Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo asmenss, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – L. R., motinos O. R. bei jo gynėjo advokato Rimo Andrikio skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 26 d. nutarties, kuria L. R. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. liepos 8 d. buvo gautas VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro teikimas dėl L. R. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis tolesnio taikymo tikslingumo. Kartu su teikimu pateiktu apžiūros aktu teismui rekomenduota nutraukti L. R. priverčiamąją medicinos pobūdžio priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

4. Nesutikdami su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 26 d. nutartimi asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – L. R., motina O. R. ir jo gynėjas advokatas R. Andrikis pateikė skundus Vilniaus apygardos teismui. Tiek L. R. motina, tiek jo gynėjas pateiktais skundais prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti L. R. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

6. Gynėjas advokatas savo skunde, visų pirma, teigia, kad tiek L. R. psichikos būklės ir gydymosi apžiūros aktas, surašytas gydytojų konsultacinės komisijos 2024 m. birželio 17 d., tiek skundžiama teismo 2024 m. liepos 26 d. nutartis neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 2, 3 dalių, BK 98 straipsnio 6 dalies reikalavimų, kad teismas ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, ir ši aplinkybė yra esminė nustatant priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo teisėtumo klausimą. Antra, pasak advokato, L. R. psichinės sveikatos būklė skundžiamoje nutartyje pateikta neišsamiai ir neobjektyviai. Byloje yra pakankamai duomenų apie tai, kad po baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo L. R. savanoriškai gydėsi ir gydosi ir ši aplinkybė teismo nutartyje taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę įvertinta kaip svarbi ir reikšminga. Gynėjas skunde nurodo, kad skundžiamoje nutartyje konstatuota, jog L. R. iš VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos į VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centrą prisiregistravo 2024 m. vasario 14 d. ir buvo gydomas trumpai. Advokato įsitikinimu, ši aplinkybė nulėmė teismo išvadą, nors BPK 405 straipsnio 2, 3 dalių, BK 98 straipsnio 6 dalies nuostatų požiūriu asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, sveikatos priežiūros įstaigos išvada turi būti grindžiama paciento gydymosi visose sveikatos priežiūros įstaigose eiga, diagnostika ir prognozėmis pilna apimtimi, pati savaime gydymosi stebėjimo vienoje ar kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje trukmė esminės reikšmės sveikatos priežiūros įstaigos išvadai, teikiamai teismui, negali turėti. Trečia, gynėjas skunde teigia, jog skundžiamoje nutartyje nurodytos priverčiamosios medicinos priemonės taikymo kriterijaus – asmens socialinio pavojingumo konstatavimas taip pat grindžiamas ne duomenų apie L. R. psichinę sveikatą ir jo elgesį, o vienpusišku ir selektyviu kai kurių duomenų vertinimu. Pasak advokato, be jokio įvertinimo palikti teismų argumentai ir išvados, įvertinančios L. R. psichinės sveikatos būklę ir jo elgesį, kuris psichiatrų buvo nepagrįstai įvertintas kaip keliantis grėsmę sau ir aplinkiniams. Skunde gynėjas cituoja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eS2-4635-994/2023, kuria atmestas VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės prašymas dėl priverstinio L. R. gydymo ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje e2S-515-661/2023, kuria minėta apylinkės teismo nutartis palikta nepakeista, išvadas ir teigia, jog paminėtų teismų sprendimų argumentai ir išvados neginčytinai patvirtina, jog L. R. psichinė būsena ir socialinis jo pavojingumas nesiekia tokio laipsnio, kuris būtinas priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimui. Todėl, gynėjo įsitikinimu, VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro teikimas yra pagrįstas, o skundžiama nutartis iš esmės grindžiama prielaidomis ir spėlionėmis. Ketvirta, gynėjo teigimu, skundžiamoje nutartyje, priverčiamosios medicinos priemonės taikymo kontekste, iš esmės tinkamai neįvertintos ir kitos aplinkybės, turinčios svarbią reikšmę bylai teisingai išspręsti. Byloje daug duomenų apie tai, kad L. R. psichikos liga serga nuo 2007 m., nuolat lankėsi ir gydėsi įvairių sveikatos priežiūros įstaigų gydytojų prižiūrimas, gyveno užsienyje, padedamas ir prižiūrimas mamos – O. R., kuri turi aukščiausias slaugos darbuotojo kompetencijas, domisi L. R. gydymo proceso galimybėmis, pateikiamomis užsienio medicinos spaudoje, ir tai vykdo iki šiol. Pasak gynėjo, L. R. padaryta baudžiamojo įstatymo veika, numatyta BK 284 straipsnyje, priklauso nesunkių nusikaltimų kategorijai, yra atsitiktinė, nes L. R. iki ir po 2021 m. rugsėjo 22 d. agresyvaus elgesio apraiškų nedemonstravo. Be to, niekuo nepaneigtas L. R. apeliavimas į Covid-19 situaciją, kuri, pasak jo, išprovokavo jo veiksmus. Taip pat, gynėjas pažymi, kad L. R. turi aukštąjį išsilavinimą, turiningai leidžia laisvalaikį. Advokato įsitikinimu, visos paminėtos aplinkybės yra svarbios vertinant priverčiamosios medicinos priemonės taikymo būtinumą.

Motyvuojamoji dalis

Skundai atmetami.

8. Pagal BK 98 straipsnį, asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, <...>, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, tarp kurių ir ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingas veikas taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

9. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundų argumentus, pateiktą medžiagą bei skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 26 d. nutartimi pagrįstai L. R. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą, anksčiau aptartų taisyklių nepažeidė, įvertino visas tinkamam šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą.

10. Iš apygardos teismui pateiktos bylos duomenų matyti, kad L. R. nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini), kuria jis serga nuo 2007 metų. Byloje esančiame VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre sudarytos gydytojų konsultacinės komisijos 2024 m. birželio 17 d. Apžiūros akte (teikimo b. l. 3) pateikta išvada, jog pacientas psichikos sveikatos centre priverstinio ambulatorinio gydymo laikotarpiu (VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre registruotas ir gydomas nuo (duomenys neskelbtini). (persiregistravo iš VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos) lankėsi reguliariai, ambulatorinio priverstinio gydymo eigoje režimo pažeidimų nebuvo, paciento gydymo metu aktyvios psichopatologijos nestebėta. Dėl to, medikų išvadoje rekomenduojama nutraukti priverčiamąją medicinos pobūdžio priemonę – priverstinį ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Teismo posėdžio metu VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojų konsultacinės komisijos narys, L. R. gydantis gydytojas K. K. patvirtino tokias gydytojų komisijos išvadas ir teikimą palaikė. Kita vertus, šis gydytojas pažymėjo, kad L. R. gydo nuo 2024 m. vasario 22 d., L. R. šiuo metu yra dalinė kritika ligai, jis pripažįsta, kad serga, bet su tokiomis išlygomis, kad gydymas nėra labai būtinas. Gydytojo nuomone, čia yra ir mamos įtaka, nes paciento mama mano, kad jam nereikia didelių vaistų dozių. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad baudžiamojoje byloje yra Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės 2023 m. spalio 31 d. – lapkričio 16 d. aktas Nr. 78TPK-233/2023. Nors šis aktas apeliacinės instancijos teismo, kuris baudžiamojoje byloje skyrė L. R. pakartotinę ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę, ir nebuvo įvertintas (apeliacinis procesas nutrauktas L. R. motinai ir jo gynėjui atsisakius nuo apeliacinio skundo), vis tik juo rekomenduota taikyti L. R. priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Be to, akte konstatuota, kad ekspertinio vertinimo metu psichikos būklėje fiksuojami ryškūs mąstymo formos ir turinio sutrikimai, emocijų neadekvatumas, negatyvūs šizofrenijos simptomai, sutrikusi psichosocialinė adaptacija ir visiškas kritikos būklei nebuvimas, o psichologinio įvertinimo metu stebima kryptingumo ir kritiškumo stoka, paralogiško, iškreipto mąstymo požymiai. Apygardos teismo vertinimu, nors VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro gydytojų komisija rekomendavo nutraukti L. R. priverčiamąją medicinos pobūdžio priemonę – priverstinį ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo tikslingumo L. R., pagrįstai įvertino ne tik minėtą gydytojų išvadą, bet ir teismo posėdžio metu pateiktus gydytojo K. K. paaiškinimus dėl L. R. dalinės kritikos ligai bei kitus byloje esančius duomenis (kaip minėta, ir Teismo psichiatrijos ekspertizės aktą Nr. 78TPK-233/2023), kurių visuma, priešingai nei mano skundus pateikę asmenys, neleidžia padaryti vienareikšmiškos išvados, kad L. R. psichikos būklė per gana neilgą laikotarpį, kuomet jis buvo stebimas ambulatoriškai (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartis, kuria L. R. nutarta taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, įsiteisėjo 2023 m. gruodžio 7 d. ir buvo pateikta vykdyti VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikai 2023 m. gruodžio 12 d.), yra žymiai pagerėjusi ir šiuo metu yra stabili bei išnyko jo socialinis pavojingumas.

11. Tiek L. R. motinos, tiek jo gynėjo skunduose nurodomos aplinkybės, kad L. R. psichinė būsena ir socialinis jo pavojingumas nesiekia tokio laipsnio, kuris būtinas priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimui, kad L. R. nuo pat 2007 metų, kuomet jam buvo diagnozuota psichikos liga, savanoriškai, taip pat aktyvią iniciatyvą rodant ir jo mamai O. R., lankosi ir gydosi įvairiose gydymo įstaigose, vartoja paskirtus vaistus ir atlieka atitinkamas procedūras, kad L. R. padaryta veika yra atsitiktinė ir pan., yra svarbios, tačiau vien šių aplinkybių, į kurias, priešingai nei teigiama skunduose, atsižvelgė ir apylinkės teismas, panaikinti L. R. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę nepakanka. Kaip jau buvo minėta, byloje esančių duomenų visuma vis tik rodo, kad L. R. psichikos sveikatos būklė yra svyruojanti, nėra stabili ilgesnį laiką (pažymėtina, kad prieš pat taikant L. R. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, ekspertų buvo konstatuoti rimti L. R. psichikos sveikatos sutrikimai bei rekomenduota net taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis) ir šiuo metu dar negalima teigti, kad yra tokia, kuri leistų jam būti kritiškam savo ligai bei gydytis savarankiškai, netaikant jam priverčiamosios medicinos priemonės.

12. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, jog siekiant išlaikyti kuo stabilesnę L. R. psichinę būklę, kontrolę dar reikalingas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Apygardos teismo vertinimu, ambulatorinis stebėjimas užtikrins L. R. lankymąsi pas gydytojus, gydytojai turės galimybę stebėti jo psichinę būklę, todėl ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje L. R. turi būti tęsiamas. Pažymėtina, kad, vadovaujantis BPK 405 straipsnio 2 dalies ir BK 98 straipsnio 6 dalies nuostatomis, teismas yra įpareigotas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius spęsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo. Taigi, tuo atveju, jei toliau taikant L. R. ambulatorinį stebėjimą bus pasiekti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslai ar jo sveikatos būklė žymiai pagerės ir kartu sumažės jo socialinis pavojingumas, bus galima bet kada panaikinti šios rūšies priverčiamosios medicinos priemonės taikymą.

13. Gynėjas savo skunde akcentuoja, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis buvo priimta praleidus BPK 405 straipsnio 2 dalyje numatytą 6 mėnesių terminą, per kurį teismas turi nuspręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo ir ši aplinkybė yra esminė nustatant priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo teisėtumo klausimą. Aukštesnės instancijos teismas sutinka, kad baudžiamajame įstatyme numatytas terminas buvo praleistas (6 mėnesių terminas šiuo atveju suėjo 2024 m. birželio 12 d.), tačiau atkreipia dėmesį, kad minėtas terminas buvo praleistas dėl to, jog VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo panaikinimo L. R. kartu su Apžiūros aktu apylinkės teismui pateiktas tik 2024 m. liepos 4 d. (teisme gautas 2024 m. liepos 8 d.). Kita vertus, skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad, skirtingai nei teigia gynėjas, tai nėra priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo teisėtumą sąlygojantis veiksnys ar psichinės sveikatos būklės vertinimo kriterijus. Be to, įstatymu nustatytas terminas nėra naikinamasis. Todėl šie gynėjo skundo argumentai apylinkės teismo išvados dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo L. R. pratęsimo nepaneigia.

14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti L. R. dar reikalingas priverstinis ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 26 d. nutartimi pagrįstai pratęsė L. R. priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą. L. R. motinos ir jo gynėjo skunduose nurodytos aplinkybės apylinkės teismo išvadų nepaneigia, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti skundų motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – L. R., motinos O. R. bei jo gynėjo advokato Rimo Andrikio skundus ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 26 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.