Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas, sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei, viešame teismo posėdyje nedalyvaujant ieškovo atstovui bei atsakovams išnagrinėjęs ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo patikslintą ieškinį atsakovams UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir K. K. dėl draudimo išmokos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovams, bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorei Marijai Bartaševičiūtei registruotąja pašto siunta bei per Elektroninių paslaugų portalą (EPP) išsiųsti teismo šaukimai į 2017-02-07 teismo posėdį. Šie procesiniai dokumentai buvo įteikti atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui asmeniškai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, o atsakovei K. K. laikomi įteiktais 2017-01-25 per Elektroninių paslaugų portalą (EPP) (bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorei Marijai Bartaševičiūtei laikomi įteiktais 2017-01-30). Nei atsakovai, nei bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorė Marija Bartaševičiūtė į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 246 str. 2 d. numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 str. 2 d., priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui yra pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 286 str. 1 d. šio sprendimo už akių motyvai yra sutrumpinti.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-441-195/2016, kuria K. K. skundas atmestas, konstatavo, kad K. K. 2015 m. birželio 9 dieną apie 11 val. 32 min. vairuodama Mitsubishi Outlander v.n. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį sugadindama trečiojo asmens Opel Vectra, v.n. (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos pasišalino. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis K. K. laikotarpiu nuo 2012-05-14 iki 2015-06-09 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p. draudimo išmoką turi grąžinti atsakingas dėl žalos padarymo asmuo, jeigu jis pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.264 straipsnyje, šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Samdantis darbuotojus asmuo yra atsakingas už tai, kad jo darbuotojai, atlikdami darbo pareigas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nepažeistų bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tokiu būdu nepadarytų kitiems žalos. Netiesioginės atsakomybės taikymo atveju dėl asmeniui padarytos žalos kaltas yra darbuotojas. Samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, jei už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. UAB „Ratas“, bylos Nr. 3K-3-114/2011). Toks teisinis reguliavimas užtikrina nukentėjusiojo ir žalą padariusio darbuotojo interesų pusiausvyrą bei atlieka prevencinę funkciją, nes darbdavys, žinodamas apie ieškinių dėl darbuotojų veiksmais padarytos žalos atlyginimo atsiradimo riziką, skatinamas organizuoti įmonės veiklą tokiu būdu, kad žalos būtų išvengta arba jos atsiradimo rizika būtų minimali. Netiesioginei darbdavio atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.264 straipsnį atsirasti būtinos ne tik bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, kaltė, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), bet ir papildomos sąlygos: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.264 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015).

Paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008).

Iš aukščiau paminėtų teisės normų ir teismų praktikos darytina išvada, kad abu atsakovai šioje byloje solidariai atsako ieškovo atžvilgiu, kadangi atsakovė K. K. padarė turtinę žalą ir yra nustatytos visos jos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys), o jos darbdavio atžvilgiu taikoma netiesioginė civilinė atsakomybė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 2015-04-22 - 2016-03-31 galiojusios redakcijos 206 str. 1 d. 1 p. nuostatomis 2015-06-09 K. K. atleidimo iš darbo diena yra laikoma paskutine jos darbo diena.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 str. 1 d. numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškinys visiškai tenkinamas, todėl ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio priteistinos iš atsakovės Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d. numatytu pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 str. 6 p., 6.38 str., 6.264 str., 6.210 str. 1 d., 6.37 str. 2 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 str. 1 d., 93 str. 1 d., 246 str. 2 d., 259 str., 285 str., 286 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 155,11 EUR draudimo išmoką (žalos atlyginimą), 5% (penkių procentų) metines palūkanas už priteistą sumą (be bylinėjimosi išlaidų) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-09-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 EUR žyminio mokesčio ieškovo AAS ”BTA Baltic Insurance Company" filialo Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654 naudai, pinigus sumokant į ieškovo a. s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas: 73473, AB “Swedbank”, banko kodas 73000.

Atsakovai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir K. K. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Varėnos rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra apmokestinamas žyminiu mokesčiu.

AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.