. Š. pareiškimas dėl atskirojo skundo atsisakymo. Atsakovai nurodė, kad ieškovas 2015 m. gegužės 18 d. pareiškimu nagrinėjamoje byloje atsisakė ieškinio reikalavimų, pareikštų atsakovams D. Š. ir I. Š., dėl to jie atsisako atskirojo skundo, prašo bylą pagal jų skundą nutraukti ir grąžinti už skundą sumokėtą žyminį mokestį. Pažymėjo, kad jiems žinomos atskirojo skundo atsisakymo teisinės pasekmės.
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 22 d. nutartimi priėmė ieškovo V. M. pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo ir civilinės bylos dalį dėl atsakovams D. Š. ir I. Š. pareikštų reikalavimų (dėl 2013 m. kovo 27 d. buto pirkimo-pardavimo sutarties ir 2013 m. gegužės 13 d. dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo) nutraukė. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 7 d. nutartimi panaikino 2015 m. kovo 18 d. nutartimi atsakovei I. Š. priklausančiam butui taikytą areštą.
Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis. CPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę skundo atsisakyti iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Teismas gali nepriimti apeliacinio skundo atsisakymo, jei yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, t. y. jeigu apeliacinio skundo atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.
Atsakovų D. Š. ir I. Š. pareiškimas dėl atskirojo skundo atsisakymo pateiktas iki skundo nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka pradžios. Teismo nuomone, atskirojo skundo atsisakymas nagrinėjamu atveju neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d., 308.str. 1 d., 338 straipsnis). Be to, atsakovai pareiškime nurodė, kad jiems yra žinomos atskirojo skundo atsisakymo teisinės pasekmės. Išdėstytų aplinkybių kontekste spręstina, kad yra visos būtinos sąlygos priimti atsakovų D. Š. ir I. Š. atskirojo skundo atsisakymą. Nutraukus apeliacinį procesą, apeliantui grąžintinas už atskirąjį skundą sumokėtas 21 Eur žyminis mokestis (CPK 87 str. 2 d.). Kadangi žyminį mokestį už apeliantus sumokėjo advokatė J. M., todėl pastarajai žyminis mokestis ir grąžintinas.
Dėl atsakovo L. T. atskirojo skundo
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, teismas, areštuodamas atsakovams L. T. ir R. T. priklausantį turtą už 1 571 306,01 Eur sumą, nustatė, kad ieškovas savo reikalavimą šiems atsakovams tikėtinai pagrindė, o dėl didelės ieškinio sumos sprendė, kad yra grėsmė teismo sprendimo vykdymui. Nesutikimą su šia teismo nutartimi apeliantas atskirajame skunde grindžia iš esmės vieninteliu argumentu – kad ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas, nes pagal 2008 m. gruodžio 23 d. paskolos sutartį solidarieji atsakovai L. T. ir R. T. jokių pinigų nėra gavę.
Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, kad į klausimą, ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atliekamas tik preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas, kuris nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Kaip matyti iš pareikšto ieškinio, ieškovo reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų L. T. ir R. T. 1 571 306,01 Eur sumą grindžiamas prie ieškinio pridėta 2008 m. gruodžio 23 d. paskolos sutartimi bei atsakovų pasirašytu rašteliu, kad pinigus pagal paskolos sutartį jie gavo (10-11 b.l.). Minėtos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovo reikalavimas dėl paskolos priteisimo iš šių atsakovų yra tikėtinai pagrįstas. Apelianto nurodomos aplinkybės dėl tikrųjų šalių ketinimų sudarant paskolos sutartį, bus vertinamos nagrinėjant ginčą iš esmės.
Antra sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui - reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, teismas nurodė, jog ginčas kilęs dėl sumos (1 571 306,01 Eur), kuri neabejotinai fizinių asmenų atžvilgiu laikytina itin didele ir tai, teismo nuomone, sudaro objektyvų pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą nagrinėjamu atveju suponavo didelė ieškinio reikalavimų suma. Juolab, kad atsakovai nekilnojamąjį turtą mažina jį parduodami, ką patvirtina VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenys. Pažymėtina, kad pagal 2008 m. gruodžio 23 d. paskolos sutarties sąlygas paskolos gavėjai (atsakovai) paskolos davėjui (ieškovui) paskolą grąžinti buvo įsipareigoję pinigais arba nekilnojamuoju turtu – prekybinės, gyvenamosios ar administracinės paskirties patalpomis ne tik iš paskolos gavėjų, bet ir iš jų kontroliuojamų įmonių ar asmenų vystomame objekte, esančiame Lelevelio g. 4, Vilniuje. 2014 metų sausio-gegužės mėn. laikotarpiu 23 butai (duomenys neskelbtini) , priklausantys nuosavybės teise UAB „Neries panorama“ (2014 m. lapkričio 6 d. išregistruota kaip bankrutavusi), kurios 2008 m. gruodžio 23 d. paskolos sudarymo metu atsakovas L. T. buvo vienintelis akcininkas ir vadovas, perleisti atsakovui UAB „PI Vilnius“, kurio vienintelis akcininkas yra atsakovas L. T., direktorė – atsakovė R. T.. Pirmosios instancijos teismas atsakovų UAB „PI Vilnius“ ir UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ atžvilgiu laikinųjų apsaugos priemonių netaikė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atsakovams prašo taikyti solidariąją atsakomybę, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą visų atsakovų atžvilgiu, aplinkybė, kad atsakovai L. T. ir R. T. buvo prisiėmę prievolę grąžinti paskolą pinigais arba nekilnojamuoju turtu Lelevelio g. 4, Vilniaus mieste, yra svarbi ir turėjo būti įvertinta, nes atsakovas L. T., kaip UAB „Neries panorama“ vienintelis akcininkas ir vadovas butus pardavė atsakovui UAB „PI Vilnius“, kurio akcininkas yra jis pats, direktorė – atsakovė R. T., o pastarasis perleidžia šį turtą tretiesiems asmenims. Tačiau, kaip ir išaiškino pirmosios instancijos teismas, atmetimas prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neužkerta kelio bet kurioje civilinio proceso stadijoje kreiptis vėl į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas taip pat ir atsakovams išaiškino jų teises.
Egzistuojant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygoms, pripažintina, kad teismas šiuo atveju turėjo pagrindo atsakovų L. T. ir R. T. turto atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d., 185 str.).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Priimti atsakovų D. Š. ir I. Š. atsisakymą nuo atskirojo skundo ir nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal apeliantų D. Š. ir I. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. nutarties dalies, kuria buvo areštuotas I. Š. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) . Grąžinti atsakovų atstovei advokatei J. M. 21 Eur (dvidešimt vieno euro) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2015 m. balandžio 20 d. AB SEB banko vietinio mokėjimo nurodymu Nr. 353.
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. nutarties dalį, kuria neviršijant 1 571 306,01 Eur sumos, areštuotas atsakovams L. T. ir R. T. priklausantis nekilnojamasis turtas, vertybiniai popieriai, kilnojamasis turtas, piniginės lėšos ir turtinės teisės, priklausančios atsakovams L. T. ir R. T. ir esančios pas minėtus atsakovus arba trečiuosius asmenis, palikti nepakeistą.