Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas, šioje byloje perduotas teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo kaltinant padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. R. pažeidė viešąją tvarką, o būtent:

jis, 2021-09-22, apie 8.25 val., viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje prie laidojimo namų „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, užtaisęs pneumatinį ginklą priėjo prie nukentėjusiajam N. M. priklausančio automobilio „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir tyčia 3 kartus šovė į automobilio vairuotojo pusę, 2 kartus spyrė į automobilio vairuotojo pusės galines dureles, 1 kartą spyrė į vairuotojo pusės dureles, 2 kartus ranka trenkė į vairuotojo pusės veidrodėlį ir šį nulaužė, po ko nuėjo nuo automobilio, bet apsisuko ir eidamas atgal link automobilio 3 kartus su ginklu šovė į pastato pusę, o priėjęs prie minėto automobilio keleivio pusės veidrodėlio, 3 kartus rankomis trenkė į veidrodėlį ir šį nulaužė bei iš įvykio vietos pasišalino, taip apgadino svetimą, N. M. priklausantį automobilį, padarydamas N. M. 2634,70 Eur dydžio turtinę žalą, tokiu būdu savo įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarka. Šiais veiksmais L. R. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Apklaustas kaip nukentėjusysis N. M. teismo posėdyje paaiškino, kad žino, kad nagrinėjama byla dėl automobilio apgadinimo. L. R. nepažinojo. Paaiškino, kad su kolega dirba laidojimo namuose „(duomenys neskelbtini)“, savo automobilį buvo palikęs prie darbovietės, kur filmuoja kameros. Ryte ruošėsi į darbą, kai kolega paskambino ir pasakė, kad kažkas apšaudė jo automobilį. Atvažiavęs rado apgadintas dureles, nulaužtus veidrodėlius. Durelėse matėsi įlenkimai, veidrodėliai nulaužti. Ant automobilio matėsi įdubos nuo ginklo. Bandė ieškoti šaudžiusio asmens. Jo kolega matė, į kurią pusę tas asmuo nuėjo, sakė, kad tas asmuo nuėjo link kapinių. Kolega iškvietė policiją. Ieškojo to asmens, bet nerado, žiūrėjo vaizdo kamerų įrašus.

Savo apgadintą automobilį sutvarkė, dabar jau neprisimena, kiek kainavo remontas. „Martono“ pažymoje nurodyta remonto kaina. Automobilis Kasko draudimu draustas nebuvo. Šiuo metu žala dėl apgadinto automobilio atlyginta. Pinigai pervesti, atrodo iš L. R. mamos, ne iš L. R. sąskaitos. Jam skambino gal advokatas, sutarė, kad atlygins žalą. Advokatui nurodė banko sąskaitą, pasirašė dokumentus dėl susitaikymo. Su pačiu L. R. nekontaktavo. Dokumentus pasirašė, pretenzijų neturi, žala atlyginta. Nežino, kodėl buvo apgadintas jo automobilis, gal netinkamoje vietoje stovėjo, pareigūnai kalbėjo, kad gal asmeniui užkliuvo automobilio valstybiniai numeriai „(duomenys neskelbtini)“, jis negali spręsti kodėl užkliuvo. Su niekuo nekonfliktavo, jokių įtarimų neturėjo. Tą asmenį, kuris apgadino jo automobilį, matė tik vaizdo įraše, kurį pateikė policijai. Laidojimo namuose dirba katafalko vairuotoju. Automobilis BMW X6, kuris buvo apgadintas, jo asmeninis automobilis, minėtą automobilį įsigijo jau su tokiu valstybiniu numeriu. Anksčiau niekam automobilis neužkliuvo. Tada automobilis buvo paliktas prie laidojimo namų. Apgadinimo faktą matė tik vaizdo įraše. Su juo buvo susisiekęs advokatas, norėjo atlyginti padarytą žalą. Po įvykio kreipiausi į „Martono“ autoservisą, kad įvertintų padarytą žalą. Duomenis apie padarytos žalos dydį pateikė advokatui. Advokatas su juo susisiekė gal po 3 mėnesių po įvykio, tiksliai jau neprisimena.

Apklaustas kaip liudytojas A. B. teismo posėdyje nurodė, jog pažįsta kolegą N. M., apie nagrinėjamą bylą žino. Ryte atvažiavo į darbą, ir būdamas virtuvėje, lauke išgirdo triukšmą, per langą pamatė, kad kažkoks asmuo spardo kolegos mašiną, todėl išbėgo į lauką. Pamatė ir išgirdo, kad tas pats asmuo šaudo, rankoje turi pistoletą. Po to pradėjo šaudyti į važiuojančias mašinas. Iš vaizdo įrašo matėsi, kad šaudė į pastatą ar į mašiną. Kelias minutes stebėjo kas vyko. Asmuo nubėgo į kapines. Jis jį vijosi, bet pametė. Šis įvykis yra nufilmuotas. Nematė, kad asmuo šaudė į žmones. Stovėjo viduryje kelio ir šaudė. Dabar jau neprisimena ar šaudė į žmones. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė viską. Jeigu nurodė, kad šaudė į žmones, tai reiškia, kad šaudė. Mašinos šalinosi. Jis ėjo iš paskos to asmens laikydamas distanciją. Bandė jo nepamesti iš akiračio, bet jis pabėgo. Gal pats suprato, ką daro, gal šoviniai baigėsi. Telefono numerio paskutiniai skaičiai „(duomenys neskelbtini)“ ne jo telefono numerio.

Motyvuojamoji dalis

2021-12-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi L. R. paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė (t.1, b.l. 77-78).

Byloje taip pat pateiktas 2022-03-14 IĮ „(duomenys neskelbtini)“ medicinos dokumentų išrašas/siutimas, kuriame nurodyta, kad L. R. diagnozuotas susirgimas: (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 94).

2022-05-18 VšĮ (duomenys neskelbtini) rašte Nr. K6 nurodyta, kad L. R. minėtoje gydymo įstaigoje buvo gydomas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 106) bei pateiktoje etapinėje epikrizėje nurodyta diagnozė (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 106, 107-108)

Iš 2022-05-17 – 2022-06-15 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-112/2022 matyti, kad L. R. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), dėl kurio jis negalėjo suvokti veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu L. R. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas - (duomenys neskelbtini); dėl savo psichikos būklę jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Dėl savo psichikos būklės L. R. negali suprasti su juo atliekamų veiksmų esmės, nerekomenduojama su juo atlikti proceso veiksmų, apklausti, šaukti į teismą. L. R. elgesys gali tapti pavojingas visuomenei, todėl rekomenduojama jam taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (t. 1, b. l. 117-122).

Įvertinus teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą darytina išvadą, jog L. R. kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino, jis padarė kaltinime nurodytą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, t. y. viešosios tvarkos pažeidimą. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusysis N. M., liudytojas A. B., įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas, vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokolai. Nukentėjusysis teisme patvirtino, kad apie apgadintą automobilį jam pranešė kolega A. B., kuris betarpiškai matė, kad L. R. spardė automobilį, sugadino ir nulaužė automobilio veidrodėlį, apšaudė jo automobilį. Atvažiavęs rado apgadintas dureles, nulaužtus veidrodėlius, durelėse matėsi įlenkimai, ant automobilio matėsi įdubos nuo ginklo. Dėl įvykio jam padaryta 2634,70 eurų dydžio turtinė žala, kuri buvo atlyginta. Liudytojas A. B. teisme taip pat patvirtino, jog pro langą pamatė, kad kažkoks asmuo spardo kolegos mašiną, šovė pistoletu į mašiną, todėl išbėgo į lauką ir laikydamasis saugaus atstumo bandė asmenį sekti, tačiau jis pasišalino. Šios aplinkybės užfiksuotos ir vaizdo įraše.

Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas.

Šiuo atveju L. R. inkriminuojama įžūlus elgesys ir nepagarba aplinkiniams. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012). Smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020). Taip pat įžūliu elgesį pripažintina ir tyčinis svetimo turto gadinimas, žalojimas ir niokojimas, o L. R. gatvėje, viešoje vietoje, kelis kartus spyrė į automobilio vairuotojo pusės dureles, 2 kartus ranka trenkė į vairuotojo pusės veidrodėlį ir šį nulaužė, tris kartus rankomis trenkė į keleivio pusės veidrodėlį ir jį nulaužė, taip pat turimu, nenustatyti ginklu kelis kartus šovė į automobilį. Šiais veiksmais jis apgadino svetimą automobilį ir tai padarė be jokios priežasties.

Tokiu elgesiu L. R. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Įvykis buvo viešoje vietoje – gatvėje, automobilių stovėjimo aikštelėje prie laidojimo namų, ryto valandomis, jį matė ne tik laidojimo amų darbuotojas, bet ir pašaliniai asmenys. Toks L. R. elgesys – tyčinis svetimo turto sugadinimas – automobilio spardymas, daužymas, veidrodėlių tyčinis nulaužimas, šaudymas į automobilį iš pneumatinio ginklo, agresijos demonstravimas buvo įžūlus ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir nusistovėjusioms elgesio taisyklėms. Dėl šio įvykio buvo kviečiama policija, buvo sutrikdyta aplinkinių rimtis ir ramybė. Tokiuose L. R. veiksmuose yra požymiai baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje.

Iš byloje esančio teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 89TPK-375/2021 ir ekspertės paaiškinimų teisme matyti, kad L. R. jam inkriminuojamos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini)ir pagal savo psichikos būseną negalėjo suprasti savo veiksmų pavojingumo bei jų valdyti. Šiuo metu L. R. taip pat konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Pagal savo psichikos būklę šiuo metu L. R. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Atsižvelgiant į šią išvadą, taip pat ekspertes paaiškinimus teismo posėdžio metu, pripažintina, kad kaltinime nurodytą veiką L. R. padarė būdamas nepakaltinamas, t. y. dėl psichinės ligos negalėdamas suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Atsižvelgiant į tai, kad L. R. ir šiuo metu serga (duomenys neskelbtini) liga, dėl kurios negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, taip pat į tai, kad jis išlieka socialiai pavojingas, t. y. išlieka tikimybė, kad jis gali ir vėl padaryti pavojingą visuomenei veiką, uždraustą baudžiamojo įstatymo, jam, reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Atsižvelgiant į psichiatrinės ekspertizės išvadas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo ir ekspertė paaiškinimus teisme, jam tikslinga taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 17 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kas dėl advokato argumentų kad L. R. neteisėtai ir nepagrįstai nebuvo supažindintas su 2021-11-03 pranešimu apie įtarimą ir pan., todėl jo atžvilgiu atlikti ikiteisminio tyrimo proceso veiksmai ir gauti duomenys laikytini neteisėtais, tame tarpe ir ekspertizės aktas.

Iš 2021-09-23 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK vyriausiojo tyrėjo V. S. tarnybinio pranešimo seka, kad siekiant sulaikyti ir pristatyti apklausai galimą įtariamąjį L. R. buvo bendrauta su jo motina O. R., kuri pasakė, kad jos sūnus serga psichikos ligomis, nuolat vartoja vaistus, todėl prašė pareigūnų nevykti į jų namus, o apklausos laiką suderinti su ja ir advokatu A. N.. O. R. teigimu visus dokumentus, susijusius su įvykiais, kuriuose dalyvavo jos sūnus, siųsti jai elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kad jis galėtų pasikonsultuoti su advokatu (t.1, b.l. 56). Iš 2021-09-2ū Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK vyresnio tyrėjo R. N. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą buvo susisiekta su L. R. mama O. R., kuri nurodė, kad sūnus šiuo metu gydosi, serga psichine liga, pastarosios buvo paprašyta pateikti tai patvirtinančius dokumentus, O. R. nurodė, kad dokumentus pateiks pasitarusi su advokatu A. N. Taip pat O. R. nurodė, kad jai žinoma, kad sūnus L. R. apgadino automobilį, nes jis jai apie tai papasakojo, taip pat O. R. nurodė, kad nori atlyginti žalą asmeniui, kuriam jos sūnus L. R. apgadino automobilį (t.1, b.l. 57). T.y. L. R. motina nedelsiant po įvykio iškart nurodė L. R. interesus atstovausiančio ir ginsiančio advokato kontaktus ir pastarasis netrukus įstojo į bylą. Taip pat atsižvelgiant į 2021-10-25 gautą informaciją iš Vilniaus miesto psichikos centro apie L. R. gydymąsi šiame centre bei įvertinus tuo metu ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinktus duomenis apie galimai psichikos liga sergantį L. R., 2021-11-03 tyrėjas R. N. surašė pranešimą apie įtarimą L. R. ir jį pasirašė (metaduomenys byloje) minėtas procesinis dokumentas L. R. nebuvo įteiktas ir jis nebuvo kviečiamas į apklausą BPK 182 straipsnyje nustatyta tvarka dėl objektyvių priežasčių, t.y. kilus pagrįstų abejonių dėl L. R. galėjimo dalyvauti su juo atliekant procesinius veiksmus ir siekiant nepažeisti jo teisių.

Manytina, kad tuo atveju, kai asmuo padarė vaiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir yra pagrindo jam dėl to pareikšti įtarimus, tačiau dėl jo sveikatos būklės to padaryti negalima, pranešimas apie įtarimą turėtų būti įteiktas jį ginančiam advokatui, nes tokiu atveju, kai įtariamasis dėl savo sveikatos būklės negali realizuoti savo procesinių teisių ikiteisminiame tyrime, jis tai gali daryti per savo gynėją. Tai, kad pranešimas apie įtarimą L. R. buvo niekam neįteiktas, paliktas byloje, teismas vertina kaip proceso pažeidimą. Nepaisant to, toks proceso pažeisimas nesudaro pagrindo grąžinti bylos prokurorui tyrimui papildyti ar nutraukti bylą. Nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminiame tyrime L. R. teises gynė advokatas A. N., 2021-11-09 pateikė advokato orderį, t.y. iki teismui skiriant ekspertizę, tiek gynėjui, tiek pačiam L. R. buvo išsiųsti pranešimai apie būtinumą skirti ekspertizę, nurodant teisę pateikti prašymus dėl klausimų ekspertui, tačiau prašymu gauta nebuvo, taip pat siunčiami ir vėlesni procesiniai dokumentai, nagrinėjami prašymai, todėl vertintina, kad L. R. turėjo galimybę tiek pats, tiek per savo gynėją ginti savo interesus įstatymo nustatyta tvarka. Gynėjas, be kita ko, pats dalyvavo atliekant L. R. ekspertizę, todėl L. R. teisės pažeistos nebuvo.

Atkeiptinas dėmesys, kad iš priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso teisinio reglamentavimo, būtent į BPK 396 straipsnyje nurodytas išimtis, seka, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso subjekto procesinis statusas šiame procese yra įvardinamas ne kaip „įtariamasis“, o kaip „baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padaręs asmuo“, todėl advokato prašyme dėstomi argumentai, esą, teismo psichiatrijos L. R. galėjo būti paskirta tik įteikus jam pranešimą apie įtarimą bei apklausus įtariamuoju, yra nepagrįsti ir prieštarauja teisiniam reglamentavimui.

Advokatas taip pat pateikė prašymą netaikyti L. R. priverčiamųjų priemonių ir bylą nutraukti, nurodydamas, kad pagal L. R. nėra pavojingas visuomenei ir jam nereikia priverčiamojo gydymo, nes pastarasis daug metų prižiūrimas gydytojų psichiatrų, nuolat vartoja vaistus, atpažįsta savo ligą bei jos paūmėjimo periodus, šiuo metu jo būklė yra ženkliai pagerėjusi. Akcentuotina, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas yra ne tik asmens pavojingumo visuomenei vertinimas ir konstatavimas, bet ir turimi duomenys, kad asmuo negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Advokatas prašyme pažymi, kad ekspertizės akte ekspertai neatsakė į konkretų klausimą, ar tirtas asmuo pavojingas visuomenei, ar yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, nes išvadoje nurodyta tik deklaratyvi prielaida, jog tirtas asmuo gali tapti pavojingu visuomenei, todėl rekomenduojama jam taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Pabrėžtina, kad pagal BK 400 straipsnio 2 dalį, priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo teisminiame etape eksperto apklausa teisiamajame posėdyje dėl ekspertizės išvadų pagrindimo privaloma, ir teismo posėdyje ekspertė A. Survilaitė patvirtino savo išvadas ir nurodė, kad sveikatos būklę L. R. išlieka socialiai pavojingas, jo būsena nestabili, stebimi mąstymo sutrikimai, jis nėra kritiškas savo ligai, būklei, reiškiasi kliedesiai, ne visiškai adekvačiai vertina realybę, jam reikalinga pagalba iš šalies, todėl jam tikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį psichinės būklės stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Kas dėl argumento, kad L. R. ir nukentėjusysis susitaikė, atlygino žalą, todėl yra pagrindai bylą nutraukti BK 38 straipsnio ar 36 straipsnio pagrindais, t.y. susitaikius su nukentėjusiuoju, arba dėl to, kad veika pasikeitus aplinkybėms tapo nepavojinga. Visgi pažymėtina, kad BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos privalomos sąlygos, nes nepakaltinamas asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, taigi negali būti i nuo jos atleidžiamas, nes nėra pagrindo baudžiamajai atsakomybei.

Sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 36 straipsnį, būtina įvertinti bylos aplinkybes ir spręsti dėl galimybės ar padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo prarado pavojingumą. Pažymėtina, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės veikai praradus pavojingumą atveju nepavojinga tampa konkreti kaltininko veika, o nuo aplinkybių pasikeitimo visos analogiškos veikos visos šalies mastu. Kitas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas – kai asmuo dėl aplinkybių pasikeitimo tampa nepavojingas aplinkybės gali pasikeiti dėl objektyvių išorinių sąlygų, kuriose asmuo buvo iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, pasikeitimo, nepriklausančių nuo kaltininko sąmonės ir valios. Tokie pasikeitimai gali įvykti ir dėl aktyvių asmens veiksmų (pvz. pakeičia gyv. vietą, įsidarbina, pradeda mokytis ir pan.). Tačiau abiem atvejais šie pasikeitimai turi paveikti kaltininką ir nulemti jo individualių savybių pasikeitimus, kad šie leistų teismui įsitikinti, jog dėl aplinkybių pasikeitimo asmuo tapo nepavojingu dėl jo padarytos nusikalstamos veikos. Byloje pateikti duomenys, kad L. R. atlygino nukentėjusiajam materialinę žalą ir susitaikė, tai, kad L. R. savanoriškai tęsia gydymą, yra neabejotinai svarbūs ir reikšmingi, tačiau baudžiamojoje byloje nenustatyta objektyvių aplinkybių ir nesurinkta objektyvių duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad L. R. po baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo tapo nepavojingas, tai patvirtina teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvados bei teismo posėdžio metu ekspertės duotos išvados. Ir vėlgi, BK 36 straipsnis numato atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, tuo atvejus, kai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kuris teismo pripažintinas nepakaltinamu, neatsiranda pagrindas baudžiamajai atsakomybei, nes toks asmuo nerealizuoja visos nusikaltimo sudėties – jo veikoje nėra pagrindinio subjektyvaus nusikalstamo veikos požymio pakaltinamumo, todėl negali būti ir vertinimų dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, nes nėra nuo ko atleisti.

Įvykio vietos apžiūros metu paimtus 3 vnt. šratų, kurie supakuoti į voką ir 2022-07-28 nutarimu perduoti saugojimui į Vilniaus aps. VPK saugyklą, nutarčiai įsiteisėjus sunaikinti (t.1, b.l. 27). CD su vaizdo įrašais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis N. M. pareiškė civilinį ieškinį 2634,70 eurų turtinei žalai atlyginti (t.1, b.l. 38). 2021-10-12 nutarimu N. M. pripažintas civiliniu ieškovu (t.1, b.l. 43). 2021-11-30 N. M. ir L. R., atstovaujamas O. R., pasirašė sutartį dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo ikiteisminiame tyrime (t.1, b.l. 44). Iš pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašo matyti, kad 2021-12-01 O. R. pervedė į nukentėjusiojo N. M. sąskaitą 2634,00 eurų (t.1, b.l. 45).

Kadangi L. R. dėl jam inkriminuojamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo pripažintinas nepakaltinama civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Dėl advokato išlaidų

L. R. gynėjas advokatas Š. Jazukevičius teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir prašo priteisti L. R. patirtas 4051,08 eurų išlaidas advokato paslaugoms apmokėti iš valstybės. Pažymėtina, kad asmens advokato padėjėjo išlaidos atlyginamos tik tuo atveju, kai padaryta veika neturi nusikalstamos veikos požymių. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. R. padarė kaltinime nurodytą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, t. y. viešosios tvarkos pažeidimą būdamas nepakaltinamu, todėl nėra pagrindo tenkinti L. R. gynėjo advokato Š. Jazukevičiuas prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17, 98 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 3 punktu,

nutaria:

pripažinti, kad L. R., a.k. (duomenys neskelbtini) baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą 284 straipsnyje, padarė būdamas nepakaltinamas.

Taikyti L. R. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

N. M. civilinį ieškinį, kuriuo prašoma priteisti 2 634,70 eurų žalos atlyginimui, palikti nenagrinėtu.

Daiktus - 3 vnt. šratų, supakuotus į voką ir 2022-07-28 nutarimu perduotus saugojimui į Vilniaus aps. VPK saugyklą, nutarčiai įsiteisėjus sunaikinti.

CD su vaizdo įrašais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

L. R. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.